Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-7/2009 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.9.1; 106.6; 108; 111.1; 121.13

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui B. R. (B. R.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bylos šalių paveldėtus ir kitu pagrindu įgytus bei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto daiktus: 0,0600 ha žemės sklypą su statiniais, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pastatais, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini); trijų kambarių butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini); šių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę pripažįstant ieškovei ir įpareigojant ją sumokėti atsakovui 407707 Lt ir 2143 Lt kompensaciją; atsakovui prašė atidalyti 0,0628 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su pastatais, esančiais Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha žemės sklypą su statiniais, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šalims paveldėtas turtas priklauso po ½ dalį, tačiau šalys nesutaria dėl naudojimosi turtu tvarkos, todėl yra pagrindas atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią dalį ir nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: 0,0600 ha žemės sklypas, 5/6 dalys nebaigto statyti (baigtumas 5 proc.) gyvenamojo namo, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha žemės sklypas, nebaigtas statyti (baigtumas 19 proc.) gyvenamasis namas, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 0,0628 ha žemės sklypas, sodo pastatas, šiltnamis, kiti inžineriniai statiniai, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini); butas, kurio bendrasis plotas 97,38 kv. m., esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini); o atidalydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią dalį, nustatė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, pastatas-garažas, kiti inžineriniai statiniai, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovą sumokėti ieškovei 112 600 Lt kompensaciją.

Teismas nustatė, kad šalims po ½ dalį įregistruota nuosavybės teisė į 0,0600 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą-garažą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje; šalims po ½ dalį įregistruota nuosavybės teisė į 0,0600 ha žemės sklypą, nebaigtą statyti (baigtumas 19 proc.) gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini); šalims po ½ dalį įregistruota nuosavybės teisė į 0,0628 ha žemės sklypą, sodo pastatą, šiltnamį, kitus inžinerinius statinius, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini); šalims po ½ dalį įregistruota nuosavybės teisė į 0,0600 ha žemės sklypą, ieškovei – ½ dalis, atsakovui? dalis į nebaigtą statyti (baigtumas 5 proc.) gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini); ieškovei įregistruota nuosavybės teisė į 65/100, atsakovui - į 35/100 dalis buto, kurio bendras plotas 97,38 kv. m, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad viso turto vertė, įvertinus ieškovei priklausančią didesnę buto dalį, yra 3 434 800 Lt, todėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvienai šaliai priklauso po 1 717 400 Lt vertės turto. Teismas, nustatydamas kiekvienai iš šalių atidalytiną turtą, atsižvelgė į tai, kad ieškovei priklauso apie? dalys buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į Vilniaus mieste esantį gyvenamąjį plotą, turto vertę, siekiant turtą atidalyti natūra ir sumažinti pinigines kompensacijas, šalių paaiškinimus, susijusius su naudojimusi atidalytinu turtu. Teismas taip pat pažymėjo, kad, šalims nesusitarus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo būdo, ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra šio turto atidalijimas, todėl teismas neįpareigotas tenkinti reikalavimą tik ieškovės ieškinyje nurodytu atidalijimo būdu, o pripažįstant nurodytą atidalijimo būdą netinkamu – ieškinį atmesti, nesprendžiant ginčo iš esmės. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.80 straipsnį, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs įrodymus bei nustatęs esmines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimą (CK 4.80 straipsnis), teisingai nustatė atidalytino turto vertę ir, atidalydamas turtą teismo sprendime nurodytu būdu, teisingai išsprendė šalių ginčą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas, nes ieškinyje nurodyti penki atidalytini daiktai nebuvo vertinti kaip savarankiški atidalytini objektai, kurių kiekvienas atskirai turėjo būti atidalytas pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą. Nagrinėjant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmiausia turi būti sprendžiama dėl kiekvieno daikto atidalijimo natūra į savarankiškus daiktus, jei tokios galimybės nėra, vienam iš atidalijamų bendraturčių paskiriamas atidalytinas daiktas, kitam - kompensacija pinigais, t. y. sprendžiamas konkretaus turtinio vieneto tarp bendraturčių atidalijimas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti konkretų nedalųjį daiktą - 0,0600 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą-garažą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau teismas netenkino šio prašymo, nurodytą daiktą paskyrė atsakovui, ieškovei, atidalijus šį daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacija nebuvo priteista, jai buvo priteisti kiti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti ir atidalytini daiktai, dėl kurių nuosavybės teisės pripažinimo ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo. Jeigu turto negalima padalyti natūra, turi būti paskirta teisinga kompensacija, tačiau kitų dalytinų daiktų priteisimas negali būti laikomas lygiaverte kompensacija.

2. Bylą nagrinėję teismai, atidalydami iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą kitu nei ieškinyje nurodytu būdu, kuris nebuvo svarstomas bylos nagrinėjimo metu, išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Pagal dispozityvumo principą ginčo nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Bylos nagrinėjimo dalykas nustatomas pagal pareikšto ieškinio reikalavimus; teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Kasatorė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje V. P. (A.) v. A. A., nutarties Nr. 3K-3-622/2003, kurioje buvo konstatuota, kad bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva negali nustatyti kitokio nei pagal pareikštus reikalavimus teisminio nagrinėjimo dalyko, nes priešingu atveju būtų pažeistas dispozityvumo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atidalydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, sprendimu, kuris apeliacinės instancijos teismo paliktas galioti, pripažino ieškovei nuosavybės teisę dėl turto, dėl kurio ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę jai, ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl turto, dėl kurio nuosavybės teisę ji prašė pripažinti, dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje nutartį, nepasisakė dėl ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo išėjo už ieškinio ribų ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, taip pat nenurodė, kodėl atsisakė nagrinėti šį apeliacinio skundo argumentą, todėl laikytina, kad apeliacijos funkcija nagrinėjamoje byloje liko neįgyvendinta, nes apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir išdėstytų motyvų, taip pažeisdamas CPK 320, 330, 331 straipsnius.

Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės argumentai dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo nepagrįsti, nes nepriklausomai nuo to, kuriam iš bendraturčių paskiriamas kuris daiktas natūra, o kuriam - kompensacija pinigais, galutinis kiekvienai iš šalių priteisiamų daiktų kiekis ir kompensacijos suma lieka ta pati. Ieškovės kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir priėmė neteisėtą nutartį, nepagrįstas, nes, kilus šalių ginčui dėl turto, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalijimo būdo, sprendimą priima teismas, išspręsdamas šalių ginčą iš esmės, priešingu atveju pats kreipimasis į teismą netektų prasmės. Kasatorės argumentas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pažeidimo yra susijęs su kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymo, kurie, kaip pirmiau nurodyta, pripažintini nepagrįstais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia, kad būtų galima nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykius pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal vieno iš bendraturčio ieškinį ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šia įstatymo nuostata įtvirtinta bendraturčių teisė reikalauti jį atidalyti. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Kokios sąlygos lemia atidalijimo galimybę natūra, šioje įstatymo nuostatoje nenustatyta. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad ieškovė (kasatorė) kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bylos šalių (brolio ir sesers) paveldėtus ir kitu pagrindu įgytus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, butą, du žemės sklypus su pradėta gyvenamųjų namų statyba (baigtumas 19 proc. ir 5 proc.) bei žemės sklypą su pastatais sodininkų bendrijoje). Kiekvienas iš daiktų yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, šalims įregistruota nuosavybės teisė po ½ dalį į kiekvieną objektą, išskyrus butą: ieškovei įregistruota nuosavybės teisė į 65/100, atsakovui - į 35/100 dalis buto. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Minėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Taip ši norma aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).

Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašė jai atidalyti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais (statybos baigtumas 5 proc.), esantį (duomenys neskelbtini), butą esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui atidalyti du nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypą su pastatais sodininkų bendrijoje ir žemės sklypą su statiniais (statybos baigtumas 19 proc.), esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti atitinkamą piniginę kompensaciją. Teismų priimtais sprendimais taip pat konstatuota, kad šalys nesutaria dėl turto valdymo ir atidalijimo būdo, bei tai, kad atsakovas nesutiko su ieškiniais, nurodydamas, jog ieškovės siūlomas atidalijimo būdas neatitinka įstatymo reikalavimo atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į turto vertę ir kitas aplinkybes, teisinga būtų vienai šaliai atidalyti žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), kitai šaliai visą likusį turtą, įpareigojant ją išmokėti piniginę kompensaciją kitai šaliai, priešingu atveju didesnės vertės turtas patektų į vienas rankas natūra, kitai šaliai tektų piniginė kompensacija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamasis namas bei pastatai su sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), natūra nedalytinas. Šalys paaiškino, kad nors namo plotas didelis, tačiau dėl jo suplanavimo, atidalijimas natūra negalimas (bendra komunikacijų įranga ir kt.) be neproporcingos žalos namo paskirčiai, bei negalimas atidalijimas, kuris atitiktų šalių interesus, be to, atidalijimas natūra pareikalautų brangios rekonstrukcijos, atskirų įėjimų, laiptinių įrengimo, visiško šildymo sistemos pertvarkymo ir kt.

Minėta, kad, aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Pagal bylos duomenis, šalys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą.

Parenkant turto atidalijimo variantus natūra, ieškiniuose ieškovė taip pat pažymėjo, kad žemės sklypai su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais negali būti atidalyti natūra kiekvienam iš bendrasavininkų po ½ dalį, nes kiekvienam tektų po 3 arus žemės ir ½ dalį pradėtų statyti pastatų, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad šalys per visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme teikė įrodymus dėl atidalytino turto vertės, pateikdami turto vertintojų išvadas, tačiau neteikė reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų dėl galimybės atidalyti natūra abiem šalims po ½ dalį gyvenamojo namo su kitais pastatais, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas šio turto natūra po ½ dalį neatidalijo, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentas ieškiniuose ir atsiliepimuose dėl šio turto atidalijimo būdo galimumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

Bylą nagrinėję teismai, atidalydami šalių nurodytą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertino šalių paaiškinimus dėl atidalytino turto naudojimo, turto vertę, Vilniaus mieste esantį gyvenamąjį plotą, atsižvelgė į tai, kad ieškovei priklauso apie 2/3, o atsakovui - 1/3 dalis buto, bei siekė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantis turtas būtų atidalytas natūra, kad būtų sumažinta mokėtina piniginė kompensacija ir kita. Teismai atidalijo natūra kiekvienai iš šalių savarankiškus nekilnojamuosius daiktus kaip nustatyta CK 4.80 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai turtą natūra atidalijo, atsižvelgdami į atidalytiną turtą sudarančių atskirų objektų vertę, taip siekdami kiek galima sumažinti mokėtiną piniginę kompensaciją.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, laikydamiesi proporcingumo principo bei siekdami išlaikyti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą, tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ginčo santykiams atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuoti. Kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės taikymo ginčo santykiams nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pripažinti skundžiamus teismų sprendimus neteisėtais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių teisės normų taikymo atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalyje – kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį šį klausimą sprendžia teismas. Nagrinėjamoje byloje kasatorė (ieškovė) kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikšdama ieškinį ir jame nurodydama atidalijimo būdą. CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad šalių procesinės teisės lygios. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas - gintis nuo pareikšto ieškinio. Įstatyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio. Atsikirtimai į ieškinį gali būti materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalūs).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) nenustatyta, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo poziciją dėl atidalijimo ir atidalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasatorės argumentais, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškiniuose nurodytais atidalijimo būdais, turėjo reikšti priešieškinį, o nesant priešieškinio, teismas, parinkdamas kitą atidalijimo būdą nei nurodyta ieškiniuose, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).

Civilinio proceso dispozityvumo principas nustato, kad procesas prasideda tik suinteresuoto asmens iniciatyva. Asmeniui kreipusis į teismą dėl atidalijimo iš bendro turto, kitam bendraturčiui sutinkant su atidalijimu, tačiau šalims nesutariant dėl atidalijimo būdo, jį nustato teismas. Kasatorė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje V. P. (A.) v. A. A., nutarties Nr. 3K-3-622/2003, pateiktais išaiškinimais dėl galimumo teismui keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, teigia, jog nagrinėjamoje byloje teismai pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (atidalijimas iš bendro turto), ieškinio pagrindas – tai tos aplinkybės (teisiškai reikšmingi faktai), kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (pvz., nesutarimai dėl bendro turto valdymo, atidalijimo būdo). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdamas į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos ir kasatorės nurodytos kasacinio teismo nutarties ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nukrypta nuo teisės aiškinimo praktikos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertina šalių ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (ar priešieškinyje) nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą, ir priima sprendimą dėl atitinkamo atidalijimo būdo, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas, vertindamas, ar šalių nurodyti atidalijimo būdai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismas yra įpareigotas turtą atidalyti remiantis vien tik ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje nurodytu būdu. Teisėjų kolegija sutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad ginčo dalykas nagrinėjamu atveju yra turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o turto atidalijimo būdas parenkamas remiantis byloje konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais ir taikytina materialiosios teisės norma. Kasacinio skundo argumentai, kad tokiu būdu spręsdamas šalių ginčą teismas išeina už pareikšto ieškinio ribų ir pažeidžia dispozityvumo principą nelaikytini pagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal kasatorės (ieškovės) apeliacinį skundą, pasisakė dėl CK 4.80 straipsnio nuostatų tinkamo taikymo sprendžiant šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kitais keltais teisės ir fakto klausimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo ribų, tačiau iš visumos argumentų, kurie nurodyti dėl CK 4.80 straipsnio nuostatų taikymo ginčo santykiams reguliuoti, galima daryti išvadą, kad šis teismas sprendė, jog atidalijimo būdą nustato teismas, atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus ir byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio nuostatų pažeidimo nelaikytinas pagrįstu.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius