Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-6/2009

Procesinio sprendimo kategorija 52.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ ir D. D. dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ priešieškinį ieškovei N. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė (užsakovas), atstovaujama atstovo K. L. K., ir atsakovas UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (projektuotojas), atstovaujama direktoriaus D. D., 2005 m. gruodžio 5 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti paslaugų paskirties pastato techninį projektą ir vykdyti architektūrinės, konstrukcinės projekto dalies vykdymo priežiūrą (duomenys neskelbtini), pagal sutarties 1 priede nurodytą darbų sąrašą, apimtis ir kainą, o ieškovė – priimti darbus ir juos apmokėti. Ieškovės teigimu, atsakovas nesilaikė projekto atlikimo terminų, projektą parengė su trūkumais.

Ieškovė teismo prašė nutraukti 2005 m. gruodžio 5 d. sutartį dėl atsakovo UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ kaltės, taikyti dvišalę restituciją ir priteisti jai iš atsakovo sumokėtą 20 000 Lt avansą; priteisti subsidiariai iš atsakovų 63 000 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priešieškiniu atsakovas UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ prašė priteisti iš ieškovės 56 700 Lt už atliktą darbą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: priteisė iš ieškovės atsakovui UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ 56 700 Lt skolą ir 2201 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 58 901 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 5 d. sutartimi PD 05-0505 atsakovas įsipareigojo parengti paslaugų paskirties pastato techninį projektą ir vykdyti architektūrinės, konstrukcinės pastato (duomenys neskelbtini), projekto dalies priežiūrą pagal sutarties priede Nr. 1 pateiktą darbų sąrašą, apimtis ir kainą, ieškovė – priimti darbus ir už juos sumokėti (T. 1, b. l. 9-12). Sutartimi nustatyti projektavimo darbų atlikimo terminai: projektuotojas (atsakovas) privalėjo pateikti užsakovui statinio eskizinį projektą per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (iki 2006 m. sausio 5 d.), o suderintą ir savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos patikrintą statinio techninį projektą – per 60 darbo dienų nuo užsakovo eskizinio projekto patvirtinimo dienos (iki 2006 m. balandžio 3 d.), projekto vykdymo priežiūrą atlikti iki projekto pripažinimo tinkamu naudoti dienos.

Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo: tinkamai ir laiku atlikti projektavimo darbus pagal sutarties, patvirtinto eskizinio projekto ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; rengiant statinio projektą laikytis Lietuvos teisės aktų nustatytų reikalavimų; parengtus techninio projekto dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu ir atitinkamomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei, esant reikalui, atlikti jų ekspertizę; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar darbų rezultatus perduoti užsakovui; saugoti užsakovo komercines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, be išankstinio rašytinio užsakovo sutikimo neperduoti darbų rezultato tretiesiems asmenims.

Ieškovė sutartimi įsipareigojo: patvirtinti projektuotojo pateiktą eskizinį projektą ir techninį projektą; sumokėti projektuotojui už projektavimo ir priežiūros darbus 70 000 Lt (be PVM), iš jų 20 000 Lt avansu; atlyginti projektuotojui su ja iš anksto raštu suderintas papildomas faktines išlaidas, susijusias su sklypo geodeziniais, geologiniais ir kitais tyrinėjimais, projektavimo sąlygų sąvado gavimu ir kitas nenumatytas, bet būtinas šalių suderintas išlaidas statybos leidimui gauti; užsakyti visas būtinas projektui parengti ekspertizes ir už jas sumokėti; atlyginti projektuotojui papildomas pagrįstas išlaidas, susijusias su esminiu užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jei pakeitimai buvo padaryti užsakovo iniciatyva ne dėl projektuotojo kaltės po techninio projekto patvirtinimo; iš projektuotojo gautą darbų rezultatą naudoti tik sutartyje nustatytais tikslais; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su projektuotoju. Sutartyje nustatyta, kad projekto perdavimai įforminami priėmimo-perdavimo aktu, kurį pasirašo abi šalys, visi jos priedai, papildymai ir pakeitimai galioja, jei sudaryti raštu ir pasirašyti užsakovo ir projektuotojo.

Vykdydamas sutartį, atsakovas pateikė ieškovės atstovui paslaugų paskirties pastato eskizinį projektą, kurį šis 2006 m. sausio 5 d. patvirtino, o 2006 m. balandžio 27 d., pasibaigus sutarties 4.2 punkte nustatytam terminui, techninio projekto architektūrinę – statybinę ir konstrukcinę – statybinę dalis. Ieškovės atstovas, 2006 m. gegužės 31 d. susipažinęs su parengtu techniniu projektu, pateikė atsakovui raštą, kuriuo nurodė, kad pastatą buvo galima suprojektuoti su viena laiptine, numatant autoservise papildomą darbo vietą. Jo nurodymu, projektas tikslintinas remiantis STR 2.01.04:2004 104 punktu, įrengiant papildomą darbo vietą.

Atlikus techninio projekto dalių, išskyrus technologinę, patikslinimus, projektas 2006 m. rugsėjo 7 d. pateiktas ekspertizei, 2006 m. rugsėjo 20 d. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinei statybos komisijai, kuri 2006 m. rugsėjo 29 d. rekomendacija patarė neišduoti statybos leidimo. Atlikus projekto patikslinimus ir pakartotinę ekspertizę, 2006 m. spalio 11 d. posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinei statybos komisijai rekomendavus, 2006 m. spalio 25 d. statybos leidimas išduotas.

Atsakovas 2006 m. spalio 16 d. – 2006 m. spalio 31 d. pateikė ieškovei visas pagal sutartį parengto techninio projekto dalis, 2006 m. lapkričio 16 d. – darbų perdavimo-priėmimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą dėl 76 700 Lt sumokėjimo už atliktus darbus.

Ieškovės atstovas 2007 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovui pretenziją nurodydamas, kad projektas yra parengtas praleidus sutartyje nustatytą terminą ir nėra visiškai baigtas (projekto trūkumai nedetalizuoti), siūlydamas nutraukti sutartį šalių susitarimu ir perduoti užsakovui teisę savo nuožiūra pavesti kitiems asmenims baigti projektavimo darbus ir vykdyti projekto vykdymo priežiūrą.

Teismai konstatavo, kad nėra pagrindų nutraukti šalių sutartį nei pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį (atsakovui per protingą terminą nepašalinus jo parengto projekto trūkumų), nei pagal 6.652 straipsnio 4 dalį (atsakovui pažeidus viso darbo galutinį atlikimo terminą).

Dėl šalių sutarties nutraukimo galimumo CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu

Byloje neįrodyta, kad atsakovas praleido projektavimo darbų atlikimo galutinį terminą, t. y. kad sutartyje nustatytas terminas nebuvo pratęstas, taip pat kad atsakovas per protingą terminą nepašalino parengto projekto trūkumų. Ieškovės atstovų teiginiai, kad visi darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2006 m. balandžio 1 d., ir, kad šis terminas, atsižvelgiant į CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatą ir aplinkybę, kad jokie rašytiniai susitarimai dėl sutarties pakeitimo nebuvo sudaryti, nebuvo pratęstas, nepagrįsti: šalys iš esmės neginčija, kad sutarties 4.2 punkte nustatytu terminu projektavimo darbai nebuvo atlikti, šios sutarties pakeitimai raštu neįtvirtinti, tačiau šalių paaiškinimais nustatyta bei rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad, vadovaujantis sutarties 2.1.3 nuostatomis, atsakovui 2006 m. balandžio 27 d. pateikus ieškovės atstovui parengtą projektą susipažinti, šis tik 2006 m. gegužės 31 d. nurodė pretenzijas dėl atliktų projektavimo darbų ir pareikalavo jį pataisyti – pastatą suprojektuoti su viena laiptine. Atsakovas sutiko atlikti techninio projekto pakeitimus, ir, išskyrus technologinės dalies, atliko. Teismų vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad šalys žodžiu susitarė pratęsti sutarties 4.2 punkte nustatytą terminą iki 2006 m. spalio mėnesio, nes nenustatyta, kad nuo 2004 m. balandžio 27 d. iki statybos leidimo išdavimo dienos 2006 m. spalio 25 d. ir projekto ieškovei pateikimo dienos ji būtų reiškusi kokių nors pretenzijų, ar atsisakiusi sutarties dėl to, kad šios vykdymas nebeteko prasmės. Padaryta išvada, kad dėl šios priežasties ieškovė prarado teisę remtis sutarties 7.2 punkto sąlyga dėl sutarties pakeitimo tik rašytine forma (CK 6.183 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl šalių sutarties nutraukimo galimumo CK 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu

Spręsta, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas, vykdydamas sutartį, atliko projektavimo darbus ne pagal ieškovės užduotį: prieš sudarydama sutartį, ieškovė projektavimo darbų užduoties nebuvo parengusi, ieškovės atstovas patvirtino statinio eskizinį projektą, kuriame buvo numatytos dvi statinio laiptinės gyvenamosios patalpos antstate. Nors sutartyje nenumatyta, kad projektavimo darbų užduotį turėjo parengti atsakovas, jis savarankiškai rengė projektinį pasiūlymą – pastato eskizinį projektą, kurį ieškovės atstovas patvirtino. Spręsta, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nukrypo nuo projektavimo užduoties, t. y. kad pastatą suprojektavo ne su viena, o su dviem laiptinėmis: pastatas taip projektuotas tam, kad ateityje, atlikus detaliojo plano pakeitimus, būtų palikta galimybė vietoje pastato antstate numatytų techninių patalpų suprojektuoti ir įrengti gyvenamąsias patalpas – taip buvo numatyta ieškovės atstovo patvirtintame pastato eskiziniame projekte (T. 1, b. l. 16), galimybė dalį patalpų numatyti gyvenamajai paskirčiai nurodyta ir ieškovei išduotose projektavimo sąlygose (T. 1, b. l. 96).

Taip pat nustatyta, kad atsakovui pateiktoje pretenzijoje ieškovės atstovas nereikalavo ištaisyti konkrečių parengto projekto trūkumų, nes šie neįvardyti. Ieškovė tik ieškinyje nurodė projekto trūkumus – nepapildyta bendroji projektavimo užduotis, projekte statinio statusas nepakeistas iš „ypatingojo“ į „paprastą“, nepateikta aplinkotvarkos plano dalis, projekto technologinė dalis nesuderinta su architekūrinės dalies sprendiniais, technologinėje dalyje nesuprojektuota papildoma darbo vieta (T. 1, 127). Teismų sprendimu, nėra duomenų, kad dėl nurodytų trūkumų nebūtų galima vykdyti statybos darbų pagal projektą ir pastatytą statinį priimti naudoti, jie neakcentuojami nei projekto ekspertizėje (T. 1, b. l. 22-23), nei 2006 m. spalio 25 d. statybos leidime (T. 2, b. l. 84). Tiek aplinkotvarkos plano dalis, pavadinta genplanu ir esanti techninio projekto dalimi (TP dalių AS, SK, SP l. 77), tiek projekto dalis – aplinkos sauga, kaip išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, ieškovei yra pateikti (T. 1, b. l. 43); aplinkybė, kad techninio projekto technologinė dalis nesuderinta su kitų jo dalių – architektūrinės, konstrukcinės – sprendiniais bei technologinėje dalyje nesuprojektuota papildoma darbo vieta, nėra pagrindas ieškovei atsisakyti priimti atliktus darbus, nes šios projekto dalies pakeitimai nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės: įrodymų apie tai, kad ieškovė ar jos atstovas būtų pateikę nurodymus, kokia papildoma darbo vieta turi būti suprojektuota 2006 m. gegužės 31 d. jos reikalavimu atlikus statinio architektūrinės ir konstrukcinės dalių pakeitimus, nėra, pretenzijų dėl to nepareikšta ir teikiant projektą svarstyti savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai.

Ieškovės teigimu, atsakovo parengtas projektas turi esminį trūkumą: jis negali būti įgyvendintas, nes pažeidžia netoliese esančios degalinės 80 metrų apsaugos zoną, nustatytą Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XII skyriaus 51 punkte. Pažymėta, kad, pateikdama ieškinį, ieškovė šiomis aplinkybėmis nesirėmė, nors jos buvo žinomos iki ieškinio pateikimo dienos. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje į protokolą buvo įrašyta pastaba dėl neišlaikyto atstumo tarp projektuojamo statinio ir dujų rezervuaro, vėliau, 2006 m. spalio 25 d., pastaba buvo išbraukta, statybos leidimas išduotas (T.1, b. l. 30-31,). Padaryta išvada, kad statybos leidimo išdavimo procese buvo diskutuojama, ar atstumas nuo projektuojamo pastato iki dujų rezervuaro atitinka teisės aktų normų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XII skyriaus 51 punkte, kuriuo remiasi ieškovė, yra nustatyti tam tikri atstumai statant pastatus už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos priklausomai nuo suskystintųjų dujų rezervuarų talpos, tačiau jie neįvardyti kaip degalinės apsaugos zonos, be to, šioje normoje neįtvirtinta draudimo statyti arčiau, nei nustatytas atstumas, taigi ji nėra imperatyvi. Padaryta išvada, kad ieškovė nepagrįstai Sąlygų 51 punkte rekomenduojamą 80 metrų atstumą vadina degalinės apsaugos zona ir laiko, kad šis atstumas yra privalomas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 6.665 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

1. Atsakovo parengtu projektu negalima naudotis, nes jis pažeidžia netoliese esančios degalinės 80 metrų apsaugos zoną, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XII skyriaus 51 punkte. Teismas neteisingai sprendė, kad Sąlygų 51 punkte nustatytas ir ginčo atveju taikytinas 80 metrų atstumas neprivalomas. Teismas, darydamas išvadą, jog Sąlygų 51 punkto nuostatos imperatyviai nedraudžia statyti statinius mažesniu, nei čia nurodytu atstumu, iš esmės pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies bendro pobūdžio rūpestingumo pareigą.

2. Parengto projekto technologinėje dalyje taip ir liko suprojektuota antroji laiptinė, nors architektūrinėje projekto dalyje ji pašalinta. Teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, todėl priėjo neteisingą išvadą, kad dėl susidariusios situacijos yra kaltas ieškovės atstovas. Jo 2006 m. gegužės 31 d. rašte, kuriuo buvo reikalaujama ištaisyti projekto trūkumus ir vietoje dviejų laiptinių suprojektuoti vieną, nurodyta, kad autoservise turi būti suprojektuota papildoma darbo vieta. Projektuotojai žinojo, ką reiškia darbo vieta autoservise, nes patys tokį terminą vartojo projektavimo darbų užduotyje.

Dėl CK 6.652 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

1. Teismas neteisingai sprendė, kad šalys žodžiu susitarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo ir kad sutarties įvykdymo terminas pradelstas dėl ieškovės atstovo kaltės. Atsakovas, o ne ieškovė ar jos atstovas, šalims 2006 m. sausio 5 d. derinant projekto eskizą, turėjo žinoti, kad dvi laiptinės nėra būtinos pastatui, kuris pagal projektavimui ir statybai išduotas sąlygas negali būti aukštesnis nei du aukštai. Atsakovas turėjo laikytis projekto ekonomiškumo principo ir suprojektuoti statinį su mažiausiomis statybos sąnaudomis. Atstovas taip pat privalėjo žinoti, kad antstate negalima planuoti gyvenamųjų patalpų, nes tokiu atveju tai bus ne antstatas, o trečiasis aukštas. Pagal technines sąlygas projektuojamam statiniui nustatytas aukštingumas iki 2 aukštų.

2. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad šalys žodžiu susitarė dėl galutinio termino pratęsimo iki 2006 m. spalio mėnesio. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie susitarimą dėl termino pratęsimo, juolab kad toks susitarimas po galutinio termino pažeidimo turėjo būti aiškiai išreikštas, nes tokiu atveju atsisakoma nuo teisių į bet kokius gynimo būdus. Tylėjimas ir bendradarbiavimo pareigos vykdymas padedant pabaigti sutartus darbus neįrodo buvus tokį susitarimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Nuolatinė statybos komisija svarstė ir išdavė leidimą statyti statinį parengto projekto pagrindu. Kad suprojektuotas pastatas yra arčiau nei 80 metrų nuo antžeminių suskystintųjų dujų degalinės, buvo žinoma ir ieškovei, ir Nuolatinei statybos komisijai. Vienas jos narys – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas, įvertinęs tai, kad nuo dujų degalinės rezervuaro iki projektuojamo ginčo pastato yra apie 75 metrų atstumas bei kitas aplinkybes, išbraukė pastabą dėl atstumo iki esamo dujų rezervuaro. Ši aplinkybė patvirtina, kad statyti statinius arčiau 80 metrų atstumu iki dujų degalinės nedraudžiama.

2. Pagrįsta teismų išvada, kad atsakovui buvo užsakytas autoserviso pastatas su antstatu ir dviem laiptinėmis. Toks atitinkantis užduotį projektas buvo užbaigtas ir perduotas ieškovės atstovui 2006 m. balandžio 27 d., tačiau 2006 m. gegužės 31 d. raštu ieškovė iš esmės pakeitė projektavimo užduotį: vietoj gyvenamųjų patalpų pastato antstate pareikalavo įrengti technines patalpas, vietoj keturių darbo vietų – įrengti penkias darbo vietas.

3. Laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. spalio 31 d. nei ieškovė, nei jos atstovas nereiškė pretenzijų dėl projektavimo darbų termino praleidimo ir sutarties nutraukimo, priešingai, savo veiksmais, t. y. 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimu pataisyti projektą, 2006 m. liepos 3 d. eskizinio projekto tvirtinimu, dalyvavimu Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose, gaunant statybos leidimą, patvirtino žodinį susitarimą pratęsti sutarties atlikimo terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl projektavimo užduoties ir projektavimo darbų rangos sutartinių santykių teisinio reguliavimo bei ginčo santykių vertinimo

Ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

Remiantis CK 6.700 straipsniu, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Pažymėtina, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovui privalo užsakovas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Šios teisinio reguliavimo nuostatos leidžia teigti, kad užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Remiantis CK 6.701 straipsnio 1 dalimi, užduotis rangovui pateikiama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. STR 1.05.06:2005 8.5 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo užduotis yra paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su Statytojo reikalavimais (Statytojo technine specifikacija). Tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą.

Šalių sudarytoji sutartis (PD 05-0505), jos vertinimui taikant šias nuostatas, neapima užduoties ir kitų pradinių duomenų perdavimo rangovui ar užsakovo pavedimo juos parengti rangovui sutartinių teisinių santykių. Tačiau remiantis sutarčių sudarymą reglamentuojančiomis CK 6.162 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir priimant pasiūlymą arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais, o sutartis galioja (laikoma sudaryta), kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, nors ir nesusitarta dėl antraeilių, su išimtimis, nustatytomis CK 6.181 straipsnyje, konstatuotina, kad rangovas sutarties PD 05-0505 sudarymo momentu buvo gavęs pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę žodinę užsakovo užduotį projektavimo darbams. Tai liudija rangovo sutartyje PD 05-0505 nustatytas įsipareigojimas pateikti užsakovui statinio eskizinį projektą per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo datos bei užsakovo įsipareigojimas patvirtinti projektuotojo pateiktą eskizinį projektą. Akivaizdu, kad negavęs pakankamai apibūdintos ir išreiškiančios užsakovo ketinimų esmę žodinės užsakovo užduoties projektavimo darbams rangovas negalėtų per gana trumpą sutartyje nustatytą terminą parengti eskizinį projektą. Kadangi įsipareigojimą pateikti eskizinį projektą rangovas įvykdė ir šį eskizinį projektą užsakovas patvirtino, tai yra pagrindas pripažinti, kad tokio turinio, koks buvo pateiktas eskizinis projektas, užduotis ir buvo užsakovo formuluojama rangovui.

Dėl projektinio sprendinio statinį projektuoti su dviem laiptinėmis atitikties statinių projektavimo teisiniam reguliavimui

Ši išvada reikšminga vertinimams, ar projektuotojas turėjo pagrindą statinį projektuoti su dviem laiptinėmis ir ar tai reikia vertinti kaip neteisėtą nukrypimą nuo užduoties (CK 6.701 straipsnio 2 dalis).

Remiantis STR 1.05.06:2005 8.5 punktu, statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų bendrasis dokumentas. Pažymėtina, kad tai yra vienas iš privalomųjų projekto rengimo dokumentų. Šioje byloje pateikto statinio projektavimo sąlygų sąvado Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti 3 punkte nustatyta: „Vadovaujantis detaliuoju planu, dalį patalpų numatyti gyvenamajai paskirčiai“. Kadangi tokia sąlyga nustatyta patvirtintame statinio projektavimo sąlygų sąvade, tai rangovas turėjo teisinį pagrindą statinį projektuoti laikydamasis STR 2.01.04:2004 99 punkte įtvirtintų nuostatų, kad iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau dviejų evakuacinių išėjimų. Iš antro bei aukštesnių aukštų evakuaciniai išėjimai įrengiami per dvi atskirose šachtose esančias laiptines. Šiame kontekste pažymėtina, kad rangos sutarties šalių bendro pobūdžio pareiga bendradarbiauti, kylanti iš įstatymo (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas) ir sutarties (sutarties 2.1.4 punktas, 3.6 punktas), glaudžiai siejama su užsakovo teisės bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą, įgyvendinimu (CK 6.658 straipsnio 1 dalis), nes šios užsakovo teisės įgyvendinimas taikant bendradarbiavimo standartus, o ne tiesioginio patikrinimo priemones, labiausiai atitinka sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus. Šiuo atveju užsakovas turėjo galimybę bendradarbiaudamas su rangovu, kurio veikla visą projektavimo darbų rangos sutartinių prievolių vykdymo laikotarpį visiškai atitiko sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus, ir po eskizinio projekto, kuriame buvo suprojektuotos dvi laiptinės, patvirtinimo teikti savo pageidavimus dėl projektinių sprendinių. Kad rangovas bendradarbiaudamas laikėsi sąžiningos dalykinės praktikos, liudija užsakovo 2006 m. gegužės 31 d. pastabų dėl projektinių sprendinių, kuriomis pakeista projektinė užduotis: antstate pareikalauta įrengti technines patalpas, statinį projektuoti su viena laiptine ir įrengti ne keturias, o penkias darbo vietas, įgyvendinimas – rangovas įvykdė užsakovo pakeistą projektinę užduotį ir, kaip matyti iš priešieškinio, neprašo sutarties PD 05-0505 3.4 punkte nustatyto projektuotojo patirtų papildomų pagrįstų išlaidų, susijusių su esminiu užduoties pakeitimu, atlyginimo.

Dėl projektavimo darbų rangovo veiksmų projektuojamą statinį priskiriant ypatingų statinių kategorijai teisėtumo

Remiantis STR 1.01.06:2002 ypatingų statinių kategorijai priskiriamas statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių (STR 5.1 punktas). Kokie įrenginiai priskirtini šiai kategorijai, STR 5.1 punktas nukreipia į STR 3.3, 3.10, 3.22, 3.24 punktus. STR 3.3 punkte nurodomas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, kurio 3 straipsnyje įvardijami ir kėlimo įrenginiai. STR 1.01.06:2002 1 priedo Ypatingų statinių kategorijai priskirtinų statinių sąrašo II skirsnyje Statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių (3.3, 3.10, 3.22, 3.24) ar atliekami potencialiai pavojingi darbai 6 pozicijoje nurodomi keltuvai 500 kG ir didesnės galios. Šis statinių kategorijų reglamentavimas yra pagrindas konstatuoti, kad projektavimo darbų rangovas turėjo teisinį pagrindą projektuojamą statinį priskirti ypatingų statinių kategorijai. Tai, kad kompetentinga institucija, 2007 m. sausio 16 d. statybos leidime (T. 2, b. l. 84) statinį priskyrė neypatingų statinių kategorijai, nepaneigia projektavimo darbų rangovo veiksmų teisėtumo, nes pirmiau nurodytuose teisės aktuose nenustatyta išlygų, kad keltuvai autoservisuose nepriskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnį. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų pozicija grindžiama ne tiesioginėmis nuorodomis į teisės aktus, kuriais įtvirtinta nuostata dėl išlygos keltuvams autoservisuose, bet teisės aiškinimo praktika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikdamas projektavimo darbus rangovas remiasi STR nuostatomis, kurios jau nurodytos anksčiau, o tai reiškia, kad statinių priskyrimui kategorijoms yra reikšmingas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nurodytas įrenginių sąrašas ir STR įvardijama įrenginių keliamoji galia, todėl projektavimo darbų rangovui tiesiogiai taikyti aplinkos ministerijos rašte (T. 1, b. l. 35) minimas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamo Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo nuostatas nėra teisinio pagrindo. Tai turi teisę daryti viešojo administravimo institucijos pagal kompetenciją formuodamos centrinių viešojo administravimo subjektų priimtų norminių teisės aktų taikymo praktiką.

Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų laikymosi projektuojant statinį

Vertinant projektavimo darbų rangovo veiksmus taikant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų laikymosi projektuojant statinius, būtina aptarti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo teisinį reglamentavimą.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos - įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą (5 dalis). Kaip matyti iš pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, esančio projektavimo sąlygų sąvade (žr. sąvado turinio 2 dalis, 2.1 punktas), specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) XII skyriuje Suskystintųjų dujų degalinių apsaugos zonos, neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Taip pat nėra ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje apibrėžtų aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad projekto darbų rangovas rengdamas statybos projektą pažeidė Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija 2006 m. spalio 11-12 d. posėdyje statinio projektą pripažino atitinkančiu statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, o 2006 m. spalio 25 d. buvo išduotas statybos leidimas, kurio dalis vėliau pakeista dėl statinio kategorijos. Šie faktai liudija, kad kompetentingos institucijos nenustatė statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų pažeidimo, statybos leidimas galioja, nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka vykdant kontrolės procedūras ar asmenų, kurių teisės statyba yra pažeidžiamos, iniciatyva.

Dėl CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytos užsakovo teisės nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo įgyvendinimo sąlygų

Pasisakydamas dėl CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytos užsakovo teisės nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo įgyvendinimo sąlygų, kasacinis teismas pažymi, kad tokia užsakovo teisė kyla, kai konstatuojama, jog rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalino arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė tokių aplinkybių, o kasacinis teismas yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalimi), kuriomis remiantis galima būtų konstatuoti esminius ir nepašalinamus projektavimo darbų trūkumus. Be to, byloje nenustatyta, kad užsakovas būtų rangovui nustatęs protingą terminą, per kurį turėtų būti pašalinti neatitikimai tarp architektūrinės projekto dalies ir technologinės projekto dalies, kurioje liko suprojektuotos dvi laiptinės ir nesuprojektuota penktoji darbo vieta. Dėl to pripažįstama, kad nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais užsakovas neturi pagrindo. Tačiau būtina pažymėti, kad pirmiau nurodytas nustatytas neatitikimas tarp projekto dalių per protingą terminą turi būti paties rangovo bei jo sąskaita pašalintas ir be užsakovo reikalavimo, teikiamo CK 6.703 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nes tokia pareiga tiesiogiai kyla ne tik iš sutarties 2.1.1 punkto, bet ir įstatymo - CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rangovo pareiga atlikti darbus pagal užduoties reikalavimus, CK 6.703 straipsnyje nustatyta projektuotojo atsakomybė už projektavimo darbų kokybės pažeidimus. Įvertindamas tai, kad užsakovas be teisėto pagrindo reikalaudamas sutarties nutraukimo ir rangovo pripažinimo, kad, atsižvelgiant į projekto trūkumus, 20 000 Lt avansinis apmokėjimas yra visiškas tarpusavio atsiskaitymas, pažeidė iš įstatymo jam kylančias pareigas – remiantis CK 6.703 straipsnio 2 dalimi nustačius techninių dokumentų trūkumus reikalauti iš rangovo, kad trūkumai per protingą terminą būtų neatlygintinai ištaisyti, juolab, kad viso sutarties vykdymo metu rangovas tinkamai vykdė bendro pobūdžio bendradarbiavimo pareigas ir jo dalykinė praktika nekėlė pagrįstų abejonių sąžiningumu, kasacinis teismas prieina prie išvados, jog užsakovas atsisakydamas priimti atliktus darbus ir visiškai atsiskaityti už juos be teisėto pagrindo remiasi kitos šalies sutartinių prievolių neįvykdymu, nes sutartis buvo netinkamai įvykdyta ir dėl paties užsakovo anksčiau nurodomo neveikimo. Toks užsakovo neveikimas, remiantis CK 6.206 straipsniu, atima iš jo teisę atsisakant priimti atliktus darbus ir visiškai atsiskaityti už juos remtis sąžiningos sutarties šalies kriterijus atitinkančio (CK 6.158 straipsnis, 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas) rangovo prievolės neįvykdymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad rangovas bylos nagrinėjimo teismuose metu neneigė projekto architektūrinės ir technologinės dalių neatitikties ir pripažino pareigą šiuos trūkumus pašalinti, todėl atsižvelgiant į tai, kad sutartimi (PD 05-0505) rangovas įsipareigojo ne tik parengti paslaugų paskirties pastato techninį projektą, bet ir vykdyti architektūrinės, konstrukcinės dalies vykdymo priežiūrą, jam tenka pareiga tolesnio sutartinių prievolių vykdymo metu pašalinti nustatytus projekto dalių neatitikimus, o pagrindo manyti, kad šios pareigos, jei užsakovas tam neprieštaraus atsisakydamas bendradarbiauti, jis neįvykdys, nėra. Dėl šių argumentų priešieškinyje nurodoma suma už projektavimo darbus pagrįstai priteista iš ieškovės atsakovui.

Dėl atsisakymo priimti įvykžius prievolę atliktą darbą ir reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį teisinių pagrindų

Remiantis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę.

Kaip matyti iš užsakovo pretenzijos rangovui (T. 1, b. l. 46), kuria užsakovas atsisakydamas priimti atliktus darbus ir visiškai atsiskaityti už juos ir reikalaudamas sutarties nutraukimo bei rangovo pripažinimo, kad, atsižvelgiant į projekto trūkumus, 20 000 Lt avansinis apmokėjimas yra visiškas tarpusavio atsiskaitymas, reikalavimą nutraukti sutartinius santykius grindė ir užsakovo viso darbo galutinio termino pažeidimu, dėl kurio statybų kaštai užsakovui pabrango 5 procentais. Kartu užsakovas nurodo siekiantis įgyti teisę savo nuožiūra pavesti kitiems asmenims baigti projektavimo darbus ir vykdyti projekto vykdymo priežiūrą. Užsakovo nurodomo viso darbų atlikimo galutinio termino pažeidimo teisinių padarinių vertinimo CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu tokie jo deklaruojami ketinimai patys savaime paneigia faktinės situacijos, kvalifikuotinos kaip prievolės įvykdymo prasmės praradimas užsakovui, egzistavimą. Kita vertus, pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta pirmiau, užsakovas keisdamas projektinę užduotį pats inicijavo, o rangovas, vykdydamas projektinės užduoties pakeitimus, su tuo sutiko, pratęsti viso darbo atlikimo galutinį terminą. Šiame kontekste reikšmingas CK 6.183 straipsnyje įtvirtintas sutarties pakeitimo išlygos teisinis reguliavimas, pagal kurį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau, remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis anksčiau nurodyta sutarties pakeitimo išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Sutarties PD 05-0505 7.2 punkte nustatyta rašytinė sutarties pakeitimo išlyga, bet nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės – užsakovo teikti užduoties pakeitimai ir rangovo jų akceptavimas – leidžia teisiniams santykiams taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą. Dėl šių argumentų kasacinis teismas prieina prie išvados, kad CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatytam užsakovo teisių gynimo būdo taikymui nėra teisinių pagrindų, nes viso darbo atlikimo galutinis terminas buvo pratęstas bendru šalių sutarimu. Taigi kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Atmestus kasacinį skundą, atsakovui UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“, teikusiam atsiliepimą į kasacinį skundą, priteistinos išlaidos už advokato pagalbą rengiant šį procesinį dokumentą (T. 2, b. l. 213) (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ iš ieškovės N. K. 500 (penkis šimtus) Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Sigita Rudėnaitė

Gintaras Kryževičius