Civilinė byla Nr. 3K-3-19/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 52.1; 114.11 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Immobilitas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alrosta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Immobilitas“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių rangos sutarties aiškinimą, skolos už atliktus darbus apmokėjimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas 2005 m. liepos 20 d. sudarė su atsakovu rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti statybos objekto – sandėlio – rekonstravimo darbus; sutarties priedas buvo lokali sąmata dėl 717 863 Lt už darbus. Ieškovui pradėjus darbus paaiškėjo, kad reikėjo atlikti papildomus darbus ir žodžiu buvo sutarta atlikti juos. Ieškovui atlikus pirmuosius papildomus darbus ir pateikus 131 153,80 Lt sąskaitą už juos, atsakovas ją apmokėjo, todėl ieškovas pasitikėjo atsakovu ir neliko pagrindo įforminti papildomus darbus papildomu susitarimu. Ieškovo teigimu, atsakovas apmokėjo tik už papildomai atliktus darbus, tačiau neapmokėjo už pagrindinius darbus pagal ieškovo pateiktas sąskaitą ir aktus. Ieškovas darbus atliko, atsakovas juos priėmė, tačiau neapmokėjo 357 279,76 Lt. Dėl to ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Immobilitas“ 357 279,76 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas, siekdamas išrinkti rangovą atlikti sandėlio rekonstrukcijos darbus, 2005 metais paskelbė konkursą, kurio laimėtoju tapo ieškovas. Atsakovas pasirašė su ieškovu sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo rekonstruoti atsakovui priklausantį sandėlį pagal sutarties priede esantį darbų aprašymą, o atsakovas – sumokėti už atliktus sandėlio rekonstrukcijos darbus 717 863 Lt. Teismas, vertindamas ieškovo argumentą, kad po techninio projekto patvirtinimo atsakovas padidino lokalinėje sąmatoje numatytą darbų apimtį 292 503,44 Lt ir tai patvirtino atsakovo sumokėtas 440 000 Lt avansas, pripažino šį nepagrįstu; motyvavo, kad ieškovas nepaaiškino, kaip atsakovas žinojo galutinę sutarties kainą, nes, teismo teigimu, ją galėjo nustatyti tik rangovas kaip savo srities profesionalas. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas už atliktus statybos darbus su ieškovu atsiskaitydavo ne pagal šio išrašytas sąskaitas–faktūras, o avansu, nes ieškovui nuolat trūko apyvartinių lėšų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, 4.4.2 punktu pripažino, jog yra susipažinęs su projektine dokumentacija ir neturi pretenzijų ir pastabų dėl galimybės atlikti sutartus darbus. Ieškovas 2005 m. rugsėjo mėnesį turėjo parengtą techninį projektą, kuris 2005 m. lapkričio mėnesį buvo patvirtintas, statybos leidimas išduotas 2005 m. lapkričio 16 d. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir sutarties 4.4.2 punktą, nurodė, kad ieškovui teko potencialiai neigiamų padarinių atsiradimo ateityje rizika. Ieškovui gavus techninį projektą, buvo atlikti tik nežymūs ieškovo sąskaitos pataisymai, todėl teismas konstatavo, kad techninio projekto patvirtinimas neturėjo esminės reikšmės, nustatant galutinę sutarties kainą. Teismas, remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, pažymėjo, kad naujos lokalinės sąmatos rengimas nebuvo susijęs su papildomų darbų atsiradimu atsakovo pageidavimu, o tik su ieškovo įsitikinimu, kad už sutartimi sulygtą 717 863 Lt statybos darbų kainą darbų, nurodytų sutarties priede, nebus įmanoma atlikti. Teismas, įvertinęs atliktų darbų aktų sudarymo aplinkybes, dokumento „Lokalinė sąmata S003“, kuriame nurodyta 292 503,44 Lt suma, formą, turinį ir jų tarpusavio ryšį, pripažino šį dokumentą atliktų darbų aktu. Teismo teigimu, kadangi šiame dokumente nurodyta 292 503,44 Lt suma aštuonis kartus viršijo 5 procentus (arba 35 893,15 Lt) pradinės sutarties kainos ribą, tai pagal sutarties 6.2.2, 13.1 punktus susitarimas dėl tokios vertės papildomų darbų turėjo būti sudarytas rašytine forma, kitaip jis negaliojo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog išaugus darbų apimčiai atsakovo pageidavimu buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl sutarties kainos padidinimo, o ieškovas, neinicijavęs sutarties kainos padidinimo dėl statybos darbų apimties padidėjimo pagal sutarties sąlygas, dėl šių priežasčių nenutraukęs sandėlio rekonstravimo darbų, prisiėmė didesnių nei šalių sulygta statybos kaina kaštų riziką. Teismas konstatavo, kad ieškovas neatliko sutartyje nustatytų darbų ir nepasiekė sutartyje aptarto rezultato, sandėlio stogo darbus atliko nekokybiškai, neištaisė padarytų defektų, todėl ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo 156 476,60 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija, įvertinusi sutarties priedą, nustatė, kad ginčo šalys pasirašė sandėlio rekonstravimo lokalinę sąmatą, kurioje buvo nurodyta, jog ieškovas turėjo atlikti 717 863 Lt vertės statybos darbų, tačiau iš sąmatos turinio negalėjo spręsti, dėl kokių konkrečių statybos darbų atlikimo ginčo šalys susitarė. Lokalinėje sąmatoje nebuvo detalizuoti atskiri darbai ir nenurodyta jų apimtis, pagal sutarties 5.1 punktą ieškovas turėjo atlikti statybos darbus, nurodytus sutarties priede, pagal darbų aprašymus, brėžinius, specifikacijas. Kolegija pažymėjo, kad, sudarant sutartį, lokalinėje sąmatoje taip pat nebuvo darbų aprašymo, brėžinių ir specifikacijų. Sutartis buvo sudaryta 2005 m. liepos 20 d., techninis projektas – 2005 m. rugsėjo mėnesį, projektavimo sąlygų sąvadas patvirtintas 2005 m. rugsėjo 19 d., statybos leidimas išduotas 2005 m. lapkričio 16 d. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas už papildomus rangovo atliktus darbus apmokėdavo, pasirašydamas darbų atlikimo aktus, konstatavo, kad ginčo šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo; ieškovas atliko 337 277,20 Lt vertės papildomų, sutartyje nenurodytų, statybos darbų. Kolegija, įvertinusi sutartį ir lokalinę sąmatą, pažymėjo, kad dėl šių dokumentų turinio neišsamumo nebuvo galima nustatyti, dėl kokių darbų atlikimo ginčo šalys susitarė, kokie darbai buvo atlikti, vykdant sutartį, o kokie atlikti, ginčo šalims susitarus dėl jų atlikimo papildomai. Kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendė, kad dėl ydingos savo turiniu rangos sutarties sudarymo kaltos abi šalys, atsakovui tenkanti prievolė buvo netinkamai įvykdyta dėl abiejų ginčo šalių kaltės, todėl, vadovaudamasi CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, remdamasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-396/2008), priteisė ieškovui pusę jo turėtų išlaidų, viršijančių sutartyje nurodytą darbų kainą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas ginčo santykiui netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Šalys pasirašytos sutarties 5.1 punktu susitarė, kad ieškovas turėjo atlikti darbus, nurodytus Sutarties priede (Lokalinėje sąmatoje), pagal darbų aprašymus, brėžinius ir specifikacijas; darbams buvo priskiriami ir tie darbai bei veiksmai, kurie nors tiesiogiai ir nebuvo nurodyti sutarties dokumentuose, bet buvo būtini ją vykdant ir siekiant sutartyje aptarto rezultato, todėl ieškovas privalėjo juos atlikti. Be to, į sutarties kainą buvo įtrauktas visas už darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą nustatytas užmokestis (Sutarties 8.2.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, teisiškai neįvertino sutarties sąlygų dėl sutarties kainos keitimo. Kasatoriaus teigimu, sudarant sutartį, reikšmės turėjo atsakovo organizuoto konkurso metu gauti statybos bendrovių konkurso pasiūlymai, nes atsakovas paskelbė konkursą, siekdamas surasti rangovą, galėjusį rekonstruoti atsakovui priklausantį sandėlį už jam priimtiną kainą; atsakovas konkurso būdu siekė susitarti ne tik dėl jam priimtinos, bet ir dėl konkrečios bei galutinės sandėlio rekonstrukcijos kainos. Konkreti sandėlio rekonstravimo darbų kaina įtvirtinta sutarties 8.2 punkte, o kainos skaičiavimas atliktas Sutarties priede Nr. 1 – Lokalinėje sąmatoje; atsakovas, sudarydamas sutartį, tikėjosi, kad jam priklausančio sandėlio rekonstrukcija kainuos tiek, kiek buvo sulygta sutartyje. Ieškovas, sutartimi įsipareigodamas atlikti sandėlio rekonstrukcijos darbus už 717 836 Lt, pats prisiėmė jam galinčius atsirasti susitarimo neigiamus padarinius, o įstatymas konkrečios statybos rangos darbų kainos keitimo galimybę pripažįsta tik išimtiniais atvejais (CK 6.653 straipsnio 6 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis), tai nurodyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“; bylos Nr. 3K-3-543/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad kai statybos rangos sutarties šalys ikisutartiniuose santykiuose siekė susitarti dėl konkrečios kainos ir tokią sulygtą kainą nustato sutartyje, tai sutarties vykdymo metu paaiškėjus, jog faktinės išlaidos yra didesnės, nei sulygta sutarties kaina, tokio pobūdžio klausimas turėtų būti sprendžiamas sutartos kainos pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.685 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad papildomi, sutartyje nenurodyti, darbai gali būti atlikti tik atitinkamai pakeitus sutarties dokumentus (sutartį), nuostatas, įtvirtinančias sutarties kainą. Šalių sudarytos sutarties 13.1 punkte buvo nustatyta, kad sutarties pakeitimas ir papildymas turėjo būti įforminamas rašytiniu susitarimu, kitu atveju susitarimas negaliojo; be to, sutarties pakeitimu galėjo būti įforminamas sutarties kainos pasikeitimas daugiau nei 5 procentai (Sutarties 13.1 punktas). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo atsakovo pageidavimas, jog ieškovas atliktų papildomus darbus, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp ginčo šalių būtų buvę raštu pasirašyti kokie nors sutarties dokumentų pakeitimai dėl sutarties kainos. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau šio fakto nepatvirtino jokie atliktų darbų aktai. Kasatoriaus manymu, atliktų darbų aktų paskirtis yra užsakovui priimti rangovo atliktą darbą, išsiaiškinti, ar nėra nukrypimų nuo rangos sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar nėra kitų darbų trūkumų, o jų esant, pranešti apie tai rangovui tam, kad jie būtų pašalinti (CK 6.662, 6.694 straipsniai); tokie dokumentai negali pakeisti statybos rangos sutartimi jos šalių sulygtų sąlygų, taip pat šalių sutartimi sulygtos statybos rangos darbų kainos. Be to, ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas dėl sutarties kainos padidinimo, kuris būtų buvęs susijęs su papildomų darbu užsakymu; iš atsakovo ieškovui pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, kad nebuvo jokios objektyvios būtinybės atlikti papildomus darbus statybos objekte. Juolab kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų išplaukia neteisinga išvada dėl papildomų darbų susitarimo – netenka teisinės reikšmės sutarties nuostata dėl konkrečios ir galutinės sutartinės rangovo atliktinų darbų kainos, nes, anot apeliacinės instancijos teismo, jeigu tik rangovas atlieka didelio masto statybos rangos darbus, kuriuos užsakovas priima ir pasirašo atliktų darbų aktus, kuriuose yra nurodyti rangovo atlikti statybos darbai, kurie nebuvo konkrečiai išvardyti sutartyje, tai turėtų būti pripažįstama, kad sutarties šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir jų vertės apmokėjimo. Kasatoriaus teigimu, rangos sutarties esmė yra ta, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismui nebuvo aišku, dėl kokių konkrečių statybos darbų susitarė ginčo šalys, tačiau iš sutarties turinio matyti, kad ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užduotį atlikti ne tam tikrus konkrečius (konkrečiai išvardytus (apibrėžtus) statybos darbus atsakovui priklausančiame sandėlyje, o rekonstruoti atsakovui priklausantį sandėlį. Taigi sutartyje buvo aiškiai sulygta, kad ieškovas atliks ne kurią nors sandėlio rekonstrukcijos darbų dalį, o pagal atsakovo nustatytą užduotį už sutarties kainą visus būtinus sandėlio rekonstrukcijos darbus. Dėl to, esant konkrečiai nustatytiems sutarties objektui ir dalykui, yra teisiškai nereikšminga, ar sutarties priede – Lokalinėje sąmatoje – buvo detalizuoti atskiri rekonstrukcijos darbai, nurodytos darbų apimtys, ar ne, nes, kasatoriaus teigimu, sandėlio rekonstravimo darbams buvo priskiriami ir tie darbai bei veiksmai, kurie, nors ir nebuvo tiesiogiai numatyti sutarties dokumentuose, tačiau buvo būtini vykdant sutartį bei siekiant aptarto rezultato, ir rangovas juos privalėjo atlikti. Dėl to teisiškai reikšminga turėtų būti tik tai, ar buvo užsakovo užduotis dėl statinio rekonstrukcijos, ar ši užduotis buvo žinoma rangovui, ar rangovui buvo žinomi normatyviniai statybos dokumentai, pagal kuriuos turėjo būti atliekami statinio rekonstrukcijos darbai (CK 6.681, 6.684 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo elgesį vykdant sutartį, neatsižvelgė sutarties 4.4.2 punktu ieškovo duotą atsakovui patvirtinimą, kad ieškovas buvo susipažinęs su statybos objektu, aplinkybėmis ir sąlygomis, kurioms esant bus atliekami sandėlio rekonstravimo darbai, su projektine dokumentacija ir neturėjo pretenzijų dėl galimybės atlikti darbus sutartyje ir jos dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, o tik padarė neteisingą išvadą, kad ieškovui atlikus didelio masto statybos darbų, kurie nebuvo konkrečiai išvardyti sutarties priede, tai buvo pagrindas pripažinti šiuos papildomai atliktais.
Apeliacinės instancijos teismas ginčo santykiui nepagrįstai netaikė CK 6.653 straipsnio 4, 6 dalių, 6.684 straipsnio 4, 5 dalių, 6.685 straipsnio. Kasatoriaus teigimu, pagal šių teisės normų turinį rangovas turi pareigą iš anksto pranešti užsakovui apie būtinybę atlikti papildomus darbus ir padidinti darbų kainą; nepranešus užsakovui, rangovas netenka teisės iš užsakovo reikalauti apmokėti papildomų darbų vertę ir rangovui tenka pareiga įvykdyti rangos sutartį už joje sulygtą kainą; iki tol, kol užsakovas neduoda atsakymo, rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą; užsakovui sutikus su papildomų darbų atlikimu ir darbų kainos padidinimu, turi būti keičiami sutarties dokumentai; užsakovui su tuo nesutikus, rangovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangos sutarties nutraukimo ar sutarties sąlygų atitinkamo pakeitimo CK 6.240 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Korena“ v. UAB „Turneka“; bylos Nr. 3K-3-939/2003; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“; bylos Nr. 3K-3-543/2006). Pagal įstatymą rangovui nesuteikta teisės vykdyti papildomus statybos rangos darbus ir reikalauti papildomų statybos darbų vertės apmokėjimo, jeigu dėl to nėra rangos sutarties šalių pasiekto susitarimo, kuriuo būtų pakeisti sutarties dokumentai, arba jeigu nėra teismo sprendimo dėl atitinkamo sutarties sąlygų pakeitimo pagal dėl to pareikštą rangovo reikalavimą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas iš anksto būtų kreipęsis į atsakovą dėl papildomų darbų atlikimo būtinumo, kad atsakovas būtų užsakęs papildomus darbus ar kad šalys dėl papildomų darbų atlikimo būtų atitinkamai pakeitusios sutarties dokumentus. Dėl to, kasatoriaus teigimu, darytina išvada ieškovui teko pareiga atlikti sandėlio rekonstrukcijos darbus už sutartyje sulygtą kainą, o apeliacinės instancijos teismas turėjo kvalifikuoti ginčo santykius pagal CK 6.653 straipsnio 4, 6 dalis, 6.684 straipsnio 4, 5 dalis ir 6.685 straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismas nepagristai taikė mišrios kaltės institutą. Apeliacinės instancijos teismas CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mišrios kaltės institutą ginčo santykiui taikė dėl to, kad sutartis buvo pasirašyta nesant visos techninės dokumentacijos ir dėl to, kad nebuvo aiški darbų apimtis, tačiau, kasatoriaus teigimu, teismas nepagrįstai taikė šią teisės normą, nes ieškovas, siūlydamas atsakovui darbų kainą ir sudarydamas sutartį, turėjo įvertinti visas sutarties vykdymui reikšmingas aplinkybes (kaip, pavyzdžiui, aplinkybę, reikšmingą nustatant atlyginimą ieškovui už sutartą atlikti darbą), pats rengė sutarties dokumentus, patvirtino, kad buvo susipažinęs su statybos objektu, aplinkybėmis ir sąlygomis, kuriomis bus atliekami sandėlio rekonstravimo darbai, su projektine dokumentacija, vykdydamas sutartį be nustatyta tvarka patvirtinto sandėlio rekonstravimo projekto, statybos leidimo, pats prisiėmė tokių veiksmų riziką; sutartyje šalys susitarė dėl visų būtinų darbų sandėliui rekonstruoti. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.259 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-396/2008, nes nagrinėtos ir šios bylos ratio decidendi skiriasi.
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nutarties motyvuojamojoje dalyje nepateikė išsamaus kiekvieno ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyto argumento teisinio įvertinimo. Teismas nenurodė, kodėl atmetė tam tikrus įrodymus, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo šalys buvo susitarusios dėl 337 277,20 Lt vertės papildomų darbų, nepagrįsta įrodymais; priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma neleido teismui padaryti tokios išvados, nes, minėta, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas iš anksto kreipėsi į atsakovą dėl 337 277,20 Lt vertės papildomų darbų atlikimo būtinumo, kad atsakovas būtų užsakęs būtent tokios vertės papildomus darbus, kad ginčo šalys raštu susitarė dėl tokių darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo atstovo paaiškinimus, iš kurių matyti, kad ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip atsakovas, užsakydamas konkrečius papildomus darbus, galėjo žinoti galutinę tokių darbų kainą, jeigu tai galėjo nustatyti tik ieškovas, kaip rangovas; atsakovo atstovo paaiškinimus, jog su ieškovu buvo atsiskaitinėjama ne pagal ieškovo išrašytas sąskaitas–faktūras, o avansu; liudytojo parodymus, jog ieškovui gavus techninį projektą, buvo atliktos tik nežymios korekcijos ieškovo sąskaita, jog naujos lokalinės sąmatos rengimas buvo susijęs ne su papildomų darbų atlikimu pagal atsakovo užsakymą, o su ieškovo supratimu, kad jis neįstengs atlikti sutartimi prisiimtų darbų už sutarties kainą.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos sutarties (sutarties punkto dėl nustatytos darbų kainos)aiškinimą, skolos už atliktus darbus apmokėjimo tvarką ir sąlygas, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl rangos sutartyje nustatytos darbų kainos aiškinimo ir sutartyje nustatytos konkrečios kainos pakeitimo
Statybos rangos sutarčių ypatumus reglamentuoja CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, kuriose nėra normų, apibrėžiančių statybos darbų kainos nustatymo ypatumus. Rangos sutartyje aptartų darbų kainos nustatymą reguliuoja bendrosios rangos sutarčių taisyklės, įtvirtintos CK 6.653 straipsnyje, kurios taikytinos ir statybos rangos sutartims. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba įtvirtinant kainos apskaičiavimo būdus ir kriterijus. Rangos sutarties kainą nustato šalys ir kaina tampa sutarties sąlyga. Sutartyje nustatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti arba apytikrė sąmata, kuri nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas, tampa sutarties dalimi (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl sutarties dalies, kurioje buvo nurodyta statybos darbų kaina, vertinimo ir šios kainos keitimo pagrindų buvimo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios darbų kainos, o ieškovas neįrodė, jog egzistavo rašytinis susitarimas dėl sutarties kainos keitimo didinimo linkme atsakovo pageidavimu, išaugus darbų apimčiai, todėl šis teismas sprendė, kad ieškovas pagal CK 6.653 straipsnio 6 dalį, 6.684 straipsnio 4 dalį ir 6.685 straipsnį prisiėmė sau didesnių nei šalių sulygta statybos kaina kaštų riziką. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant šalių ginčą svarbu nustatyti, ar darbai, už kuriuos prašoma priteisti, buvo atlikti vykdant sudarytą rangos sutartį, ir nustatė, jog rangos sutartis savo turiniu yra ydinga, nes pasirašyta nesant visos techninės dokumentacijos ir esant neaiškiai darbų apimčiai bei padarė išvadą, kad papildomi darbai buvo atlikti.
Rangos sutarties kaina, jos rūšies (konkreti ar apytikslė) nustatymas ir rangos sutarties dalykas yra rangos sutarties sąlygos, kurių turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Kasacinis teismas tikrina, ar bylą nagrinėję teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą konkrečiose bylose, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Turto bankas“ v. UAB,,Vaidluvė“, AB,,Linas“, UAB,,Didysis Arkanas“, Nr. 3K-3-406/2000, skelbta Teismų Praktika 14; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“; bylos Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos statybos rangos sutarties turinio aiškinimas reikšmingas dviem aspektais: sutarties kainos ir darbų apimties. Šių sąlygų turinio aiškinimui reikšmingos sutarties sudarymo aplinkybės (ieškovas tapo atsakovo paskelbto konkurso laimėtoju), dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“; bylos Nr. 3K-3-543/2006, skelbta Teismų praktika 27; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB „Abuva“; bylos Nr. 3K-3-505/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesiaiškino rangos sutarties sąlygų dėl sutarties kainos turinio ir nenustatė, dėl kokios kainos – konkrečios (kaip sprendė pirmosios instancijos teismas) ar apytikrės – šalys susitarė ir savo išvadų CK 6.653 straipsnio 6 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies ir 6.685 straipsnių nuostatų kontekste nemotyvavo. Šis teismas nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą svarbu nustatyti, ar darbai, už kuriuos prašoma priteisti, buvo atlikti vykdant sudarytą rangos sutartį, t. y. teismas pirmenybę suteikė pačiam darbų atlikimo ar jų neatlikimo faktui, neatsižvelgdamas į kitas sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada prieštarauja bendrosioms sutarčių galiojimo nuostatoms, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193 straipsnis) bei jau minėtoms rangos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Iš byloje esančios rangos sutarties 8.2 punkto matyti, kad šalys nurodė sutarties kainą ir sudarė ją atitinkančią lokalinę sąmatą, kitais sutarties punktais susitarė dėl sutarties kainos keitimo tvarkos ir sąlygų. Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, nustatyti dėl kokių darbų apimties ir jų kainos susitarė rangovas ir užsakovas bei atitinkamai taikyti CK 6.653 straipsnio 6 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies, 6.685 straipsnio nuostatas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl užsakovo pareigos apmokėti ženkliai didesnę kainą negu nurodyta sutartyje, prieš tai nenustatęs, dėl kokios kainos šalys susitarė ir ar buvo sutartyje nustatyti pagrindai šią kainą didinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo reikšmingų bylai aplinkybių, ar darbai, kurie buvo detalizuoti atliktų darbų priėmimo aktuose, faktiškai neįėjo į darbų, tik mažiau detalizuotų, sudėtį, nurodytą sutarties sudarymo metu buvusioje sąmatoje.
Dėl atliktų darbų priėmimo aktų teisinės reikšmės
Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“; bylos Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą, sprendė, kad kasatorius, pasirašydamas atliktų darbų priėmimo aktus, kartu prisiėmė pareigą sumokėti šiuose aktuose nurodytas pinigų sumas. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentais, kad atliktų darbų aktų paskirtis yra užsakovui priimti rangovo atliktą darbą, išsiaiškinti, ar nėra nukrypimų nuo rangos sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar nėra kitų darbų trūkumų, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo atliktų darbų priėmimo akto paskirties aiškinimas nėra teisingas. Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“; bylos Nr. 3K-3-17/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Taigi, atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina.
Dėl 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius šioje byloje kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė mišrios kaltės institutą, įtvirtintą CK 6.259 straipsnio 1 dalyje.
CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė gali pasireikšti tiek nuostolių atlyginimu, tiek netesybomis. Šioje byloje ieškovas reikalavo ne nuostolių atlyginimo, o to, kad atsakovas atsiskaitytų už atliktus darbus, t. y. kad įvykdytų sutartinę prievolę. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (minėto straipsnio 4 punktas) bei išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o atskirais atvejais – netesybas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas ir nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl atsakovo (užsakovo) prievolės, kuri pagal savo pobūdį yra piniginė, ieškovui (rangovui) įvykdymo ir pačios prievolės apimties, bet ne dėl civilinės atsakomybės taikymo. Tuo tarpu civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, kuri atsiranda dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas – rangos sutarties dalyko ir jos kainos nustatymas, o nustačius tam reikšmingas aplinkybes, fakto, ar atsakovui atsirado sutartinė prievolė apmokėti ieškovo reikalaujamą sumą, konstatavimas.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų šiai bylai aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, jiems (pažeidimams) pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
