Civilinė byla Nr. 3K-3-184/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei R. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, sodininkų bendrijai „Girelė“, Kaišiadorių rajono vyr. architektui S. P., dėl pažeistų žemės sklypo ribų atstatymo į buvusią padėtį ir atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui E. A. dėl įpareigojimo iškelti statinius bei sodinius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. A. prašė atkurti jo pažeistas teises: įpareigoti atsakovę R. V. perkelti jai priklausančią 11,54 m ilgio tvorą 0,88 m atstumu į šiaurę, perkelti atsakovės pietinę sklypo ribą nuo ieškovo garažo rytinio krašto 1 m į šiaurę, o nuo ieškovo šiltnamio rytinio krašto – 1,56 m į šiaurę, iš E. A. priklausančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies pašalinti atsakovės vaiskrūmius ir statinius (vištidę).
Priešieškiniu atsakovė R. V. prašė įpareigoti ieškovą E. A. nugriauti jos žemės sklype savavališkai pastatytus statinius (garažą ir šiltnamį), pašalinti tujas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2001 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę R. V. žemės sklype (duomenys neskelbtini) perkelti jai priklausančią 11,54 m ilgio tvorą 0,88 m atstumu į šiaurę, pietinę sklypo ribą – 1 m atstumu į šiaurę nuo ieškovo garažo rytinio krašto ir 1,53 m atstumu į šiaurę nuo jo šiltnamio rytinio krašto, iš ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies iškelti vaiskrūmius ir vištidę; kitą ieškinio dalį ir R. V. priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą, 2001 m. balandžio 23 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės R. V. kasacinį skundą, 2001 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartį paliko nepakeistus.
Atsakovė R. V. 2002 m. birželio 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, nurodydama, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, jog jos sodo sklypas sumažėjo 34,83 kv. m. R. V. taip pat prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, pripažinęs svarbiomis atsakovės nurodytas termino praleidimo priežastis, 2003 m. kovo 5 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti žemės sklypų planai negali būti pripažinti naujais įrodymais 1964 m. CPK 37118 straipsnio prasme, nes jie galėjo būti pateikti teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog sumažėjo atsakovės žemės sklypas, nagrinėjo pirmosios, apeliacinės instancijos teismai ir kasacinis teismas, todėl ji taip pat nepripažintina nauja. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kuriuos teismas galėtų kvalifikuoti kaip pagrindą procesui atnaujinti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės R. V. atskirąjį skundą, 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 30 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2003 m. liepos 22 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla pagal R. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo perduota nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Jonavos rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartimi R. V. prašymą atnaujinti procesą atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą patenkino: Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikino, atnaujino civilinės bylos procesą ir bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei R. V. dėl pažeistų teisių perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovas E. A., patikslinęs ieškinį, prašė nustatyti, kad sodų sklypų (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui ir atsakovei, riba yra 1 m atstumu nuo ieškovui priklausančio ūkio pastato (garažo) ir 2 m atstumu nuo atsakovei R. V. priklausančio ūkio pastato lygiagrečiai einanti linija, kaip nurodyta 1992 m. žemėtvarkos tarnybų privatizavimui parengtuose planuose bei suvestiniame plane. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove yra sodininkų bendrijos „Girelė“ nariai ir kaimyninių sklypų savininkai. 1980 m. jam buvo suteiktas 600 kv. m sodo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovei – 600 kv. m sodo žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1992 metais atlikus matavimus buvo nustatyta, kad ieškovas naudojasi 645 kv. m žemės sklypu. Šį sklypą jis privatizavo 1993 m. birželio mėnesį. Atsakovė 1993 m. kovo mėnesį privatizavo 826 kv. m ploto sklypą (duomenys neskelbtini). Riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) turėtų būti nustatyta pagal 2000 m. liepos 4 d. sudarytą suvestinį planą M 1:500. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis atsakovės sklypo dalies neužėmė, ji pati sumažino savo sklypą, jo ribą perkeldama nuo kelio į jai priklausančio žemės sklypo pusę. Žemės sklypo plotas dėl to sumažėjo 35 kv. m. Ieškovas prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovė R. V. prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir ieškinį atmesti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 30 d. sprendimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. sprendimą pakeitė – ieškovo E. A. ieškinį atmetė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad sodininkų bendrijos „Girelė“ žemės sklypų generalinis planas nesutampa su planais, sudarytais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu, nes privatizuojant sodų sklypus pasikeitė kai kurių sodo žemės sklypų faktinės ribos, t. y. privatizuojamų sklypų dydžiai bei jų ribos buvo nustatyti pagal faktinį naudojimąsi žeme. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės sklypų faktinė riba neatitinka privatizavimo dokumentuose esančių duomenų. Šalims priklausančių žemės sklypų dydžiai bei jų ribos nustatyti 1992 m. balandžio 15 d. žemės sklypų planais, kurie sudaryti vadovaujantis tik sodininkų bendrijos pirmininko pateiktais bendrijos narių sąrašais ir sklypų planais. Nekilnojamojo turto registre įregistruojant šalims priklausančius žemės sklypus, jie buvo suformuoti neatlikus geodezinių matavimų, tik preliminarius. Pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos. Šalims priklausančių žemės sklypų geodeziniai matavimai atspindi faktinį naudojimąsi šiais žemės sklypais, sklypų ribos bei plotai neatitinka žemės sklypų įsigijimo dokumentų duomenų. Iš atsakovės pateiktų geodezinių planų teismas darė išvadą, kad vietoje nupirkto 826 kv. m žemės sklypo ji, patenkinus ieškinį, valdytų apie 787 kv. m ploto žemės sklypą, tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad pasikeitė jo nupirkto žemės sklypo plotas. Ieškovas neginčijo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, žemės sklypų sandorių, nepateikė nustatytus reikalavimus atitinkančių planų, todėl teismas negalėjo nustatyti ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribų ir ploto, neatsižvelgdamas į kadastro duomenis ir skirtingus teritorijų planavimo dokumentus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo E. A. apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 11 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir atsakovės prašymą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. sprendimo pakeitimo atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) negali būti laikomos tokios aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Atsakovė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui paaiškėjo, jog jos sklypas sumažėjo, ir pateikė teismui naujus žemės sklypų planus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atnaujinti byloje procesą ir pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atsakovės nurodyta aplinkybė dėl žemės sklypo sumažėjimo buvo žinoma ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinis tų pačių aplinkybių svarstymas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės neturi naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių (jos buvo žinomos nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą), todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą byloje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), ir nepagrįstai patenkino atsakovės prašymą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė R. V. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą vien formaliais pagrindais, pažeidė CPK 328 straipsnį.
2. Apygardos teismas pažeidė CPK XVIII skyriaus normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą. Teismas iš naujo sprendė, ar yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos procesą, nepaisant to, kad proceso atnaujinimo klausimas jau yra išnagrinėtas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 26 d. nutartis atnaujinti procesą įsiteisėjusi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 362 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepripažino naujai paaiškėjusia aplinkybe fakto, paaiškėjusio išnagrinėjus bylą, jog atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl atsakovės argumentų ir jos pateiktų įrodymų, pažeidė CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 4 dalies 2, 3 punktus ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 išdėstytus išaiškinimus.
4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, patenkinus ieškovo ieškinį, buvo pažeistos atsakovės nuosavybės teisės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, ieškovui neginčijant žemės sklypo sandorių, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ir nepateikus nustatytus reikalavimus atitinkančių planų, teismas negali nustatyti ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribų ir ploto.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas E. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad šalių ginčas yra kilęs ne dėl žemės sklypų plotų, bet dėl juos skiriančios ribos, kuri buvo nustatyta 1993 metais privatizuojant žemės sklypus ir šiuo metu yra pažeista. Ieškovas neginčijo žemės sklypų įgijimo sandorių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Spręsdama kasacinio skundo pagrįstumo klausimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl CPK 370 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) 21 straipsnio nuostatų taikymo.
Kasatoriaus teiginys, kad Kauno apygardos teismas, pažeisdamas CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, neatitinka CPK 370 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą būtina tikrinti, ar yra atsakovės nurodytos esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės nurodytų aplinkybių negalima laikyti esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Ši kolegijos išvada yra susijusi su CPK 370 straipsnio 3 ir 4 dalių normomis. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas prašyme atnaujinti procesą nurodytas pagrindas yra iš esmės analizuojamas, tiriami ir vertinami jį patvirtinantys įrodymai. Atnaujinus procesą, proceso atnaujinimo baigiamojoje stadijoje iš esmės tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Proceso atnaujinimo baigiamojoje stadijoje pareiškėjo nurodytas pagrindas procesui atnaujinti taip pat analizuojamas atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas nepasitvirtino (yra neįrodytas arba buvo klaidingai nurodytas), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) nekeičia (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pagrindas procesui atnaujinti nepasitvirtino, gali netenkinti pareiškėjo prašymo, nepriklausomai nuo pirmesnėje stadijoje priimto sprendimo atnaujinti procesą. Taigi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija CPK 362 straipsnio 2 dalies, 370 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų nepažeidė ir savo kompetencijos ribų neperžengė.
Pagal Žemės reformos įstatymo 1 dalies nuostatas žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, matuojami vietoje, ženklinami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos metodiką. Privatizuojant sodininkų bendrijų žemės sklypus, ieškovo ir atsakovės žemės sklypai sodininkų bendrijoje buvo privatizuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Nurodytoje Tvarkoje buvo įtvirtinta, kad žemės sklypų dydžiai bei jų ribos nustatomi pagal faktinį naudojimąsi žeme. Ginčijamų žemės sklypų planai buvo patvirtinti sodininkų bendrijos pirmininko ir Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Tai atitiko tuo metu galiojusius norminius aktus. Ieškovas pagal tokia tvarka patvirtintą planą (T. 1, b. l. 22) 1993 m. birželio 10 d. sutartimi nusipirko 645 kv. m žemės sklypą, atsakovė (pareiškėja dėl proceso atnaujinimo) 1993m. kovo 10 d. sutartimi pagal tokia pat tvarka patvirtintą planą (T. 1, b. l. 53) nusipirko 826 kv. m žemės sklypą. Iš šių planų matyti, kad nurodytų žemės sklypų riba buvo nutolusi 1 m nuo ieškovo sklype buvusio kraštinio pastato ir 2 m nuo atsakovės žemės sklypo kraštinio pastato. Apylinkės teismas, remdamasis šiais duomenimis ir kitais įrodymais, nustatė ginčijamą šių žemės sklypų ribą. Ši riba neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatytos paklaidos. Kasatorės argumentas, kad įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. sprendimu buvo pažeistos jos nuosavybės teisės, yra nepagrįstas dėl pirmiau nurodytų motyvų. Be to, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pagrįstai nurodė, kad kasatorės argumentas dėl sklypų dydžio yra naujo ieškinio dalykas. Šioje byloje nebuvo spręstas ginčas dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis.
Tokiomis aplinkybėmis kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 328 straipsnio nuostatą, draudžiančią naikinti sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais, yra niekinis, nes šis civilinis ginčas iš esmės yra išspręstas teisingai (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 4 dalies 2 ir 3 punktų nepaneigia apeliacinės instancijos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes jie nepatvirtina, kad buvo pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. A. iš atsakovės R. V. 600 (šešis šimtus) Lt už advokato pagalbą kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
