Civilinė byla Nr. 3K-3-175/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.3; 114.11
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui P. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ieškovės pavardės pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. D., 2004 m. gruodžio 5 d. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad su atsakovu P. D. susituokė 1996 m. vasario 17 d., gyvenant santuokoje 1997 m. gegužės 5 d. gimė sūnus P. D. 2002 metais šalių tarpusavio santykiai ėmė blogėti, atsirado nesutarimų, nuo 2003 m. gegužės mėnesio šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio netvarko. Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, tačiau atsakovas atsisakė nutraukti santuoką bendru sutikimu, šalių santuoka iširo galutinai, pradėti gyventi kartu nėra jokios galimybės. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ja, lanko Tuskulėnų vidurinę mokyklą, priprato prie dienos režimo, todėl siekiant apsaugoti jo interesus tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė vaikui išlaikyti kas mėnesį skiria apie 1000 Lt, atsakovas dirba UAB „Žirmūnų vaistinė“ direktoriaus pavaduotoju, todėl gali kas mėnesį skirti po 500 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad dalytino bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto santuokos metu neįgijo. Ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes.
Atsakovas P. D. priešieškinyje nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kuri nuo 1999 m. yra atsakovui neištikima, atsakovas tai toleravo, nes norėjo išsaugoti šeimą, tačiau 2003 m. gegužės mėnesį ieškovė savo noru išėjo gyventi atskirai. Atsakovas teigė, kad jis daugiau rūpinosi sūnumi, nuo 1996 m. iki 2000 m. buvo išėjęs tėvystės atostogų, šiuo metu taip pat dažnai lanko vaiką, gyvena šalia vaiko mokyklos, sūnus labiau įpratęs būti su atsakovu, todėl jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Atsakovas teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės sūnui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš ieškovės atsakovui pusę 48176,15 Lt sumos ieškovės vardu bankuose laikomų piniginių lėšų ir pakeisti ieškovės pavardę į turėtą iki santuokos. Atsakovas taip pat teismo prašė tuo atveju, jei nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko iki santuokos nutraukimo buvusias pavardes, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo sūnui išlaikyti nuo sprendimo priėmimo dienos priteisė po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas taip pat nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio dalį dėl santuokoje įgyto turto (ieškovės sąskaitose bankuose buvusių piniginių lėšų) padalijimo. Teismas laikė, kad neįrodyta, jog ieškovė netinkamai disponavo ir nuslėpė pinigus, kurie buvo išimti iš sąskaitos grynaisiais, arba kad sumos, viršijančios 500 Lt, kurios buvo pervestos pavedimu į kitas sąskaitas, buvo nuslėptos nuo šeimos (b. l. 141-143). Teismas, nutraukdamas šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad ieškovė nagrinėjant bylą pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neįrodė, kad ieškovė jam buvo neištikima, kas lemtų ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas atmetė atsakovo giminaičių motinos L. D., tėvo J. D. ir brolio P. D. parodymus apie tai, kad atsakovė atostogavo su meilužiu ir su juo susitikinėdavo, atsižvelgė į tai, kad ieškovė neištikimybės faktą neigė ir parodė, kad su nurodytu asmeniu bendravo kaip su bendramoksliu. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovė buvo neištikima. Įvertinęs įrodymų visumą teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.28 straipsniai, 3.53 straipsnių 1, 2 dalys, 3.61 straipnis). Priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui teismas nustatė, kad ieškovė pateikė išlaidų vaiko išlaikymo apskaičiavimą, pagal kurį išlaidos sudaro 1310 Lt per mėnesį (b. l. 150), tačiau ieškinyje teigė, kad reikia 1000 Lt išlaikymo per mėnesį. Teismas laikė, kad nurodytos sumos nepagrįstos išlaidas patvirtinančiais įrodymais, tačiau atsakovas reikalaujamo išlaikymo dydžio neginčijo, pats priešieškinyje prašė priteisti po 500 Lt per mėnesį. Teismas rėmėsi UAB „Žirmūnų vaistinė“ pažyma, pagal kurią atsakovo vidutinis darbo užmokestis po mokesčių yra 406,43 Lt per mėnesį (b. l. 31), o ieškovės – 3731,22 Lt (b. l. 6), atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra kvalifikuotas farmacininkas, tačiau dirba už minimalų darbo užmokestį, ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokinio turto padalijimo, taip pat su tuo, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto; laikė, kad apklausti šalių nepilnametį sūnų apie motinos bendravimą su kitu žmogumi nėra pagrindo, nes vaikas yra aštuonerių metų, todėl tai gali jį traumuoti, be to, vaikas nėra tokio amžiaus, kad galėtų įvertinti suaugusių žmonių bendravimą. Teismas pažymėjo, kad liudytoja L. D. nenurodė, kuriais metais ieškovė turėjo meilužį, ar ji pati matė neištikimybės faktus, ar tai jai tapo žinoma iš atsakovo, todėl laikė, kad jos paaiškinimai negali būti pagrindas išvadai, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, padaryti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas P. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismai neteisėtai pasisakė dėl ieškovės kaltės (neištikimybės) nutraukiant santuoką. Teismai šališkai ieškovės naudai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė žodiniais ir rašytiniais L. D., J. D. ir P. D. parodymais dėl ieškovės neištikimybės, nepagrįstai nevertino AB banko „Hansabankas“ 2005 m. sausio 19 d. pateiktos dokumentinės medžiagos, nevertino informacijos iš magnetinės laikmenos (b. l. 58) apie ieškovės pinigų pervedimą į A. L. sąskaitą. L. D. teismui žodžiu ir raštu (b. l. 182-185) parodė, kad 1999 m. rudenį stebėjo, kaip A. L. ir E. D. dviese pasilieka nakvoti (duomenys neskelbtini), kur registruotas A. L. Be to, liudytojai P. ir J. D. žodžiu ir raštu teismui parodė apie ieškovės neištikimybę (b. l. 133-134, 227-228).
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti atsakovo 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymo dėl papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę ir ieškovės nėštumą nuo A. L., išreikalavimo, nors šį faktą 2005 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje pripažino ir pati ieškovė.
Atsakovas kasaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2005 m. lapkričio 9 d. paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė, nes ieškovei gimė sūnus, kurio biologinis tėvas yra A. L., pripažįstantis gimusį kūdikį savo sūnumi. Atsakovas pažymėjo, kad 2005 m. lapkričio 17 d. E. ir P. D. bei A. L. bendru pareiškimu Nr. 1787 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl A. L., gim. 2005 m. lapkričio 9 d., tėvystės pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad ieškovė E. D. pripažino santuokinę neištikimybę bei kaltę. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-580/2004, kurioje nurodyta, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Atsakovas taip pat nurodė, kad teismuose ieškovei atstovavo tam teisės neturinti advokatė Eglė Mickevičiūtė-Tiažkijienė, nes nepateikė teismui sudarytos teisinių paslaugų sutarties.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė E. D. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą ieškovė grindžia šiais argumentais:
1. Teismai pagrįstai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovės neištikimybės, tai atitiko CPK 185 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismai pagrįstai atmetė atsakovo artimų giminaičių parodymus dėl ieškovės neištikimybės, nes jie gali būti šališki, be to, šie liudytojai remiasi prielaidomis. Kasatoriaus teiginys, kad teismas nevertino fakto, jog ieškovė pervedė pinigus į A. L. sąskaitą, yra nepagrįstas, nes teisme ši informacija buvo vertinama, ieškovė nurodė, kad ji pervedė pinigus kaip skolos padengimą. Be to, teismas pagrįstai nereikalavo papildomų įrodymų, nes ieškovė pati pripažino nėštumo faktą.
2. Kasacinio skundo argumentas, kad 2005 m. lapkričio 9 d. paaiškėjusi nauja faktinė aplinkybė – ieškovės ir A. L. sūnaus gimimas – leidžia teigti, kad ieškovė pripažino santuokinę neištikimybę, yra nepagrįstas, nes šalys kartu negyvena nuo 2003 m. gegužės mėnesio, ieškovė pastojo 2005 m. vasario mėnesį, kai jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas.
3. Kasacinio skundo argumentas, kad teismuose ieškovei atstovavo tam teisės neturinti advokatė Eglė Mickevičiūtė-Tiažkijienė, nes nepateikė teismui sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties, yra nepagrįstas ir klaidinantis teismą, nes tarp ieškovės ir advokatės Eglės Mickevičiūtės-Tiažkijienės 2005 m. vasario 2 d. buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, o advokatės įgaliojimus kiekvieną kartą patikrindavo teismas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Teismas, nutraukdamas šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė, kad ieškovė pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovė buvo neištikima, kas lemtų ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.28 straipsniai, 3.53 straipsnių 1-2 dalys, 3.61 straipsnis).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde yra keliami santuokos nutraukimo priežasčių vertinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas neisrūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, tačiau vėliau teisme pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji nuo 1999 m. yra atsakovui neištikima, atsakovas tai toleravo, nes norėjo išsaugoti šeimą, tačiau 2003 m. gegužės mėnesį ieškovė išėjo gyventi atskirai. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovė buvo neištikima. Atsakovas kasaciniame skunde tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes neigia, nurodo, kad teismai šališkai ieškovės naudai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė žodiniais ir rašytiniais L. D., J. D. ir P. D. parodymais dėl ieškovės neištikimybės ir kt. Minėta, kad kasacinis teismas bylą nagrinėja remadamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Šiuo principu nustatant byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl ieškovės santuokinės neištikimybės buvimo ar nebuvimo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, be to, su šia išvada taip pat sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad ieškovei 2005 m. lapkričio 9 d., t. y. daugiau kaip po dvejų metų nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium gimė sūnus, kurio biologinis tėvas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, pagal šioje byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes neturi teisinės reikšmės santuokos iširimo priežasčių vertinimui. Teismui nustačius, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis) naikinti skundžiamus sprendimą ir nutartį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
