Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nr. DOK-4204

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18905-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 2 d. paduotu atsakovės N. B. (N. B.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. (A. Y.) ieškinį atsakovei ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Maskvos Ramenkų rajono teismo 2022 m. spalio 20 d. įsakymą, priimtą byloje Nr. 2-208/22, ir priteisė iš ieškovo po 799 Eur per mėnesį išlaikymo sūnui, mokamo nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki vaiko pilnametystės, 12 235,52 Eur išlaikymo skolos už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d., 985,14 Eur gautos universalios vaiko išmokos; kitą priešieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisdama iš ieškovo po 513 Eur per mėnesį išlaikymo sūnui, 6407,46 Eur išlaikymo skolos, perskirstydama bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą dalį sprendimo paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.3, 3.5, 3.26, 3.156, 3.192. straipsnių normas, reglamentuojančias abiejų tėvų pareigą proporcingai savo turtinei padėčiai išlaikyti vaiką, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Atsakovės teigimu, ieškovas slepia savo turtinę padėtį ir vengia išlaikymo, nors tam tikrą laiką net prasidėjus karui jis disponavo didelėmis lėšomis. Teismas tokias aplinkybes pripažino, tačiau vis tiek sumažino ieškovo prievolę vaikui iki 40 proc. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei tėvas yra nesąžiningas, slepia savo galimybes dirbti, turtinę padėtį, tai teismas vis tiek priteisia išlaikymą, remdamasis įstatyme nustatyta pareiga išlaikyti vaiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>; 2010 m. birželio 10 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278/2010">3K-3-278/2010</a>), atsižvelgdamas į proporcingumo principą, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti pajamų vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAxLTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-301-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-301-943/2022">e3K-3-301-943/2022</a>); į tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo tiekimas, susijęs su kasdieniu nuolatiniu aprūpinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>). Jeigu šalis vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-273-969/2022).

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas perskaičiavo išlaikymo proporcijas, nenustatęs procesinių tokio reikalavimo tenkinimo pagrindų, todėl pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 270 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad skaičiuoja kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko išlaikymo sumos dydį pagal proporciją 60:40, kur 60 proc. yra atsakovės, o 40 proc. – ieškovo dalis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė matematinę klaidą, todėl analogiškomis proporcijomis perskaičiavo ir išlaikymo skolą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas turėjo tirti, kur suklydo pirmosios instancijos teismas. Būtent motyvuojamosios dalies argumentai leido spręsti, kad teismas siekė priteisti didesnį išlaikymą iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl ieškovas turėtų mažiau prisidėti prie vaikui teikiamo išlaikymo. Byloje nustatyta itin gera ieškovo turtinė padėtis, todėl neaiškus išlaikymo perskaičiavimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė