Nr. DOK-4262
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01013-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 6 d. paduotu atsakovo A. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas A. R. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. O. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. preliminarų sprendimą pakeisti, ieškovo Č. O. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui Č. O. iš atsakovo A. R. 15 245,88 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (15 245,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas A. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ginčo materialiojo teisinio santykio – 2022 m. vasarą tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto žodinio susitarimo dėl derliaus nuėmimo darbų, todėl ginčą išsprendė ne pagal tikrąjį sutarties turinį ir ne pagal šalių įsipareigojimus, prisiimtus sudarant sutartį. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi neleistinais įrodymais – liudytojų parodymais.
2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas barterinių mainų pagrindu sudarytos sutarties pasikeitimą į pirkimą–pardavimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, ir pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teisme nei sutarties nutraukimo ar pakeitimo, nei novacijos klausimai nebuvo keliami nei ieškovo, nei pirmosios instancijos teismo. Todėl pažeistos proceso teisės normos, įtvirtintos CPK 265 straipsnio 2 dalyje ir 320 straipsnio 2 dalyje, bei nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, be kita ko, neperžengdamas bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYxLTM4MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-161-381/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-161-381/2025">e3K-3-161-381/2025</a>, 30 punktas). Šie pažeidimai nulėmė atsakovui netikėto (siurprizinio) sprendimo priėmimą ir atsakovo teisės į teisingą teismą pažeidimą bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą.
3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2011">3K-3-546/2011</a>), konkrečiai, dėl 2022 m. vasarą sudaryto šalių susitarimo nepasisakė, jo turinio ir kokias tarpusavio teises ir pareigas šiuo susitarimu šalys sukūrė, nenustatė, t. y. nenustatė tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartį. Teisinį šalių sutarties kvalifikavimą teismas atliko ne sutarties sudarymo momentui, bet kilusio ginčo momentui, kai sutartį šalys nustojo vykdyti, dėl to klaidingai sprendė, kad barterinių mainų santykiai tapo pirkimu–pardavimu.
4. Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadą, jog 2022 m. rugsėjį tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, netinkamai tarp šalių paskirstė novacijos (sutarties įvykdymo būdo pakeitimo) įrodinėjimo naštą, išvadas darė jų logiškai nepagrįsdamas, pažeisdamas įrodymų leistinumo taisyklę (nepaisė CK 1.93 straipsnyje nustatyto ribojimo remtis liudytojų parodymais ir to tinkamai nemotyvavo), neįsitikindamas liudytojo parodymų patikimumu ir nevertindamas šių parodymų kitų įrodymų kontekste; jų neištirdamas išsamiai ir visapusiškai, teismas pažeidė įrodymų pakankamumo principą. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje pažymima, kad „įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
5. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atsakovui perduotų grūdų kiekį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, todėl padarė klaidingą išvadą, jog atsakovui buvo perduota ne mažiau kaip 33,4663 tonų kviečių, iš kurių 10 tonų kviečių atsakovui buvo perduota kaip atlygis už jo suteiktas kūlimo paslaugas 2022 metų rudenį derliaus nuėmimo metu (apeliacinės instancijos teismo sprendimo 43, 47 punktai).
6. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas pasireiškė tuo, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, nepatikimumo, atsakovo paaiškinimus vertino fragmentiškai, teismo sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo 2025 m. liepos 16 d. atsiliepime pateiktų argumentų dėl liudytojo A. L. parodymų nepatikimumo bei dėl ieškovo manipuliavimo sąskaitomis ir pozicijos nenuoseklumo. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu; parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
7. Jokiais argumentais teismas nepašalino esminių ieškovo paaiškinimų prieštaravimų dėl 10 tonų kviečių perdavimo saugojimui ir išvalymui; kartu teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 197 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas, kurį teismas laikė turintį didesnę įrodomąją reikšmę, patvirtina išimtinai nuosavybės teisės faktą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią rašytinio įrodymo turinys vertinamas pagal tai, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01NDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-540/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-540/2009">3K-7-540/2009</a>).
8. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai neatsižvelgė į negatyvųjį įrodinėjimo naštos aspektą. Ieškinys buvo pareikštas dėl skolos už prekes, kuriomis buvo atsiskaitoma už atsakovo suteiktas paslaugas, vykdant šalių žodinį susitarimą dėl barterinių mainų, todėl būtent ieškovui teko pareiga įrodyti tiek tariamą susitarimo novaciją, tiek skolos faktą bei dydį, o tokių faktinių aplinkybių nepagrindus leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, ieškinys negalėjo būti tenkinamas, remiantis vien prielaidomis ir tuo, jog teismas atsakovo įrodymus dėl paslaugų vertės nepripažino pakankamais. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pozityviojo ir negatyviojo įrodinėjimo naštos aspektų tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodytoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTE2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-916/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-916/2024">e3K-3-70-916/2024</a>).
9. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 93 straipsnio nuostatas, todėl priteisdamas iš atsakovo skolą, nepagrįstai priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas du kartus bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas visiškai nepasisakė dėl su tuo susijusių atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą 57 punkte nurodytų argumentų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti R. M. 172 (vieną šimtą septyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 6 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1765033218169, kodas ZO97730.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
