Nr. DOK-4258
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05363-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. gruodžio 5 d. paduotu atsakovės viešosios įstaigos Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė viešoji įstaiga Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė ieškinį, pakeitė 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties nutraukimo formuluotę laikydamas, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą tenkinti ieškinį iš dalies: pripažinti neteisėtu ieškovės R. N. atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje pagal 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą „Dėl anglų kalbos mokytojos R. N. darbo sutarties nutraukimo“; negrąžinti ieškovės R. N. į ankstesnį darbą ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti ieškovei R. N. iš atsakovės viešosios įstaigos Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos 12 000 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą; atmesti kitą ieškinio dalį.
Atsakovė viešoji įstaiga Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė DK 58 straipsnio 2 dalies 1-4 ir 2-4 punktus, vertindamas juos kaip atskirus darbo sutarties nutraukimo pagrindus, nors pagal įstatymo turinį abiem atvejais yra tas pats darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tik atskiros priežastys, kada jis gali būti taikomas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra galima perkvalifikuoti darbo sutarties nutraukimo iš DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto į 1-ą punktą, kai nėra šalies rašytinio prašymo.
2. Faktinės darbo pareigų pažeidimo aplinkybės sudaro faktinį pagrindą darbdaviui taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, tačiau šių aplinkybių teisinė kvalifikacija (ar tai būtų DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ar 2 punktas) darbo sutarties nutraukimo pagrindo nekeičia – bet kuriuo atveju, kaip bebūtų teisiškai kvalifikuoti darbo pareigų pažeidimai – šiurkščiu pažeidimu ar pakartotiniu, jiems pasitvirtinus, darbo sutartis nutraukiama tuo pačiu pagrindu – darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Faktinis pagrindas – darbo pareigų pažeidimas – egzistavo ir tai buvo faktinis pagrindas ieškovės atžvilgiu taikyti atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą. Kaip bebūtų teisiškai kvalifikuoti šie ieškovės padaryti 4 pažeidimai (pakartotiniai ar šiurkštūs), ieškovei taikytina drausminė atsakomybė, kuri darbdavio pasirinkimu yra darbo sutarties nutraukimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino visus pažeidimus kaip šiurkščius, t. y. atliko teisinę kvalifikaciją, dėl to pakeitė 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties nutraukimo formuluotę laikydamas, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tai vertino kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes nepripažino viešojo intereso ir nebuvo aktyvus gindamas viešąjį interesą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kur yra išaiškinta, jog privataus ir viešojo intereso sutapties atveju civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m, gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Teismą būti aktyviu šioje byloje įpareigoja ne tik tai, kad ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, kur teismui suteikta teisė patenkinti darbuotojo reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, bet ir tai, jog šie darbo teisiniai santykiai yra švietimo srityje, o dėl to teismas turi būti aktyvus abiejų šalių atžvilgiu dėl viešojo intereso apsaugos. Teismas pažeidė viešąjį interesą – užtikrinti vaikų saugią mokymosi aplinką.
4. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, jog byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad 2023 m. kovo mėn. ieškovė psichologiškai smurtavo prieš byloje minėtus vaikus iki jos nušalinimo nuo pareigų, tačiau, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalį, šių aplinkybių nevertino kaip viešojo intereso egzistavimą byloje patvirtinančių faktų. Pirmosios instancijos teismas įspėjo bylos šalis dėl galimo pareikštų reikalavimų viršijimo bei alternatyvių gynybos būdų taikymo. Tačiau atsakovės rašytinio pareiškimo nepateikimas, kuriuo būtų prašoma perkvalifikuoti ieškovės atleidimą iš darbo iš DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, negali būti vertinamas esmine kliūtimi teismui modifikuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išreiškė savo sutikimą žodžiu – esant pagrindui, pripažinti, kad visais keturiais atvejais buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas; jei teismas laikys, kad darbuotojos veiksmuose nebuvo pakartotinumo, atsakovė neprieštarauja, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas būtų pakeistas į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
5. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalį, nebuvo aktyvus gindamas viešąjį interesą. Sprendime teismas, pripažindamas 2023 m. kovo mėn. ieškovės psichologinio smurtavimo atvejus prieš vaikus, nevertino vaikų saugumo kaip viešojo intereso ir nevertino šitokio ieškovės elgesio su vaikais kaip užtraukiančio teisinę atsakomybę ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, kad be atsakovės rašytinio pareiškimo pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės modifikuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindo net tuo atveju, jei nustatytų DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sąlygas. Nors atleidžiant iš darbo ieškovę buvo netinkamai kvalifikuoti jos padaryti pareigų pažeidimai kaip pakartotiniai, tačiau tai vertintina kaip formalus pažeidimas, ir tokiu atveju negali būti taikomi DK 218 straipsnyje įtvirtinti padariniai.
6. Nėra jokių realiai apčiuopiamų skirtumų, vertinant darbo sutarties nutraukimo pasekmes, ar darbo sutarties pasibaigimas būtų kvalifikuojamas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ar DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi bet kuriuo atveju sutartis nutrūksta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad teismas negali viršyti reikalavimų darbdavės naudai, nes šiuo atveju darbdavei jokia nauda neatsirastų taikant teisingą darbo sutarties nutraukimo priežasties kvalifikavimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti viešajai įstaigai Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijai (j. a. k. 190135447) 389 (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 4 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 16543, kodas ZO97679.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
