Baudžiamoji byla Nr. 2K-273-628/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19224-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.1; 2.1.7.5; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
E. Š., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjai advokatei Daivai Vaškelienei,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi E. Š. pripažintas nepakaltinamumo būklės padaręs dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Nukentėjusiųjų D. G. ir J. D. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis ir baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. Š. nutraukta, nes neįrodyta, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir E. Š., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi E. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje už tai, kad jis 2023 m. gegužės 27 d. apie 16.15 val. Kaune atvirai pagrobė svetimą turtą: matant D. R. ir K. G.-D., pribėgo prie nukentėjusiosios D. G., ranka nuo nukentėjusiosios kaklo nutraukė auksinę grandinėlę ir pabėgo, taip atvirai pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai D. G. padarė 500 Eur turtinę žalą. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti kaip baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija).
2. Taip pat pirmosios instancijos teismo nutartimi E. Š. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir jam priverčiamoji medicinos priemonė taikyta už tai, kad jis 2023 m. birželio 4 d. apie 18.08 val. Kaune atvirai pagrobė svetimą turtą: matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pribėgo prie nukentėjusiosios J. D., ranka nuo nukentėjusiosios kaklo nutraukė auksinę grandinėlę ir pabėgo, taip atvirai pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai J. D. padarė 700 Eur turtinę žalą. Šie veiksmai buvo kvalifikuoti kaip baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. Š. baudžiamąją bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Š. padariusiu BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismo išvados padarytos selektyviai vertinant byloje esančius įrodymus, darant klaidų dėl jų turinio. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad E. Š. išvaizda neatitiko nukentėjusiųjų apibūdinamo turtą pagrobusio asmens išvaizdos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, esant akivaizdiems prieštaravimams tarp E. Š. ir nukentėjusiųjų parodymų dėl esminių veikos padarymo aplinkybių, taip pat ir nukentėjusiųjų parodymų apie turtą pagrobusio asmens bei E. Š. išvaizdos, šioje byloje turėjo būti atliktas procesinis veiksmas – parodymas atpažinti. Tačiau, net ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjamoje byloje negalima pašalinti abejonių ir daryti kategoriškos išvados, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė E. Š.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Berčiūnienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs praėjusį laiko tarpą nuo nagrinėjamos veikos padarymo, nusprendė, kad įvykio liudytojų D. R. ir K. G.-D. apklausos nebėra tikslingos. Tačiau tik atlikus apklausas galima sužinoti šių asmenų parodymų turinį. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas liudytojų apklausų, neišnaudojo visų galimybių ir priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, taip padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
4.2. Neišnaudojus visų galimybių, siekiant išsamiai ir visapusiškai nustatyti byloje tiesą, buvo pažeista ir nukentėjusiųjų teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 44 straipsnio 10 punktas). Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą (BPK 270 straipsnio 3 dalis, 287 straipsnis), taip užtikrinamas BPK 1 straipsnyje įtvirtintas išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas.
4.3. Prokuroras neprašė apklausti nei D. R., nei K. G.-D., kadangi laikėsi pozicijos, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – turi vykti, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės. Su tokia prokuroro pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. Berčiūnienės kasacinis skundas atmestinas.
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, neapklausdamas tiesioginių įvykio liudytojų D. R. bei K. G.-D. ir priimdamas kasacine tvarka skundžiamą sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą, neišnaudojo visų galimybių ir priemonių byloje kilusioms abejonėms pašalinti, taip padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, dėl to neužtikrino BPK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo proceso paskirties, BPK 44 straipsnyje įtvirtintų nukentėjusiųjų teisių. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios baudžiamojo proceso nuostatos įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taigi BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo, t. y. ar byloje surinktų įrodymų pakanka įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021).
8. Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-227-495/2024 ir kt.).
9. Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų duomenų ištyrimas leistų nustatyti dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neatliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272-895/2018">2K-272-895/2018</a>, 2K-343-719/2018, 2K-248-303/2022 ir kt.).
10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LTk3Ni8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256-976/2024">2K-256-976/2024</a>, 2K-108-511/2024 ir kt.). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-272-387/2023, 2K-225-1214/2024, 2K-108-511/2024, 2K-107-489/2024 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020, 2K-170-628/2022, 2K-257-697/2022, 2K-205-628/2023, 2K-274-976/2023 ir kt.).
11. Taigi BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu negali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, jeigu bylai reikšmingos aplinkybės jau nustatytos surinkta bylos medžiaga arba tokių aplinkybių nustatymas neturi esminės reikšmės ar ryšio su byla, be kita ko, teismas neprivalo atlikti papildomo įrodymų tyrimo ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylos įrodymus, bet tinkamai jų neįvertino. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertina pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir priima atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIzLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-323-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-323-895/2017">2K-323-895/2017</a>, 2K-178-511/2020, 2K-77-648/2021, 2K-248-303/2022 ir kt.).
12. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nutartį, joje nurodytus įrodymų vertinimo motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi visų pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turiniui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria nutraukė baudžiamąją bylą E. Š. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų yra nepagrįstos.
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino apeliacine tvarka apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; savo iniciatyva atliko dalies įrodymų tyrimą (buvo papildomai apklaustos nukentėjusiosios, pakartotinai ištirti byloje esantys vaizdo įrašai, įpareigojus prokurorą organizuoti ir atlikti tyrimo veiksmus su nukentėjusiosiomis, buvo atliktas asmens parodymas atpažinti, daromas pagal jo nuotrauką) ir, kartu įvertinęs kitų papildomų tyrimo veiksmų atlikimo (liudytojų apklausų) netikslingumą, priėmė sprendimą kitų įrodymų netirti. Atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą (nukentėjusiųjų D. G. ir J. D. parodymus, įvykio vietų ir kitų objektų apžiūrų protokolus ir jų priedus bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą), apeliacinės instancijos teismas sprendime išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad E. Š. atvirai pagrobė nukentėjusiųjų turtą, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
14. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nukentėjusiųjų D. G. ir J. D. parodymų patikimumą, pateikė detalią jų analizę, šiuos parodymus sugretino tiek su byloje esančiais vaizdo įrašais, kuriuose artimu nusikalstamų veikų padarymo laiku buvo užfiksuotas asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip E. Š., tiek su atliktų tyrimo veiksmų – parodymo atpažinti – rezultatais. Teismas išsamiai išdėstė ir atskleidė esminius prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų parodymų apie turtą pagrobusio asmens išvaizdą bei byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos E. Š. išvaizdos (teismas nustatė, kad E. Š. išvaizda neatitiko nukentėjusiųjų apibūdinamų turtą pagrobusio asmens požymių – nustatyti esminiai neatitikimai tiek dėl dėvėtų drabužių ir avėtų batų, tiek dėl šukuosenos ir plaukų spalvos). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji J. D. asmens parodymo atpažinti metu ne tik neatpažino asmens, kuris pavogė jos auksinę grandinėlę (3 t., b. l. 78–85), bet ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, peržiūrėdama vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas E. Š., negalėjo atpažinti jo kaip turtą pagrobusio asmens. Be to, apeliacinės instancijos teismas aptarė ir pašalino byloje esančius prieštaravimus: nors apeliacinio proceso metu, atlikus parodymą atpažinti, nukentėjusioji D. G. atpažino E. Š. kaip asmenį, pavogusį jos auksinę grandinėlę (3 t., b. l. 86–94), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paneigė atlikto tyrimo veiksmo įrodomąją reikšmę, gretindamas byloje esančius įrodymus tarpusavyje, atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusią situaciją. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios apklausų metu apibūdinama turtą pagrobusio asmens išvaizda ir požymiai neatitiko E. Š. išvaizdos, be to, įvertino bylai reikšmingą faktinę aplinkybę, jog nukentėjusioji D. G. pirmosios instancijos teisme matė E. Š. kaip asmenį, galimai įvykdžiusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jos atžvilgiu, dėl to šio asmens atpažinimas vėlesnėje proceso stadijoje iš esmės nebuvo tikslingas. Kilusias abejones dėl šio atpažinimo patikimumo sustiprino ir tai, kad, peržiūrėdama vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas E. Š. artimu nusikalstamos veikos padarymo laiku, nukentėjusioji D. G. neatpažino E. Š. kaip jos turtą pagrobusio asmens – nukentėjusiosios teigimu, asmuo dėvėjo ne tik kitą aprangą, bet ir turtą pagrobusio asmens plaukai buvo trumpesni nei E. Š., užfiksuoto vaizdo įraše. Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, įvertindamas kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir išsamius motyvus dėl įrodymų pakankamumo.
15. Kasaciniame skunde išreikšta abejonė dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principui yra nepagrįsta – prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir skundžiamo teismo sprendimo turiniui. Kasatorės teiginiai, kad nauji duomenys – įvykio liudytojų D. R. ir K. G.-D. parodymai – galėtų būti reikšmingi bylai teisingai išspręsti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais.
16. Byloje nustatyta, kad tiek nukentėjusioji D. G., tiek nukentėjusioji J. D. detaliai apibūdino turtą pagrobusio asmens požymius. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 14 ir 26 punktuose pateiktas detalus šių proceso dalyvių parodymų turinys. Apibendrinus nukentėjusiųjų parodymus matyti, kad jos iš esmės analogiškai apibūdino turtą pagrobusį asmenį. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu abi apklausiamos nukentėjusiosios pareiškė, jog galėtų atpažinti turtą pagrobusį asmenį, nepaisant to, asmens parodymas atpažinti BPK nustatyta tvarka (BPK 191, 192 straipsniai) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas. Tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, atlikus tyrimo veiksmus (parodymą atpažinti), buvo nustatyta, kad nukentėjusiųjų nurodoma turtą pagrobusio asmens išvaizda iš esmės neatitinka E. Š. išvaizdos. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad papildomas liudytojų parodymų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl bylai svarbių aplinkybių (šiuo atveju identifikuojamo asmens požymių). Apeliacinės instancijos teismas, aiškiai argumentuodamas, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma neįrodo E. Š. dalyvavimo padarant baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pagrįstai konstatavo, kad naujų duomenų tyrimas byloje nepakeis tiesioginių įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus nėra tikslinga, yra pagrįsta. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. nutartį naikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka, nenustatyta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
