R. J. pagal BK 153 str., 151¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-283-697/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37664-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.3; 1.1.8.11; 1.1.10.1.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Aloyzo Kruopio kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį (veika prieš O. K.) dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (veika prieš O. K.) – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (veika prieš J. S.) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (veika prieš J. S.) – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį (veika prieš T. B.) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, R. J. paskirta subendrinta bausmė – ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, kuri pakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi, ir R. J. paskirta galutinė bausmė – treji metai vienas mėnuo laisvės atėmimo.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus nuteistojo R. J. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. R. J. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (veika prieš O. K.) paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (veika prieš O. K.) – iki dvejų metų laisvės atėmimo, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (veika prieš J. S.) – iki vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (veika prieš J. S.) – iki dvejų metų laisvės atėmimo, pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį (veika prieš T. B.) – iki dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – iki devynių mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) – iki 45 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, R. J. paskirta subendrinta bausmė – treji metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. paskirta galutinė bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. J. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad, nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. sausio 21 d. dirbdamas VšĮ,,M k“ generaliniu direktoriumi, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.

1.1. R. J., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. sausio 21 d. neužtikrino, kad VšĮ,,M k“ būtų sudaryti apyvartos žiniaraščiai,,Kasa“,,,Atskaitingi asmenys“,,,Pirkėjų skolos“,,,Pardavimo pajamos“ ir laikotarpio nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. sausio 21 d. atskaitingo asmens R. J. avanso apyskaitos. R. J. taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1, 3 dalis.

1.2. Be to, jis, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. sausio 21 d. VšĮ,,M k“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB ALKL nepateikė grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių), nors grynaisiais pinigais VšĮ,,M k“ 2018 m. gegužės 12 d. iš UAB,,Jozita“ pirko degalų už 22,42 Eur, 2020 m. lapkričio 3 d. iš UAB MGVT viešbučio pirko paslaugų už 34,90 Eur, 2021 m. spalio 22 d. pirko telefonus su priedais už 2732,95 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. bankomate įnešė į VšĮ,,M k“ atsiskaitomąją sąskaitą 80 Eur, 2020 m. vasario 8 d. bankomate iš VšĮ,,M k“ atsiskaitomosios sąskaitos paėmė 20 Eur, todėl negalima nustatyti lėšų panaudojimo ir gavimo šaltinių. R. J. taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1, 3 dalis. Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VšĮ,,M k“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. sausio 21 d.

2. R. J. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. rugpjūčio vidurio iki 2021 m. spalio 17 d., tikslus laikotarpis nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viešbučio „O3Hotel“ nenustatytame kambaryje, esančiame Varšuvoje, Lenkijoje, nenustatyto viešbučio, esančio Varšuvoje, Lenkijoje, kambaryje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad O. K. yra 15 metų amžiaus, sistemingai, tiksliau nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 7 kartus kalbėjo su nepilnamečiu O. K. apie intymius dalykus, rodė jam savo lytinį organą, rankomis lietė O. K. kūną bei lytinį organą, liepė liesti jam savo lytinį organą, siūlė O. K. čiulpti savo lytinį organą, jo akivaizdoje masturbavosi, ranka dirgindamas savo lytinį organą, rodė O. K. pornografinio pobūdžio filmus. Taip R. J. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, šiais veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

3. R. J. nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. nenustatyto viešbučio, esančio Varšuvoje, Lenkijoje, kambaryje tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 2 kartus, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, tenkino savo lytinę aistrą su 15 metų amžiaus O. K. kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. ranka dirgino O. K. lytinį organą. Taip R. J. tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu O. K., pažeisdamas jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

4. R. J. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. vasario 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viešbučio „Urbihop“ tiksliai nenustatytame kambaryje, esančiame Vilniuje, Ąžuolyno g. 7, viešbučio „Comfort Hotel“ 212 kambaryje, esančiame Vilniuje, Kauno g. 14, viešbučio „Crowne Plaza“ nenustatytame kambaryje, esančiame Varšuvoje, Lenkijoje, viešbučio „Park Plaza“ nenustatytame kambaryje, esančiame Berlyne, Vokietijoje, žinodamas, kad J. S. yra 15 metų amžiaus, sistemingai, tiksliau nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 10 kartų, rankomis lietė nepilnamečiui J. S. kūną bei lytinį organą, jo akivaizdoje masturbavosi, ranka dirgindamas savo lytinį organą, rodė J. S. pornografinio pobūdžio filmus. Taip R. J. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, šiais veiksmais tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

5. R. J. nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. vasario 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viešbučio „Urbihop“ tiksliai nenustatytame kambaryje, esančiame Vilniuje, Ąžuolyno g. 7, viešbučio „Comfort Hotel“ 212 kambaryje, esančiame Vilniuje, Kauno g. 14, žinodamas, kad J. S. yra 15 metų amžiaus, sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 4 kartus, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, bendrais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą su 15 metų amžiaus J. S. oraliniu būdu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. ranka dirgino J. S. lytinį organą ir burna čiulpė nukentėjusiojo lytinį organą. Taip R. J. tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu J. S., pažeisdamas jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

6. R. J. nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2021 m. lapkričio vidurio iki 2022 m. vasario 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viešbučio „Urbihop“ tiksliai nenustatytame kambaryje, esančiame Vilniuje, Ąžuolyno g. 7, viešbučio „Park Plaza“ nenustatytame kambaryje, esančiame Prahoje, Čekijos Respublikoje, žinodamas, kad T. B. yra nepilnametis, sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų, už atlygį, t. y. suteikęs T. B. už tai tiksliai nenustatytą skaičių pinigų, mokėdamas už keliones į užsienį ir Vilnių bei apgyvendinimą viešbučiuose, pirkdamas įvairių drabužių, mokėdamas už pramogas, maistą, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, tenkino savo lytinę aistrą su 17 metų amžiaus T. B. oraliniu būdu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. ranka dirgino T. B. lytinį organą ir burna čiulpė nukentėjusiojo lytinį organą. Taip R. J. tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu T. B., pažeisdamas jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

7. R. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. lapkričio vidurio iki 2022 m. vasario 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viešbučio „Urbihop“ tiksliai nenustatytame kambaryje, esančiame Vilniuje, Ąžuolyno g. 7, viešbučio „Park Plaza“ nenustatytame kambaryje, esančiame Prahoje, Čekijos Respublikoje, tenkindamas savo lytinę aistrą su nepilnamečiu T. B., pažeisdamas jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, tiesiogiai dėl šios nusikalstamos veikos įtakos sutrikdė nukentėjusiojo T. B. psichikos sveikatą, padarydamas jam (duomenys neskelbtini), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado nuo jo nusikalstamų veiksmų, t. y. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nusikaltimų recidyvas ir recidyvisto požymio konstatavimas galimas tik teistam asmeniui, o teistu asmuo gali būti pripažįstamas tik esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu ankstesnis R. J. priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2022 m. kovo 10 d.). Įvertinęs šias aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikino aptariamą R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai sušvelnino tiek R. J. pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorius skunde nurodo:

9.1. Žemesnės instancijos teismai, neatidėdami R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnį. Šiuo atveju byloje nustatyti visi pagrindai nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl BK 41 straipsnyje nustatytus tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidėjus jos vykdymą ir R. J. paskyrus atitinkamus draudimus bei įpareigojimus.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė R. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nuteistasis R. J. periodinėmis įmokomis ir, panaudojus kratos metu iš jo paimtus 7215 Eur, jau atlygino reikšmingą dalį (10 665 Eur iš 22 103 Eur) nukentėjusiesiems priteistos atlyginti neturtinės žalos. Todėl yra pagrindas R. J. nustatyti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Neatidėjus R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nuteistajam būtų atimta galimybė toliau atlyginti žalą. Tai pažeistų teisingumo principą, nes nukentėjusieji negautų viso jiems priteisto žalos atlyginimo.

9.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo atlikti veiksmai buvo prievartinio pobūdžio. R. J. prieš nukentėjusiuosius nenaudojo nei fizinės, nei psichinės prievartos, t. y. jis neatliko jokių prievartinių seksualinių veiksmų. Žemesnės instancijos teismai taip pat nepagrįstai nurodė, kad R. J. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme, ir kad jis turi polinkį nusikalsti. Teismas neturi nei kompetencijos, nei galimybių nustatyti asmens polinkių, t. y. kuo remiantis reikia spręsti, ar antrą kartą teisiamas asmuo turi polinkį nusikalsti ar dar ne arba kada šis polinkis susiformuoja. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13194-23 buvo nutrauktas 2023 m. birželio 29 d., nustačius, kad R. J. neatliko jokių nusikalstamų veikų. Taigi, R. J. nuo 2022 m. vasario 27 d. nėra padaręs jokio naujo nusikaltimo. Be to, kasatorius atliko ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi, paskirtą 90 parų arešto bausmę ir įgyvendino resocializacijos tikslus. Atlikdamas šią bausmę, nuteistasis baigė elgesio pataisos programą, už gerą elgesį jam buvo suteikta galimybė dirbti, jis buvo teigiamai charakterizuojamas kalėjimo administracijos.

9.4. Atlikęs arešto bausmę, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, R. J., siekdamas įrodyti teismui, kad pasikeitė ir daugiau nenusikals, susirado darbą (pirmosios instancijos teismas nebuvo sudaręs tam sąlygų, nes neišleido jo į darbo pokalbius), nesusijusį su nepilnamečiais, taip pat pradėjo mokytis, moka periodines įmokas nukentėjusiesiems žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas R. J. buvo išreiškęs pasitikėjimą ir jam ne mažiau nei 10 kartų leido vykti į darbą ir kitur, o šis tiksliai ir pareigingai šiuos leidimus ir kitus teismo įpareigojimus vykdė. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, kad R. J. nekeičia savo elgesio, todėl yra pavojingas visuomenei. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo teigiamas elgesys ir siekis įrodyti, kad pasitaisė ir daugiau nenusikals, yra vieni iš svarbiausių kriterijų, kai teismas sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo netinkamą elgesį, pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų tėvų ir deda visas pastangas nebendrauti su nepilnamečiais. R. J. patiria didelį stresą, išgyvenimus, nes supranta, kad toks jo elgesys nėra priimtinas, todėl reguliariai lankosi pas gydytojus psichiatrus, psichoterapeutus, t. y. pats save skatina aktyviai gydytis, siekdamas pašalinti nusikalstamo elgesio priežastis, kad ateityje nekartotų jau padarytų nusikaltimų. Tačiau žemesnės instancijos teismai tinkamai neįvertino šių aplinkybių, apibūdinančių R. J. asmenybę ir gerą elgesį.

9.5. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad R. J. konstatuoti keturi psichikos sutrikimai neturi jokios teisinės reikšmės ir nešvelnina jo padėties. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, R. J. buvo paskirtas stacionarus gydymas (duomenys neskelbtini), ten jis gydėsi nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. Todėl teismas turėjo paskirti ambulatorinę ar stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą iškviesti į posėdį teismo ekspertą, kuris pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad R. J. netikslinga atlikti psichiatrinę ekspertizę, ir nesiaiškino, ar R. J. psichikos sutrikimai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui ir ar jam nebus per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo lankymasis pas psichologus ir psichiatrus, šalinant nusikalstamo elgesio priežastis, bei turimi psichikos sutrikimai leidžia vykdyti jam paskirtą bausmę. Tokios išvados ekspertai psichiatrai šioje byloje nepateikė. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad R. J. augo vaikų globos namuose, kur toks elgesys, už kurį jis yra nuteistas, būna įprastas. Būtent dėl šių aplinkybių nuteistajam ir išsivystė (duomenys neskelbtini), tai turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės atlikimas tik apsunkins R. J. padėtį, esant tokiems sutrikimams.

9.6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra tikslinga R. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kontroliuojant nuteistojo elgesį laisvėje, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, bus sudaryta efektyvios resocializacijos galimybė.

10. Kasaciniu skundu nuteistojo R. J. gynėjas advokatas A. Kruopys prašo: 1) pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, R. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu, pridedant vieną mėnesį laisvės atėmimo bausmės, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi, ir į subendrintos bausmės laiką įskaityti R. J. pagal ankstesnį nuosprendį atliktą 90 parų arešto bausmę; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžius, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismo nustatytam laikotarpiui, paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šio straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 1 dalį ir padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Nors pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjo tik dalį (vieną mėnesį) ankstesniu nuosprendžiu R. J. paskirtos bausmės, tačiau nuteistasis nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. atliko visą 90 parų arešto bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma atsižvelgti į šią aplinkybę ir į R. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti visą atliktą arešto bausmę. Tačiau teismas to nepadarė ir pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies bausmės subendrinimą su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad R. J. jau atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip, nesant paduoto prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo, buvo nepagrįstai ir neteisėtai pabloginta R. J. padėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis veikų, už kurias R. J. nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, buvo padarytos anksčiau, nei buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendis. Tokiu atveju bausmės turi būti bendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ir atliktos bausmės įskaitymas į bausmę yra privalomas.

10.2. Šioje byloje yra tiek formaliosios, tiek faktinės sąlygos, kurios leidžia pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o R. J. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju R. J. nuteistas už kelis nesunkius ir apysunkius nusikaltimus ir jam paskirta mažesnė nei ketverių metų galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, R. J. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytas formalias sąlygas, leidžiančias svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintos atskiros išlygos, kad asmenims, padariusiems nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

10.3. R. J. šioje baudžiamojoje byloje prisipažino, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad jo elgesys nebuvo atsitiktinis, kad kai kuriuos veiksmus jis kartojo ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. R. J. paaiškino, kad tiek jam diagnozuotus įvairius psichikos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)), tiek nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu jo siekį bendrauti su nepilnamečiais nulėmė vaikystėje vaikų namuose patirta seksualinė prievarta. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynyba siekė, kad ryšys tarp šios R. J. patirtos prievartos ir jo padarytų veikų būtų ištirtas specialistų, bet teismas tokio prašymo nepatenkino. Tačiau tai leidžia teigti, kad toks nuteistojo aiškinimas apie jo nusikalstamų veiksmų priežastis yra nepaneigtas.

10.4. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš argumentų, kodėl šiuo atveju netaikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, nepagrįstai nurodė tai, kad R. J. šiuo metu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl galimo keturių nusikalstamų veikų nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvei padarymo. 2023 m. birželio 29 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13194-23 buvo nutrauktas, o kita baudžiamoji byla Kauno apylinkės teisme dar nepradėta nagrinėti iš esmės. Todėl, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, nėra teisinio pagrindo kalbėti apie galimą R. J. kaltę ir pakartotinį nusikalstamumą ir tuo remtis netaikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

10.5. Neigdamas galimybę R. J. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apeliacinės instancijos teismas sutelkė dėmesį į veikų darymo metu buvusį nuteistojo neigiamą elgesį, jo tuometinį intensyvumą ir kitas savybes, jas net kartais be pagrindo sutirštindamas. Pavyzdžiui, nuosprendžio 20 punkte teigiama apie prievartinį R. J. atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų turinį, nors iš tikro tuo R. J. net nebuvo kaltinamas. Toks apeliacinės instancijos teismo požiūris į R. J. elgesio perspektyvą prieštarauja bylos duomenims. Nuo 2022 m. vasario 27 d. R. J. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, o pakartotinio nusikaltimo riziką esmingai mažina paties R. J. elgesys. Pripažindamas gydymosi poreikį, siekdamas suprasti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir norėdamas tokio elgesio nekartoti, 2022 m. gruodžio mėn. nuteistasis pradėjo lankyti psichoterapinius užsiėmimus, individualias psichologo konsultacijas. 2022 m. birželio 23 d. – 2022 m. lapkričio 28 d. R. J. baigė programą „Elgesys – Pokalbis – Pokytis“, norėdamas pakeisti savo bendravimą su nepilnamečiais asmenimis, kad būtų išlaikomos profesionalios ribos. Atlikdamas arešto bausmę, R. J. reguliariai lankė psichologo konsultacijas, baigė elgesio pataisos programą.

10.6. Atlikęs arešto bausmę, R. J. ir toliau lankė individualias psichologo konsultacijas, susirado darbą (darbdavio charakterizuojamas teigiamai), pradėjo mokytis. Be to, nuteistasis nepažeidinėjo nei jam taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, nei apeliacinės instancijos teismo suteiktų leidimų išvykti iš gyvenamosios vietos sąlygų. Ši aplinkybė taip pat patvirtina R. J. elgesio pokyčius ir jo jau įsisąmonintą suvokimą, kad įstatymų ir teismų sprendimų reikia laikytis. Be to, jau pirmosios instancijos teisme R. J. pripažino civilinius ieškinius, nurodė sutinkąs, kad kratos metu rasti pinigai (virš 7000 Eur) būtų panaudoti žalai nukentėjusiesiems atlyginti. R. J. ir jo globėja reguliariai atlieka piniginius pervedimus, skirtus nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti. Kiekvienam nukentėjusiajam atlyginta po 1200 Eur žalos (iš viso 3600 Eur). Prie šios sumos pridėjus 7215 Eur, paimtų pas R. J. per kratą, išeitų apie 11 000 Eur, t. y. beveik pusė iš 22 102,90 Eur sudarančio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisto nukentėjusiesiems iš R. J..

10.7. Šie duomenys – reikšmingos žalos dalies atlyginimas, nusikalstamų veikų padarymo priežasčių ieškojimas ir šalinimas; gydymasis ir lankymasis pas psichologus ir psichiatrus; sėkminga resocializacija atlikus arešto bausmę įkalinimo įstaigoje – teigiamai apibūdina nuteistąjį ir sustiprina jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus, taip pat suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad R. J. jau padarė tokias išvadas savo sąmonėje ir rodo tai savo elgesiu, kad nusikalstamų veikų pakartojimo rizika yra itin maža. Todėl galima teigti, kad bausmės paskirtis, susijusi su visuomenės apsauga nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. J., būtų pasiekta. Nuteistasis jau atliko dalį laisvės atėmimo bausmės, o pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jam gali būti paskirtos įvairios baudžiamojo poveikio priemonės, intensyvi priežiūra, draudimas bendrauti su tam tikrų kategorijų asmenimis, tai maksimaliai apribotų sąlygas vėl nusikalsti, o patiriami suvaržymai ir pareigos atliktų ir nubaudimo funkciją. R. J. neprivalo kentėti daugiau, negu turėtų pagal įstatymą, todėl, kol valstybė nepajėgi panaikinti neformalių kalinių subkultūros taisyklių iš laisvės atėmimo vietų, turėtų būti išnaudojamos įstatymo leidžiamos galimybės nubausti, o ne žlugdyti ar statyti į pavojų kaltą asmenį.

11. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

11.1. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl R. J. paskirtų bausmių pagrįstumo, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, intensyvumą, kaltininko tyčią, jos kryptingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš nukentėjusiuosius tvirkinamojo poveikio veiksmai, lytinės aistros tenkinimas, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, buvo atliekami ne vieną kartą ir tęsdavosi kurį laiką. Naujos nusikalstamos veikos buvo daromos taip pat ir tuo metu, kai prieš nuteistąjį jau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Taigi, net baudžiamasis persekiojimas neatgrasė R. J. nuo tokio neteisėto elgesio. Nuteistojo padarytų veikų skaičius, jų intensyvumas įrodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Priešingai, jos buvo planuojamos, joms buvo ruošiamasi, jos padarytos tiksliai suvokiant savo veiksmų neteisėtumą. Todėl sutiktina su teismų padaryta išvada, kad R. J. yra pavojingas visuomenei, ypač jos socialinei grupei – nepilnamečiams.

11.2. Teismai įvertino aplinkybę, kad R. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog jis savo elgesio nekeitė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nesilaikė jam paskirtos bausmės sąlygų ir taip demonstravo savo ciniškumą įstatymams ir visuomenėje priimtinoms elgesio normoms. Be to, R. J. nesilaikė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų draudimų ir netinkamai vykdė jam paskirtą bausmę, todėl ji buvo pakeista griežtesne bausme. Taip pat jis nesilaikė ir jam šioje byloje paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų. Todėl R. J. paskirtos kardomosios priemonės bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo griežtinamos du kartus. Priešingai nei teigia kasatoriai, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad būtent realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas šiuo atveju būtų nepakankama priemonė, kad būtų daroma įtaka nuteistojo elgesiui. R. J. paskirta bausmė atitinka protingumo ir teisingumo principus, įstatymo reikalavimus, bausmės paskirtį.

11.3. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. ankstesnis Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2021 m. gruodžio 13 d. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje R. J. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos nuo 2021 m. rugpjūčio vidurio iki 2021 m. spalio 17 d. (veikos prieš O. K.), nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. vasario 27 d. (veikos prieš J. S.) ir nuo 2021 m. lapkričio vidurio iki 2022 m. vasario 11 d. (veikos prieš T. B.). Esant trunkamojo ar tęstinio pobūdžio nusikaltimams, veikos laikomos baigtomis paskutinę jų sudėties požymius realizuojančių veiksmų atlikimo dieną. Taigi, nusikalstamas veikas prieš J. S. ir T. B. nuteistasis įvykdė jau po Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau dar iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu. Kadangi R. J. jau yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, pagrindas pridėti neatliktos bausmės dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, išnyko.

12. Nuteistasis R. J. atsiliepimu į jo gynėjo advokato A. Kruopio kasacinį skundą prašo jį patenkinti. Nuteistasis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

12.1. Pritartina skundo argumentui, kad šiuo atveju yra pagrindas R. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis ne tik išsiaiškino savo netinkamo elgesio priežastis, bet ir aktyviai su skirtingų specialistų pagalba toliau nuosekliai jas šalina. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. J. pradėjo lankyti individualias psichologo konsultacijas, pripažįsta gydymosi poreikį, lankė ir baigė tris aprobuotas elgesio pataisos programas, kurių tikslas keisti teisės pažeidėjo kriminalines nuostatas, mąstymą ir elgesį, įtvirtinti priimtinus mąstymo ir elgesio būdus bei ugdyti visuomenei tinkamus socialinius įgūdžius. Nuteistasis taip pat mokosi suvirintojo specialybės ir toliau reguliariai pagal savo išgales kiekvieną mėnesį vykdo piniginius pervedimus, skirtus nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti. Be to, Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino R. J. prašymą ir nukentėjusiesiems paskirstė kratos metu paimtus 7215 Eur jiems padarytai žalai atlyginti. Taigi, nuteistasis, tiek būdamas laisvėje, tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sistemingai toliau keičia savo elgesį tinkama linkme ir siekia pasitaisyti bei daugiau nenusikalsti.

12.2. Atkreiptinas dėmesys, kad įkalinimo įstaigos administracija šiuo metu negali užtikrinti nuteistajam darbinės veiklos, atitinkančios jo sveikatos būklę. Dėl to R. J. išvis negali gauti jokių pajamų ir sistemingai toliau atlyginti žalos nukentėjusiesiems didesnėmis dalimis. Be to, įkalinimo įstaigoje dėl specialistų ir psichologų trūkumo nėra galimybių įgyvendinti jokių resocializacijos (prevencinių) priemonių, tikslingai nukreiptų į asmenis, kurie padarė nusikaltimus nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taigi, valstybė nėra pajėgi skirti atitinkamų resursų ir tikslingai įgyvendinti nuteistojo resocializacijos poreikių, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Vien tik formalus tokios bausmės atlikimas teigiamų pokyčių nepadarys, neįgyvendins teisingumo principo, bausmės tikslų ir paskirčių, o kaip tik gali sužlugdyti nuteistąjį dėl kitų kalinių daromos neigiamos įtakos, be kita ko, gali sustiprinti nusikaltimų recidyvo tikimybę.

13. Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas A. Kruopys atsiliepimu į nuteistojo R. J. kasacinį skundą prašo jį patenkinti. Gynėjas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

13.1. Nuteistasis R. J., nuo 2024 m. balandžio mėn. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elgiasi nepriekaištingai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nuobaudų neturi, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą ir siekia pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, reguliariai lanko psichologų konsultacijas, lankė ir baigė elgesio keitimo programas, pozityvaus užimtumo priemones. Už tokį elgesį R. J. buvo paskatintas. Kalėjimo administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, kaip pripažįstantis kaltę ir besigailintis dėl padarytų nusikaltimų, nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. jis buvo perkeltas atlikti bausmės lengvosios grupės sąlygomis. Be to, R. J. rodo motyvaciją dirbti, tačiau nedirba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, taip pat ir toliau savanoriškai reguliariai atlygina žalą nukentėjusiesiems. Bent du juridiniai asmenys (mažoji bendrija „Išdrįsk svajoti“ ir UAB Finansų valdymo agentūra) raštu patvirtino, kad sutinka įdarbinti R. J., jei tik būtų sudaryta tokia galimybė. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad R. J. deda visas įmanomas pastangas pasitaisyti. Todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti taikant R. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato A. Kruopio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

15. Nuteistojo R. J. kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra atmestini.

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-560/2014">2K-560/2014</a>, 2K-57-1073/2024). Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Pažymėtina ir tai, kad kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2014">2K-28/2014</a>, 2K-362-942/2015, 2K-326-303/2019). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024).

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai yra atlyginama visa padaryta žala. Šiuo atveju tai iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo padaryta, todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dalinis žalos atlyginimas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatytas taikant BK 59 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai nurodoma ir pirmiau aptartoje teismų praktikoje. Taigi, nagrinėjamoje byloje galėtų būti keliamas klausimas tik dėl BK 59 straipsnio 2 dalies, bet ne dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo.

18. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu R. J. sutiko, jog kratos metu iš jo paimti 7215 Eur būtų panaudoti civiliniams ieškiniams padengti. Tačiau iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis savo iniciatyva nekompensavo nė dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme R. J. ir jo globėja atliko piniginius pervedimus, skirtus nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti, – po 1200 Eur kiekvienam nukentėjusiajam (iš viso 3600 Eur iš 22 102,90 Eur nukentėjusiesiems priteisto žalos atlyginimo). Taigi, iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka nukentėjusiesiems buvo atlyginta pakankamai maža dalis jiems padarytos žalos, kuri, įvertinus praėjusį laikotarpį nuo nusikalstamų veikų padarymo, nelaikytina ženklia. Taigi, kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, toks žalos atlyginimas nėra pakankamas atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo dedamas pastangas atlyginti padarytą žalą.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiesiems iki šiol nėra atlyginta visa priteista atlyginti žala. Nuteistasis ir jo gynėjas kasacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad, atlikdamas šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę, R. J. ir toliau kiekvieną mėnesį vykdo piniginius pervedimus, skirtus nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti: nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. spalio 7 d. kiekvienam nukentėjusiajam buvo pervesta po 75 Eur (iš viso 225 Eur). Be to, Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino nuteistojo R. J. prašymą ir nukentėjusiesiems paskirstė kratos metu paimtus 7215 Eur jiems padarytai žalai atlyginti. Taigi, nuteistasis R. J. periodinėmis įmokomis ir, panaudojus kratos metu iš jo paimtus 7215 Eur, šiuo metu yra atlyginęs 11 040 Eur iš 22 102,90 Eur nukentėjusiesiems priteistos atlyginti žalos. Kasacinės instancijos teismas pripažįsta, kad žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas. Tačiau kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltininkas po nuosprendžio priėmimo moka žalos atlyginimą, savaime nėra lengvinanti atsakomybę, nes, visų pirma, tai yra nuteistojo prievolė pagal jam priimtą nuosprendį. Be to, į tai gali būti atsižvelgiama skiriant lengvatas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir paleidžiant lygtinai prieš terminą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

20. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su R. J. žalos atlyginimu nukentėjusiesiems, ir pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti šią baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi, žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nuostatas ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmių bendrinimo

21. Nuteistojo R. J. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant R. J. paskirtas bausmes atmestini.

22. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-654/2023).

23. Nagrinėjamu atveju dalis šioje byloje R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo padarytos anksčiau, nei jam buvo priimtas ankstesnis Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendis: BK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika prieš O. K. buvo padaryta nuo 2021 m. rugpjūčio vidurio iki 2021 m. spalio 17 d., BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika prieš O. K. – nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. Vis dėlto kitos šioje byloje R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos jau po ankstesnio Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau iki jo įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2022 m. kovo 10 d.): BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. sausio 21 d., BK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika prieš J. S. – nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. vasario 27 d., BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika prieš J. S. – nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. vasario 27 d., BK 151¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika prieš T. B. – nuo 2021 m. lapkričio vidurio iki 2022 m. vasario 11 d., BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika – nuo 2021 m. lapkričio vidurio iki 2022 m. vasario 11 d.

24. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-323/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-323/2011">2K-323/2011</a>, 2K-233-654/2023). Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma šioje byloje R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo padarytos po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę ir ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę, kuri buvo pakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi, subendrino dalinio sudėjimo būdu remdamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad, kol aptariama baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą, minėta Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis 2023 m. gegužės 22 d. įsiteisėjo ir turėjo būti vykdoma. Todėl nuteistasis R. J. atliko visą ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pakeistą 90 parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, sušvelninęs tiek pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę ir atsižvelgdamas į tai, kad R. J. jau yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindas pridėti neatliktos bausmės dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, išnyko. Todėl skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. J. paskirta nauja subendrinta bausmė pagrįstai nebuvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, priimtu pirmojoje byloje, paskirta ir atlikta bausme.

25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, bendrindami R. J. paskirtas bausmes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė teisingas išvadas ir nenukrypo nuo teismų praktikos.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

26. Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose nurodomi argumentai, kad šioje byloje nustatyti visi pagrindai nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, yra nepagrįsti.

27. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamoje byloje R. J. buvo nuteistas už dviejų nesunkių ir penkių apysunkių nusikaltimų padarymą ir jam paskirta mažesnė nei ketverių metų galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė (dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo). Taigi, R. J. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytas formalias sąlygas, leidžiančias svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau, be BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2017">2K-179-693/2017</a>, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.).

29. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinių skundų argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad teismai šioje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir BK 75 straipsnio taikymo praktikoje formuluojamas taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismai, darydami išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo, įvertino nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir pagrįstai šioje byloje nenustatė materialiojo bausmės vykdymo atidėjimo kriterijaus, t. y. kad bausmės tikslai R. J. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

31. Teismai tinkamai įvertino R. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Byloje nustatyta, kad R. J. savo aktyviais veiksmais siekė seksualinio pobūdžio bendravimo su nepilnamečiais, jo elgesys su nukentėjusiaisiais buvo intensyvus, nevienkartinis, padarytos nusikalstamos veikos turėjo sisteminį pobūdį. Šioje byloje R. J. pažeidė trijų nepilnamečių vaikų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, vienam iš jų dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, R. J. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų intensyvumas įrodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos buvo planuojamos, joms buvo ruošiamasi, jos padarytos tiksliai suvokiant savo veiksmų neteisėtumą.

32. Teismai taip pat įvertino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo asmenybę bei ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės efektyvumą. Nuteistasis yra jauno amžiaus, sistemingai vykdė darbo veiklą, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat dalyvavo įvairiuose socialiniuose projektuose, iniciatyvose, šio teisminio proceso metu pradėjo ieškoti darbo, dirbti, mokytis, daugiau nenusikalto, moka periodines įmokas nukentėjusiesiems, kompensuodamas jiems padarytą žalą, lankėsi pas psichologus ir psichiatrus, norėdamas suprasti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir jas šalinti. Nuteistasis ir jo gynėjas kasacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad, atlikdamas šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę, R. J. yra įsitraukęs į resocializacijos procesą ir siekia pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, reguliariai lanko psichologų konsultacijas, lankė ir baigė elgesio keitimo programas, pozityvaus užimtumo priemones, mokosi, rodo motyvaciją dirbti ir toliau savanoriškai reguliariai atlygina žalą nukentėjusiesiems. Nurodytos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo siekį pasitaisyti.

33. Tačiau žemesnės instancijos teismai pagrįstai įvertino ir tai, kad už analogiško pobūdžio nusikaltimus nepilnamečiams R. J. jau buvo teistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Be to, dalis šioje byloje R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo padarytos dar tebevykstant teisminiam procesui minėtoje byloje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020, 2K-203-976/2023). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

34. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad R. J. nesilaikė jam ankstesnėje byloje paskirtų draudimų, demonstravo savo nepagarbą įstatymams ir visuomenėje priimtinoms elgesio normoms ir toliau bendravo su nepilnamečiais, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Teismai įvertino ir tai, kad R. J. šioje byloje taikytos kardomosios priemonės taip pat nesulaikė jo nuo tolesnio bendravimo su nepilnamečiais asmenimis, todėl R. J. paskirtos kardomosios priemonės bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo griežtinamos du kartus. Nurodyti duomenys teismams leido padaryti pagrįstą išvadą, kad R. J. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų reikalavimų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei baudžiamasis persekiojimas, nei ankstesnėje byloje paskirta laisvės apribojimo bausmė, nei šioje byloje R. J. taikytos švelnesnės, mažiau laisvę varžančios kardomosios priemonės nebuvo pakankamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias jo neteisėtam seksualinio pobūdžio bendravimui su nepilnamečiais asmenimis ir pakartotiniam nusikalstamumui. Priešingai, nuteistasis nurodydavo nukentėjusiesiems, kad jam yra atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl panašių nusikalstamų veikų ir kad jam yra uždrausta bendrauti su nepilnamečiais, taip pat prašydavo jų nepasakoti apie tai, ką jiems jis daro. Šie byloje nustatyti faktai teismams leido padaryti pagrįstą išvadą, kad R. J. yra pavojingas visuomenei, ypač jos socialinei grupei – nepilnamečiams.

35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į kasaciniuose skunduose akcentuojamą aplinkybę, kad R. J. yra konstatuoti keturi psichikos sutrikimai, kurie, anot nuteistojo, atsirado dėl vaikystėje patirtos seksualinės prievartos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog vaikystėje R. J. patyrė seksualinę prievartą ir būtent tai lėmė jo paties nusikalstamą elgesį. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo paskirta užduotis dėl R. J. psichikos būklės tyrimo, ekspertams (specialistams) pavedant atsakyti į klausimą, ar tikslinga jam skirti psichiatrinę ekspertizę. Ekspertams buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga ir atitinkamos R. J. ligos istorijos iš gydymo įstaigos. 2024 m. sausio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-8/2024 konstatuota, kad netikslinga R. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minimi R. J. psichikos sutrikimai nesuteikia teisinio pagrindo atidėti R. J. skirtos bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad R. J. turimų psichologinių ir psichikos problemų sprendimas yra dinamiškas, sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau vien šia aplinkybe negali būti pateisinamas asmens sistemingas įstatymų nepaisymas ir naujų nusikaltimų darymas.

36. Taigi, žemesnės instancijos teismai savo išvadas grindė byloje surinktais įrodymais, vertino aplinkybių, teisiškai reikšmingų bausmės vykdymo atidėjimui taikyti, visumą, nesuteikė prioritetinės reikšmės nė vienai iš jų ir tinkamai motyvavo savo sprendimus, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog, atidėjus nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, būtų pasiekta bausmės paskirtis. Bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. J. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Ateityje jis gali toliau daryti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai, todėl tik realus laisvės atėmimas šiuo atveju atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti netinkamą BK 75 straipsnio nuostatų taikymą ir atidėti nuteistajam R. J. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos, skirtos bausmės skyrimui ir bausmės vykdymo atidėjimui, žemesnės instancijos teismų buvo taikytos tinkamai. Todėl keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Aloyzo Kruopio kasacinius skundus.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis