D. A. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-285-654/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42071-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistojo D. A. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

nukentėjusiajam G. G., jo atstovui advokatui Alvydui Packevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 12 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu D. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jam nutraukta. D. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. A. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 5 d. apie 4.35 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. G. sveikatą, t. y. sėdinčiam automobilio „VW Caddy“ vairuotojo vietoje G. G. pro pravirą vairuotojo durų langą sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, tokiais veiksmais padarė veido sumušimą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. G. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir jį pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisė keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigodamas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. A. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau teismo išvados, kad D. A. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sužaloti G. G. ir kad D. A. veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. A. veiksmai buvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiojo žalojimą. Suduodamas smūgį, D. A. veikė tiesiogine tyčia, o nukentėjusysis dujų balionėlį panaudojo siekdamas apsiginti, todėl nukentėjusiojo veiksmai nepagrįstai buvo pripažinti provokuojančiu elgesiu. Atsižvelgdamas į tai, kad konflikto metu D. A. nukentėjusiajam rankomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį – į galvą, apeliacinės instancijos teismas nerado pagrindo pripažinti, jog D. A. veiksmais sukeltų padarinių rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. A. padarytą veiką pripažino mažareikšme.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 12 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį, vertindamas bylos įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo esminis, nes sutrukdė teismui priimti teisingą ir teisėtą nuosprendį.

4.2. Nors D. A. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jokių realių neigiamų padarinių jam nesukėlė, bet kasatorius nesutinka, kad byloje yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

4.3. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajam G. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal konsultacinę išvadą Nr. G 2023/021, ją pateikusio teismo medicinos eksperto Gregoire’o Abi Chakerio (Gregoire Abi Chaker) paaiškinimus ir specialisto Ž. Megelaičio paaiškinimus, objektyvių duomenų, patvirtinančių specialisto išvadoje Nr. G 2672/2022(02) G. G. konstatuotą veido sumušimą ir galvos smegenų sukrėtimą, nėra. Nukentėjusiojo G. G. veido sumušimas grindžiamas vien tik veido paraudimu, bet veido paraudimą gali nulemti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, todėl vien tik veido paraudimo nepakanka veido sumušimo faktui konstatuoti. Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad G. G. veido paraudimas buvo nustatytas po įvykio praėjus 8 valandoms, bet, tos pačios dienos vakare apžiūrint G. G., veido paraudimo jau nebuvo. Skambindamas Bendrajam pagalbos centrui G. G. atsisakė medikų pagalbos nurodydamas, kad jam buvo tik kepštelėta per veidą, bet duodamas parodymus jau teigė, kad jam buvo suduoti trys smūgiai į veidą.

4.4. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, D. A. neturėjo tyčios sužaloti G. G.. D. A. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad tarp jo ir G. G. kilo žodinis konfliktas, jo metu G. G. išsitraukė dujų balionėlį ir pro automobilio langą purškė dujas. Siekdamas apsiginti, D. A. bandė dujų balionėlį išmušti G. G. iš rankų ir tuo metu galėjo pataikyti jam į veidą.

4.5. Nustatydamas priešingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nešališkai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, įrodymus vertino selektyviai. Iš esmės D. A. kaltę teismas grindė remdamasis vien tik nukentėjusiojo G. G. parodymais, kuriuos nepagrįstai pripažino patikimais, kadangi nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, t. y. momento, kada jis nutarė vykti pas medikus, jo elgesio po įvykio, D. A. veiksmų įvykio metu, kiekvienos apklausos metu skyrėsi ir buvo nenuoseklūs. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl konsultacinės išvados Nr. G 2023/021, kurioje nustatyta, jog G. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra.

4.6. Kita vertus, net ir konstatavus, kad nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau įvertinus D. A. kaltės turinį, objektyvius duomenis apie G. G. padarytus sužalojimus, D. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tai pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Tokios pozicijos laikėsi ir prokuroras, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, renkant, tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus bei nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. Dalimi kasacinio skundo argumentų yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir išvados dėl konflikto eigos ir aplinkybių, nukentėjusiajam G. G. padarytų sužalojimų pobūdžio, tačiau, kaip minėta, kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir siūlant padaryti priešingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

8. Pažymėtina ir tai, kad, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys; kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo D. A. kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama ir tai, kad D. A. veikoje iš viso nėra jam inkriminuoto nusikaltimo požymių, D. A. tik gynėsi nuo G. G. ir tyčia nukentėjusiajam smūgių į veidą nesudavė, G. G. jokie sužalojimai nebuvo padaryti ir sveikata nebuvo sutrikdyta. Tačiau apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiojo G. G. apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, pats D. A. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriame buvo pripažinta, kad D. A. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius, neskundė, todėl kasatoriaus nurodytos aplinkybės apeliacine tvarka nebuvo nagrinėjamos. Atsižvelgiant į tai, pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti ir dėl jų nebus pasisakoma.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo

9. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

10. Nuteistasis D. A. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino bylos įrodymus, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo G. G. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir dėl to nepatikimi, neįvertino byloje pateiktos konsultacinės išvados Nr. G 2023/021 ir ją surašiusio teismo medicinos eksperto G. Abi Chakerio paaiškinimų, kad objektyvūs medicininiai duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusiajam G. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti, neatitinka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio. Iš esmės analogiški argumentai šiems kasacinio skundo argumentams buvo išdėstyti nuteistojo D. A. atsiliepime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą, dėl jų apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė skundžiamame nuosprendyje.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas įrodymus visapusiškai įvertino, patikrino nukentėjusiojo G. G. parodymų patikimumą ir išsamiai išnagrinėjo įvykusio konflikto aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje pateikta tiek nukentėjusiojo G. G., tiek nuteistojo D. A. parodymų analizė, palyginant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotus parodymus, išdėstyti motyvai, kodėl nukentėjusiojo G. G. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių – konflikto pradžios, D. A. smūgių sudavimo ir dujų balionėlio panaudojimo momento – laikytini nuosekliais, o nuteistojo D. A. laikytini nenuosekliais, nes keitėsi kiekvienos apklausos metu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15 ir 16 punktai). Taigi, apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl, nustatydamas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, vadovavosi nukentėjusiojo G. G. parodymais, kuriuos vertino kartu su kitais bylos duomenimis, motyvuotai paneigė nuteistojo D. A. versiją dėl netyčinio smūgių sudavimo siekiant tik išmušti iš nukentėjusiojo rankų dujų balionėlį ir apsiginti.

12. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir konsultacinę išvadą Nr. G 2023/021 bei ją surašiusio teismo medicinos eksperto G. Abi Chakerio paaiškinimus, palygindamas juos su specialisto išvadomis Nr. G 2672/2022(02) ir Nr. pG 706/2023(02), teismo medicinos eksperto Ž. Megelaičio paaiškinimais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18–19 punktai). Įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė analogišką išvadą kaip ir pirmosios instancijos teismas, kad objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina nukentėjusiajam G. G. padaryto galvos smegenų sukrėtimo. Vis dėlto apie nukentėjusiajam padarytą veido sumušimą teismai sprendė ne tik iš teismo medicinos ekspertų paaiškinimų ir specialisto išvadų, bet ir nukentėjusiojo G. G. parodymų, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo, duomenų apie greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atliktą pirminę nukentėjusiojo apžiūrą.

13. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje – ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas, kad žodinio konflikto metu nuteistasis D. A. sudavė smūgius rankomis automobilyje sėdinčiam G. G. į galvą, sumušė nukentėjusiajam veidą ir taip pasielgė veikdamas tiesiogine tyčia, o nukentėjusysis G. G. dujų balionėlį panaudojo siekdamas apsiginti nuo jau pradėto prieš jį naudoti fizinio smurto. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo daryti kitokias išvadas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

14. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-689/2020">2K-186-689/2020</a>, 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE5LTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-219-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-219-303/2021">2K-219-303/2021</a>).

15. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai BK 37 straipsnio nuostatų kontekste skirtingai vertino D. A. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad tiek D. A., tiek G. G. buvo aktyvūs ir lygiaverčiai konflikto dalyviai, D. A. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiojo žalojimą, D. A. veiksmams įtakos turėjo neteisėtas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys – dujų balionėlio panaudojimas, G. G. patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai, D. A. padarytą nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. A. smūgius nukentėjusiajam sudavė veikdamas ne netiesiogine tyčia, o tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai siekdamas sužaloti nukentėjusįjį, panaudodamas dujų balionėlį nukentėjusysis ne provokavo D. A., o tik siekė apsiginti nuo jo smūgių, todėl pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos pavojingumą apibūdinančius požymius nėra pagrindo D. A. padarytą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi abiejų instancijų teismų sprendimus BK 37 straipsnio taikymo aspektu, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė BK 37 straipsnio nuostatų taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino D. A. veiksmų pavojingumą ir padarytą žalą – nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai siekdamas sužaloti G. G., žodinio konflikto metu ranka sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą ir sumušė veidą, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Tokia situacija yra pakankamai standartinė BK 140 straipsnio kontekste ir joks nusikaltimo požymis negali būti vertinamas kaip mažinantis veikos pavojingumą. Vien tai, kad G. G. byloje nebuvo patvirtinta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Nukentėjusiojo provokuojamų veiksmų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. G. G. nebuvo konflikto dalyvis ir neatvyko konfliktuoti. Nuteistajam netinkamai elgiantis, nukentėjusysis atvyko paprašyti, kad jis elgtųsi ramiau, o toks veikimas savo ir savo šeimos interesais negali būti vertinamas kaip konfliktas. Jokių kitų aplinkybių, mažinančių D. A. veikos pavojingumą, nėra.

17. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad D. A. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą šioje situacijoje yra tokio pavojingumo laipsnio, kad negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas veikos mažareikšme ir paskirdamas kasatoriui bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

18. Byloje gautas nukentėjusiojo G. G. įgalioto atstovo prašymas priteisti iš nuteistojo D. A. nukentėjusiajam jo patirtų 1000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktNjk3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-697/2022">2K-19-697/2022</a>, 2K-26-1073/2024 ir kt.). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LTQ4OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214-489/2024">2K-214-489/2024</a>).

20. Byla kasacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. A. kasacinį skundą, šiuo skundu buvo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundas susijęs su nukentėjusiojo G. G. interesais, bylą nagrinėjant kasacine tvarka jo interesams atstovavo įgaliotas atstovas advokatas A. Packevičius. Pateikta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis už advokato teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur išlaidų. Nuteistojo D. A. kasacinis skundas šia nutartimi atmestas, todėl yra pagrindas G. G. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą išieškoti iš D. A..

21. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota, kokios ir kokia apimtimi teisinės paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam, tik bendrai nurodyta, kad suteiktų teisinių paslaugų apimtis iš viso sudarė 10 valandų. Spręsdama dėl nukentėjusiajam G. G. atlygintino išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pati byla nėra didelė ar itin sudėtinga. Advokatas A. Packevičius atstovavo nukentėjusiajam nuo ikiteisminio tyrimo stadijos, dalyvavo bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, surašė apeliacinį skundą, taigi, byla advokatui buvo žinoma. Nuteistojo D. A. kasacinio skundo apimtis yra nedidelė (5 lapai). Dėl esminio skundo argumento – BK 37 straipsnio taikymo – buvo paduotas paties nukentėjusiojo apeliacinis skundas, taigi šios normos taikymo taisyklės nukentėjusiojo atstovui buvo žinomos. Kiti argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, iš esmės analogiški ankstesnėje proceso stadijoje pateiktame atsiliepime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą nurodytiems argumentams. Teisėjų kolegijos vertinimu, realias nukentėjusiojo įgalioto atstovo darbo laiko sąnaudas sudarė susipažinimas su kasaciniu skundu ir pasirengimas bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka (1,5 val.), kelionė iš Kauno, kur yra advokato darbo vieta, į Vilnių ir atgal (3 val.), dalyvavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (0,5 val.), t. y. iš viso 5 val. Advokato valandos įkainiui esant 100 Eur už valandą, nukentėjusiajam G. G. priteistinas 500 Eur dydžio išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. A. kasacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo D. A. nukentėjusiojo G. G. naudai 500 (penkis šimtus) Eur kasacinio proceso metu patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas