Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-54-1214/2024
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00016-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 16.11.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Danutės Jočienės (pranešėja),
išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą jo administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 5 d. nutarimu Ž. B. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur bauda, paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą dvylikai mėnesių, už tai, kad magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 56,600 km 2023 m. lapkričio 24 d. 16.16 val., vairuodamas transporto priemonę akivaizdžiai didesniu greičiu, nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) – apylinkės teismo nutartimi patikslinta, kad kirsdamas plačią ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.2) – važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovinčias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu einantys pėstieji, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi Ž. B. atstovo advokato Andriaus Bubulio skundas atmestas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis nepakeista ir Ž. B. apeliacinis skundas netenkintas.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir perkvalifikuoti jo administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Byloje padaryti šiurkštūs materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, lėmę neteisėtos nutarties priėmimą, pažeistas teisės į teisingą procesą principas. Dar prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą Ž. B. jį, vairavusį automobilį, sustabdžiusio pareigūno buvo kaltinamas chuliganišku vairavimu, nesiaiškinus visų įvykio aplinkybių, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas, be to, daro nepagrįstas išvadas, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus bei duomenis, kad Ž. B. turi nekilnojamojo turto, kad jis neketino išvažiuoti iš greitkelio, sukdamas į dešinę, o chuliganiškai vairavo, siekdamas apvažiuoti dviejose eismo juostose stovinčias ar lėtai judančias transporto priemones. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis neturėjo pareigos rodyti posūkio į dešinę signalo, nes įspėjamieji signalai yra naudojami įspėti kitiems eismo dalyviams apie savo ketinimus, kelyje keičiant judėjimo greitį ar kryptį; kadangi iš paskos važiuojančių kitų eismo dalyvių nebuvo, Ž. B. nebuvo kilusi pareiga juos įspėti.
4.2. Nei Institucija, nei teismai nebuvo aktyvūs procese, pats Ž. B. kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorių, išsireikalavo savo skambučių išklotinę, iš kurios matyti, kad įvykio dieną jis skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono 16.02 val., o 16.16 val. buvo sulaikytas – tai patvirtina jo versiją, jog įvykio dieną jis skambino meistrams, o dėl esančios automobilių spūsties atstumą nuo skambinimo vietos (kada važiavo lėtėjimo juosta) tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, važiavo pakankamai ilgai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad netrukus po neleistino manevravimo sustabdytas policijos pareigūnų Ž. B. jokių aplinkybių apie ketinimus sukti į dešinę pareigūnams nepaaiškino, jo teiginiai, kad jis neva įvažiavo į lėtėjimo juostą, ketindamas sukti į dešinę, tačiau po to savo sprendimą pakeitė, yra tik jo gynybinė versija. Administracinio nusižengimo faktą turi įrodyti institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visi neaiškumai traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taigi negalima teigti, kad tai tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija. Taip pat vien tik tai, kad Ž. B. nesilaikė kelio ženklinimo, neturėtų būti vertinama kaip chuliganiškas vairavimas.
4.3. Nesutiktina su apygardos teismo pozicija, kad Ž. B. nurodomas staigus persigalvojimas dėl kelionės tikslo ir staigus krypties keitimas kelyje taip pat pats savaime laikytinas chuliganišku vairavimu, nes dėl atlikto staigaus manevro kitiems eismo dalyviams gali būti žymiai sunkiau išvengti galinčio kilti eismo įvykio. Ž. B. tikslas važiuojant lėtėjimo juosta buvo nuvykti į sodybą ir susitikti su joje dirbančiais darbuotojais, tačiau, pasikeitus aplinkybėms (telefoninio pokalbio metu sužinojus, kad sodyboje darbuotojų nėra), buvo priimtas sprendimas tęsti kelionę tiesiai, nes nebeliko poreikio važiuoti į sodybą, t. y. sodyboje nebebuvo meistrų, dėl kurių jis ir ketino ten važiuoti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jokie staigūs ir nesaugūs manevrai nebuvo atliekami, niekas nebuvo įžeistas, neišreiškė pasipiktinimo.
4.4. Važiuojant per nukreipimo salelę Ž. B. vairuojamo automobilio važiavimo greitis galėjo būti ne didesnis nei 25–30 km/val., todėl jis buvo įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir esant reikalui jis galės bet kuriuo momentu sustoti. Ž. B., tik įvertinęs situaciją kelyje, nusprendė važiuoti toliau ir saugiai sugrįžti į pirmąją eismo juostą priekyje prieš sunkiasvores transporto priemones. Ž. B. vairuojama transporto priemonė „BMW X7“ turi inovatyvias ir visas pagrindines saugos ir patogių kelionių sistemas, įskaitant automatinį kelio linijų sekimą, 360 laipsnių kampu stebėjimo kameras, aklosios zonos stebėjimo technologiją, automatinio stabdymo sistemą, taigi rizika kilti galimam eismo įvykiui apskritai neegzistavo. Apygardos teismas nepagrįstai teigė, kad Ž. B. padarytas administracinis nusižengimas kėlė grėsmę tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui, nes iš vaizdo įrašo, esančio byloje, matyti, kad joks pavojus ar grėsmė nei kitiems eismo dalyviams, nei pačiam Ž. B. nebuvo kilę ir negalėjo kilti, nenustatyta, kad veika padaryta esant chuliganiškoms paskatoms ir veikiant tiesiogine tyčia.
4.5. Važiavimo per užbrūkšniuotą plotą, žymintį nukreipimo saleles, būdą Ž. B. pasirinko susiklosčius aplinkybėms ir galimai priėmęs skubotą sprendimą. Važiuodamas per nukreipimo salelę jis buvo įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, važiavo 25–30 km/val. greičiu ir žinojo, kad gali bet kuriuo metu sustoti. Ž. B. tik įvertinęs situaciją nusprendė važiuoti toliau ir saugiai grįžti į pirmąją eismo juostą priekyje prieš sunkiasvores transporto priemones, nes priešingu atveju jam būtų tekę nesaugiai bandyti persirikiuoti atgal į pagrindinį kelią (pirmąją eismo juostą), tai, manytina, būtų sukėlę avarinę situaciją kelyje, galėjo kilti reali grėsmė Ž. B. ir kitų eismo dalyvių saugumui, nes Ž. B. vairuojama transporto priemonė sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams buvo aklojoje zonoje. Lėtėjimo juosta ties posūkiu iš abiejų šios eismo juostos kraštų pažymėta plačia ištisine linija, taigi turi du kraštus, o Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.2 punktas nenurodo, kurios pusės važiuojamosios dalies kraštą, kai jis paženklintas nurodytu ženklinimu, kirsti draudžiama.
4.6. Byloje liko nenustatyta, kad Ž. B. savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą. Administracinio nusižengimo protokole ir teismų sprendimuose nenurodoma, kam ir kokiu būdu vairuojant buvo išreiškiama nepagarba. Nesaugus manevravimas, taip pat ir lenkiant automobilių koloną kelkraščiu, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti apie vairuotojo tyčią ir jo veikos paskatas. Ž. B. savo veiksmų iš anksto neplanavo, nesiekė sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, veiksmus atliko spontaniškai susiklosčius aplinkybėms. Vien tai, kad Ž. B. važiavo pažeisdamas kelio ženklinimą, neturėdamas jokio motyvo apvažiuoti kitus eismo dalyvius, negali būti traktuojama kaip chuliganiškas vairavimas.
4.7. Tuo metu, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi nukreipimo saleles, kitos transporto priemonės, išsirikiavusios pirmojoje eismo juostoje, stovėjo arba judėjo labai lėtai, o pėsčiųjų žmonių šioje vietoje apskritai nebuvo ar negalėjo būti. Iš vaizdo įraše esančios informacijos akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo per šį kelio ženklinimą važiuoja vos kelias sekundes, kiti vairuotojai į tokį vairavimą nekreipia dėmesio. Duomenų, kad kitose transporto priemonėse buvę asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra. Jokios nepagarbos kitiems vairuotojams Ž. B. nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Jei Ž. B. būtų siekęs vairuoti chuliganiškai, tai nebūtų grįžęs į pirmąją eismo juostą, o būtų važiavęs kelkraščiu toliau ir apvažiavęs visas kolonoje esančias transporto priemones ir daug didesniu greičiu, nes tai padaryti buvo visos galimybės. Ž. B. veikoje nenustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų nutartys šioje byloje nėra pakankamai motyvuotos, sprendimai priimti vadovaujantis prielaidomis, spėjimais.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. B. prašymą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė prašo palikti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Pareiškėjo argumentas, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai vertinti netinkamai, nes jo veiksmai neturi chuliganiškų paskatų, nepagrįstas. Kitų eismo dalyvių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje, apvažiavimas iš dešinės pusės rodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau iš jos išvažiuoti, greičiau pasiekti kelionės tikslą, iškeliant savo interesą aukščiau įstatymo normų ir kitų vairuotojų interesų.
5.2. Savo elgesiu Ž. B., kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiuodamas kelkraščiu apvažiuodamas spūstį, lėtėjimo juosta bei kirsdamas nukreipiamąsias saleles ir taip apvažiuodamas spūstyje stovinčias transporto priemones, demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje. Toks elgesys traktuotinas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai savo veiksmais aplenkė kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, tyčia negerbė kitų eismo dalyvių, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Ž. B. veiksmai rodo jo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai ir parodo asmens tiesioginę tyčią, t. y. norą pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius; panašūs veiksmai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinami kaip chuliganiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020).
5.3. Taip pat pareiškėjas, siekdamas sumažinti savo veiksmų pavojingumo vertinimą, kaip vieną iš argumentų nurodo savo vairuotos transporto priemonės apsaugos sistemas. Institucija palaiko Kauno apygardos teismo vertinimą, kad nesvarbu, kokia transporto priemonė yra vairuojama, visiems eismo dalyviams privalu laikytis Kelių eismo taisyklių, o toks pareiškėjo argumentas tik parodo, kad jis siekė demonstruoti savo išskirtinumą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Pareiškėjo Ž. B. prašymas netenkintinas.
Dėl Ž. B. veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį
7. Pareiškėjas teigia, kad apylinkės ir apygardos teismai, nagrinėdami jo bylą, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, dėl kurių teismų nutartys turėtų būti pakeistos, jo administracinį nusižengimą kvalifikuojant ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
8. Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalį, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Pareiškėjas Ž. B. šioje byloje nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir savo pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo teigia, kad jo veikoje nėra visų šiame straipsnyje nustatytų administracinio nusižengimo požymių.
9. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį baudžiama už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo tiesioginis objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. veikos turinys atskleidžiamas kitame teisės akte – atitinkamai Kelių eismo taisyklių nuostatose, taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikos požymis susietas su KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimų pažeidimais. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 8 punkte nurodyta, jog „eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti <...> Taisyklių 3 priede <...>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.“ Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. ANK 125 punkte nustatytas draudimas transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. vien teisės pažeidimas (-ai) užtraukia administracinę atsakomybę, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo tam tikrų padarinių.
11. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).
12. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, Ž. B., vairuodamas transporto priemonę akivaizdžiai didesniu greičiu, nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (apylinkės teismas patikslino, kad buvo kirsta ne siauroji, bet plačioji ištisinė linija, nes magistraliniuose keliuose yra toks kelio žymėjimas, tačiau šis patikslinimas kaltinimo apimties niekaip nekeičia (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1 (po apylinkės teismo korekcijos – ženklinimas Nr. 1.2)), važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15). Toks manevravimas, esant automobilių spūsčiai, laikytas chuliganišku vairavimu; šį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui.
13. Tiek apylinkės, tiek apygardos teismai, įvertinę nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamiesi teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie Ž. B. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas vairuoti automobilį pirmiau nurodytu būdu. Pareiškėjas tiek nagrinėjant bylą apylinkės, tiek ir apygardos teisme pateikė analogišką versiją, kad išsuko iš pagrindinio kelio siekdamas ne apvažiuoti susidariusią automobilių spūstį, o persirikiavo, ketindamas sukti į dešinę, važiuoti savo turimos sodybos kryptimi, tačiau, pasikeitus planams, vėl įvažiavo į pagrindinį kelią. Teismai šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigė, įvertinę iš įvairių šaltinių gautus įrodymus byloje: Ž. B. parodymus, duotus apylinkės teisme, liudytojų policijos pareigūnų, fiksavusių administracinį nusižengimą, parodymus, vaizdo įraše esančią medžiagą. Pareiškėjas teigia, kad nepriklausomai nuo to, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog jis nerodo posūkio ženklo, važiuodamas lėtėjimo juosta, tačiau jis to daryti neprivalėjo, nes už jo nebuvo jokių transporto priemonių, vadinasi, nebuvo ką įspėti apie daromą manevrą kelyje, todėl posūkio ženklas būtų buvęs betikslis. Su tokia pareiškėjo pozicija sutikti nėra pagrindo, nes, pagal KET 82.2 punktą, vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu; KET 86 punkte nustatyta, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Taigi KET nenustato jokių sąlygų ar išimčių, kada būtų galima nerodyti posūkio ženklo, esant pirmiau minėtiems KET nustatytiems atvejams (posūkių šviesos signalai, pagal KET, nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, tačiau ši situacija nagrinėjamai bylai nėra aktuali).
14. Apygardos teismas, paneigdamas Ž. B. versiją dėl jo neva pasikeitusių planų važiuoti į sodybą ir, užuot pasukus važiuojant lėtėjimo juosta į dešinę, grįžimo į pirmąją kelio juostą, remdamasis protingo, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartu, darė logiškas, teisiškai pagrįstas išvadas, kurias išdėstė savo procesinio sprendimo 12 punkte, o apylinkės teismas administracinio nusižengimo kvalifikavimo išvadas išdėstė savo procesinio sprendimo dešimtame lape. Teismai, be kita ko, pažymėjo, kad Ž. B. poziciją dėl manevravimo tikslo paneigia ir kaip liudytojo apklausto L. Klimaičio parodymai, pagal šiuos parodymus, sustabdytas pažeidėjas apie savo tikslą važiuoti į sodybą nieko nepaaiškino, o bet koks tiek pareigūno, sustabdžiusio pažeidėją, tiek pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, asmeninis suinteresuotumas dėl administracinio nusižengimo teisenos tąsos byloje buvo paneigtas, įvertinus visus įrodymus kaip visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pateiktame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės pakartoja savo apeliaciniame skunde pateiktą argumentą dėl policijos pareigūnų šališkumo (t. y., kad policijos pareigūnai, sustabdę Ž. B., dar prieš surašydami administracinio nusižengimo protokolą, apkaltino jį chuliganišku vairavimu), tačiau į šį argumentą išsamiai atsakė ir apylinkės, ir apygardos teismai. Policijos pareigūnai administracinio nusižengimo padarymo faktą fiksavo, vykdydami stebėseną, kaip įvykio vietoje yra laikomasi KET reikalavimų, t. y. vykdė savo tiesiogines funkcijas, o nustatę administracinio nusižengimo padarymo faktą, surašė administracinio nusižengimo protokolą Ž. B., kurį šis pasirašė.
15. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo manevravimo negalima laikyti pavojingu, atsižvelgiant į jo vairuojamo automobilio techninius parametrus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET privalomos visiems asmenims, nesvarbu, kokį automobilį jie vairuotų, taigi Ž. B. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodomos jo vairuojamo automobilio techninės specifikacijos jokios teisinės reikšmės kvalifikuojant jo administracinį nusižengimą neturi ir pavojingumo, pasirenkant tokį manevravimo būdą, kurį pasirinko Ž. B., nemažina. Sutiktina su apygardos teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad jei Ž. B. būtų persigalvojęs dėl kelionės tikslo, jis būtų turėjęs vadovautis kelių ženklinimu, toliau važiuoti lėtėjimo juosta, apsisukti leistinoje vietoje ir į magistralinį kelią grįžti greitėjimo juosta.
16. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
17. Ž. B., aplenkdamas susidariusią automobilių spūstį iš dešinės, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiuodamas kelkraščiu ir užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo saleles, suprato, kad daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukeldamas pavojų eismo saugumui, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 7 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismai taip pat teisingai nustatė ir šio administracinio nusižengimo motyvą – chuliganiškas paskatas. Ž. B. apvažiavimas automobilių, stovinčių didelėje spūstyje, iš dešinės akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso – nestovėti kartu su kitais automobiliais spūstyje, sutaupyti laiko kitų vairuotojų, besilaikančių Kelių eismo taisyklių, sąskaita – tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams. Pirmiau nurodytu manevravimu, pažeidžiant KET, buvo ne tik rodoma nepagarba, bet kartu ir keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams. Tokį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Toks vairavimo būdas pripažįstamas chuliganišku ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti apygardos teismo nutartį, kaip to prašoma Ž. B. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 5 d. nutarimą bei Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis nepakeistus.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Albinas Antanaitis
Danutė Jočienė
