Kasacinio skundo Nr. DOK-4230/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33881-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo Ž. M. gynėjas advokatas A. Andriukaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžius bei baudžiamąją bylą Ž. M. atžvilgiu nutraukti; arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; D. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu; atmesti D. M. prašymą priteisti jos naudai iš Ž. M. advokato išlaidas; priteisti nuteistojo Ž. M. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal visus baudžiamosios bylos eigoje pateiktus gynybos išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4230/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33881-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistojo Ž. M. gynėjas advokatas A. Andriukaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžius bei baudžiamąją bylą Ž. M. atžvilgiu nutraukti; arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; D. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu; atmesti D. M. prašymą priteisti jos naudai iš Ž. M. advokato išlaidas; priteisti nuteistojo Ž. M. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal visus baudžiamosios bylos eigoje pateiktus gynybos išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Kasatorius tvirtina, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio, BPK 332 straipsnio bei in dubio pro reo principo pažeidimai, plečiamai taikytas baudžiamasis įstatymas, o tai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo Ž. M. teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Anot kasatoriaus, Ž. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo D. M. nuteistas nepagrįstai, t. y. remiantis liudytojų parodymais ir rašytine medžiaga, apimančiais nežymaus sveikatos sutrikdymo požymio – poodinės kraujosruvos įrodinėjimą baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu formuojama ydinga teisinė praktika, kai nežymus sveikatos sutrikdymas nėra nustatomas, tačiau tais pačiais duomenimis remiantis asmuo nuteisiamas dėl fizinio skausmo sukėlimo. In dubio pro reo principo pažeidimą, kaip teigia kasatorius, patvirtina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27 pastraipoje išdėstyti motyvai, kuriais teismas pripažįsta, jog remiasi įrodymais, kurie galėtų turėti įtakos tik svarstant BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų nežymaus sveikatos sutrikdymo požymių įrodinėjimą. Skunde pažymima ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį civilinėje byloje, kurioje išdėstyti motyvai apie D. M. procesinį elgesį ir nesąžiningumą, kaip nesusijusią su baudžiamąja byla, ignoravo nuosekliai formuojamą teismų praktiką įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių, kurie kartu su baudžiamąja byla, sprendžia santuokos nutraukimo klausimus civilinėje byloje, parodymų patikimumą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nukentėjusiosios elgesį ir parodymus turėjo vertinti itin kritiškai, tačiau to nepadarė. Taigi liko nepaneigta aplinkybė, kad D. M., būdama nesąžininga, išsigalvojo šį įvykį ir kad ji yra nusikaltimo auka. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad nuteistojo Ž. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neparemtas jokiais patikimais įrodymais, yra abstraktus, pažeidžiantis nuteistojo teises į teisingą baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Kasaciniame skunde kritikuojant apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų (nukentėjusiosios D. M., mažametės liudytojos G. M., liudytojų L. N., A. N., I. N., M. B. parodymai) vertinimą, keliant įrodymų patikimumo klausimą, savaip interpretuojant apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, deklaratyviai teigiant, kad buvo pažeistas in dubio pro reo principas, akcentuojant tai, kad tarp sutuoktinių Ž. M. ir D. M. vyksta skyrybų procesas, todėl nukentėjusioji turi tikslą apkalbėti nuteistąjį, bandoma paneigti faktą, kad nuteistasis Ž. M. mušė savo žmoną (sukėlė jai fizinį skausmą).
Atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus faktinio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, patvirtinančiais kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, buvimą, nes iš esmės susiję su bylos duomenų vertinimų ir kitokių faktinių bylos aplinkybių, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, nustatymu, tačiau fakto klausimų, kaip nurodyta aukščiau, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismo išvadas teisės taikymo aspektu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Darius Kantaravičius
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas