L. L., K. K. ir L. K. pagal BK 260 str., 24 str., 369 str., 368 str., 376 str., 301 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4464/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00724-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo L. L. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl L. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį ir bylą jam nutraukti kaip nepadariusiam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį – ištaisyti baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, susijusias su L. L. kaip bendrininko vaidmens nustatymu ir bausmės skyrimu, ir iš naujo paskirti jam teisingą bausmę.

Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, kurie suvaržė L. L. teisę į teisingą teismą ir sukliudė teismams išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. L. L. pripažintas kaltu padaręs inkriminuotus nusikaltimus, pažeidžiant įrodymų vertinimą ir baigiamųjų aktų surašymą reglamentuojančias BPK normas. Bylos įrodymai įvertinti atskirai ir selektyviai, dalis jų ignoruota. Minėti BPK pažeidimai lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Kasatorius nurodo, kad nuteistojo L. L. kaltė padarius abi veikas yra preziumuota, grindžiama prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Ištirtų bylos įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą apie L. L. tyčios jo veiksmuose buvimą. L. L. tiesioginė tyčia abiem atvejais konstatuota kitų nuteistųjų tyčios pagrindu. Sprendžiant apie L. L. suvokimą disponavus psichotropine medžiaga ir dideliu jos kiekiu (BK 260 straipsnio 2 dalis), nebuvo tinkamai įvertinta, kad skystis buvo įsigytas Jungtinėje Karalystėje kaip legalus elektroninių cigarečių skystis su CBD veikliąja medžiaga, kuri neįtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, siunta su skysčiu K. K. buvo siųsta per paštą, kur ji praėjo patikros procedūras, ir kitos aplinkybės.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosiose dalyse įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybės neatitinka jų motyvuojamosios dalies. Nors L. L. veiksmai kvalifikuoti kaip bendravykdydžio, motyvuose jų aprašymas atitinka kitos rūšies bendrininko – padėjėjo – požymius. Taigi skundžiami teismų sprendimai nėra vientisi ir nuoseklūs. Kasatoriaus nuomone, L. L. negali būti pripažintas veikęs kaip bendravykdis kartu su L. K., nes jis neatliko nė vieno BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto veiksmo. Teismų konstatuoti veiksmai – tarpininkavimas suvedant pirkėją su pardavėju bei patvirtinimas, kad pirkėjas yra patikimas – atitinka padėjėjo požymius, todėl L. L. veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tik su nuoroda į 24 straipsnio 6 dalį. Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti L. L. veikus kaip L. K. bendrininką, suvokusį jo neteisėtų veiksmų turinį ir norėjusį prie jų prisidėti. Bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia daryti net teorinės prielaidos, kad L. L. suvokė, jog L. K. disponavo psichotropine medžiaga ir labai dideliu jos kiekiu. Viso bylos proceso metu L. L. nuosekliai teigė, kad L. K. turimas skystis buvo pristatytas kaip CBD (kanabidiolio) turintis skystis, kuris nėra draudžiamas. Šį L. L. suvokimo turinį pagrindžia nuteistųjų L. K., K. K. parodymai, taip pat tai, kad L. L. niekada fiziškai nedisponavo aptariamu skysčiu, jo nematė ir nebuvo informuotas apie jo cheminę sudėtį. Priešingai negu nurodoma, užfiksuotas L. L. ir K. K. bendravimas patvirtina, kad L. L. net bendrais bruožais nesuvokė, jog L. K. disponuojamas skystis yra psichotropinė medžiaga.

Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK normas. Nors L. L. pagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nebuvo tinkamai įvertinta bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visuma ir individualizuotos bausmės tiek paskirtos už atskirus nusikaltimus, tiek ir subendrinta bausmė. Kasatoriaus nuomone, nepakankamai įvertinus nusikaltimų ir L. L. asmenybės pavojingumą, paskirta neteisinga, aiškiai per griežta bausmė. Nuteistojo gynėjo argumentai, susiję su bausme, apeliacinės instancijos teismo nebuvo deramai išnagrinėti, nebuvo tinkamai įvertintas L. L. vaidmuo padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą ir kitos svarbios jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, paskirtos bausmės įtaka nuteistojo ateičiai ir kt.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo L. L. gynėjo G. Bukausko teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 260 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies, taip pat BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir paskirta bausme. Pažymėtina, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl švelnesnės bausmės L. L. skyrimo buvo keliami nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir išvadomis dėl bausmės skyrimo bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokios bylos aplinkybės turėjo būti nustatytos ir jomis remiantis padarytos teisinės išvados, taip pat teigimas apie L. L. paskirtą neteisingą (pernelyg griežtą) bausmę, neįvardijant konkrečių teisės taikymo klaidų, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai, suvaržyta L. L. teisė į teisingą teismą. Tokie subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas