Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skubiai vykdytinų sprendimų (nutarčių) ar jų dalių dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdymą (CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 585 straipsnio 2, 3 dalių), privalomą bylos nagrinėjimo sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3 punkto), pareiškimo dėl baudos skyrimo vykdymo proceso metu nagrinėjimą (CPK 593 straipsnio 3 dalies), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-45-469/2016Teisminio proceso numeris: 2-69-3-13538-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.17; 3.2.3.6.1.2; 3.2.6.11; 3.5.1.1; 3.5.1.26

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ir A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ vadovui A. R. už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuotas asmuo H. U..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skubiai vykdytinų sprendimų (nutarčių) ar jų dalių dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdymą (CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 585 straipsnio 2, 3 dalių), privalomą bylos nagrinėjimo sustabdymą (CPK 163 straipsnio 3 punkto), pareiškimo dėl baudos skyrimo vykdymo proceso metu nagrinėjimą (CPK 593 straipsnio 3 dalies), aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas prašė teismo skirti baudą UAB „Samsonas“ vadovui A. R. už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Jis nurodė, kad vykdo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-197-638/2015, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (toliau – ir Sprendimas, Vykdomasis raštas). Šiuo sprendimu, inter alia, pripažintas neteisėtu H. U. atleidimas iš UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų, nuspręsta grąžinti jį į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, nurodyta Sprendimo dalį dėl H. U. grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2359,77 Eur) priteisimo vykdyti skubiai. 2015 m. vasario 4 d. antstolis įteikė UAB „Samsonas“ darbuotojui įpareigojimą vykdyti Vykdomąjį raštą. Antstolio kontoroje gautas UAB „Samsonas“ prezidento A. R. 2015 m. vasario 4 d. įsakymas, kuriuo H. U. nušalintas nuo UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų, uždrausta įleisti jį į UAB „Samsonas“ teritoriją ir (ar) patalpas (toliau – ir Įsakymas). Darytina išvada, kad Vykdomasis raštas nevykdomas, tą patvirtino ir H. U..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi antstolio prašymą patenkino, skyrė UAB „Samsonas“ vadovui A. R. už antstolio reikalavimo nevykdymą 100 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad neįsiteisėjusio Sprendimo dalis dėl H. U. grąžinimo į darbą turi būti vykdoma skubiai, nustatęs, jog 2015 m. vasario 4 d. UAB „Samsonas“ prezidento įsakymu H. U. buvo grąžintas į darbą, tačiau tos pačios dienos Įsakymu nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų, jam uždrausta nušalinimo laikotarpiu patekti į bendrovės patalpas ir teritoriją, susipažinęs su Įsakyme nurodytais nušalinimo pagrindais ir motyvais, konstatavo, kad jie yra analogiški H. U. atleidimo pagrindams, kuriuos teismas išnagrinėjo civilinėje byloje Nr. 2-197-638/2015 ir juos įvertinęs priėmė Sprendimą. Teismo vertinimu, A. R., priimdamas Įsakymą tais pačiais pagrindais, kurie aptarti teismo Sprendime, vengė vykdyti ir nevykdė Vykdomojo rašto. Įvertinęs tai, kad Įsakymas priimtas iš karto po to, kai H. U. buvo grąžintas į darbą, teismas laikė, jog A. R. veiksmai turi piktnaudžiavimo teise požymių, todėl skyrė jam baudą.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Samsonas“ vadovo A. R. atskirąjį skundą, 2015 m. liepos 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį.

Teismas, įvertinęs 2015 m. vasario 4 d. įsakymų (dėl grąžinimo į darbą ir nušalinimo nuo jo) turinį, laikė pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad UAB „Samsonas“ vadovas A. R., tą pačią dieną priimdamas vienas kitam prieštaraujančius ir vienas kitą paneigiančius įsakymus, sąmoningai sudarė situaciją, jog nebūtų įvykdyta teismo Sprendimo dalis dėl H. U. grąžinimo į darbą, piktnaudžiaudamas teise, nevykdo šios teismo Sprendimo dalies.

Argumentus, kad H. U. nušalinimas nuo darbo nereiškia teismo Sprendimo dalies dėl H. U. grąžinimo į darbą nevykdymo, teismas laikė nepagrįstais, nurodė, kad A. R. uždraudė H. U. vykdyti darbo funkcijas (nušalino nuo darbo) tuo pačiu faktiniu pagrindu, kurį teismas, priimdamas Sprendimą, pripažino nepagrįstu taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo. UAB „Samsonas“ vadovo veiksmus (draudimą) teismas vertino kaip akivaizdų, sąmoningą teismo Sprendimo dalies dėl grąžinimo į darbą nevykdymą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakingam asmeniui paskyrė baudą.

Teismas nekonstatavo suinteresuotų asmenų UAB „Samsonas“ ir A. R. procesinių teisių pažeidimo, antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjus jiems nepranešant (CPK 593 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatęs, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2015 m. kovo 5 d. rezoliucija ir 2015 m. kovo 10 d. išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, teismas sprendė, jog reikalavimai, taikomi pareiškimų, pateiktų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimui, nepažeisti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys UAB „Samsonas“ ir A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis bei priimti naują nutartį – antstolio pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nepagrįstai laikė, kad suinteresuoto asmens H. U. grąžinimas į darbą, skubiai vykdant neįsiteisėjusio teismo Sprendimo dalį, neatliktas, nors priėmus ir įvykdžius 2015 m. vasario 4 d. UAB „Samsonas“ prezidento įsakymą dėl grąžinimo į darbą, įmonės darbo santykiai su H. U. buvo atkurti, apie tai informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA). Teismo išvada, kad UAB „Samsonas“ vadovas priėmė vienas kitam prieštaraujančius įsakymus, nepagrįsta, nes nušalinimas nuo darbo nėra nesuderinamas su darbo santykių su darbuotoju atkūrimu, juolab kad šiuo atveju apribotas tik darbuotojo darbinių pareigų vykdymas, bet ne teisės ir garantijos pagal darbo sutartį. Nurodytoje CPK normoje neatskleistas pareigos skubiai grąžinti darbuotoją į darbą turinys, formuojant bendrą teismų praktiką būtina išaiškinti, kokia yra šios CPK nustatytos išimties iš bendros teismo sprendimų vykdymo taisyklės paskirtis, kokie veiksmai atliktini grąžinant į darbą darbuotoją pagal neįsiteisėjusį skubiai vykdytiną sprendimą.

Netinkamai aiškintos ir taikytos CPK 585 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę reikalauti vykdyti teismo sprendimus. Teismo Sprendime pasisakyta tik dėl H. U. atleidimo iš darbo pagrįstumo, tačiau nepasisakyta dėl priemonių, kurių UAB „Samsonas“ gali imtis ateityje, po Sprendimo priėmimo darbuotojo atžvilgiu (nušalinimo nuo darbo). CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys nesuteikia antstoliui teisės drausti atlikti veiksmus, dėl kurių teismas nėra pasisakęs sprendime. Išaiškintina, kiek skubiai vykdytinas neįsiteisėjęs teismo sprendimas grąžinti darbuotoją į darbą riboja darbdavio teises po teismo sprendimo taikyti darbuotojui drausmines nuobaudas, kitaip riboti jo teises, ar po teismo sprendimo atleisti darbuotoją kitais pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų ir nesustabdė šios bylos nagrinėjimo, nors teisme yra iškelta civilinė byla dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu (Nr. e2-8701-945/2015). Abi šios bylos tuo pat metu buvo pas tą pačią teisėją. Šioje byloje teismas negalėjo UAB „Samsonas“ vadovo veiksmų priimant Įsakymą laikyti a priori neteisėtais ir už juos skirti baudą kaip už Sprendimo nevykdymą, esant iškeltai bylai dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu. Baudos skyrimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas, kol įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje neišspręstas klausimas dėl Įsakymo teisėtumo. Teismams ėmusis spręsti šiuos klausimus atvirkštine tvarka, Įsakymo pripažinimo neteisėtu klausimas civilinėje byloje Nr. e2-8701-945/2015 netenka prasmės, nes šis klausimas išspręstas ne ginčo teisenos, kaip turėtų būti, o vykdymo procese, neišklausius kitų proceso dalyvių, neužtikrinus rungtyniškumo principo laikymosi, remiantis tik vienos šalies pateiktų dokumentų vertinimu.

Egzistuoja absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes skundžiama nutartis yra be motyvų – teismas nepasisakė dėl aiškiai ir konkrečiai atskirajame skunde suformuluoto esminio argumento, kad klausimas dėl baudos už H. U. nušalinimą nuo darbo skyrimo suinteresuotam asmeniui A. R. negalėjo būti sprendžiamas, kol kitoje byloje (žr. 9.3 punktą) teismo buvo nagrinėjama dėl to paties suinteresuoto asmens veiksmų (Įsakymo) teisėtumo.

Teismai be pagrindo netaikė CPK 18 straipsnio nuostatų dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Sprendimo dalis dėl H. U. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nebuvo įsiteisėjusi ir neturėjo res judicata galios, nepagrįstai laikė, jog suinteresuotam asmeniui A. R. buvo privalomos teismo išvados dėl H. U. atleidimo iš darbo pagrindų neteisėtumo.

Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 593 straipsnio 3 dalį, pažeidė procesines kasatorių teises, nes, nors turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar pareiškimas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, dėl prašymo skirti baudą pagrįstumo sprendė rašytinio proceso tvarka, vien pagal antstolio teismui pateiktus duomenis ir pareiškime nurodytas aplinkybes. Teismai nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kokia skubiai vykdytino Sprendimo dalis įvykdyta, dėl kokių priežasčių neva nevykdoma kita dalis.

Teismai nemotyvavo paskirtos baudos dydžio, nenurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgė skirdami būtent tokio dydžio baudą už teismo Sprendimo dalies nevykdymą, nors turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad UAB „Samsonas“ atliko tam tikrus veiksmus, vykdydamas teismo Sprendimą.

Suinteresuotas asmuo H. U. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuoto asmens A. R. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:

Apie teismo sprendimo, kuriuo darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, tinkamą įvykdymą sprendžiama atsižvelgiant, inter alia, į tai, ar darbdavys sudarė sąlygas darbuotojui vykdyti jo darbo funkcijas (DK 95 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad skubiai vykdytina Sprendimo dalis nebuvo tinkamai ir visiškai įvykdyta, nes UAB „Samsonas“ vadovas A. R. sąmoningai sudarė situaciją, kad neteisėtai atleistas ir grąžinamas, bet dar tinkamai ir visiškai į darbą negrąžintas darbuotojas negalėtų net pradėti vykdyti savo darbo funkcijų. Nei DK (123 straipsnis), nei kiti įstatymai nenustato tokio nušalinimo pagrindo, kurį pritaikė UAB „Samsonas“, be to, jis tapatus tam, kuris teismo buvo pripažintas neteisėtu atleidimo iš darbo pagrindu. Teisiškai nepagrįsti kasatorių argumentai, kad tinkamam sprendimo dalies dėl atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą įvykdymui CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme pakanka priimti įsakymą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą ir apie tai pranešti SODRAI.

Nepagrįstas kasatorių argumentas, kad teismai išplėtė Sprendimo turinį. Kasatoriai painioja dvi skirtingas situacijas. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar darbdavys tinkamai įvykdė Sprendimo skubiai vykdytiną dalį, bet nesprendžiama dėl darbdavio teisės taikyti drausmines nuobaudas darbuotojui ir kitų kasatorių nurodytų klausimų.

Aplinkybė, kad H. U. yra pareiškęs ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo ir nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu ir yra iškelta kita civilinė byla, neturi teisinės reikšmės šiai (nagrinėjamai) bylai, nes šiose bylose pareikšti reikalavimai (dalykas) visiškai skirtingi, be to, skiriasi bylose dalyvaujantys asmenys. Šioje byloje teismai nepasisakė dėl Įsakymo teisėtumo, tik vertino UAB „Samsonas“ prezidento veiksmų santykį su jau priimtu teismo Sprendimu. Pažymėtina, kad A. R. bauda skirta ne už Įsakymo priėmimą, o už teismo Sprendimo skubiai vykdytinos dalies nevykdymą. Be to, visus teisiškai reikšmingus faktus, kurie reikalingi nagrinėjant prašymą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, teismai galėjo ir nustatė patys, taigi nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 dalis). Pagrindo nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-8701-945/2015) H. U. ieškinio dalį dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu ir Įsakymo panaikinimo patenkino ir šią sprendimo dalį įpareigojo vykdyti skubiai, kas jau yra padaryta.

Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų argumentų.

Kasatoriai nepagrįstai, argumentuodami, kad jiems neprivalomi teismo Sprendime išdėstyti H. U. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu motyvai ir jie turi teisę tuo pačiu faktiniu pagrindu neleisti darbuotojui atlikti savo darbo funkcijų, neigia skubiai vykdytino teismo sprendimo privalomumą (CPK 282 straipsnis), kartu – jo vykdymo privalomumą. Nors visas Sprendimas jau yra įsiteisėjęs (Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi Sprendimą paliko nepakeistą, civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzMTQtMjU5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1314-259/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1314-259/2015">e2A-1314-259/2015</a>), tačiau iki Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8701-945/2015 priėmimo (nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu ir Įsakymo panaikinimo) UAB „Samsonas“ nebuvo visiškai įvykdžiusi teismo Sprendimo dalies dėl H. U. grąžinimo į darbą.

Argumentas dėl kasatorių procesinių teisių pažeidimo nepagrįstas (bylos duomenys; CPK 593 straipsnio 2, 3 dalys).

Kasatoriai apeliacinės instancijos teisme neginčijo paskirtos baudos dydžio, taigi šis teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl to (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 1 dalis). Atitinkami kasacinio skundo argumentai nepatenka į kasacijos dalyką. Teismų paskirtos baudos dydis nelaikytinas nepagrįstai dideliu, atsižvelgiant į tai, jog nevykdomas teismo sprendimas darbo teisinių santykių srityje. Be to, mažesnio dydžio bauda skatintų kasatorius ir toliau nevykdyti teismo Sprendimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įvykdymo sampratos

Kasaciniame skunde keliamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, ar skubiai vykdytinas teismo sprendimas dėl darbuotojo grąžinimo į darbą laikytinas įvykdytu, kai darbdavys, priėmęs įsakymą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, priima įsakymą dėl darbuotojo nušalinimo nuo pareigų, pagrįstą tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip teismo neteisėtu pripažintas įsakymas dėl darbuotojo atleidimo.

DK 35 straipsnyje įtvirtinti darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai, kurių privalo laikytis darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai: laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi taip, kad atitiktų nurodytuosius principus.

Darbo kodekso 93 straipsnyje pateikiamas darbo sutarties sąvokos apibrėžimas: darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Darbo sutartis baigiasi esant DK 124 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, be kitų atvejų – ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.

DK 123 straipsnyje reglamentuotas darbuotojo nušalinimas nuo darbo: jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.

DK 300 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, kuris nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą; jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą (1 dalis); jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje (3 dalis).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Efektyvus teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis. Tik tinkamai įvykdžius teismo sprendimą realiai apginama pažeista asmens teisė. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis.

CPK 281 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats.

DK 302 straipsnyje, CPK 282 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena CPK 281 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo vykdymo laiko išimčių: teismo sprendimas dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdomas skubiai, t. y. nelaukiant jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismo sprendimas turintiems jį vykdyti asmenims tampa privalomu nuo jo priėmimo.

Teismo sprendimu dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą pažeistos asmens teisės apginamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu – atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; taigi, teismo sprendimas dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą laikytinas įvykdytu, kai atkuriami iki neteisėto atleidimo šalis sieję darbo sutarties santykiai, atitinkantys DK 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties sampratą.

Teismo sprendimas dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą neapriboja darbo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, dėl kurių nebuvo nuspręsta priimant šį sprendimą. Esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, darbdavys gali taikyti darbuotojui įstatyme nustatytas poveikio priemones, inter alia, nušalinti jį nuo darbo; vis dėlto tai nereiškia, kad tokių darbdavio veiksmų teisėtumas negali būti vertinamas teismo kilus ginčui dėl teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą vykdymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad, vykdant teismo sprendimą dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą, įskaitant atvejus, kai teismo sprendimas vykdomas skubiai, turi būti atkurti iki neteisėto atleidimo šalis sieję darbo sutarties santykiai, atitinkantys DK 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties sampratą; jeigu darbo sutarties santykiai atkuriami iš dalies, pvz., darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį, tačiau nesuteikia sutartyje nustatyto darbo, teismo sprendimas dėl grąžinimo į darbą laikytinas įvykdytu iš dalies; tokiu atveju, kai darbdavys, priėmęs įsakymą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, priima įsakymą dėl darbuotojo nušalinimo nuo pareigų, pagrįstą tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip teismo neteisėtu pripažintas įsakymas dėl darbuotojo atleidimo, bylą dėl sprendimo nevykdymo padarinių nagrinėjantis teismas turi įvertinti nušalinimo nuo darbo faktinį ir teisinį pagrindą ir pagal visumą aktualių bylos aplinkybių spręsti, ar šiuo įsakymo darbdavys nesiekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, ar darbdavio veiksmai nėra piktnaudžiavimas DK suteikiamomis teisėmis.

Nagrinėjmu atveju bylą nagrinėję teismai, įvertinę kasatoriaus įsakymų dėl grąžinimo į darbą ir nušalinimo nuo darbo aplinkybes, tai, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo priimtas tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir teismo sprendimu pripažintas neteisėtu įsakymas dėl atleidimo iš darbo, pagrįstai konstatavo, kad kasatorius neįvykdė teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą.

Dėl teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą nevykdymo teisinių padarinių taikymo tvarkos

Kasatorius kelia procesinės teisės klausimą, ar antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, pateiktą CPK 585 straipsnio pagrindu, teismas turi nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.

CPK 585 straipsnyje įtvirtintos antstolio reikalavimų privalomumą užtikrinančios normos: antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 dalis); asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (2 dalis); jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (3 dalis).

CPK 772 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Analogiškai sprendimų darbo bylose neįvykdymo pasekmės reglamentuotos DK 303 straipsnyje. Šiose įstatymo normose įtvirtinti teismo sprendimo nevykdymo teisiniai padariniai taikomi tais atvejais, kai dėl jų taikymo kreipiasi asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos teismo sprendimo nevykdymu, – išieškotojas.

Pareiškimų teismui nagrinėjimo, tarp jų – ir antstolio pateiktų dėl baudų skyrimo šio kodekso VI dalyje (,,Vykdymo procesas“), tvarka nustatyta CPK 593 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (3 dalis); teismo nutartis, priimta dėl pareiškimo, išsiunčiama suinteresuotiems asmenims (4 dalis).

Žodinis procesas skirtas asmens, kurio byla nagrinėjama, teisės būti išklausytam užtikrinimui. Teismas turi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jeigu tai nustatyta įstatyme; tais atvejais, kai teismui suteikta diskrecijos teisė dėl proceso formos, teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingų bylos aplinkybių išaiškinimui, o rašytinis procesas tam nepakankamas.

CPK yra reglamentuoti proceso teisės pažeidimų teisiniai padariniai: CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; ši taisyklė taikoma, kai nėra pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų to paties straipsnio 2, 3 dalyse.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, pateiktą CPK 585 straipsnio pagrindu, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Įvertinusi procesinių bylos dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą rašytinio proceso tvarka nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų. Nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokios bylos nagrinėjimo tvarkos liko neišaiškintos reikšmingos bylos aplinkybės ir buvo pažeista kasatoriaus teisė būti išklausytam. Kasatorius pasinaudojo teise apskųsti teismo nutartį, turėjo galimybę savo argumentus prieš antstolio pareiškimą išdėstyti atskirajame skunde. Kasaciniame skunde nenurodoma konkrečių aplinkybių, kurios bylą nagrinėjusių teismų liko neišaiškintos.

Dėl privalomojo bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu

Kasaciniame skunde keliamas teisės taikymo klausimas, ar teismas privalėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą dėl teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą nevykdymo teisinių padarinių, kol bus išnagrinėta byla pagal darbuotojo ieškinį dėl nušalinimo nuo pareigų pripažinimo neteisėtu.

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šioje byloje teisėjų kolegija taiko ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas šio įstatymo aiškinimo ir taikymo nuostatas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. M., kt., bylos Nr. 3K- 3-95/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Kai darbdavys, priėmęs įsakymą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, priima įsakymą dėl darbuotojo nušalinimo nuo pareigų, pagrįstą tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip teismo neteisėtu pripažintas įsakymas dėl darbuotojo atleidimo, bylą dėl sprendimo nevykdymo padarinių nagrinėjantis teismas turi įvertinti nušalinimo nuo darbo faktinį ir teisinį pagrindą ir pagal visumą aktualių bylos aplinkybių spręsti, ar šiuo įsakymu darbdavys nesiekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, ar darbdavio veiksmai nėra piktnaudžiavimas DK suteikiamomis teisėmis (Nutarties 23 punktas). Tokiu atveju teismas nagrinėja nušalinimo nuo darbo santykį su sprendimo dėl grąžinimo į darbą vykdymu ir, esant pagrindui, taiko įstatyme nustatytas sprendimo nevykdymo teisines pasekmes. Darbdavio įsakymo dėl nušalinimo nuo darbo panaikinimas nepatenka į tokios bylos nagrinėjimo dalyką.

Darbuotojas, nesutinkantis su nušalinimu nuo darbo, turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, kad būtų pašalinti jam kilę neigiami padariniai (Nutarties 16 punktas). Darbdavio įsakymo dėl nušalinimo nuo darbo panaikinimas patenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla dėl teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą nevykdymo teisinių padarinių ir byla pagal darbuotojo ieškinį dėl nušalinimo nuo pareigų pripažinimo neteisėtu turi savarankišką nagrinėjimo dalyką, bylą dėl sprendimo nevykdymo padarinių nagrinėję teismai galėjo įvertinti nušalinimo nuo darbo faktinį ir teisinį pagrindą ir pagal visumą aktualių bylos aplinkybių spręsti, ar šiuo įsakymu darbdavys nesiekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, ar darbdavio veiksmai nėra piktnaudžiavimas DK suteikiamomis teisėmis; nagrinėjamoje byloje neegzistuoja privalomojo bylos sutabdymo pagrindo dėl civilinės bylos, kurioje ginčijamas kasatoriaus įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio skundo argumentas dėl skundžiamos teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo nepagrįstas. Viena vertus, iš skundžiamo procesinio dokumento turinio akivaizdu, kad teismas pasisakė dėl darbdavio įsakymo dėl nušalinimo nuo darbo vertinimo sprendžiant teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą vykdymo klausimą; antra vertus, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismo sprendimo motyvų neišsamumas negali būti prilygintas motyvų nebuvimui, kaip absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Judėjimo kryptis“ (teisių perėmėja Advokatų kontora Marcinkevičius ir partneriai Juridicon) v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDYtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-646-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-646-695/2015">3K-3-646-695/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Kiti kasatoriaus argumentai nenagrinėjami, nes neatitinka CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo kasacinio skundo turiniui: kasaciniam skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

Dėl visumos išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos apeliacinio teismo nutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo H. U. pateikė duomenis apie 500 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui priteistinas lygiomis dalimis po 250 Eur iš kasatorių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 11,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai lygiomis dalimis po 5,65 Eur priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui H. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų UAB „Samsonas“ (j. a. k. 133140587) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš suinteresuotų asmenų UAB „Samsonas“ (j. a. k. 133140587) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,65 Eur (penkis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas