Dėl uždarosios akcinės bendrovės darbuotojo atšaukimą iš einamų pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu reglamentuojančių teisės normų taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-46-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13538-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3; 1.3.7.2.4; 1.4.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Samsonas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl uždarosios akcinės bendrovės darbuotojo atšaukimą iš einamų pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Ieškovas H. U. prašė pripažinti neteisėtu jo 2014 m. liepos 2 d. atleidimą iš UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas nuo 2004 m. gruodžio 28 d. buvo išrinktas ir dirbo UAB „Samsonas“ generaliniu direktoriumi, yra vienas iš šios bendrovės akcininkų. Ieškovas 2014 m. birželio 19 d. pateikė bendrovei sutartis su smulkiaisiais bendrovės akcininkais, pagal kurias šie buvo padovanoję ieškovui akcijas. Ieškovas prašė šias akcijas įregistruoti akcijų registro knygoje, bet jos nebuvo įregistruotos. 2014 m. liepos 2 d. atsakovės prezidentas A. R. įsakymu Nr. 17 atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą), motyvuodamas tuo, kad 2012 m. birželio 21–23 d. ieškovo ir kitų asmenų sudarytose akcijų dovanojimo sutartyse yra dokumento suklastojimo ir sukčiavimo požymių.

Ieškovas teigė, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes generalinį direktorių iš darbo gali atleisti tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas; jokių sutarčių klastojimo požymių nenustatyta; sutarčių originalus pasiėmė A. R.; sutarčių galiojimas ar negaliojimas neturi jokio ryšio su ieškovo kaip generalinio direktoriaus atliekamomis darbo funkcijomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovo H. U. atleidimą iš UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų 2014 m. liepos 2 d. ir liepos 3 d. UAB „Samsonas“ prezidento įsakymais Nr. 17 ir Nr. 19, grąžino ieškovą į ankstesnį darbą; priteisė ieškovui 16 293,65 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo (2014 m. liepos 9 d.) iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2359,77 Eur) (neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovui iš atsakovės leido vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad atsakovės prezidento 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 17 ieškovas iš darbo atleistas nuo 2014 m. liepos 2 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), vėliau atsakovės prezidento 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 19 atleidimo iš darbo data buvo pakeista į 2014 m. liepos 8 d.

Dėl ieškovo pareigybės. Atsakovės įstatuose 67 punktu nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija priimti į darbą ir atšaukti bendrovės prezidentą ir generalinį direktorių, įstatuose jos abi yra bendrovės vadovo pareigybės. Bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai nurodo, kad generalinis direktorius vykdo bendrovės prezidento įgaliojimus jam nesant. Vertindamas UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigybę kaip alternatyvaus įmonės vadovo pareigybę, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įstatų 67 punkte nustatyta galimybė tik visuotiniam akcininkų susirinkimui spręsti dėl generalinio direktoriaus paskyrimo ir atšaukimo neprieštarauja imperatyviosioms Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatoms. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės prezidentas neturėjo įgaliojimų atleisti iš darbo bendrovės generalinio direktoriaus, nes tai pagal bendrovės įstatus yra bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai pavestas klausimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas generalinio direktoriaus atšaukimo klausimo nesvarstė ir jokio nutarimo dėl to nepriėmė. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Dėl drausminės nuobaudos. Ieškovas 2014 m. birželio 19 d. pateikė UAB „Samsonas“ užregistruoti 25 akcijų įsigijimo sutartis. Atsakovės prezidentas 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 13 pareikalavo iš ieškovo pateikti paaiškinimą dėl akcijų įsigijimo sutarčių sudarymo laiko ir aplinkybių, šių sutarčių UAB „Samsonas“ pateikimo laiko ir kitų reikšmingų aplinkybių. Ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sutarčių sudarymo laikas ir vieta nurodyti pačiose sutartyse. 2014 m. liepos 2 d. atsakovės prezidentas įsakymu atleido ieškovą iš darbo, nurodęs, kad ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą sudaro: 1) siekis apgaule neteisėtai perimti UAB „Samsonas“ valdymą; 2) galbūt suklastotų oficialių dokumentų – UAB „Samsonas“ akcijų dovanojimo sutarčių (kopijų) – pateikimas, 3) ieškovo veika turi oficialių dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir sukčiavimo požymių.

Teismo vertinimu, jeigu bendrovės prezidentas galėjo skirti drausminę nuobaudą generaliniam direktoriui, tai ji turėjo būti skiriama laikantis DK nustatytų pagrindų ir skyrimo taisyklių. Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Atsakovės pateikti įrodymai (elektroninis susirašinėjimas, jo data, pavyzdžio panašumas su pateiktų sutarčių išvaizda, išdėstymu), teismo vertinimu, nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas pateikė suklastotas sutartis. Net jeigu ateityje ir būtų nustatyta, kad ieškovo sudarytos akcijų dovanojimo sutartys yra negaliojančios, tai neturi įtakos ieškovo kaip generalinio direktoriaus tinkamam darbo funkcijų vykdymui. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė apskritai buvus darbo drausmės pažeidimo faktą (įvykį), todėl pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių. Teismas, pripažinęs atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžino ieškovą į ankstesnį darbą – UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigas, priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – po 112,37 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2014 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (16 293,65 Eur). Teismas neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė, įvertinęs, kad nors darbdavės elgesys su ieškovu buvo tendencingas, atleidimas iš darbo buvo skubotas ir neteisėtas, bet ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos pripažinimas neteisėta ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija ieškovui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartimi atsakovės UAB „Samsonas“ apeliacinis skundas netenkintas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismas nurodė, kad UAB „Samsonas“ prezidentas kaip vadovas negali skirti ir atšaukti bendrovės generalinio direktoriaus, jam suteikta teisė pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalies, DK nuostatas spręsti dėl priėmimo, atleidimo iš darbo tik tų bendrovės darbuotojų, kurie nėra renkami į pareigas UAB „Samsonas“ visuotinio akcininkų susirinkimo įstatų 67 punkte nustatyta tvarka.

Vadovą ir įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nustačius, kad bendrovės generalinis direktorius netinkamai vykdo jo ir bendrovės pasitikėjimu (fiduciariniais santykiais) paremtas darbines funkcijas, jis net be jokių darbo drausmės pažeidimo nustatytų procedūrų gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu tokį sprendimą teisės aktų ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka priimtų tinkamas subjektas – visuotinis akcininkų susirinkimas.

Atsakovė neįrodė apskritai buvus darbo drausmės pažeidimo faktą (įvykį). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik konkretų darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Todėl ieškovui skirta drausminė nuobauda yra neteisėta ir naikintina.

Dėl ieškovo akcijų įgijimo sutarčių suklastojimo pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas nėra kitos bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka, todėl ikiteisminio tyrimo aplinkybė nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Teismas neįžvelgė bylos sustabdymo būtinumo pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Samsonas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

16.1. Įstatymai neįtvirtina alternatyvaus vadovo pareigybės nei akcinėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, nei kitų rūšių juridiniuose asmenyse, nei galimybės greta juridinio asmens vadovo Juridinių asmenų registre registruoti kitą, „alternatyvų“ juridinio asmens vadovą. Tai, kokius organus turi juridinis asmuo, nustatoma juridinio asmens steigimo dokumentuose, kurie sudaromi atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir juose nustatytas imperatyviąsias normas (CK 2.82 straipsnio komentaro 2 pastraipa). ABĮ 19 straipsnio 1–6 dalyse tiek bendrovės organų sistema, tiek jų kompetencijos paskirstymas, kai fakultatyvūs (neprivalomi) bendrovės organai (stebėtojų taryba ar valdyba) yra nesudaromi, reglamentuojama tiksliai, detaliai ir nenumatant galimybės kurti įstatymo nenumatytus bendrovės organus. ABĮ nenurodo galimybės turėti alternatyvų vienasmenį bendrovės valdymo organą, t. y. „alternatyvų“ bendrovės vadovą, tokios pareigybės bendrovės įstatai įtvirtinti negali. Ieškovo statusas einant bendrovės generalinio direktoriaus pareigas greta bendrovės vadovo (atsakovės prezidento) pagal galiojančius įstatymus nėra laikomas alternatyviu vadovu. Todėl teismai nepagrįstai prilygino ieškovo eitas pareigas bendrovės vadovo pareigoms.

16.2. Teismai sprendė, kad bendrovės įstatai gali darbuotojų (neskaitant bendrovės vadovo) priėmimo į darbą, drausminės atsakomybės taikymo bei atleidimo iš darbo klausimus pavesti spręsti bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui, nors ABĮ tokios galimybės nenustato. CK 2.42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Todėl UAB „Samsonas“ įstatų 67 punkto nuostata, kad bendrovės generalinį direktorių skiria ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, laikytina negaliojančia dėl prieštaravimo nurodytoms imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį, įstatų 69 punktą bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Todėl UAB „Samsonas“ vadovas (prezidentas), spręsdamas klausimą dėl ieškovo traukimo drausminėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo, veikė teisėtai.

16.3. Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą – jame nurodytos veikos susijusios ne su darbdavio darbovietėje nustatytos darbo tvarkos ir darbo drausmės nesilaikymu, o su šiurkščiu įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, dėl kurio darbdavys gali turėti pagrįstą interesą iš naujo įvertinti darbuotojo tinkamumą eiti savo pareigas ir galimybe pasitikėti tokiu darbuotoju. Būtent ieškovui buvo pavestos vadovaujamos pareigos, susijusios su darbdavės atstovavimu, kurioms reikalingas darbdavės pasitikėjimas.

16.4. Dėl ieškovo atsakovei pateiktų akcijų įgijimo sutarčių vyksta ikiteisminis tyrimas įtariant jų galimą klastojimą, šiam tyrimui nesibaigus, atsakovė turi ribotas galimybes įrodinėti drausminio pažeidimo sudėtį sudarančias aplinkybes, dėl to ji negalėjo pateikti pažeidimo sudėtį pagrindžiančių įrodymų. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

16.5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vienas iš kolegiją sudarančių teisėjų, t. y. teisėjas A. Žibas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), jau buvo sprendęs su šioje byloje nagrinėjamu H. U. atleidimu ir jo grąžinimu į darbą UAB „Samsonas“ susijusius klausimus ir buvo išsakęs savo nuomonę dėl šioje byloje priimto Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-197-038/2015 vykdymo būdo, spręsdamas bylą pagal UAB „Samsonas“ ir A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8734-638/2015 pagal antstolio U. Stanislausko pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „Samsonas“ vadovui A. R. už šioje byloje priimto Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-197-638/2015 nevykdymą dėl skubiai vykdytinos jo dalies. Minėtoje byloje teisėjas A. Žibas konstatavo, kad UAB „Samsonas“ sąmoningai nevykdo skubiai vykdytinos Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo dalies, nors UAB „Samsonas“ yra priėmusi H. U. į darbą, moka jam darbo užmokestį. Šiuo pagrindu kasatorė reiškė kolegijos teisėjui A. Žibui nušalinimą, bet pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas, teisėjas dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kasatorės nuomone, pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo netenkintas nepagrįstai, nes situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas jau yra oficialiai pareiškęs savo poziciją dėl kai kurių bylos nagrinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių ar su byla susijusių bylos šalies veiksmų, leidžia šaliai pagrįstai abejoti, ar byla bus išnagrinėta objektyviai, nešališkai ir nedarant įtakos anksčiau nagrinėjant kitą susijusią bylą susiformavusioms nuostatoms. Todėl, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pažeistas teismo ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas (CPK 23 straipsnis), taip pat CPK 64 straipsnio nuostata, kad teisėjas turi būti nušalinamas, jei yra aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas H. U. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

17.1. Atsakovės UAB „Samsonas“ įstatų 67 punkte nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija rinkti ir atšaukti bendrovės prezidentą ir generalinį direktorių. Įstatų 73.4 punktu administravimo, gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus įmonės administracijos vadovas (prezidentas) sprendžia ir vykdo kartu su generaliniu direktoriumi pagal visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintą pareigybių paskirstymą. Tiek administracijos vadovo – prezidento – pareiginių nuostatų antros dalies „Administracijos vadovo – prezidento įgaliojimai, teisės ir pareigos“ 3 punkte, tiek generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų antros dalies „Generalinio direktoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos“ 2 punkte tapačiai nustatyta, kad prezidentas kartu su generaliniu direktoriumi svarsto ir priima sprendimus: dėl bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių; dėl pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, ir kandidatūrų į jas; dėl ūkinės gamybinės, techninės ir investicinės veiklos strategijos; dėl gamybos valdymo organizavimo; dėl finansinių išteklių kaupimo šaltinių ir jų naudojimo būdų; dėl bendrovės sandorių; dėl ketvirčių ir metų ūkinės veiklos rezultatų, bendrovės finansinės atskaitomybės projektų, pajamų ir išlaidų sąmatų, pelno paskirstymo projektų; dėl revizijos audito rezultatų. Be to, bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai nurodo, kad generalinis direktorius vykdo bendrovės prezidento įgaliojimus jam nesant. Tiek bendrovės įstatų 70 punktas, tiek administracijos vadovo – prezidento pareiginių nuostatų antros dalies „Administracijos vadovo – prezidento įgaliojimai, teisės ir pareigos“ 1 punkte nustatyta, kad būtent jis atstovauja bendrovei veikiant su trečiaisiais asmenimis ir jai vadovauja. Taigi iš bendrovės įstatų ir prezidento bei generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad bendrovės vadovas yra prezidentas, o generalinio direktoriaus pareigybė, atsižvelgiant į kompetencijos tarp prezidento ir generalinio direktoriaus paskirstymą, traktuotina kaip „alternatyvaus bendrovės vadovo“, kuri tiesiogiai bendrovei nevadovauja, nepriskiriama bendrovės organams, bet visi svarbiausi bendrovės klausimai sprendžiami prezidento ir generalinio direktoriaus kartu. Akcininkai įstatuose sąmoningai nustatė visuotinio akcininkų susirinkimo teisę skirti ir atšaukti bendrovės generalinį direktorių, nes jį kaip ir bendrovės prezidentą su bendrove sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Bendrovės prezidentui ir generaliniam direktoriui kartu priklauso daugiau kaip 99 proc. bendrovės akcijų. Todėl toks stambiųjų akcininkų susitarimas, įtvirtintas bendrovės įstatuose, visiškai atitinka jų interesus, kad nė vienas iš jų, tiesiogiai dalyvaudamas bendrovės veikloje ir valdant bendrovę, negalėtų vienvaldiškai priimti sprendimų svarbiausiais bendrovei klausimais.

17.2. ABĮ 37 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad bendrovės vadovas priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, priskiria bendrovės vadovui kompetenciją spręsti klausimus dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo tik tų darbuotojų, kurie nėra renkami į pareigas. 2004 m. gruodžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovas buvo išrinktas atsakovės UAB „Samsonas“ generaliniu direktoriumi, o jį atleisti iš darbo bendrovės prezidentas neturėjo tokios teisės.

17.3. Darbuotojo veika šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtiems veiksmams nustatyti nebūtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo, jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, bet įrodymų visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas atliko tokius veiksmus. Pateikęs bendrovės akcijų dovanojimo sutartis, kurių pagrindu ieškovas siekė, kad būtų įregistruota jo nuosavybės teisė į bendrovės akcijas, jis generalinio direktoriaus darbo pareigų nevykdė, o veikė išskirtinai kaip bendrovės akcininkas. Už tokių veiksmų atlikimą ieškovui negali būti taikoma drausminė atsakomybė.

17.4. Vykstantis ikiteisminis tyrimas nėra būtinas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, nes atsakovė ieškovo darbo drausmės pažeidimo faktą ir kitas drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas gali įrodinėti remdamasi visomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, o ji nepateikė įrodymų, kuriais remiantis nustatė darbo drausmės pažeidimo faktą ir atleido ieškovą iš darbo.

17.5. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjo šališkumo – procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas kitoje byloje negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Teisėjas A. Žibas dalyvavo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant kitą bylą, be to, jo procesinis sprendimas nėra panaikintas, todėl ir dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo spręsti, kad teisėjas negalėjo dalyvauti nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl uždarosios akcinės bendrovės darbuotojų, kartu su bendrovės vadovu vykdančių tam tikras darbo pareigas, statuso

Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; Juridinių asmenų registre, be kita ko, įrašomi duomenys apie bendrovės vadovą. Jeigu bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas, įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su valdymo organų nariais visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir bendrovės vadovas (ABĮ 17 straipsnio 9 dalis). Nesant bendrovės įstatuose nurodyto bendrovės kiekybinio atstovavimo, bendrovei vadovauja vienasmenis bendrovės vadovas, duomenys apie jį pateikiami viešame Juridinių asmenų registre.

ABĮ, taip pat kituose akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra alternatyvaus bendrovės vadovo kaip veikiančio bendrovės valdymo organo ar pareigybės. Teisės doktrinoje aptinkama alternatyvaus įmonės vadovo koncepcija, toks vadovas atlieka pakeisto vadovo funkcijas pagal įmonės įstatus, jis susijęs fiduciariniais santykiais su juridiniu asmeniu, todėl turi analogiškas pareigas kaip ir įprastinis vadovas. Tokios rūšies valdymo organo pripažinimas prilygtų bendrovės vadovo kompetencijos vykdymo atskyrimui, reiškiančiam, kad tam tikrais atvejais bendrovės vadovo funkcijas atlieka alternatyvus vadovas. Kadangi ABĮ teisiškai nereglamentuojamas akcinės bendrovės alternatyvaus vadovo statusas, tai nėra teisinio pagrindo pripažinti ir išskirti jam įstatyme priskirtas bendrovės vadovui teises ir pareigas.

Atsakovės UAB „Samsonas“ įstatų 69 punkte nurodyta, kad bendrovės administracijos veiklai vadovauja prezidentas, juose nenurodytas kiekybinis atstovavimas, Juridinių asmenų registre įrašytas vienasmenis bendrovės vadovas – jos prezidentas A. R. Įstatų 73.4 punkte nurodyta, kad administracijos vadovas (prezidentas) administravimo, gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus sprendžia ir vykdo kartu su generaliniu direktoriumi pagal visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintą pareigybių pasiskirstymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo kaip bendrovės generalinio direktoriaus pareigos nėra prilygintinos bendrovės vadovo statusui.

Dėl bendrovės įstatuose nustatytos visuotinio akcininkų susirinkimo teisės rinkti ir atšaukti darbuotojus

Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas), visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat turi kompetenciją leisti lokalius teisės aktus, kurie yra specialiosios normos įstatymų atžvilgiu. Lokalių teisės aktų reglamentavimas bendrovei yra privalomas, jei neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka. Pagal atsakovės įstatų 67 punktą bendrovės administracijos vadovą (prezidentą) ir generalinį direktorių renka ir atšaukia, nustato jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką visuotinis akcininkų susirinkimas.

Juridinio asmens dalyvių susirinkimui įstatyme suteikta teisė dispozityviai reglamentuoti juridinio asmens veiklą pagal dalyvių valią, jei toks reguliavimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pirmiau nurodyta, kad akcinės bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ši įstatymo nuostata suteikia galimybę įstatuose išvardyti organų narius ir darbuotojus, kuriuos renka ir atšaukia iš pareigų bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi darbuotojo atleidimas iš darbo tik su dalyvių susirinkimo pritarimu neprieštarauja nei ABĮ, nei DK normoms (kadangi nepaneigia darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva DK nustatytais pagrindais, o tik riboja juridinio asmens kompetenciją šiuo aspektu), vertintina, kad tokia įstatų nuostata nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad akcinės bendrovės įstatuose įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo teisė išrinkti ir atšaukti išvardijamus organų narius ir darbuotojus neprieštarauja ABĮ nustatytai tvarkai.

Konstatuotina, kad tais atvejais, kai bendrovės įstatuose išvardytus bendrovės organų narius ir darbuotojus renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, turintis šią išimtinę teisę, tai bendrovės vadovas, sudarydamas ir nutraukdamas darbo sutartis su įstatuose išvardytais organų nariais ir darbuotojais, turi turėti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą atšaukti šiuos asmenis iš einamų pareigų, kitaip tai reikštų bendrovės įstatuose nustatytų specialiųjų normų pažeidimą.

Darytina išvada, kad ieškovo atleidimas iš darbo, atliktas pagal bendrovės įstatus neturinčio tokios teisės bendrovės vadovo ir nesant įstatuose reikalaujamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo atšaukti jį iš pareigų, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimu ir nutartimi teisiškai pagrįstai pripažintas neteisėtu.

Pripažinus neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbą, atliktą tokios teisės neturinčio asmens, šio asmens įrodinėjamos ieškovo darbo drausmės pažeidimo aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Todėl nepagrįstas ir kasatorės prašymas sustabdyti civilinę bylą, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame nustatinėjamos darbo drausmės pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės.

Dėl teisėjo nešališkumo

Kasatorė teigia, kad buvo pažeista jos teisė į nešališką teismą, nes bylą apeliacine tvarka, be kitų kolegijos teisėjų, nagrinėjo teisėjas A. Žibas, prieš tai nagrinėjęs su šia byla susijusią civilinę bylą pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo skubiai vykdytinos dalies nevykdymą.

Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje užtikrinta asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB,,Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-675/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-675/2007">3K-3-675/2007</a>, išaiškinta, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Kasatorės įvardijama aplinkybė neatitinka CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto privalomo pagrindo teisėjui nusišalinti. CPK 71 straipsnyje nustatytas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą. Situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitą su kasatore susijusią bylą, iškeltą kitu teisiniu pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo apimtį. Aplinkybė, kad tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant apeliacine tvarka civilinę bylą ir kitą susijusią bylą, savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo buvimo. Kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo šioje byloje, nenurodyta. Kasatorės argumentai dėl teisėjo šališkumo grindžiami tik prielaida, kuri nepaneigia preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadą dėl nurodyto teisėjo šališkumo, todėl šie kasatorės argumentai nepagrįsti.

Konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo teisę atšaukti valdymo organų narius ir darbuotojus iš einamų pareigų, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra suderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, dėl to jos keisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo advokatui 500 Eur (t. 2, b. l. 81, 83), ši suma neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punkto. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovo prašymas tenkintinas, priteisiant jam iš kasatorės advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas turėjo 8,15 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jų atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui H. U. iš atsakovės UAB „Samsonas“ (j. a. k. 133140587) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Samsonas“ (j. a. k. 133140587) 8,15 Eur (aštuonis Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas