Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Teismingumo byla Nr. T-166/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08952-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Siampeksas“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „SEB lizingas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos mokesčio priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovas patikslintu ieškiniu atsakovui UAB,,Siampeksas“ prašo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką – 12 239,73 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog atsakovas yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 1,045 ha, naudotojas. Naudojimas prasidėjo 2006 m. vasario 15 d. sandorio pagrindu atsakovui įgijus nekilnojamąjį turtą šiame žemės sklype. Atsakovas, kaip žemės sklypo naudotojas, privalo deklaruoti žemės nuomos mokesčio dydį ir mokėti žemės nuomos mokestį už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies, kurią sudaro 1,045 ha naudojimas. Pažymima, jog 2009 metais pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems žemės sklypo vertės apskaičiavimą bei atsižvelgiant į tai, kad valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktų ir naujai sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, buvo perskaičiuotos valstybinio žemės sklypo naudotojams tenkančios sklypo dalys. Valstybinės žemės sklype esant keliems naudotojams, neišnuomoto sklypo plotas pagal matematinę formulę yra paskirstomas proporcingai šiame plote esančių statinių plotui, atsakovui priskirtas plotas 1,2148 ha. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, lygios 1,221 ha, vertė nustatyta pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Nuo 2009 metų žemės vertė yra vertinama pagal rinkos kainą ir apskaičiuojama pagal Registrų centro viešai skelbiamas formules bei žemės verčių žemėlapius.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškovo reikalavimu ir nurodo, jog įsiskolinimo nėra. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo parengtas planas, kurio nustatytas faktiškai atsakovo naudotas žemės sklypo plotas, kuris sudaro 0,5931 ha, todėl nuo šio ploto ir turi būti skaičiuojami mokesčiai nuo 2008 metų, o ne pagal ieškovo savavališkai, nesilaikant teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotų atsakovui tenkančių žemės sklypo plotų, nes tokios metodikos, kurią taiko ieškovas, nenumato nė vienas norminis teisės aktas. Ieškovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, privalo savo veikloje remtis išimtinai norminiais administraciniais aktais, nes jos veikla susijusi su viešu administravimu, o ne privačiais teisiniais santykiais. Taip pat atsakovas prašo teismo kreiptis specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, nes mano, jog ieškovo reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui. Ieškovo vertinimu, jog šioje byloje keliamas ginčas dėl į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą mokamo žemės naudotojo mokesčio išieškojimo. Tokio pobūdžio ginčas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą bylų kategoriją, tad aptariamu atveju ginčas kyla viešojo administravimo srityje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nutarimu nustatyto valstybinės žemės naudotojo mokesčio mokėjimo, nes nuomos sutartis dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), tarp šalių nėra sudaryta. Administracinių ginčų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog administracinių teismų kompetencijai priskiriamos bylos dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Įvertinus tai, jog ieškovas savo reikalavimą kildina iš teisės aktuose numatytos valstybinės žemės naudotojo mokesčio mokėjimo, kuris yra privalomas, ieškovas veikia ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o kaip viešojo administravimo subjektas, administruojantis privalomuosius mokėjimus, nustatytus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimu. Atsakovas byloje ginčija ieškovės taikomą mokesčio apskaičiavimo metodiką, nors pagal ieškinio turinį reikalavimas kildinamas lyg ir iš nuomos teisinių santykių, tad byloje kyla abejonių dėl ieškinio teismingumo.

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje ginčas kyla dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinio žemės sklypo naudojimą.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-Montrimas v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis T-125/2015, priimta byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir kt.). Atsakovas – savivaldybė, kurios teritorijoje yra naudojamas valstybinės žemės sklypas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas – veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3, 7 ir 8 punktai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudotojas. Minėto žemės sklypo naudojimo santykiai aptariamu atveju atsirado atsakovui pirkimo–pardavimo sutartimi įgijus pastatą šiame žemės sklype. Nors valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė faktiniai žemės nuomos santykiai, taigi ginčas dėl žemės naudotojo pareigos mokėti žemės nuomos mokestį susijęs su valstybinės žemės nuomos santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Siampeksas“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „SEB lizingas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos mokesčio priteisimo grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

teisėjas

Anatolijus Baranovas