Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-4617-631/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02026-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jovitos Einikienės,

dalyvaujant vertėjai O. V.,

pareiškėjui V. B.,

jo atstovei advokatei L. B.

atsakovo atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas,

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas, Departamentas) 2022-04-29 sprendimą atmesti pareiškėjo V. B. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo; 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimti dokumentus iš pareiškėjo V. B. ir pradėti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūrą.

Nurodo, jog V. B. (toliau – Pareiškėjas) yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris nuo 2014 metų gyvena Lietuvos Respublikoje. Pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjui buvo išduotas 2014-12-29 tuo pagrindu, jog pareiškėjas užsiėmė teisėta veikla Lietuvoje. 2016-02-02 pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete N. B. 2017-05-31 pareiškėjui ir N. B. gimė dukra A. B. 2017-08-23 pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. 2018-08-07 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui suteiktą leidimą laikinai gyventi, todėl išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2018-08-27 iki 2020-08-27. 2020-06-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu, pareiškėjo ir N. B. santuoka buvo nutraukta, o pareiškėjui buvo nustatyta matymosi su savo dukra A. B., tvarka.

Kaip nurodo pareiškėjas, 2020-01-22 Departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys nesklebtini), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas taip pat nurodo aplinkybes apie jo ir N. B. ginčą dėl matymosi su mažamečiu vaiku, t. y., kad 2021-01-07 jam atvykus pasiimti dukros iš buvusios sutuoktinės N. B. namų, niekas neatidarė durų, o 2021-01-09 N. B. pareiškė, jog ji ir A. B. išvyko gyventi į JAV, nors pareiškėjas nebuvo davęs sutikimo išvežti jo vaiko iš šalies. 2021-09-27 pareiškėjas pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo vaiko pagrobimo ir N. B. piktnaudžiavimo tėvystės teisėmis. Pateikus pareiškimą dėl galimo vaiko pagrobimo bei pareiškėjo teisių į vaiko priežiūrą pažeidimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijavo procedūras dėl teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų. Kaip nurodo pareiškėjas, šiuo metu dėl šio klausimo vyksta teisminis procesas Junginėse Amerikos Valstijose.

Pareiškėjas taip pat patikslina, kad jis 2021-08-13 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d. ir 253 str. 1 d. ir jam buvo paskirta 70 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 6 mėn. laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, t. y. įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. Pareiškėjas nurodo įgyvendinęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas be pažeidimų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2022-01-12 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V., su ja šiuo metu veda šeimyninį gyvenimą, planuoja ateitį, siekia įgyti gyvenamąjį būstą, pareiškėjo žmona A. B. šiuo metu laukiasi naujagimio, atitinkamai, pareiškėjo buvimas Lietuvoje šiuo laikotarpiu yra itin svarbus ne tik pareiškėjui, tačiau ir jo žmonai.

Kaip teigiama skunde, 2022 m. kovo mėn. pareiškėjui nuvyko į Departamentą ir siekus pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, šeimos susijungimo pagrindu, Migracijos departamentas atsisakė priimti dokumentus iš pareiškėjo, kadangi jis neturi teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje. Pažymi, jog tai nebuvo pirmas pareiškėjo bandymas pateikti dokumentus Departamentui. 2021-06-17 pareiškėjas pateikė prašymą Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu (kadangi Lietuvos Respublikoje gyveno pareiškėjo dukra A. B.), tačiau Departamentas atmetė pareiškėjo prašymą.

2022-04-05 pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu Migracijos departamentui, naudojantis MIGRIS sistema bei užsirezervavo vizitui Migracijos departamento padalinyje 2022-04-29.

2022-04-06 pareiškėjui Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) įteikė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Rusiją iki 2022-05-06 (toliau – VSAT 2022-04-06 sprendimas). 2022-04-20 pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo apskundė sprendimą. 2022-04-20 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria taikė reikalavimo užtikrinimo priemones bei sustabdė Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.

2022-04-29, 10:55 val. pareiškėjas nuvyko į Departamento Vilniaus padalinį, kaip tai buvo numatyta po dokumentų pateikimo per MIGRIS sistemą. Nuvykus į Departamento Vilniaus padalinį, Departamento atstovė formaliai atsisakė priimti dokumentus iš pareiškėjo, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 26 str. 1 d. 1 p. pagrindu (kadangi pareiškėjas formaliai neturi dokumento, kurio pagrindu jis yra Lietuvoje), neatsižvelgiant į aplinkybes, sudarančias pagrindą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Kaip nurodo pareiškėjas, Departamento atsisakymą priimti dokumentus patvirtina žyma, esanti MIGRIS sistemoje. Jokio kito sprendimo, kuriuo Departamentas atmetė pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas negavo, todėl skundžiamas veiksmas, kuris įformintas MIGRIS sistemoje.

Siekdamas spręsti susidariusią situaciją, pareiškėjas 2022-05-04 pateikė prašymą Departamento direktorei dėl dokumentų priėmimo, tačiau atsakymo šio skundo teikimo dieną nėra gavęs.

Pasak pareiškėjo, Departamentas, neatsižvelgdamas į esamą pareiškėjo padėtį, ryšius su Lietuvos Respublika, galimybes gauti teisėtą pagrindą, kuriuo remiantis jis turėtų teisę būti Lietuvos Respublikoje, taip pat, suformuotą Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktiką, formaliai atsisakė priimti dokumentus, todėl pareiškėjo įsitikinimu, toks atsakovo veiksmas yra neteisėtas.

Pažymi, jog nuo 2014 metų gyvena Lietuvos Respublikoje, yra užmezgęs artimus ryšius su šia šalimi, į kuriuos privalėjo būti atsižvelgta priimant Sprendimą. Pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. B. ir yra Lietuvos Respublikos pilietės A. B. tėvas, todėl turi teisę teikti prašymą Migracijos departamentui ir gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. (šeimos susijungimo atvejis).

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas dalyvauja civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo statusu ir yra pateikęs atsiliepimą, byloje 2022-08-09 yra paskirtas žodinis teismo posėdis. Atitinkamai, pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos yra nesuderinamas su pareiškėjo konstitucine teise į gynybą, ypač byloje, kurioje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo vaiko gyvenamosios vietos. Teigia, jog yra kelių juridinių asmenų, registruotų Lietuvos Respublikoje, akcininku bei vadovu.

Pasak pareiškėjo, jo išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo socialiniai ryšiai yra stipresni su Lietuvos Respublika, nei su Rusijos Federacija, todėl į juos neabejotinai turi būti atsižvelgta tiek sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui suteikimo, tiek priimant sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti.

Pareiškėjas pažymi, jog teisėtas pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjas turėjo teisę būti Lietuvoje, buvo Vilniaus apygardos teismo 2021-08-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas turėjo atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje (kaip tą numato UTPĮ 124 str. 3 d.).

Pareiškėjas akcentuoja, jog įvykdžius Tarnybos Sprendimą ir išvykus į Rusiją, nėra aišku kada pareiškėjas įgytų bent teorinę galimybę gauti vizą dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką, kadangi Rusijos Federacija išsiuntė iš šalies Lietuvos diplomatus. Teigia, jog tikėtina, kad pareiškėjas gali būti sulaikytas dėl jo politinių pažiūrų, nesutampančių su pilietybės valstybės pažiūromis, remiasi UTPĮ 130 str. 1 d. (draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jis gali būti persekiojamas dėl politinių įsitikinimų.)

Nurodo, jog atitinka visas likusias sąlygas leidimo gyventi suteikimui, išskyrus UTPĮ 26 str. 1 d. 1 p., turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, teikdamas dokumentus Migracijos departamentui, pateikė rašytinį pasižadėjimą, jog deklaruos gyvenamąją vietą patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; taip pat, kaip jau minėta, pareiškėjas turi teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. (šeimos susijungimo atvejis) pagrindu.

Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjas 2022-04-05 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu.

Patikrinimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl žodžiu paaiškino nepriėmimo priežastį ir Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) atmetė pareiškėjo prašymą.

Pažymi, kad UTPĮ 28 str. 2 d. nustatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui. Ši nuostata yra imperatyvi, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi teisės teikti Migracijos departamentui prašymo dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu išdavimo. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių paminėta Įstatymo norma užsieniečiui galėtų būti netaikoma, Migracijos departamentas nenustatė – vien tai, kad užsienietis turi šeimą Lietuvos Respublikoje, nėra priežastis nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją, ir taikyti jam kitokias taisykles.

Nurodo, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi dieną Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai. Atsižvelgus į tai, Departamentas teigia, kad pareiškėjas tiek ginčijamo pranešimo dieną, tiek ir šiuo metu neturi jokio teisinio pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas informavo pareiškėją apie imperatyvius Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus užsieniečiui atvykti į Migracijos departamentą būnant teisėtai Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą, kuri yra pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Migracijos departamentas laikosi nuomonės, kad vien pareiškėjo santuokos sudarymo su Lietuvos Respublikos piliete faktas nereiškia, kad atsisakymas priimti prašymą automatiškai pažeidžia EŽTK 8 straipsnį.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas suvokia, kad Lietuvoje yra neteisėtai, tačiau net nebando įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (t.y. pirmiausia – išvykti iš Lietuvos, po to – atvykti laikydamasi imperatyvių nuostatų), tačiau visais būdais bando, būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje, įteisinti savo buvimą tokiu būdu, kad Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimus, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Migracijos departamento vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas bando ignoruoti užsieniečių teisinei padėčiai priimtų teisės aktų reikalavimus, ir piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis. Migracijos departamentas atsižvelgęs į šias ir kitas išdėstytas aplinkybes, neturėjo teisinio pagrindo leisti pareiškėjui pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis negalėtų dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose teisminiuose procesuose (civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir civ. bylos Nr. (duomenys neskelbti) bei įgyvendinti teisės į gynybą. Pažymi, kad pareiškėjas savo interesus teisme gali ginti per atstovą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovas pareiškėjo teiginius dėl įpareigojimo išvykti prieštaravimo suformuotai Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikai vertina kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, nes ginčijamas atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, o ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė visiškai palaikė skundo argumentus, prašydami panaikinti Departamento sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti ir nagrinėti jo prašymą dėl leidimo išdavimo iš naujo bei pradėti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūrą.

Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, laikydamasi atsiliepime išdėstytų argumentų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2022 m. balandžio 29 d. atsisakymo (atžyma MIGRIS sistemoje „Prašymas atmestas“) priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo ir atsakovo, jų atstovų paaiškinimais, rašytine administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 2014 metų gyvenantis Lietuvos Respublikoje ir turėjęs pirminį 2014 m. gruodžio 29 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad užsiėmė teisėta veikla Lietuvoje.

Pareiškėją su Lietuva, be kita ko, siejo jo 2016 m. vasario 2 d. sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete N. B. 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjui ir N. B. gimė dukra A. B.

2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.

2020 m. birželio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo ir N. B. santuoka nutraukta.

2020 m. sausio 22 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šį sprendimą pareiškėjas skundė teismui, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. duomenys neskelbtini) V. B. skundas atmestas.

Paminėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta 70 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, t. y. įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. Pareiškėjas įgyvendino bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas be pažeidimų.

Kaip nurodyta Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte „Dėl bausmės vykdymo“, iš probuojamųjų asmenų duomenų registro V. B. išregistruotas 2022 m. vasario 14 d., pasibaigus probacijos vykdymo terminui.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. V.

Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. birželio mėnesį ir 2022 m. kovo mėnesį pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, tačiau buvo atsisakyta priimti iš jo dokumentus, jam neturint teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje.

2022 m. balandžio 6 d. pareiškėjui Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) įteikė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją iki 2022 m. gegužės 6 d. Dėl tokio sprendimo pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Tarnybos Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, byloje 2022 m. birželio 22 d. priimtu sprendimu, teismas V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundas šiuo metu dar neišnagrinėtas.

2022 m. balandžio 5 d. pareiškėjas, naudodamasis MIGRIS sistema, Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p.), bei užsirezervavo vizitui Migracijos departamento padalinyje 2022 m. balandžio 29 d.

Migracijos departamentas per MIGRIS informavo užsienietį apie rezervacijos laiką 2022 m. balandžio 29 d. 10.55 val. vizitui į Migracijos departamentą.

Nurodytu laiku pareiškėjui nuvykus į Departamento Vilniaus padalinį, Departamento atstovė atsisakė priimti dokumentus, remiantis į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 26 str. 1 d. 1 p. pagrindu (kadangi pareiškėjas neturi dokumento, kurio pagrindu jis yra Lietuvoje).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, toks atsisakymas priimti dokumentus įformintas Migracijos departamento atsakingo specialisto 2022 m. balandžio 29 d. rezoliucija MIGRIS sistemoje „Prašymas atmestas“.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui dar iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir to prašymo atmetimo MIGRIS sistemoje, žodžiu buvo paaiškinta, jog jis neatitinka sąlygų, kurioms esant galėtų pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas; suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 1 d.).

Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo 40 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė pateikti prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiuo atveju ginčas iš esmės kilęs dėl prašymo išduoti leidimą pateikimo procedūros.

Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms.

Pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.

Nagrinėjamu atveju tokia tvarka nustatyta Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija).

Pagal Aprašo 8 punktą, užsienietis ar Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis. Kai prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra pateikiamas Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje (toliau – konsulinė įstaiga) arba kol nėra įdiegtos MIGRIS funkcinės galimybės – Migracijos departamento direktoriaus patvirtinta prašymo išduoti ar pakeisti leidimą forma ir šiame punkte nurodytų dokumentų originalai pateikiami Aprašo 10–24 punktuose nustatyta tvarka. Užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentų, nurodytų Aprašo 8.1-8.10 papunkčiuose, skaitmenines kopijas.

Aprašo 59 punkte ir jo papunkčiuose numatyta, kad „prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, išskyrus Aprašo 591 punkte nurodytą atvejį, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu: „59.1. prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nenurodyta informacija apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis; 59.2. užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis; 59.3. prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų; 59.4. nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos arba konsulinio mokesčio, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavą arba konsulinį mokestį ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavą arba konsulinį mokestį Įstatymo 28 straipsnyje nurodytoje institucijoje; 59.5. pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti; 59.6. prašymas pakeisti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų.“

Pagal Aprašo 102 punktą, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą bei prie jo pridėtus dokumentus ir atsižvelgęs į Aprašo 64, 68, 681, 72, 75 ir 81–83 punktuose nurodytus duomenis, Aprašo 69, 70, 71, 76 ir 79 punktuose nurodytas išvadas, Aprašo 80.1 papunktyje nustatyta tvarka gautus duomenis ir Aprašo 80.2 papunktyje užsieniečio užpildytą apklausos lapą ar padarytą pokalbio su juo vaizdo ir (ar) garso įrašą bei pateiktus papildomus dokumentus, Aprašo 91, 94 ir 99 punktuose atliktas apklausas, Aprašo 100 punkte nurodytą surinktą medžiagą ir pažymas, gautus atsakymus į Aprašo 98.4 papunktyje nurodytus prašymus, pagal Įstatymo 11 straipsnio 51 dalį Migracijos departamente gautus priimančiųjų įmonių pranešimus, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių pranešimus apie jų panaikintus leidimus gyventi, turėjusius įrašus „ICT“, Migracijos departamentas priima vieną iš šių sprendimų: išduoti leidimą laikinai gyventi (Aprašo 102.1 papunktis; Aprašo 7 priedas); arba pakeisti leidimą laikinai gyventi (Aprašo 102.2 papunktis; Aprašo 7 priedas); arba atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi (Aprašo 102.3 papunktis). Tokiu atveju parengiamas ir pasirašomas motyvuotas sprendimas, kuris patvirtinamas antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.

Migracijos departamento 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje („Prašymas atmestas“), neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nėra pagrįstas nei vienu nagrinėjamoje byloje aptartu Aprašo 59 punkte įtvirtintu prašymo nepriėmimo atveju.

Vertintina, jog atsisakymu priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo apribota užsieniečio teisė ateityje kreiptis su prašymu išduoti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Kiti pareiškėjo skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai reikšmės neturi, todėl teismo atskirai nevertinami.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamentas, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pažeidė pagrindines procedūras ir ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir motyvuoto sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus aktualiu laikotarpiu galiojančio Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr.XIV-932 Dėl nepaprastosios padėties įvedimo 3 straipsnyje numatytas užsieniečių vizų režimo sugriežtinimo sąlygas, tai, kad yra sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, pripažintina, kad Departamentas itin formaliai vertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje (ne)teisėtumą, jo buvimo Lietuvoje neteisėtumo nepagrindė nei UTPĮ 23 straipsnio (Neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje) normomis, nei kitu teisės aktu. Toks Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi būti panaikintas.

Pareiškėjo formuluojamas teismui reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimti dokumentus iš pareiškėjo V. B. ir pradėti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūrą negali būti tenkinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).

Įvertinus minėtą teismų praktiką ir tenkintą pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepriėmimo (atmetimo) panaikinimo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas Migracijos departamentą įpareigoti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai nurodė ir daugiau argumentų savo pozicijoms pagrįsti, tačiau iš esmės, jų vertinimas nepakeistų šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo V. B. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos V. B. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Gitana Butrimaitė

Jovita Einikienė