Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-4766-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02172-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. K., pareiškėjų V. K. ir J. K. atstovui advokatui K. P.,

atsakovo valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiajam teisininkui D. L.,

trečiojo suinteresuoto asmens V. B. atstovei advokatei I. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą atsakovui valstybės įmonės,,Registrų centras“ Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei,,Registrų centras“, R. B. ir V. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjai V. K. ir J. K. (toliau – pareiškėjai arba atskirai – pareiškėjas, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau ir – VĮ),,Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau ir – Kadastro tvarkytojas) 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr. S-5890 (1.4 E) (toliau ir – Raštas); 2) panaikinti VĮ,,Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau ir – Komisija) 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. CSPR-116,,Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau ir – Sprendimas); 3) įpareigoti VĮ,,Registrų centrą“ ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, įrašant, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 80,53 kv. m.

Pareiškėjai paaiškina, jog yra patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie siekia nustatyti šiame daugiabutyje esančių bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarką.

Nurodo, kad rengiant bendro naudojimosi patalpų pasidalijimo projektą Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/251389 (toliau ir – Įrašas) buvo pastebėta klaida. Teigia, kad Įraše klaidingai nurodyta, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 158,26 kv. m, kai tuo tarpu, pagal pirminius įsigijimo dokumentus plotas yra 80,53 kv. m, t. y. butui buvo priskirta papildoma 77,73 kv. m ploto pastogės patalpų dalis, esanti virš minėto buto.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad nurodytos pastogės patalpų dalies prijungimo prie trečiųjų suinteresuotų asmenų buto klausimas buvo išspręstas VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 382, kuriuo buvo paliktas galioti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2008 m. liepos 23 d. sprendimas. Minėtais sprendimais buvo atsisakyta registruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į pastogės patalpas 2006 m. rugsėjo 18 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914 pagrindu. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendime Nr. 382 nurodyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys butą įsigijo 1998 m. lapkričio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ir įgytas buto plotas buvo 80,53 kv. m. Pareiškėjai nurodo, kad, kaip matyti iš komisijos sprendimo turinio, 2008 metais tretieji suinteresuoti asmenys siekė 77.73 kv. m. ploto pastogės patalpų dalį priskirti savo nuosavybei 2006 m. rugsėjo 18 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914 pagrindu, tačiau, komisija nustatė, jog toks aktas nėra pagrindas įregistruoti nuosavybę į svetimą turtą; kaip matyti iš Įrašo, 2015 m. vasario 19 d. nuosavybė teisė į pastogės patalpas vis tik buvo įregistruota minėto akto pagrindu, nepaisant to, jog Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisija 2008 m. spalio 7 d. 10 sprendimu Nr. 382 trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. nuosavybės teisių į minėtas pastogės patalpas registruoti neleido.

Atkreipia dėmesį, kad Kadastro tvarkytojas 2022 m. vasario 10 d. pateiktame atsakyme nurodė, jog 2015 m. vasario 9 d. trečiasis suinteresuotas asmuo, V. B., pateikė prašymą įregistruoti pakeistus kadastro duomenis po atliktų rekonstrukcijos darbų bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-1914, 2066 m. rugsėjo 4 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Mano, kad Kadastro tvarkytojo išvada, jog nenustačius aplinkybių, trukdančių įregistruoti kadastro duomenis ir nuosavybės teises į pastogės patalpas, V. B. prašymas buvo tenkintas ir buvo atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimui Nr. 382, kuriuo buvo konstatuota, jog yra reikalingi kitų bendraturčių sutikimai dėl bendro naudojimo pastogės patalpų perleidimo, kurių VĮ,,Registrų centro“ archyvinėje byloje nėra.

Pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-1914 yra dokumentas, kuriuo buvo pripažinta, jog butas po rekonstrukcijos ir pastogės įrengimo yra tinkamas naudoti, tačiau jokiu būdu šis dokumentas nepagrindžia pareiškėjų daiktinių teisių į pastogės patalpas teisėto įgijimo bei registracijos teisinio pagrindo.

Pabrėžia, kad Įraše matyti, jog yra įregistruotas 158,26 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įrašo 4.1 papunktyje nurodyta, kad savininkai yra tretieji suinteresuoti asmenys – V. B. ir R. B., įregistravimo pagrindas – 1998 m. lapkričio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VŠ-2448 ir 2006 m. rugsėjo 18 d. Pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)11.4-1914. Nurodo, kad iš Komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 382 turinio matyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VŠ-2448 buvo įgiję 80,53 kv. m ploto butą ir po buto rekonstrukcijos ir pastogės įrengimo darbų siekė padidinti savo buto plotą iki 158,26 kv. m.

Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir mano, kad pastogės patalpos yra pastato bendro naudojimo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl nuosavybės teises į prie buto prijungiamas pastogės patalpas turi perleisti visi šios patalpos bendraturčiai. Atsižvelgiant į tai, pažymi, jog duomenų apie bendro naudojimo pastogės patalpų atidalijimą nėra.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl kadastro duomenų bylos, paaiškina, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla negali būti pagrindas registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Dėl klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų nurodo, kad V. B. ir R. B. daiktinės teisės į pastogės patalpas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kadangi nei Pripažinimo tinkamu naudotis aktas, nei kadastro duomenų byla nėra dokumentai, patvirtinantysis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.

Atsakovas VĮ,,Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutinka, todėl prašo teismo jo netenkinti.

Paaiškina, jog įvertinus pareiškėjų skundą kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų skundo dalyko, nes viena vertus, pareiškėjai teismo prašo panaikinti Kadastro tvarkytojo sprendimą atsisakyti

ištaisyti techninę klaidą, kita vertus, pareiškėjų skundo didžiąją dalį sudaro 2015 m. vasario 19 d. atliktos pareiškėjų nuosavybės teisių registracijos į 158,26 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kvestionavimas ir pagrįstumo ginčijimas.

Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašymas (nuosavybės teisių įregistravimas / išregistravimas) ir Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas yra du atskiri ir

skirtingi institutai, kurie turi atskirą įstatyminį reglamentavimą. Teigia, kad šiuo atveju pareiškėjai 2022 m. vasario 7 d. kadastro tvarkytojui pateikė prašymą „Dėl techninės klaidos ištaisymo“, kuriame buvo išdėstytas aiškiai suformuluotas reikalavimas – ištaisyti klaidingus duomenis. Taigi, šios administracinės bylos dalykas yra tai, ar pagal pareiškėjų minėtą pateiktą prašymą „Dėl techninės klaidos ištaisymo“ Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą ir pakeisti tretiesiems asmenims priklausančio buto kadastro duomenis.

Pažymi, kad šiuo atveju nustatyta, kad 2015 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 158,26 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. nuosavybės teisės į jį. Ši registracija buvo atlikta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914 ir 2006 m. rugsėjo 4 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kuriuose yra nurodytas būtent toks buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, koks jis yra šiuo metu įrašytas Nekilnojamojo turto registre - 158,26 kv. m. Duomenų apie tai, jog 2015 m. vasario 19 d. atliktos teisinės registracijos teisiniai pagrindai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais Registrų centras neturi, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai.

Pabrėžia, kad įvertinus minėtus dokumentus ir Nekilnojamojo turto registro duomenis tiek Komisija, tiek Kadastro tvarkytojas padarė pagrįstą išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti netikslių ar klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų buvimo faktą. Taip pat pastebi, jog statinio Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra numatytas kaip savarankiškas juridinis pagrindas nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimui.

Tretieji suinteresuotieji asmenys V. B. ir R. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo teismo jo netenkinti.

Nurodo, kad nesutinka su skundo motyvais bei jame išdėstytais argumentais, nes pareiškėjai nėra tinkamas ieškovas, t. y. tas subjektas, kuris gali atstovauti visiems namo patalpų savininkams. Teigia, kad toks subjektas yra name veikianti daugiabučių namų savininkų (toliau – DNS) „Vykinto bendrija“, su kuria pareiškėjai nuolat bylinėjasi teismuose. Mano, kad pareiškėjai siekia priversti trečiuosius asmenis su jais bylinėtis dėl to, kad pastarieji pareiškėjams neduoda sutikimo namo rūsyje jiems priklausančioje katilinės patalpoje vykdyti rekonstrukcijos-kapitalinius darbus be privalomo statybos darbų projekto ir būtino statybos leidimo ir buvusią katilinės patalpą paversti komercinėmis patalpomis.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjai skundžia kitų asmenų tariamai pažeistas teises. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nenurodo, kokias jų subjektines teises tretieji suinteresuoti asmenys yra pažeidę prieš 16 metų registruodami pastogės patalpas.

Pažymi, kad įsigijo butą jau turėdami dalies namo bendraturčių sutikimus perleisti jų butui nuosavybės teises į priklausančias namo bendro naudojimo patalpų dalis. Teigia, kad dalis šių sutikimų su buto patalpomis jiems nebuvo perduoti. Pabrėžia, kad nors pareiškėjai skunde ir teigia, jog tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė dokumentų dėl 180,36 kv. m ploto patalpos savininko UAB „Naujamiesčio būstas“ sutikimo perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į jiems pagal įstatymą priklausančią bendro naudojimo patalpų dalį, tačiau pakartotinai registruojant pastogės patalpas, tretieji suinteresuoti asmenys pateikė VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“, kuris tuo metu valdė pareiškėjams šiuo metu priklausančią patalpą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), sutikimą perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančias namo bendro naudojimo patalpas.

Nurodo, kad nors pareiškėjai teigia siekiantys saugoti pažeistą teisinę tvarką, iš tiesų siekia kvestionuoti namo bendrojo naudojimo patalpų plotus, nors tokių reikalavimų nei tretiesiems asmenims, nei kitiems gyvenamojo namo patalpų savininkams pareiškėjai nė karto nėra pareiškę. Nors pareiškėjai teigia, kad rengiant bendro naudojimosi patalpų pasidalijimo projektą, buvo pastebėta klaida Nekilnojamojo turto registre, dėl kurios sumažėjo bendrojo naudojimo patalpų plotas, tačiau nenurodo, koks plotas ir kurioje dalyje sumažėjo. Mano, kad pareiškėjų argumentai nėra susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija, tačiau susiję su privačių asmenų ginču dėl teisės į bendrojo naudojimo patalpas, o turtinio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo teise teigia, kad pareiškėjai yra patys savavališkai užvaldę name kitiems bendraturčiams priklausančias bendro naudojimo patalpas ir trukdo namo administratoriui prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinius tinklus, dėl to kilo ginčas su DNS „Vykinto bendrija“, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1503-466/2022. Mano, kad svarbi aplinkybė ta, kad pareiškėjai, siekdami pakeisti jiems priklausančios patalpos (buvusios katilinės) paskirtį iš „kita“ į „komercinės paskirties“, taip pat atlikti joje rekonstrukcijos-kapitalinio remonto darbus, pradėjo bylinėtis beveik su visais namo bendraturčiais. Nurodo, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-625-960/2022, kurioje pareiškėjai prašo teismą suteikti jiems teisę be bendraturčių sutikimo keisti name jiems priklausančios patalpos naudojimo paskirtį ir be bendraturčių sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus, nors minėtus darbus pažeisdami teisės aktus faktiškai be jokių statybos leidimų ir bendraturčių sutikimo jie jau yra atlikę. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai yra sistemingi įstatymų pažeidėjai, ne kartą bausti administracine tvarka už įstatymų ir teisės aktų pažeidimus, susijusius su name vykdoma veikla: dėl neteisėtų darbų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija pareiškėjams 2021 m. lapkričio 24 d. yra surašiusi administracinio nusižengimo protokolą už vykdomus kapitalinio remonto darbus, neturint kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, taip pat pareiškėjus ne kartą yra nubaudęs administracinėmis baudomis Vilniaus miesto savivaldybes administracijos administracinės veiklos skyrius už veiksmus pažeidžiančius viešąją tvarką.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. ir pareiškėjų atstovas advokatas K. P. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, teismo prašė skundą patenkinti. Akcentavo, kad yra du valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimai: 2008 m. liepos 23 d. sprendimas ir 2015 m. vasario 19 d. sprendimas, kurie yra skirtingi.

Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti. Akcentavo, kad ginčo dalykas – klaidingų duomenų taisymas; klaidingi duomenys yra tada, kai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie yra įrašyti; nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie butą atitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, duomenis, atitinka viešojo administravimo subjekto sprendimą – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914, kuris nėra nuginčytas ar ginčijamas. Taip pat nėra nuginčytas ar ginčijamas 2015 m. vasario 19 d. sprendimas įregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų Budnikų nuosavybės teises į 158,26 kv. ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens V. B. atstovė advokatė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad šioje byloje pareiškėjai iš esmės ginčija nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą, o tai gali būti ginčijama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kadastro tvarkytojo 2022 m. vasario 10 d. rašto Nr. S-5890 (1.4 E),,Dėl pateikto prašymo“, kuriuo netenkintas pareiškėjų 2022 m. vasario 7 d. prašymas „Dėl techninės klaidos ištaisymo“, bei Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. CSPR-116,,Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“, kuriuo buvo paliktas galioti Kadastro tvarkytojo 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-5890 (1.4 E),,Dėl pateikto prašymo“ priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjų 2022 m. vasario 7 d. prašymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis proceso dalyvių paaiškinimais ir administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 2022 m. vasario 7 d. atsakovui pateikė prašymą,,Dėl techninės klaidos ištaisymo“, kuriuo prašė ištaisyti klaidingus duomenis, kadangi Nekilnojamojo turto registre išviešintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą, įformintą raštu Nr. S-5890 (1.4 E),,Dėl pateikto prašymo“, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Atsakovas šiame rašte nurodė, kad patikrinus nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje esančius duomenis ir dokumentus bei Įraše įrašytus minėto nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis, nustatyta, jog Įraše įrašyti minėto nekilnojamojo daikto duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, klaidingų įrašų nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjui V. B. 2015 m. vasario 9 d. pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakeistus kadastro duomenis po atliktų rekonstrukcijos darbų bei nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytus dokumentus, bei teritoriniam registratoriui išnagrinėjus pateiktą prašymą ir nenustačius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, trukdančių įregistruoti kadastro duomenis ir nuosavybės teises į jį, Nekilnojamojo turto registre 2015 m. vasario 19 d. įregistruotas 158,26 kv. m. ploto nekilnojamasis daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į jį, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914 ir UAB „Turto administravimo grupė“ 2006 m. rugsėjo 4 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.

Nesutikdami su minėtu sprendimu, pareiškėjai 2022 m. kovo 8 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė panaikinti Raštą bei įpareigoti Kadastro tvarkytoją ištaisyti klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, įrašant, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 80,53 kv. m.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2022 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-116,,Dėl kadastro valdytojo priimto sprendimo“, kuriuo paliko galioti atsakovo Raštą. Nurodė, kad patikrinus buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenis bei dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, nustatyta, kad 2015 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 158,26 kv. m. ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. teisės į jį; ši registracija buvo atlikta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914 ir 2006 m. rugsėjo 4 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti netikslių ar klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų buvimo faktą.

Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas).

Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (2 straipsnis); nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (5 straipsnio 2 dalis); teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (8 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 dalis); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal minėtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-386-442/2019, kt.). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčijami Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie pasak pareiškėjų, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus 12 straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 22 straipsnyje nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ,,Registrų centro“ veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ,,Registrų centras“ laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ,,Registrų centrą“ įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Taigi, teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; įrašant į nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 158,26 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. nuosavybės teisės į jį. Registracija buvo atlikta remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914 ir 2006 m. rugsėjo 4 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kuriuose yra nurodytas būtent toks buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, koks jis, kaip matyti iš Įraše nurodytų duomenų, yra šiuo metu įrašytas Nekilnojamojo turto registre – 158,26 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei teigia pareiškėjai, dokumentai, kurių pagrindu nagrinėjamu atveju buvo įrašyti duomenys į Nekilnojamojo turto registrą, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatomis yra tinkami. Taigi, duomenys į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi šioje byloje pareiškėjų pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjai šioje byloje neįrodė savo argumentų pagrįstumo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. pateikė prašymą priteisti jo naudai iš pareiškėjų jo patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas 2022 m. liepos 28 d. sąskaita už teisinę pagalbą IB 22-1015 ir 2022 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis), proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Atmetus pareiškėjų skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjų atlyginimą, atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens V. B. naudai iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. priteistina iš pareiškėjo V. K. 200 eurų bylinėjimosi išlaidų, iš pareiškėjos J. K. priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjų V. K. ir J. K. lygiomis dalimis 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. priteisti iš pareiškėjo V. K. 200 eurų (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. priteisti iš pareiškėjos J. K. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas

Indrė Pukanasytė-Biekšė

Indrė Žvaigždinienė