Dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. e2S-551-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00576-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admiras“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2‑5280-732/2023 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovėms G. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Admiras“, trečiasis asmuo – BUAB „Scandlita“, dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2017 m. rugsėjo 19 d. sutartinę hipoteką dalyje dėl 11,65 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0128/23/00424 vykdymo veiksmus žemės sklypo atžvilgiu iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.

2. Pasak ieškovo, 2016 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. DB-4022 tarp A. P., D. P. ir G. M., kuria padovanotas ir žemės sklypas, buvo pripažinta negaliojančia, taigi atsakovė G. M. niekada nebuvo žemės sklypo savininke ir neturėjo teisės šio turto įkeisti. Ieškovui tapo žinoma, kad antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/23/00424, kurioje antstolis priėmė patvarkymą dėl nustatytos turto rinkos vertės, kuria nustatė žemės sklypo vertę bei nurodė, jog žemės sklypas bus išvaržytas. Nurodė, kad tenkinus ieškinį atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Admiras“ paskolos sutartis nebebus užtikrinta sutartine hipoteka ir nebebus galima nukreipti išieškojimo į žemės sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0128/23/00424 vykdymo veiksmus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje išdėstytus reikalavimus grindžia pridėtais rašytiniais įrodymais, jis pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl ieškovo ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad 2023 m. kovo 8 d. yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/23/00424 (išieškotoja – UAB „Admiras“, skolininkai – G. M., UAB „Scandlita“), o ieškovo pateiktas 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymas dėl nustatytos turto rinkos vertės bei Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. E-23-05-08-MS46 patvirtina, kad vykdant išieškojimą žemės sklypą planuojama parduoti varžytynėse. Teismas, įvertinęs prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Admiras“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

5.1. Apeliantė pažymi, kad, visų pirma, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas K. V. pateikė teismui ieškinį praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų senaties terminą. Teigia, kad ieškovui buvo žinoma, kad ginčo turtas yra apsunkintas hipoteka, jis 2019 m. su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana pagrindu) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. 2019 m. vasario 5 d. teismas areštavo A. P. visą išdovanotą turtą, inter alia, žemės sklypą. Akivaizdu, kad ieškovas, būdamas kvalifikuotu teisininku (advokatu), daugiau nei vienerius metus turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl hipotekos nuginčijimo, tačiau tai nebuvo padaryta ir tai vertintina kaip ieškovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys. Be to, ieškovas ieškinyje neįrodinėja atsakovės (apeliantės) hipotekos kreditorės UAB „Admiras“ ir trečiojo asmens paskolos gavėjos UAB „Scandlita“ (skolininkės) nesąžiningumo actio Pauliana pagrindais.

5.2. Teigia, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas nesutampa su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nereiškia reikalavimo priteisti sumas, o prašo naikinti įkeitimo sandorį. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio ryšio tarp prašymo pripažinti negaliojantį hipotekos sandorį ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. net ir patenkinus ieškovo ieškinį, teismo sprendimas nesąlygotų naujo vykdomojo proceso dėl skolos išieškojimo.

5.3. Mano, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. visų vykdymo veiksmų pagal išduotus teisėtus ir galiojančius vykdomuosius dokumentus stabdymas neapibrėžtam terminui, pažeidžia apeliantės, kaip sąžiningos kreditorės, interesus.

5.4. Pasak apeliantės, ieškovas nepagrindžia, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas, jei jis būtų palankus ieškovui, kokiu nors būdu pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pažymi, kad priverstinis turto pardavimas iš varžytinių taip pat yra skirtas apeliantės reikalavimo, tai yra paskolos susigrąžinimo, patenkinimui – visos iš turto pardavimo gautos pajamos būtų nukreiptos paskolos padengimui, o likusi suma būtų pervesta kreditoriams – ieškovui.

5.5. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės riboja apeliantės teisę į interesų gynybą nepriklausomai nuo jų teisinių pažeidimo pobūdžio bei faktiškai atleidžia skolininką nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o apeliantei draudžia atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu. Vykdymo veiksmų sustabdymas reiškia, jog apeliantei draudžiama vykdyti išieškojimą pagal su skolininku sudarytą sutartį ir sudaromos prielaidos skolininkui piktnaudžiauti teise ir nevykdyti įsipareigojimų.

6. Ieškovas K. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

6.1. Pasak ieškovo, apeliantė siūlo iš esmės nagrinėti ieškinį priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kas absoliučiai paneigia šio instituto prasmę ir paskirtį. Pažymi, kad ieškovas ieškinį grindžia CK 1.80 straipsniu, o sandoriai šiuo pagrindu gali būti nuginčyti per 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės teiginiai dėl actio Pauliana sąlygų ir 1 metų senaties termino yra išvis neaktualūs šiai nagrinėjamai bylai, todėl atmestini. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje ieškinio prima facie pagrįstumą įvertino objektyviai ir sąžiningai.

6.2. Ieškovo teigimu, akivaizdu, jog jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, žemės sklypas, kurio hipoteką ginčija ieškovas, artimiausiu metu būtų parduotas varžytynėse. Todėl atsakovės teiginiai, jog jokios grėsmės nėra, yra visiškai nepagrįsti, atsakovė aplinkybės dėl šiuo metu vykstančių varžytynių savo atskirajame skunde tendencingai teismui neatskleidė, nors apie tai puikiai žinojo.

6.3. Taip pat teigia, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus žemės sklypo atžvilgiu. Ieškovo ieškiniu prašoma pripažinti žemės sklypo sutartinę hipoteką negaliojančia, o tenkinus ieškinį UAB „Admiras“ paskolos sutartis nebebus užtikrinta sutartine hipoteka ir nebebus galima nukreipti išieškojimo į žemės sklypą. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Ieškovas, nors atsiliepime į atskirąjį skundą ir nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis iš Elektroninių varžytinių ir aukcionų portalo apie vykdomas žemės sklypų varžytines. Šie naujai teikiami įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiję su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, duomenys gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl ieškovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti juos teismui anksčiau. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos ieškovo pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateiktu ieškiniu reikalaudamas pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį (jo dalį), kuriuo žemės sklypu atsakovė G. M. užtikrino tinkamą prievolių atsakovei UAB „Admiras“ įvykdymą, taip pat prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0128/23/00424 vykdymo veiksmus žemės sklypo atžvilgiu iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5280-732/2023. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad 2016 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. DB-4022 tarp A. P., D. P. ir G. M., kuria padovanotas ir žemės sklypas, buvo pripažinta negaliojančia, todėl atsakovė G. M. niekada nebuvo žemės sklypo savininke ir neturėjo teisės šio turto įkeisti. Ieškovas sužinojo, kad antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/23/00424, kurioje antstolis priėmė patvarkymą dėl nustatytos turto rinkos vertės, kuria nustatė žemės sklypo vertę bei nurodė, jog žemės sklypas bus išvaržytas. Ieškovas teigė, kad jeigu vykdymo veiksmai nebus sustabdyti ir žemės sklypas bus perleistas trečiajam asmeniui, ieškovui palankus teismo sprendimas nebegalės bus įvykdytas ir nebeteks prasmės.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą ir nutarė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus, susijusius su konkrečiu žemės sklypu.

13. Atsakovė, pateikusi atskirąjį skundą, nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, kad ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškinyje nėra nurodoma actio Pauliana taikymui reikšmingų argumentų, be to, pasak apeliantės, nėra ne tik grėsmės teismo sprendimo vykdymui, bet taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia apeliantės teisėtus interesus, t. y. teisėtą siekį atgauti skolą.

14. Nors atsakovė nurodė daug argumentų dėl ieškovo ieškinio nepagrįstumo, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, vėliau jį patikslino, dėl dalies hipotekos pripažinimo negaliojančia, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kadangi, kaip nurodoma ieškinyje, sudarydama hipotekos sandorį atsakovė G. M. nebuvo žemės sklypo savininke – sandoris, kuriuo G. M. perleistas žemės sklypas, teismų pripažintas negaliojančiu ab initio. Taigi, kaip matyti, ieškovas ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus atsakovėms, bet kartu nurodė ir teisinį pagrindą. Ieškovas kartu su ieškiniu taip pat pateikė, jo manymu, reikalingus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus ėmėsi ginti aiškiai netinkamu būdu.

16. Galiausiai, apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo iš esmės susiję su ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, tačiau tai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti analizuojama. Dėl skundo argumentų, kuriais apeliantė siekia paneigti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei ieškovo teisę reikšti ieškinį dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia, argumentų dėl senaties termino taikymo ar actio Pauliana instituto taikymo, teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi į šiuos klausimus bus atsakyta išsprendus šalių ginčą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu, nors, kaip teigia ieškovas, ieškinio actio Pauliana pagrindu jis, šiuo konkrečiu atveju, ir nereiškia.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai, arba prašoma pripažinti galiojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014; 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-330/2021).

18. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad vykdomojoje byloje yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas iš hipotekos sandoriu įkeisto turto, kuris teismo sprendimu yra grąžintas ieškovo skolininko nuosavybėn, sutiktina su ieškovu, kad nesustabdžius išieškojimo veiksmų, atsiranda grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nekilnojamasis turtas gali būti realizuotas. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti rašytiniai įrodymai apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus, taip pat iš dalies ir įrodymai, pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą – paskelbtos kitų ta pačia hipoteka įkeistų žemės sklypų varžytinės. Realizavus ginčo hipoteka įkeistą turtą, šioje byloje ieškovui tikėtinai palankaus sprendimo priėmimo atveju nebeatsiras tie teisiniai padariniai, kurių ieškovas siekia ginčydamas hipotekos sandorio dalį, t. y. ieškovas gali netekti realios galimybės, nuginčijus hipoteką, išsiieškoti skolą iš šiuo metu hipoteka įkeisto ieškovo skolininkui restitucijos būdu grąžinto turto – žemės sklypo, nes minėtas turtas, vykdant priverstinio vykdymo veiksmus, gali būti bet kada realizuotas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręstina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovė, yra proporcingas ir padės išsaugoti esamą faktinę ir teisinę padėtį iki teismas išnagrinės ieškinį dėl hipotekos dalies pripažinimo negaliojančia.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąją apsaugos priemonę – sustabdęs vykdomojoje byloje Nr. 0128/23/00424 vykdymo veiksmus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė