Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-562-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00506-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;

(S)

3.2.9.11; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4;

3.3.2.5; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3910-758/2023 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., I. Š., A. B., L. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po dėdės P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

2. Nurodė, kad P. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo dėdė. P. B. mirties momentu buvo gyvi jo sutuoktinė A. B. (gimusi (duomenys neskelbtini) m., mirusi (duomenys neskelbtini) m.) ir sūnus P. B. (gimęs (duomenys neskelbtini) m., miręs (duomenys neskelbtini) m.), o sūnus V. B. (gimęs (duomenys neskelbtini) m.) mirė ankščiau už tėvą, t. y. (duomenys neskelbtini) m. P. B. taip pat turėjo brolį V. B. (pareiškėjo V. B. tėvas, gimęs (duomenys neskelbtini) m., miręs (duomenys neskelbtini) m.), seserį B.-M. B. (mirusią (duomenys neskelbtini) m., kurios turtą po jos mirties paveldėjo jos sūnus A. B.), seserį F. B. (mirusią (duomenys neskelbtini) m.) ir brolį A. B. (mirusį (duomenys neskelbtini) m.), abu vaikų neturėjo, brolį J. B. (miręs (duomenys neskelbtini) m., jo dukra L. K.). P. B. nuosavybės teise turėjo 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį po P. B. mirties tvarkė, apdirbo, jį šienavo, prižiūrėjo pareiškėjas. Kiti įpėdiniai į šį palikimą nepretendavo, jo nepriėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą.

4. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo, šalinant pareiškimo trūkumus, pateikta valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. birželio 29 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5964, sprendė, jog 2023 m. birželio 16 d. ir 2023 m. birželio 19 d. teismo nutartyse nurodyti pareiškimo trūkumai liko nepašalinti. Atsižvelgdamas į tai, jog nepateikti duomenys, kad palikėjas P. B. turėjo vaikų, brolių, seserų, ir apie tai, kad jie mirė, iš kurių teismas galėtų spręsti, ar nėra kitų asmenų, kurie turėtų būti šaukiami byloje suinteresuotais asmenimis, jiems išsiunčiamas pareiškimas bei pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą dėl jo, pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3910-758/2023 dėl pareiškėjo V. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo nenagrinėto ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Pažymi, kad pareiškėjas, teismui priėmus nutartis dėl trūkumų pašalinimo, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registrą šiems duomenimis gauti. Akcentuoja, kad valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registre yra kaupiami, tvarkomi ir teikiami visi duomenys apie asmenis, jų šeiminę padėtį, šeimos narius ir kitus su tuo susijusius duomenis, todėl teismo priimta nutartimi nepagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas V. B. nepašalino pareiškimo trūkumų, kuomet net valstybės duomenų bazės registras, kuriame kaupiami oficialūs duomenys, tokių duomenų neturi.

7. Nurodo, kad pareiškėjas visus jam žinomus ir turimus duomenis apie P. B. sutuoktinę, vaikus, seseris ir brolius bei jų vaikus teismui nurodė pateiktame pareiškime. Palikėjo P. B. tėvai, seneliai, proseneliai seniai mirę, vaikaičių ir provaikaičių jis neturėjo. P. B. broliai V., A. ir J. bei seserys B.-M. ir F. taip pat visi mirę. Šie duomenys logiški ir jų įrodinėjimas perteklinis tuo pagrindu, kad atkreipiant dėmesį į palikėjo P. B. gimimo datą, kuri yra (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad jo broliai ir seserys taip pat yra gimę apie (duomenys neskelbtini) metais.

8. Teigia, jog byloje suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi gyvi likę palikėjo įpėdiniai. Taigi, teismui kilus abejonių buvo galima skirti žodinį teismo posėdį, kuriame būtų galima išsiaiškinti visas pareiškimo aplinkybes liudytojų parodymais, taip pat ir visus duomenis, susijusius su palikėjo P. B. vaikais, broliais, seserimis bei aplinkybėmis, kad jie mirę. Teismas, gavęs pareiškėjo V. B. pareiškimą, jį teisėjo rezoliucija priėmė bei atliko kitus procesinius veiksmus. Atsiliepimą pateikė tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, iš ko galima spręsti, jog jie nepretenduoja į palikimą, jo per nustatytą terminą nepriėmė nei pas notarą, nei faktiniu valdymu, jokių prieštaravimų ar nesutikimų dėl pareiškėjo pareiškimo nereiškė.

9. Pažymi, kad teismas nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, ko pasėkoje buvo galima daryti išvadą, kad teismui nekyla abejonių dėl kartu su pareiškimu pateiktų duomenų. Be to, visi veiksmai, susiję su procesiniame dokumente nustatytų trūkumų šalinimu, atliekami procesinio dokumento priėmimo stadijoje, o ne po to, kai jis teismo jau priimtas, atlikti kiti veiksmai (išsiųsti pranešimai atsiliepimams pateikti, gautas kitos šalies atsiliepimas) bei paskiriamas teismo posėdis, po kurio nusprendžiama dėl pareiškime nustatytų trūkumų ir pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo V. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po dėdės P. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė duomenis apie kitus P. B. įstatyminius įpėdinius: sutuoktinę A. B. (gimusią (duomenys neskelbtini) m., mirusią (duomenys neskelbtini) m.), sūnų P. B. (gimusį (duomenys neskelbtini) m., mirusį (duomenys neskelbtini) m.), sūnų V. B. (gimusį (duomenys neskelbtini) m., mirusį (duomenys neskelbtini) m.), brolį V. B. (gimusį (duomenys neskelbtini) m., mirusį (duomenys neskelbtini) m.), seserį B.-M. B. (mirusią (duomenys neskelbtini) m.), seserį F. B. (mirusią (duomenys neskelbtini) m.), brolį A. B. (mirusį (duomenys neskelbtini) m.), brolį J. B. (mirusį (duomenys neskelbtini) m.).

13. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą, 2023 m. birželio 16 d. ir 2023 m. birželio 19 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie tai, kad palikėjas P. B. turėjo vaikų, brolių, seserų, ir apie tai, kad jie mirė. Pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimą pateikė valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymą, kurioje nurodyta, jog duomenų apie P. B. tėvus, brolius, seseris nėra. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų trūkumų, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtą.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, jei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą.

15. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

16. Byloje, teismo nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas savo iniciatyva šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nagrinėjamos įtraukus į jas suinteresuotus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006).

17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas, pareiškime nurodydamas P. B. įpėdinius, nepateikė šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų, tačiau pažymėtina, jog, remiantis nutarties 15 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus ir turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir šalindamas pareiškimo trūkumus kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl teismo reikalaujamų duomenų gavimo bei pateikė teismui gautą pažymą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pateiktoje pažymoje nurodoma, kad valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registre nėra duomenų apie P. B. seseris ir brolius ir pats nesiėmė aktyvių veiksmų ir visų būtinų priemonių, kad visapusiškai išsiaiškintų šias bylai reikšmingas aplinkybes – skirdamas bylą nagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, apklausdamas byloje dalyvaujančius asmenis, liudytojus, išsireikalaudamas reikalingus duomenis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas suinteresuotais asmenimis byloje yra įtraukęs R. B. (pareiškėjo brolį), I. Š. (pareiškėjo seserį), A. B. (palikėjo sesers B.-M. B. sūnų), L. K. (palikėjo brolio J. B. dukrą) bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir nebuvo aktyvus šioje byloje siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, o tik formaliai nustatęs pareiškimo trūkumus ir įvertinęs, jog pateikta valstybės įmonės Registrų centro pažyma nustatytų trūkumų nepašalina, pareiškimą paliko nenagrinėtą. Taigi, teismas iš esmės paliko pareiškimą nenagrinėtą, tik hipotetiškai konstatuodamas, kad nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, ar nėra kitų asmenų, kurie turėtų būti traukiami byloje suinteresuotais asmenimis.

19. Nurodytais motyvais yra pagrindas sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl be teisėto pagrindo konstatavo, kad nėra pašalinti pareiškimo trūkumai, ir šiuo pagrindu pareiškimą paliko nenagrinėtu. Skundžiama nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė