R. S. pagal BK 228 str. 2 d., 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-450/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.7

2.6.8

2.3.6.4.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

išteisintajam R. S.,

gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš R. S. konfiskuota turto už 4578,49 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 49 ct).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo R. S. bei jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos nuosprendis, R. S. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2008 m. spalio 1 d., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. jis, būdamas valstybės tarnautoju – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyresniuoju inspektoriumi (iki 2007 m. kovo 27 d.), o nuo 2007 m. kovo 27 d. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyriausiuoju specialistu (iki 2008 m. gegužės 1 d.), o nuo 2008 m. gegužės 1 d. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) tarnybinėse patalpose, esančiose Panevėžyje, J. Janonio g. 25, o nuo 2006 m. vasaros (tiksli data nenustatyta) Panevėžyje, Ramygalos g. 14, vykdydamas tarnybines pareigas – įgyvendindamas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) uždavinius valstybinės priešgaisrinės priežiūros srityje, tyčia, sąmoningai pažeisdamas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 1–5, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3–5, 9, 11 punktų (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. DC-1694 redakcija), 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1197 redakcija); vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. DC-153⁸, 3 straipsnio 1 dalimi, 4–5 dalimis, 9 dalies l punktu, 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–5 punktų, 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktų (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-316 redakcija), 13 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies; Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. vasario 9 d. įsakymu (numeris neįskaitomas) 3 skyriaus 14 punkto, 4 skyriaus 15 punkto reikalavimus, t. y. privalėdamas tarnybą grįsti įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo skaidrumo atsakomybės principais – gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves bei statymus; nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai; nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia; atlikdamas tarnybines pareigas vadovautis visuomenės interesais, nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; nepriimti pinigų ir paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką einamoms pareigoms; vengti asmeniškumų, deramai atlikti pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; savo veiksmais ir elgesiu nežeminti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno vardo; būti teisingu ir nešališku; priimti teisėtus ir objektyvius be savanaudiškų paskatų sprendimus, tačiau šių pareigų neatliko, nes neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal išankstinį planą – įsteigti įmonę, kurios veikla priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir draugams, 2005 m. birželio 14–15 d. pasitelkęs savo pažįstamą – M. J. (M. J.), tam tikslui įsteigė UAB „M“ (juridinio asmens kodas Nr. 300123237, esančią Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 56 (pagrindinė bendrovės veikla – priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra), kurios akcininkui M. J. priklauso 51 procentas bendrovės akcijų, o jo (R. S.) draugei N. K. – 49 procentai akcijų, nes pats būdamas pareigūnu šios bendrovės akcininku negalėjo būti, nors faktinis akcininkas buvo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas tiesiogines pareigas, teisėtai atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus UAB „Automatas”, esančioje Panevėžyje, Savitiškio g. 10c, UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba Panevėžio filiale, Panevėžyje, Smėlynės g. 112, UAB „Angonita“ Panevėžio skyriuje, Panevėžyje, Ąžuolų g. 32, A. S. patalpose Panevėžyje, Paliūniškio g. 13, UAB „Baldlitas“, Panevėžio rajone, Ramygalos mstl., Vienkiemio g. 6, UAB „Sportralė“ Panevėžyje, J. Janonio g. 1, V. B. IĮ, Panevėžio rajone, Paežerio I kaime, UAB „Veeko“, Panevėžio rajone, Gustonių kaime, UAB „Liudynės agroservisas“, Panevėžio rajone, Liūdynės kaime, V. K. firmoje „Aivera“, Panevėžio rajone, Paliūniškio kaime, UAB „Ravytas“, Panevėžyje, Tinklų g. 25a, UAB „Naftėnas“, Panevėžyje, Tiekimo g. 5, G. P. IĮ, Panevėžyje, Pramonės g. 8, Daukniūnų ŽŪB, Panevėžio rajone Daukniūnų kaime, UAB „Drėma“, Panevėžyje, Savitiškio g. l0f, nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, už tai, kad nėra įrengta apsauginių gaisrinių signalizacijų, šių patalpų savininkams neteisėtai rekomenduodavo (siūlė) sudaryti sutartis dėl tokių signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB „M“, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą. Be to, R. S., atlikdamas tarnybines pareigas, dalyvaudamas jau minėtų įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „M“ atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatuoti. Taip jis UAB „M“ neteisėtai užtikrino nuolatinę gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas), už tai gaudamas neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis, t. y. už nurodytus objektus UAB „Automatas“, UAB „Angonita“, UAB „Naftėnas“, UAB „Kauno KOOPDI“, A. S. IĮ, G. P. IĮ UAB „Baldlitas“, Daukniūnų ŽŪB, UAB „Derema“ apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui iš UAB „M“ direktoriaus M. J. neteisėtai gavo iš viso 1450 Lt. Už nurodytus UAB „Sportralė“, V. B. IĮ, UAB „Veeko“, UAB „Liudynės agroservisas“, V. K. firma „Vivera“, UAB „Ravytas“ ir kitus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus objektus apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui, techninių konsultacijų teikimui apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimo klausimais neteisėtai 5–6 kartus neatlygintinai naudojosi UAB „M“ turimomis transporto priemonėmis – „BMW 316“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų, esančių Panevėžyje, Anykščių g. 3–6, remontui neteisėtai naudojosi UAB „M“ nupirktais 300 Lt vertės instaliacijos laidais. Taip pat neteisėtai naudojosi pats, jo šeimos nariai ir draugai UAB „M“ pagal planą paimtais mobiliojo ryšio abonentais (UAB „Teledema“ operatorius): 2006 m. sausio mėnesį – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2006 m. vasario mėnesį: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2006 m. kovo–2007 m. gegužės mėnesiais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2007 m. birželio–lapkričio mėnesiais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2007 m. gruodžio mėnesį: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nemokėdamas suteiktų paslaugų PVM mokesčio, o iš viso per šį laikotarpį nesumokėjo – 1628,51 Lt. Be to, neteisėtai, lengvatinėmis sąlygomis UAB „M“ pagalba iš UAB „Teledema“ įsigijo du telefono aparatus „Samsung F 300“ bendros 1199, 98 Lt vertės.

Šiais tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais R. S. diskreditavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas R. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat ir BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Išteisinamojo nuosprendžio išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis grindžiamas tik R. S. teisinančiais įrodymais, nevertinant byloje esančių įrodymų visumos, aptariant ir remiantis tik jam palankiais įrodymais, t. y. liudytojos N. K. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais bei liudytojo M. J. parodymais, duotais abiejų instancijų teismuose, neįvertinus pastarojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui).

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad negalima vadovautis M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB „M“ 2006–2007 metais, be to, teismo posėdžio metu pats nurodė, kad jo pirminiai parodymai buvo surašyti netiksliai ir jis su jais gerai nesusipažinęs pasirašė protokolus. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. J. buvo apklausiamas keturis kartus, savo pirminius parodymus patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat akistatos su R. S. metu. Vertindamas M. J. parodymus apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kokie konkrečiai jo parodymai yra netikslūs, o ne apskritai šių parodymų nevertinti, argumentuodamas tuo, kad jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis. Apygardos teismas neįvertino fakto, kad, nutraukus prieš M. J. ikiteisminį tyrimą, 2008 m. spalio 31 d. jis buvo apklaustas kaip liudytojas ir šios apklausos metu visiškai patvirtino pirminius savo parodymus, duotus apklausiant jį įtariamuoju. Šioje apklausoje liudytojas M. J. parodė, kad R. S. už objektų nurodymą davė pinigus, leido naudotis bendrovės automobiliais, už suteiktas telekomunikacijų paslaugas jam nereikėjo mokėti PVM ir tai buvo atlygis už jo surastus klientus. Šie parodymai be pagrindo atmesti. M. J. teisme teigė, kad pirminių apklausų metu jis buvo susijaudinęs, pasimetęs ir ne viską, kas buvo užrašyta protokole, skaitė, tačiau tokie M. J. argumentai dėl 2008 m. spalio 31 d. apklausos – nelogiški. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo jau buvo praėję septyni mėnesiai, liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartą, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, parodymus jis patvirtino akistatos su R. S. metu. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad visų šių apklausų metu jis galėjo būti pasimetęs, išsigandęs ir neatidžiai susipažino su savo apklausų protokolais. Juolab kad apklausiamas kaip liudytojas M. J. paaiškino, jog viename iš užfiksuotų telefoninių pokalbių su R. S. buvo sutarta, kad už UAB „Naftėnas" nurodymą R. S. bus perduota 500 Lt, nes M. J. bendrovė iš šio objekto turėjo 1000 Lt pelno. Kasatorius pažymi, kad po minėtos apklausos liudytojas pats parašė, jog apklausos protokole parodymai yra užrašyti teisingai, papildomai padarė prierašą, be to, prie apklausos protokolo pridėjo įvairius, jo manymu reikalingus, dokumentus. Apygardos teismas nenurodė, kodėl negalima vadovautis šiais liudytojo parodymais, nors jie yra labai svarbūs vertinant R. S. nusikalstamą veiką.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą ir vėl priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neteisingai vertina svarbią aplinkybę – kaip, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu buvo įsteigta UAB „M“. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad 2005 metais planavo įsteigti įmonę ir apie tai kalbėjo su R. S., kuris siūlė steigti bendrovę, kurios dalis akcijų priklausytų jo draugei N. K.. Pasiūlymą R. S. motyvavo tuo, kad, būdamas netiesioginiu akcininku (49 proc. akcijų priklauso jo draugei N. K.), reklamuos UAB „M“, dalins šios bendrovės vizitines korteles ir taip didins bendrovės apyvartą. Bendrovės pavadinimą abu sukūrė iš jų vardų – Michailas ir Rokas (M). Prokuroro teigimu, apygardos teismo nuosprendyje šios aplinkybės neįvertintos. Teismas nenurodė, ar tokius M. J. parodymus galima paaiškinti liudytojo pasimetimu, susijaudinimu ir neatidumu susipažįstant su protokolu. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kiti liudytojai iš esmės patvirtino tai, ką ikiteisminio tyrimo metu dėl bendrovės įsteigimo parodė M. J.. Liudytojai V. K. ir A. K. parodė, jog suprato, kad R. S. yra UAB „M“ bendrasavininkis, nes jis lankėsi UAB „M“ patalpose, naudojosi šios bendrovės automobiliais, o liudytojas M. M. paaiškino, kad UAB „M“ yra bendras M. J. ir R. S. verslas, bendrovės pavadinimas yra jų vardų junginys. Dėl šios priežasties pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės pavadinimas buvo neatsitiktinis. Prokuroro manymu, vertinant formaliai, oficialus įmonės steigėjas yra M. J., o akcininke N. K., tačiau negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. S. UAB „M“ veikloje ir valdyme nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu nė vienas liudytojas neparodė, kad N. K. skolino pinigus M. J. ir todėl jai buvo užrašyta 49 proc. bendrovės akcijų. Ši R. S. palanki versija buvo pateikta teisminio bylos nagrinėjimo metu ir teismas ja besąlygiškai patikėjo. Teisme buvo apklausta ir N. K., tačiau, vertinant šios liudytojos parodymus kaip ji tapo UAB „M“ akcininke, teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad liudytoja gyvena kartu su R. S. ir 2005 metais taip pat kartu gyveno, be to, augina jų bendrą vaiką. Todėl besąlygiškai remtis šios liudytojos parodymais negalima ir juos reikėtų vertinti kaip artimo žmogaus norą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, jog N. K. UAB „M“ akcininke tapo tik todėl, kad taip pasiūlė R. S., o kalbos apie pinigų skolinimąsi iš N. K. nebuvo. Taigi, nepatikima apeliacinės instancijos teismo išvada, kad N. K. teismui duoti parodymai patikimi ir teisingi. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad neatitinka bylos aplinkybių versija apie tai, jog R. S. iš M. J. gauti pinigai buvo tik skolos N. K. atidavimas.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo neanalizavo ir nevertino M. J. ir R. S. telefoninių pokalbių, kuriuose buvo aptariama UAB „M“ veikla, tariamasi dėl UAB „Teledema" pateikiamų sąskaitų apmokėjimo, dėl telefonų aparatų įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis (du telefonus pasiėmė R. S.), dėl automobilio davimo R. S. ir kt. Šie pokalbiai patvirtina liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu pats liudytojas paaiškino, kad tokie pokalbiai buvo ir kad viename iš jų buvo tariamasi, jog gavus užmokestį iš UAB „Naftėnas", gautu pelnu bus pasidalinta su R. S. (500 Lt). Šie pokalbiai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau, o pinigai jam buvo perduodami ne kaip skolos N. K. grąžinimas, o kaip atlygis už klientų UAB „M“ suradimą. Kasatorius pažymi, kad net ir tuo atveju, jei būtų daroma išvada, jog R. S. padėjo N. K., su kuria faktiškai gyveno kaip partneriai, atgauti tariamai M. J. paskolintus pinigus ir tai darė proteguodamas UAB „M“, tokie jo, kaip valstybės tarnautojo, veiksmai yra nusikalstami, nes atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kyla piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams bei kitiems artimiems asmenims. Prokuroro teigimu, nekyla abejonių, kad N. K. buvo R. S. artimas asmuo, nes su juo faktiškai vedė šeimyninį gyvenimą.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nenustačius, kad R. S. jam inkriminuotus veiksmus padarė siekdamas gauti materialinį atlygį, tokie veiksmai vertintini kaip drausminis nusižengimas, nes nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris būtinas veiką pripažįstant nusikaltimu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. S. padaryta žala valstybei BK 228 straipsnio 2 dalies prasme laikytina didele ir darančią jo padarytus veiksmus nusikaltimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Iš byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos matyti ir tai, kad R. S., padarydamas didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, šiuos padarinius suvokė ir jų tikslingai siekė, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl šių aplinkybių kasatorius mano, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas R. S. pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nustatęs, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu, vykdydamas tarnybines pareigas priešgaisrinės priežiūros srityje, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, priešingais tarnybai interesais pagal iš anksto sugalvotą planą kartu su M. J. įsteigė UAB „M“, kurios veikla – priešgaisrinės saugos signalizacijų ir automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas bei techninė priežiūra, teisėtai atlikdamas Panevėžyje ir jo rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir nustatęs trūkumus, patalpų savininkams neteisėtai, rekomenduodavo (siūlė) sudaryti sutartis dėl nustatytų trūkumų šalinimo tik su UAB „M“, kurios faktinis akcininkas buvo jis pats, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą; po to pats priiminėjo UAB „M“ atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatuoti, taip UAB „M“ neteisėtai užtikrino nuolatinę gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas) ir, už tai gaudamas neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis bei materialinėmis vertybėmis, diskreditavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno vardą, parodė nepagarbą įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir jo struktūrinio padalinio autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistąjį R. S. pripažindamas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nustatė būtinus šios nusikalstamos veikos požymius – didelę žalą valstybei ir siekimą turtinės ar kitokios asmeninės naudos, todėl apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo R. S. išteisino konstatavęs, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro kasacinį skundą, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tokį sprendimą kasacinės instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes išteisinamajame nuosprendyje pateikė pernelyg siaurus motyvus, paneigiančius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – didelę žalą valstybei, be to, neatlikęs įrodymų tyrimo, neištyręs visų reikšmingų įrodymų ir nepašalinęs prieštaravimų, sprendė dėl šio straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – siekimo turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, o tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti rašomas laikantis ir BPK 305–307 straipsniuose nurodytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad BPK 386 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Taigi, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, šis teismas, iš naujo tikrindamas pirmosios instancijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, turi ne tik atsakyti į visus esminius paduotų apeliacinių skundų argumentus, bet ir vadovautis kasacinės instancijos teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas antrą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikė, tik iš dalies įvykdė kasacinės instancijos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje išdėstytus nurodymus. Kaip jau minėta, šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė du aspektus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinė tvarka. Apeliacinės instancijos teismas priklausomai nuo priimamo procesinio sprendimo rūšies (išteisinamasis nuosprendis ar nutartis atmesti apeliacinį skundą) turėjo ne tik atsakyti į visus nuteistojo apeliacinio skundo esminius argumentus, bet ir pateikti išsamius motyvus, paneigiančius ar patvirtinančius pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, objektyvųjį požymį – didelę žalą valstybei, bei, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pašalinęs prieštaravimus, padaryti išvadą dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto veiką kvalifikuojančio požymio – siekimo turtinės ar kitokios asmeninės naudos, buvimo ar nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisindamas R. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamoje byloje įvykdė tik vieną kasacinės instancijos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytą reikalavimą. Teismas atliko byloje įrodymų tyrimą, apklausė liudytojus M. J., N. K., V. K., R. M., A. S., iš naujo įvertino įrodymus ir išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kvalifikuojantį požymį – siekimą turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Tačiau skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtiną objektyvųjį požymį – didelę žalą valstybei, neaptarė ir neišanalizavo įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šį veikos kvalifikavimui reikšmingą objektyvųjį požymį, taip pažeisdamas ir BPK 20 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad, nenustačius pirmiau paminėto veiką kvalifikuojančio požymio – siekimo turtinės ar kitokios asmeninės naudos, bet nepaneigus didelės žalos valstybei požymio, vertinant pastarąjį požymį su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nuteistojo veika galėjo būti kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad didelės žalos požymio nustatymo klausimas yra faktinių aplinkybių sritis, kuri priskirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, privalo išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, ištirti visus šio klausimo sprendimui reikšmingus įrodymus, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų juos įvertinti ir pateikti motyvuotas išvadas ne tik dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto veiką kvalifikuojančio požymio – siekimo turtinės ar kitokios asmeninės naudos, bet ir dėl didelės žalos požymio buvimo ar nebuvimo R. S. veikoje.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 386 straipsnio reikalavimus, ne iki galo įvykdė 2010 m. gruodžio 28 d. kasacinės nutarties nurodymus, surašydamas nuosprendį, nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų BPK 305 straipsnio 1, 2 dalyse ir 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų bei 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Jonas Prapiestis

Viktoras Aidukas