Baudžiamoji byla Nr. 2K–572/2012
Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00095-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.9.2. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu ir pagal 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams. Iš nuteistojo G. K. priteista UAB „Omnitel“ 73 813,74 Lt.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,
n u s t a t ė :
G. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d., būdamas UAB „N“ direktorius, į jokios veiklos nevykdančią UAB „N“ įmonę fiktyviai įdarbino vienuolika asmenų, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir su UAB „Bitė Lietuva“ atstovais Kaune, Savanorių pr. 135, nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. iki 2007 m. lapkričio 28 d. sudarė keturias sutartis, pagal kurias gavo paslaugų ir prekių, o būtent: 2007 m. rugpjūčio 16 d. sudarė sutartį Nr. GSCD/54294/2007, pagal kurią įgijo mobiliojo ryšio paslaugas bei 3 mobiliojo ryšio telefonus už 2997 Lt; 2007 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį Nr. 1159592, pagal kurią įgijo mobiliojo ryšio paslaugas bei 3 mobiliojo ryšio telefonus už 3097 Lt; 2007 m. spalio 12 d. sudarė sutartį Nr. GSCD/70413/2007, pagal kurią įgijo mobiliojo ryšio paslaugas bei 3 mobiliojo ryšio telefonus už 3297 Lt; 2007 m. lapkričio 28 d. sudarė sutartį Nr. GSCD/80426/2007, pagal kurią įgijo mobiliojo ryšio paslaugas bei 3 mobiliojo ryšio telefonus už 3747 Lt, tačiau už prekes ir paslaugas neatsiskaitė, prekių negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB „Bitė Lietuva“ 18 698,17 Lt turtinę žalą.
Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d., būdamas UAB „N“ direktorius, į jokios veiklos nevykdančią UAB „N“ įmonę fiktyviai įdarbino vienuolika asmenų, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ir su UAB „Omnitel“ atstovais Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė sutartį Nr. OM681797, pagal kurią įgijo mobiliojo ryšio paslaugas bei 36 mobiliojo ryšio telefonus už 73 813,74 Lt, tačiau už prekes ir paslaugas neatsiskaitė, prekių negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „Omnitel“ 73 813,74 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendį: taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – baudą.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes paviršutiniškai patikrino skunde išdėstytą prašymą dėl jam be pagrindo netaikyto BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto. Kasatorius pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė bausmę įvertinęs jį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad jis teisiamas pirmą kartą, tačiau, nepaisant to, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra per griežta.
Kasatorius mano, kad teismai, skirdami bausmę, reikiamai neatsižvelgė į tai, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir davė nuoširdžius parodymus, taip padėdamas ikiteisminiam tyrimui, be to, nusikalto pirmą kartą gyvenime, išlaiko mažametį vaiką, o jo draugė yra nėščia.
Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismo prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą, o įvertinus, kad jis išlaiko mažametį vaiką, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje – baudą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bausmei švelninti nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, nes nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jų turi būti bent dvi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau vien šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka norint taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis iš dalies atlygino turtinę žalą, nes byloje nėra duomenų apie sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, o atlygintos žalos dydis yra itin mažas. Pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažintas ir dalinis žalos atlyginimas, jeigu jis buvo savanoriškas ir atliktas iki teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, o jeigu nuosprendis apskųstas – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Be to, pripažįstant tokią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, atsižvelgiama ne tik į tai, kokia turtinės žalos dalis atlyginta ar pašalinta, bet ir į tai, kokias realias galimybes kaltininkas turėjo atlygindamas ar pašalindamas žalą, ar parodė iniciatyvą ir pan.
Tuo tarpu teismai neįvertino, kokias galimybes kasatorius turėjo atlyginti turtinę žalą: jis vienintelis šeimoje dirba, jokio nekilnojamojo turto neturi, o draugė nedirba ir augina du mažamečius vaikus, gimusius 2009 m liepos 26 d. ir 2012 m. balandžio 9 d., taigi atlyginti net ir nedidelę žalos dalį buvo nelengva. Be to, kasatorius nurodo, kad kreipėsi į UAB „Omnitel“ dėl žalos atlyginimo išdėstymo, jam buvo pasakyta, kad bus paruoštas susitarimo projektas, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme UAB „Omnitel“ atstovai tokio susitarimo projekto neparengė. Kasatoriui kreipusis pakartotinai, jam UAB „Omnitel“ atstovai pareiškė, kad susitarimo projekto nerengs. Po to kasatorius 2012 m. kovo 26 d. į UAB „Omnitel“ sąskaitą pervedė dalį lėšų žalai atlyginti – 424 Lt.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde ir, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės bei apeliacinio skundo argumentų, tarp jų dėl dalinės žalos atlyginimo nepripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir švelnesnės, nei įstatymo numatytos bausmės paskyrimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasatorius atlygino tik itin mažą dalį, t. y. 424 Lt, iš priteistos jo veiksmais UAB „Omnitel“ padarytos 73 813,74 Lt žalos. Akivaizdu, kad tai nesuteikia pagrindo pripažinti minėtą aplinkybę atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos, kai kaltininkas savo noru atlygina ne dalį (šiuo atveju dar ir itin mažą dalį), o visą nusikaltimu padarytą žalą. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, bet šio klausimo sprendimas imperatyviai siejamas su būtinosiomis sąlygomis, kurių nenustačius šios normos taikymas yra negalimas. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl minėto straipsnio taikymo galimybės byloje, be bent dalinio turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, turi būti nustatytos dar mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šioje baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad nustatė tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o kitos lengvinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimui pagrindo nerado. Todėl, prokuroro nuomone, teismas pagrįstai netaikė kasatoriui BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, juo labiau, kad tai yra teismui įstatymo suteikta teisė, o ne pareiga, nes net esant visoms būtinoms sąlygoms teismas gali, bet neprivalo taikyti minėtos įstatymo normos nuostatų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, laikydamasis BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų ir atsižvelgdamas į visas aplinkybes, už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė žymiai švelnesnę bausmę negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Nuteistojo G. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi norint nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas turi nustatyti ne tik atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir bent vieną šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytą aplinkybę.
Kasatorius teigia, kad teismas jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrė per griežtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, ir prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką – baudą.
Kolegija pažymi, kad nors teismas nustatė vieną BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kasatorius prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau taikant BK 62 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, iš kurių viena yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Teismai pripažįsta žalos atlyginimą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (kasacinės nutartys Nr. 2K- 437/2007, 2K- 420/2007).
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino kasatoriui BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš kasatoriaus 73 813,74 Lt turtinės žalos UAB „Omnitel“, o jis prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atlygino tik labai mažą jos dalį, t. y. 424 Lt, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis su UAB „Omnitel“ nesitarė dėl galimybės turtinę žalą atlyginti dalimis, akivaizdu, kad jo veiksmai yra nepakankami pripažinti juos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai kasatoriui netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies.
Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-435/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-435/2008">2K-435/2008</a>, 2K-323/2008, 2K-625/2007, 2K-444/2007, 2K-415/2012).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Piesliakas
Vladislovas Ranonis
