Baudžiamoji byla Nr. 2K-526/2012
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01566-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.8.
1.2.26.2.1. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant L. Baužienei,
dalyvaujant prokurorui M. Dūdai,
nuteistajam E. R.,
nuteistojo gynėjui advokatui S. Alysui,
nukentėjusiajam L. R.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per tris mėnesius.
Iš E. R. priteista atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 702,71 Lt už nukentėjusiojo L. R. gydymą.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu E. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos – 702,71 Lt paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimo, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 3 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, Draugystės pr. 25, esančio naktinio klubo „Martini“ bendroje baro ir šokių aikštelės patalpoje, tyčia, be priežasties, kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. R. du kartus į veidą; tokiais veiksmais padarė jam kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, nosies pamato srityje, sulaužė nosies kaulus, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, bei, tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, priimto vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, turinio, tokį sprendimą šis teismas priėmė konstatavęs, kad neįrodyta, jog E. R. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai vertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis iš esmės pagrįstas tik nukentėjusiojo L. R. ir liudytojo V. T. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pradžioje, tačiau jie turėjo būti vertinami kritiškai, nes yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pasak kasatoriaus, pirminių apklausų metu nukentėjusysis L. R. iš jam pateiktų nuotraukų neatpažino jį sumušusio asmens. Akistatos metu jo taip pat neatpažino. Vėlesnėse apklausose paaiškino, kad jis (kasatorius) jo tikrai nemušė, o tai, kad jis po įvykio praėjus mėnesiui laiko pramogų ir laisvalaikio centre „Akropolis“ atpažino kaip jį sumušusį asmenį, įvardijo suklydimu. Kasatoriaus nuomone, tai visiškai suprantama, nes įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,4 promilės etilo alkoholio). Toje vietoje, kurioje buvo sumuštas L. R., turėjo būti prastas apšvietimas. Naktinio klubo salėje turėjo būti blanki šviesa bei didelis triukšmas. Nukentėjusysis minėjo, kad jis nesitikėjo, jog gali būti sumuštas, viskas vyko staiga ir netikėtai. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. R. galėjo klysti, manydamas, jog jis (kasatorius) prieš jį kėlė ranką. Liudytojui V. T. nebuvo suteikta galimybė gyvai atpažinti nusikaltimą padariusį asmenį, akistata taip pat nebuvo atlikta. Anot kasatoriaus, dėl minėtų aplinkybių negalima daryti išvados, kad nukentėjusiojo L. R. ir liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti jį kaltinantys parodymai yra absoliučiai teisingi. Šie asmenys vėliau nurodė, kad jis (kasatorius) nėra tas asmuo, kuris mušė nukentėjusįjį. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų - nėra vaizdo ar garso įrašų iš įvykio vietos, iškart po nukentėjusiojo pareiškimo įvykio vieta nebuvo apžiūrėta.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tam, kad būtų išsamiai ištirtos visos aplinkybės, buvo būtina spręsti ir vertinti įrodymų patikimumo klausimą, t.y. įrodymus rinkti ne tik apie esmines nusikaltimo aplinkybes, bet ir, atlikus analizę, spręsti, ar duomenys, gauti iš atskirų įrodymų šaltinių, yra patikimi. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje pagrindinis apkaltinamojo nuosprendžio įrodymų šaltinis - nukentėjusiojo L. R. ir liudytojo V. T. parodymai, užfiksuoti pirmesnių apklausų metu. Tačiau jie, pasak kasatoriaus, yra prieštaringi, nenuoseklūs ir prieštarauja ne tik jų pačių vėliau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams (kasatoriaus, liudytojos A. K. parodymams, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotiems duomenims, kad naktinio klubo „Martini“ darbuotojai įvykio naktį nematė E. R. dalyvaujant muštynėse). Reziumuodamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir be pagrindo jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorius savo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį iš esmės argumentuoja tuo, kad byloje jo kaltumą patvirtinančių įrodymų nėra, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai įvertino įrodymus, o dėl to ir netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (nuteistojo) kaltumo arba nekaltumo bei kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal BPK 329 straipsnyje nustatytus nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 3 punktas). Pagal BPK 331 straipsnyje nustatytus reikalavimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, kad, panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turi nurodyti šio teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teisėjų kolegija pripažinti, kad šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, neturi teisinio pagrindo.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikytis šio įstatymo nuostatų ir reikalavimų privalo ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas.
Remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 3 val., naktiniame klube „Martini“ nukentėjusysis L. R. buvo sumuštas, jam buvo padaryti sužalojimai kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, sulaužytas nosies kaulas (t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas), kad tuo metu klube buvo ir kaltinamasis E. R., tačiau byloje įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog būtent jis sumušė nukentėjusįjį, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, kad ji padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, t. y. neišanalizavus, neįvertinus visų ištirtų įrodymų bei jų visumos.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), dar kartą apklausė nukentėjusįjį L. R., liudytojus – ikiteisminio tyrimo pareigūnus S. V., N. G., išsamiai išanalizavo visus nukentėjusiojo bei liudytojo V. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, duomenis, užfiksuotus atpažinimo iš nuotraukų protokoluose, bei kt. įrodymus ir, juos įvertinęs, pripažino, kad E. R. išteisintas nepagrįstai, nes byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusįjį L. R. naktinio klubo „Martini“ patalpose, dėl chuliganiškų paskatų du kartus kumščiu suduodamas į veidą, nesunkai sužalojo E. R..
Teisėjų kolegija pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad jos padarytos nesivadovaujant įstatymu bei nėra logiškai pagrįstos, neturi teisinio pagrindo.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. R. baudžiamasis įstatymas - BK 284 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas – pritaikytas tinkamai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
