D. P. pagal ANK 423 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-23-316/2019

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00969-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.11.8;

(S)

21.11.10; 21.11.11

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimas ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens D. P. skundas netenkintas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė K. G. 2018 m. gegužės 23 d. D. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2018 m. kovo 22 d. 14. 15 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas D. gatve įvažiavo į D. g. – Ž. g. šviesoforo reguliuojamų sankryžą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, ir atsitrenkė į sankryžoje buvusį bei posūkio manevrą į kairę baiginėjantį atlikti automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, bei sužeista (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi keleivė I. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. (toliau – Institucijos) 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 225 Eur dydžio bauda.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui, tačiau skundžiama 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas D. P. skundą dėl Institucijos nutarimo atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismo prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

4.1. Skunde nurodo, kad liudytojų, kuriais rėmėsi teismas, paaiškinimai nepagrindžia apelianto kaltės, priešingai, patvirtina, jog jis į sankryžą įvažiavo leistinu būdu. Teigia, kad liudytojų paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems ir yra nepatikimi. Mano, kad, tam, kad būtų nustatyti kalti asmenys, byloje turėjo būti skirta techninė eismo įvykio ekspertizė.

4.2. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į šviesoforų veikimo ciklą, atstumą nuo „Stop“ linijos iki susidūrimo vietos, į leistiną greitį, jam į sankryžą įvažiavus mirksint galimai paskutiniam žaliam šviesoforo signalui, susidūrimo vietoje jis atsidūrė jau mirksint geltonam šviesoforo signalui ir užsidegant raudonam šviesoforo signalui. Teigia, kad tokie duomenys yra paremti matematiniais skaičiavimais, kurie turėtų būti patvirtinti techninės ekspertizės eksperto išvada, ir taip išsprendžiant ginčą objektyviai ir teisingai.

4.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojų paaiškinimus. Nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, jog J. V. į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui ketindamas sukti į kairę, sustojo praleisti priešais važiuojančius automobilius, o užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, pabandė išvažiuoti iš sankryžos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad J. V. bei I. V. nurodė priešingai, jog jų automobilis siekė užbaigti manevrą mirksint geltonam šviesoforo signalui, o ne draudžiamam raudonam. Pažymi, kad J. V. dėl sankryžoje buvusių transporto priemonių neįsitikino manevro saugumu ir, nematydamas visos eismo juostos, siekė užbaigti manevrą, neturėdamas tikrumo, jog tai padaryti saugu. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo jo pateiktais paaiškinimais, jog sankryžoje buvo kitos sunkiasvorės transporto priemonės, kurios trukdė J. V. matomumui, nurodant, kad šią aplinkybę pateikė tik jis. Pažymi, kad apie sankryžoje buvusius automobilius patvirtino tiek J. V., I. V., nurodydami, kad laukė iki geltonos mirksinčios šviesoforo spalvos, kuomet galės tęsti manevrą stovint sankryžoje. Pažymi, kad J. V. turėjo būti įsitikinęs, kad visa kelio eismo juosta iki sankryžos pradžios yra saugi.

4.4. Teigia, kad liudytojo S. J. paaiškinimai kelia abejones, nes jis nurodo, kad į sankryžą apeliantas įčiuožė degant raudonam šviesoforo signalui. Apelianto teigimu, šių aplinkybių liudytojas S. J. apskritai nematė. Nurodo, jog teismas klaidingai bei nepagrįstai konstatavo J. V. teisę tikėtis, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui jis galės baigti manevrą ir kiti vairuotojai nepažeis kelių eismo taisyklių bei nesukels pavojaus eismo dalyviams.

4.5. Mano, kad jis įvažiavęs į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, turėjo teisę tikėtis, kad pavyks manevrą užbaigti, tai yra pervažiuoti sankryžą, kad ir mirksint geltonam šviesoforo signalui ar užsidegus raudonam, kadangi priešais važiuojantis automobilis turėjo pareigą įsitikinti ar visose sankryžos eismo juostose ir dar toliau nėra atvažiuojančių automobilių, kuriems privalo duoti kelia manevrui užbaigti, ir tik tuomet tęsti pradėtą manevrą. Apeliantui akivaizdu, jog J. V. neįsitikino, kad nuo geležinkelio stoties D. gatve nėra atvyksiančių automobilių, ir negalėdamas matyti, rizikuodamas tęsė manevrą, taip užkirto kelią apeliantui ir sukėlė eismo įvykį. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pripažinęs, kad bet kokia abejonė bei prielaida yra vertinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. D. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas nustatė visas objektyvias ir subjektyvias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad D. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 73.11 punkto reikalavimus, į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios I. V. sveikata ir apgadinti automobiliai. D. P. veika pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8. Remiantis ANK 423 straipsnio 2 dalimi, administracinė atsakomybė asmeniui kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ANK numatytus padarinius sukėlė Kelių eismo taisyklių pažeidimai, numatyti: Kelių eismo taisyklių 9 punkte, kuriame nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Bei Kelių eismo taisyklių 73.11. punkte, kuriame nustatyta, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (-os) rodyklė (rodyklės), ji (jos) informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas padarė jo ginčijamą administracinį nusižengimą, jais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybine versiją patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės.

10. Pritariant apylinkės teismo padarytoms išvadoms dėl D. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai pažymėjo, jog apelianto kaltę patvirtina nuoseklūs tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. V. (administracinė byla, b. l. 16, 25) ir tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duoti nukentėjusiosios I. V. parodymai (administracinė byla, b. l. 15, teisminė byla, b. l. 40). Minėtų nukentėjusiųjų pirminiai parodymai iš karto po eismo įvykio, tiek pirmosios instancijos teisme nesikeitė, nukentėjusieji nurodė, kad jų automobilis buvo sustojęs sankryžoje, į kurią įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, ir pajudėjo iš vietos užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Kaip matyti iš liudytojo S. J. parodymų, duotų po eismo įvykio, papildomos apklausos metu (administracinė byla, b. l. 19, 20), tiek pirmosios instancijos metu, (teisminė byla, b. l. 40), jis tvirtino, kad išgirdęs cypiančių stabdžių garsą, po kurio sekė smūgio garsas, pažiūrėjo į sankryžą bei matė, jog D. gatve važiuojantiems automobiliams degė raudonas šviesoforo signalas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo parodymai patvirtino nukentėjusiųjų parodymus ir paneigė apelianto bei liudytojo T. J., kuris važiavo kartu su D. P., todėl galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi, parodymus. Abejoti šiais liudytojo S. J. parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo, kadangi jie tik patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus, be to, jis parodymus davė būdamas prisiekęs sakyti tiesą ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais ir pagrįstai nurodė, kad jis nei nukentėjusiųjų, nei apelianto D. P. nepažinojo, į įvykio vietą atvyko pats, prisistatė policijos pareigūnams ir davė paaiškinimus, o tai, jog jis įvykio metu buvo degalinėje, patvirtina degalinės pateiktas vaizdo įrašas (administracinė byla, b. l. 78).

11. Apeliantas D. P., tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiajam J. V. matyti tiesiai važiuojantį jo automobilį trukdė eismo įvykio metu sankryžoje buvę automobiliai, tarp jų ir sunkiasvoriai. Atsakant į šį skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, jog byloje tik apeliantas po eismo įvykio praėjus dviem mėnesiams duotuose parodymuose nurodė, kad sankryžoje matomumą ribojo kitos transporto priemonės, kad šalia jo automobilio kairiąja juosta važiavo autobusas, krovininis sunkvežimis (administracinė byla, b. l. 17, 34), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius parodymus atmetė bei nurodė, kad tokią apelianto iškeltą įvykio versiją paneigia tai, kad susidūrimo jo automobilis buvo nublokštas į kairę, atsidūrė priešingos krypties eismo juostoje, tačiau neatsitrenkė į jokią neva šalia jo iš kairės važiavusią transporto priemonę.

12. Kaip jau buvo minėta, Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Ši taisyklė galioja visiems eismo dalyviams. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, kad apeliantas įvažiuodamas į sankryžą turėjo įvertinti eismo situaciją, tačiau jis buvo neatsargus, neįsitikino, kad įvažiuoti į sankryžą saugu ir jis nekelia pavojaus sau ar kitų asmenų ar jų turto saugumu, ir tai lėmė eismo įvykio kilimą. Apeliacinės instancijos vertinimu, nukentėjusysis J. V. turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad užsidegus geltonam ar net raudonam šviesoforo signalui jis galės baigti pradėtą manevrą ir kiti vairuotojai nepažeis kelių eismo taisyklių bei nesukels pavojaus eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, jog esant leistinam greičiui prieš sankryžą vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad užsidegus draudžiamam važiuoti šviesoforo signalui bet kuriuo momentu prie šviesoforo spėtų sustabdyti automobilį. Nukentėjusysis J. V. nurodė, kad jis tęsė posūkio manevrą į kairę užsidegus geltonam šviesoforo signalui ar jau net raudonam (administracinė byla, b. l. 25), įsitikinęs, kad automobilių nėra, tačiau staiga atsiradęs apelianto automobilis trenkėsi į jo vairuojamą automobilį, minėtas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji I. V.. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas prieš sankryžą nebuvo pakankamai sumažinęs savo automobilio greičio, kad užsidegus draudžiamam važiuoti šviesoforo signalui bet kuriuo momentu prie šviesoforo spėtų sustabdyti automobilį, bet siekė pravažiuoti sankryžą.

13. Apeliantas skunde mano, kad, tam, kad būtų nustatyti kalti asmenys, byloje turėjo būti skirta techninė eismo įvykio ekspertizė. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjama bylos medžiaga, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriuos teismas gali analizuoti ir vertinti ir be eismo įvykio ekspertizės.

14. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad vien tai, jog D. P. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. P. padarė administracinį nusižengimą, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti jį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Boleslovas Kalainis