Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-354/2019
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00057-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;1.2.14.4.1;2.4.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 31 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,
sekretoriaujant Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,
nuteistojo R. M. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2016 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. M., būdamas (duomenys neskelbtini), baudos izoliatoriuje, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. kovo 15 d., parašė ir socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnui perdavė išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei R. V. adresuotą laišką, adresu: (duomenys neskelbtini), žinodamas ir suprasdamas grasinančio laiško turinį, taip grasindamas susidoroti su R. V. bei jos artimaisiais, tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė R. V. perduoti savo turtą, tai yra reikalavo pervesti jam 1000 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
1. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo jam sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad įvertinus jo prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, tai, jog jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui, jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje jis įgijo staliaus specialybę, todėl nori greičiau išeiti į laisvę, susirasti darbą, susitvarkyti savo gyvenimą, padėti mamai.
2. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
3. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą
6.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
6.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 181 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas 13 kartų teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms padarymo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra niekur nedirbantis (1 t., b. l. 90-109, 146-148). Pažymėtina, kad nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad R. M. anksčiau teistas, šiuo metu pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas 2018 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo R. M. ir jo padarytos veikos pavojingumą didina ir tai, kad jis jau eilę kartų yra teistas dėl nusikalstamų veikų padarymo nuosavybei. Nors apelianto nuomone, įvertinus jo prisipažinimą, nuoširdų gailestį, kad jis netrukdė ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, į paminėtas aplinkybes atsižvelgė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto skunde nurodomos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtoms aplinkybėms prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje jis įgijo staliaus specialybę, todėl nori greičiau išeiti į laisvę, susirasti darbą, susitvarkyti savo gyvenimą, padėti mamai, nemenkina nei jo kaltės, nei padarytos veikos pavojingumo, todėl tai nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą nuteistojo R. M. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, R. M. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau vykdė naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. M. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.
6.3. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad R. M. už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nurodomas bausmės vidurkis (BK 181 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, nuteistajam R. M., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Nijolė Matuzevičienė
Vidmantas Mylė
Gražvydas Poškus
