A. K. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-519/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08597-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,

gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018-02-18 apie 02.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), J. J. namuose, tyčia sugriebęs už plaukų parvertė ant grindų I. J., gulinčią ant grindų tampė už plaukų, tuo nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Vileikienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, kuriuo A. K. išteisintas, pakeisti ir A. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su 2016-03-29 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmę iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. K. neišvykti už rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Priteisti iš kaltinamojo A. K. civilinį ieškinį nukentėjusiajai I. J. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų ir bylos aplinkybių vertinimu, priimtas išteisinamasis nuosprendis, prokurorės manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.1.1. Skunde teigiama, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, suteikdamas kaltinamojo parodymams pranašumą prieš kitus įrodymus, todėl aprašomojoje nuosprendžio dalyje padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl kaltinamojo A. K. išteisinimo.

2.1.2. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiosios I. J. parodymai, prokurorės nuomone, yra nuoseklūs. Nukentėjusioji parodė, kad A. K. jos anytos namuose, kur jis buvo nepageidaujamas, naktį, prie jos priekabiavo, todėl ji galėjo jį atstumti (galimai suduoti per veidą), norėdama apsisaugoti, gintis nuo A. K. neteisėtų veiksmų. Todėl tokiais savo veiksmais ji (nukentėjusioji) įžeidė A. K., kuris čiupo I. J. už plaukų ir tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

2.1.3. Be to, A. K. pareiškimą dėl I. J. veiksmų policijoje parašė tik po to, kai I. J. kreipėsi su pareiškimu dėl to, jog A. K. jai sukėlė fizinį skausmą. Pažymi, kad A. K. neneigia, kad jis (neva) pakviestas T. J. nakties metu ėjo į nepažįstamų žmonių namus, kur buvo švenčiamas J. J. gimtadienis, nors jau pirmą kartą jam atvažiavus į kiemą išėję asmenys prašė jo išvažiuoti, t. y. leido jam suprati, kad jis yra nepageidaujamas. A. K. nurodė, kad jis uždėjo I. J. ranką ant peties ir paklausė „ko, zuiki, puoli“. I. J. jam du kartus ranka sudavė į veidą, todėl jis, gindamasis nuo jos, atbula ranka stipriai „atsistūmė“, o ji jam subraižė ranką ir už ausies.

2.1.4. Prokurorė skunde nurodo, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina teisme ir ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai: J. J., J. G. ir M. J..

2.2. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas analizuoja ir lygina proceso dalyvių parodymuose neesmines aplinkybes, t. y. tikslią prieš tai vykusio konflikto tarp I. J. ir A. K. vietą, A. K. priekabiavimo prie I. J. mastą, jos reakciją, bet neanalizuoja esminės reikšmės turinčio – fizinio skausmo sukėlimo fakto.

2.3. Prokurorė apibendrindama savo apeliacinį skundą nurodo, kad A. K. sučiupus I. J. už plaukų, I. J. sušukus iš skausmo, prašant pagalbos, atsibudo jos vyras M. J., kuris iš karto atėjo prie žmonos. Tai pamatęs A. K. iš karto sureagavo ir paleido I. J. plaukus, tokiu būdu baigdamas savo neteisėtus veiksmus. Be to, liudytoja J. J. taip pat šaukė į pagalbą M. J., nes ji dėl senyvo amžiaus ir prastos sveikatos nesitikėjo savo jėgomis suvaldyti A. K. bei apginti savo marčią. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas vertindamas įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo A. K. kaltę, juos vertino selektyviai, akivaizdžiai tik kaltinamojo A. K. naudai, todėl A. K. atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

3. Atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo A. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Apygardos teismas atkreipia prokurorės dėmesį, kad prokurorė apeliaciniu skundu prašo ne panaikinti skundžiamą 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų išteisinamąjį nuosprendį, priimtą A. K. atžvilgiu, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o jį pakeisti, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnį (Nuosprendžio pakeitimo pagrindai) Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) neteisingai paskirta bausmė; 3) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių; 4) netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Tuo tarpu, BPK 329 straipsnyje (Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir kt. Įvertinus tai, kas išdėstyta, prokurorės skundo reikalavimas pakeisti skundžiamą nuosprendį yra vertintinas kaip techninė rašymo apsirikimo klaida ir yra pataisytinas.

6. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

6.1. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2013">2K-363/2013</a>, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk2LTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-496-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-496-746/2015">2K-496-746/2015</a>).

6.2. Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. K. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajai I. J. padaryto fizinio skausmo sukėlimo.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo prokurorė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.

8.1. Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nuosprendyje daugiausia dėmesio skyrė išteisintojo A. K. parodymams, jog liudytojų J. J., J. G. ir M. J. parodymus, nukentėjusiosios I. J., vertino selektyviai – rėmėsi tik ta jų parodymų dalimi, kuri neprieštaravo kaltinamojo parodymams ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

8.2. Lyginant išteisintojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurorės skundo argumentais, jog teismas išteisindamas A. K. rėmėsi jo prieštaringais parodymais. Viso proceso metu A. K. paaiškino įvykio faktines aplinkybes, t. y. kokiomis aplinkybėmis jis buvo pas J. atvažiavęs, ką jis ten veikė. Jis parodė, kad 2018-02-18 vėlai vakare jis su sugyventinei K. V. priklausančiu automobiliu „BMW“ važiuodamas pamatė, kad J. namuose dega šviesa, todėl užvažiavo į svečius. Įvažiavus į kiemą, laukan išėjo T. J. ir 3-4 moterys, iš kurių viena – I. J. – buvo itin arši. T. paprašius, šį vežė į (duomenys neskelbtini) kavinę nusipirkti butelio degtinės, tačiau nuvažiavus kavinė nebedirbo, nes buvo po 24 val. Tada jis pasiūlė T. duoti butelį iš savo namų. Jie nuvažiavo į jo namus, jis paėmė butelį degtinės, padavė T. ir abu grįžo į J. sodybą. Jo namuose su T. alkoholio negėrė. Automobilį vairavo jis, buvo blaivus, jokie nurodomi vaikinas ir mergina su jais nevažiavo. Nuvažiavus kartu įėjo į namą. Vos įėjus I. J. pradėjo jį pulti žodžiais. Jis iš pradžių kalbėjo gražiai, po to uždėjo jai ranką ant peties ir paklausė „ko, zuiki, puoli?“. Tada ji jam du kartus ranka sudavė į veidą, todėl jis gindamasis nuo jos atbula ranka stipriai atsistūmė, o ji jam subraižė ranką ir už ausies. T. tuo metu buvo šalia ir viską matė. Butelį degtinės iš T. atėmė jo mama. Taip pat buvo dvi moterys – T. draugė ir dar viena, kurios sėdėjo prie stalo. M. iš kambario išėjo iš karto tik prasidėjus konfliktui. Išėjus J. užsikabino duris, todėl lauke jis dar pabeldė į langą ir pasakė „atsiskaitykite už butelį, aš ne labdaros fondas“. Jis nei iki šio įvykio, nei po to sužalotas nebuvo, jį sužalojo I. J.. Nuvykęs pas ekspertus atliko apžiūrą, bet su pareiškimu kreipėsi tik po to, kai sužinojo, kad I. J. parašė pareiškimą, nes taip elgtis jam nebūdinga (nevyriška). Ar nuo jo atsistūmimo I. J. buvo nugriuvusi, nematė, nes tuo metu jį stūmė J. J.. Be to, I. J. galėjo nugriūti ne tik nuo jo atsistūmimo, bet ir dėl girtumo. Tačiau I. J. už plaukų jis nebuvo suėmęs ir gulinčios netempė. Mano, kad ji jį apkalba, nes nori gauti pinigų; be to, „yra aršaus charakterio ir viskas turi būti pagal ją“. Su ja susitikęs bandė susitarti, dalyvaujant jos teisininkui, bet ji pareikalavo labai daug pinigų, todėl jis atsisakė toliau bendrauti. Bandė susitaikyti, nors yra nekaltas, nes supranta, kad ankstesni teistumai jam trukdo (gali būti vėl pripažintas kaltu). Tai žinojo ir I. J. (pati jam sakė), todėl ir reikalauja daug pinigų.

8.3. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad [...] padavęs degtinės butelį T. J. parvežė atgal į namus, važiavo dviese. T. J. jam pasiūlė trumpam užeiti, jis sutiko. T. J. įėjus į namą, ant jo tarpduryje, nespėjus įeiti į vidų, žodžiais puolė I. J., priėjusi prie jo du kartus delnu sudavė jam į dešinę veido pusę. Jis gindamasis bandė ranka ją nuo savęs atstumti, o ši nagais griebė jam už sprando ir subraižė. Tuo metu jis ją vienu rankos judesiu nuo savęs atstūmė. Atstūmė lėtu judesiu, tai nebuvo smūgis, todėl I. J. tikrai negalėjo skaudėti, ji nenugriuvo. Tuo metu ant jo puolė kiti viduje buvę asmenys, tačiau niekas smūgių nesudavė, nes jis pasišalino, t. y. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. I. J. sugriebęs už plaukų ir ant žemės parvertęs nebuvo, gulinčios ant grindų už plaukų netampė ar kitokiu būdu jai fizinio skausmo nesukėlė (1 t., b. l. 182-184).

9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apklaustų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymuose esančius netikslumus (pozicijos keitimą), kuriuos tiksliai įvertino ir konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

9.1. Liudytojai (M. J., J. J., T. J. ir J. G.) yra artimi nukentėjusiajai – jos sutuoktinis, jo motina, brolis ir brolio draugė, kurie kartu dalyvavo J. J. gimtadienyje, o kaltinamasis yra jiems pašalinis asmuo (T. J. pažįstamas draugas). Pirminiuose parodymuose J. J. (2018.02.19 d. apklausa – 1 t., b. l. 60, 63) ir M. J. (2018.02.20 d. apklausa – 1 t., b. l. 74) nurodė, kad konflikto metu kambaryje prie stalo buvo ir J. G.. Minėta liudytoja nurodė, kad miegoti nuėjo kai T. J. (jos draugas) net nebuvo išvažiavęs (2018.04.13 d. apklausa – 1 t., b. l. 122). M. J. taip pat nurodė, kad pirmą kartą T. kalbėjosi su dviem atvažiavusiais asmenimis, su kuriais vėliau išvažiavo, kad konfliktas įvyko kambaryje, kuriame buvo ir brolis T. (2018.02.20 d. apklausa – 1 t., b. l. 74). Tuo tarpu J. J. tiek 2018.02.19 d. (1 t., b. l. 60, 63), tiek 2018.05.04 d. (1 t., b. l. 67) apklausose nurodė, kad T. grįžo su trimis nepažįstamais asmenimis – dviem vyrais, kurie abu buvo girti (1 t., b. l. 60) ir moterimi. I. (turėjo būti nurodyta I.) kaltinamajam ranka sudavė per veidą neapsikentusi priekabiavimo kambaryje prie stalo (2018.02.19 d. apklausa – 1 t., b. l. 60). Vėlesniuose savo parodymuose nurodė, kad neapsikentusi priekabiavimo virtuvėje (2018.04.06 d. akistata – 1 t., b. l. 155) bei netyčia, norėdama iš jo glėbio išsilaisvinti ar jį atstumti virtuvėje (2018.05.04 d. apklausa – 1 t., b. l. 67). Keitėsi ir nukentėjusiosios parodymai dėl smūgių sudavimo A. K., t. y. I. J. iš pradžių nurodė, kad kaltinamajam ranka sudavė per veidą labai supykusi (2018.02.20 d. apklausa – 1 t., b. l. 24). Vėlesniuose parodymuose nurodė, kad stumdama nuo savęs netyčia (2018.05.03 d. apklausa – 1 t., b. l. 29). Priešingai nei apklausose teigė nukentėjusioji, ji akistatoje pripažino sudavusi du kartus delnu per veidą gindamasi, nes jis (A. K.) ją lietė (2018.04.06 d. akistata – 1 t., b. l. 151). Be to, ji nurodė, kad A. K. ir T. J. pirmą kartą susitikę prieangyje gėrė alkoholinius gėrimus (2018.04.06 akistata – 1 t., b. l. 152).

9.2. Tai, kad išteisintojo A. K. ir apklaustų liudytojų parodymai dėl kai kurių aplinkybių, skiriasi, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad išteisintojo ir liudytojų duoti parodymai yra prieštaringi. Įvertinusi išteisintojo A. K. parodymus tiek atskirai, tiek juos lyginant tarpusavyje su anksčiau nurodytų liudytojų parodymais, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas aptartus įrodymus vertino selektyviai, jog rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri patvirtino išteisintojo keliamą versiją.

10. Pažymėtina, kad vertinant ar buvo padaryta A. K. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis: pranešimą apie nusikalstamą veiką, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus įvykio vietoje, nukentėjusiosios blaivumą, anot nukentėjusiosios, patirtus sužalojimus ir sukeltą jai fizinį skausmą bei kitą byloje esančią medžiagą.

10.1. Iš byloje esančio I. J. 2018 m. vasario 18 d. 03.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), pranešimo apie įvykį, matyti, kad I. J. pranešdama apie įvykį, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog konfliktas yra nurimęs, nepageidaujami asmenys yra pasišalinę. Moteris rišliai nepaaiškino (nesugebėjo) įvykio aplinkybių dėl ko sukonfliktavo. Policijos pagalbą kvietė dėl nepageidaujamų asmenų. Ji teigė, kad dėl skundo teikimo pagalvos, šiuo metu teikti skundą atsisako. Patikrinus I. J. alkoholio matuokliu „Alcotest6810“ Nr. ARYC-0013, patikros Nr. 0631551, galioja iki 2018 m. vasario 28 d. jai nustatytas 1,36 prom. neblaivumo laipsnis. Apžiūrėjus įvykio vietą namo langai nebuvo išdaužyti, kitų asmenų skundų dėl įvykio, negauta.

10.2. 2018 m. vasario 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. vasario 18 d. 03.28 val. buvo gautas pranešimas, kad į namus buvo atėję nepažįstami asmenys, kurie daužė langus, daiktus, konfliktavo su pranešėjos sūnumi. Pokalbio metu girdėjosi agresyvaus vyro šauksmai. Situacija neaiški. Atvykus pareigūnus pasitiko konflikto dalyvė I. J., kuri paaiškino, kad konfliktas jau nurimęs, nepageidaujami asmenys pasišalinę; ji rišliai nepaaiškino (nesugebėjo) įvykio aplinkybių dėl ko sukonfliktavo. Policijos pagalbą kvietė dėl nepageidaujamų asmenų. Teigė, kad dėl skundo pagalvos, šiuo metu teikti skundą atsisakė. Jai alkoholio matuokliu nustatytas 1,36 prom. neblaivumas. Kitų asmenų skundų dėl įvykio negauta (1 t., b. l. 8).

10.3. 2018 m. vasario 20 d. protokolu–pareiškimu nukentėjusioji I. J. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Policijos komisariato veiklos skyrių pranešdama apie jos atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. vasario 18 d. 02.30 val. (duomenys neskelbtini), jos uošvienės namuose, prie jos priekabiavo A. K., kuris paėmęs ją už plaukų, ją pargriovė ant žemės. Jai gulinti ant grindų, ją tempė už plaukų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Nurodė, kad jai dėl griuvimo atsirado kraujosruva ant dešinės rankos. Į medikus dėl patirto sužalojimo, nesikreipė (1 t., b. l. 11). Panašios aplinkybės dėl įvykio yra nurodytos ir 2018 m. vasario 19 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 9). Be to, iš policijos BIRT žiūryklėje esančių duomenų nustatyta, kad A. K. įsiveržė į anytos namus (duomenys neskelbtini), kur [...] puolė stumdytis, išprašomas lauk nereagavo, pagriebė pareiškėjai už plaukų, parvertė ant žemės, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 4). Tarnybiniame pranešime nurodė, jog susisiekus telefonu su I. J., ji nurodė, kad atvykti į policiją negalinti ir pareiškimą pateiksianti kitą dieną (1 t., b. l. 9).

10.4. Byloje esanti 2018 m. vasario 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjos buvo skirta užduotis specialistui atlikti objektų tyrimą (siekiant nustatyti kokie sužalojimai padaryti I. J.) (1 t., b. l. 39-41). 2018 m. vasario 23 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pas specialistus dėl jai galimai padarytų kūno sužalojimų I. J. nenuvyko. 2018 m. vasario 23 d. ryte paskambinusi telefonu I. J. nurodė, kad yra serganti (pakilusi aukšta temperatūra), dėl ko pas ekspertus kūno apžiūrai nevyksianti, todėl jos kūno tyrimas byloje nebuvo atliktas (1 t., b. l. 43).

10.5. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, tyrėja T. Z. parodė, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisimena ir jo dalyvių – kaltinamojo bei nukentėjusiosios – neatpažįsta. Patikslina, kad buvo nuvykusi į kažkokį iškvietimą, kur rado 2–3 žmones. Jie skundėsi, kad bijojo, jog kažkas galėjo išdaužyti langus ir patekti į namo vidų. Sakė, kad tas asmuo išvažiavo su „BMW“. Kad būtų skundų dėl smurto, neatsimena (2018 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 122).

10.6. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas S. S. parodė, kad įvykio aplinkybių beveik neprisimena. Tik prisimena, kad važiuojant pagal iškvietimą į įvykio vietą ją buvo sunku rasti, todėl jiems kelią su švyturėliais parodė anksčiau atvykę Šiaulių policininkai. Nuvažiavę rado lyg tai dvi moteris. Ką jos aiškino ir dėl ko skundėsi, neatsimena. Visais atvejais nuvykus juos kvietusiems asmenims, jei šie skundžiasi dėl pavartoto smurto, niekada nesiūlo pareiškimą rašyti išsiblaivius, o iš karto paima pareiškimus ir iš neblaivių asmenų (2018 m. spalio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 133-134).

10.7. 2018 m. vasario 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 275/2018(04) nustatyta, kad A. K. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame užausyje, dešinėje sprando pusėje ir dešinėje plaštakoje padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 29). Patikslintoje 2018 m. balandžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos skyriaus tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 547/2018(04) nustatyta, kad odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Tikėtina, kad kiti sužalojimai padaryti tiesioginių, iš viso ne mažiau šešių, trauminių poveikių pasėkoje (2 t., b. l. 33).

11. Iš byloje esančių ir apylinkės teismo įvertintų bylos duomenų darytina išvada, kad tarp nukentėjusiosios I. J. ir A. K. kilo buitinis konfliktas, tačiau nukentėjusiajai fizinis skausmas A. K. veiksmais nebuvo sukeltas.

11.1. Nagrinėjamu atveju, telefonu nukentėjusioji pranešdama apie įvykį nurodė, kad nepageidaujami asmenys daužo langus, daiktus, konfliktuoja su pranešėjos sūnumi. Pranešime policijai nėra minimas panaudotas prieš nukentėjusiąją smurtas ar sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 129). Be to, policijos pareigūnės T. Z. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 8) ir iš teisme apklaustų liudytojų T. Z. ir S. S. parodymų nustatyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą ar sukeltą fizinį skausmą nenurodė (nenurodė ir A. K. galimai padarytų sužalojimų (kraujosruvos) ant dešinės rankos plaštakos). Atvykusiems policijos pareigūnams ji tiksliai negalėjo (nesugebėjo) paaiškinti įvykio aplinkybių (dėl girtumo, jai nustatytas 1,36 prom. neblaivumas) ir dėl ko kvietė policiją. Be to, anot nukentėjusiosios vėlesnių parodymų, ji patyrė fizinį smurtą, tačiau atsisakė rašyti pareiškimą dėl prieš ją panaudoto smurto, t. y. pareiškimą apie prieš ją panaudotą smurtą (sukeltą fizinį skausmą) ji surašė tik praėjus 2 dienoms po minėto įvykio (1 t., b. l. 11). Nors I. J. teigia policininkams iš karto skundusis dėl pavartoto smurto, netikėti dviejų nesuinteresuotų liudytojų – policijos pareigūnų – parodymais nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios argumentai (jog ji pirmą kartą pateko į tokią situaciją ir todėl nežinojo, kaip elgtis) yra vertini kaip nepagrįsti, nes kiekvienas asmuo, patyręs fizinį smurtą ir atsiradus fiziniams sužalojimams, būtų objektyviai reagavęs, t. y. pateikęs skundą dėl patirtų sužalojimų ar pavartoto smurto, ko esamoje situacijoje nebuvo padaryta. Todėl pritartina apylinkės teismo argumentams, kad nukentėjusiosios, kuri teigia patyrusi itin didelį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus (dėl ko gydosi iki šiol ir t. t.) būtent dėl smurto, šio fakto nepaviešinimas nei pirminiame pranešime policijai, nei atvykusiems policininkams yra visiškai nesuprantamas ir kartu logiškai nepateisinamas.

11.2. Taip pat, bylos medžiagoje nėra nukentėjusiosios atlikto ir specialisto įvertinto kūno apžiūros tyrimo (specialisto išvados) dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ar sukelto fizinio skausmo įvertinimo. Nesant tokio tyrimo ir specialisto išvadų apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą ar patirtus sužalojimus negalima objektyviai įvertinti ar prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas. Nukentėjusioji neatvyko atlikti minėto kūno apžiūros tyrimo, nes tuo metu ji susirgo (1 t., b. l. 39-41, 43). Byloje šią nukentėjusiosios priežastį įrodančių dokumentų nebuvo gauta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nei nukentėjusiajai nebuvo nustatyti sužalojimai, išteisintajam A. K. specialistų išvadose yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, galėjęs pasireikšti įvykio metu nustatytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 29, 33). Nors nukentėjusioji apklausose ir teisiamajame posėdyje nurodo, kad jai ginantis, supykus delnu vieną ar du kartus ji sudavė A. K. į veidą ar netyčia sudavus bandė jį „atstumti“, tokių specialistų konstatuotų sužalojimų (užausyje, sprande, kokie buvo nustatyti A. K. specialistų išvadomis) paneigti negalima. Jokių įrodymų, kad šie sužalojimai A. K. buvo padaryti kitu laiku, nėra nustatyta, todėl šie byloje esantys duomenys duoda pagrindą nukentėjusiosios parodymus vertinti kritiškai, nes jos pateikta įvykio versija dėl sudavimo A. K. vieną ar kelis kartus į veidą, neatitinka kaltinamajam nustatytų sužalojimų.

11.3. Kitų duomenų byloje apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą (išskyrus liudytojų parodymus) byloje nebuvo nustatyta. Nukentėjusiosios apeliacinio skundo dėl jai sukelto fizinio skausmo ar jos atžvilgiu panaudoto smurto byloje nebuvo gauta.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų objektyvių įrodymų, remtis vien tik nukentėjusiosios I. J., liudytojų M. J., J. J., T. J. ir J. G. parodymais, atsižvelgiant į išteisintojo A. K. parodymus, jam padarytus sužalojimus ir kitą byloje esančią medžiagą bei daryti išvadą, jog A. K. tyčia sugriebęs už plaukų parvertė ant grindų nukentėjusiąją I. J., gulinčią ant grindų tampė už plaukų, tuo nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą, negalima. Kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai yra tik išvestiniai, netiesioginiai, todėl turi būti vertinami itin atidžiai, juo labiau, kad pagal liudytojų T. J. ir J. G. parodymus tik nustatyta, jog aptariamu laiku įvyko konfliktas tarp A. K. ir I. J., tačiau liudytojai paties įvykio nematė, be to liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad kartu su A. K. viduje buvo atėję ir dar du nenustatyti asmenys (vyriškis ir mergina), taip pat nesutampa.

13. Taigi, priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka ištyrė ir įvertino nukentėjusios I. J. ir liudytojų J. J., J. G., M. J. parodymus ir nei BPK 20 straipsnio, nei kitų įstatymų nuostatų nepažeidė bei pagrįstai išteisino A. K., nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir, vadovaujantis prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pripažinti kaltu bei nuteisti A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. Pažymėtina, kad prokurorė teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl liudytojų (J. J., J. G., M. J. ir T. J.) duotų parodymų prieštaringumo, jų vertinimo, sprendžiant A. K. kaltės klausimą bei dėl minėtų liudytojų parodymuose galimai esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių buvimo.

15.1. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, per ikiteisminį tyrimą jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335-895/2015">2K-335-895/2015</a>).

15.2. Išanalizavęs aplinkybes, kuriomis minėti liudytojai buvo apklausti (ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje) bei analizavęs minėtų liudytojų parodymuose pastebimus tam tikrus netikslumus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja, matę įvykio aplinkybes, įvykio metu buvo vartoję alkoholio, į tai, kad ne visi liudytojai, išskyrus J. J., realiai matė įvykio aplinkybes, pažymi, kad asmenys neturėtų būti teisiami už melagingų parodymų davimą, jeigu byloje, kurioje buvo duoti melagingi parodymai, dar nepriimtas nuosprendis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, kurie parodymai melagingi. Melagingų parodymų konstatavimas tokiu atveju reikštų kitos dar nebaigtos bylos faktinių aplinkybių vertinimą, kurių dar neįvertinęs tą bylą nagrinėjantis teismas.

16. Be to, nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu nesuteikia apeliacinės instancijos teismui iniciatyvos, šiuo atveju, kelti klausimą dėl minėtų liudytojų atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus aptarė ir išsamiai išanalizavo liudytojų parodymuose pastebimus prieštaravimus, dėl to, atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

18. BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, tačiau nagrinėjamu atveju, procese dalyvavo prokuroras, kuris, manydamas, jog yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, pats gali inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir atlikimą pagal nurodytą straipsnį.

19. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė nukentėjusiajai I. J. priteisti civiliniu ieškiniu nukentėjusiajai padarytą 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų (500 Eur – advokato atstovavimo išlaidos ruošiant dokumentus ir 100 Eur – procesinės išlaidos kelionėms, vykstant į policijos įstaigą) atlyginimo.

19.1. Kadangi A. K. paliekamas išteisintu, skundo argumentai dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio, t. y. dėl 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos ir 600 Eur (šešių šimtų eurų) atstovavimo ir vykimo procesinių išlaidų yra atmetami.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė

Vidmantas Mylė

Gražvydas Poškus