M. P., L. O., D. K., R. Č., T. M., V. T., V. B., V. K., E. M., V. J., S. A. ir L. Š. pagal BK 147 str., 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-165-976/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05908-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.1;

1.2.6.3.1; 1.1.8.1.2; 2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. J. ir L. O. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

M. P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 1471 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo penkeriems metams šešiems mėnesiams bausmė. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

L. O. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Iš M. P. J. priteista D. K. 3844,48 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. Č. – 695 Eur turtinei žalai atlyginti, bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje – 526,35 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. P. J., L. O. ir T. M. lygiomis dalimis priteista po 200 Eur atstovavimo išlaidų VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartis, kuria nuteistųjų L. O., T. M. ir M. P. J. bei jo gynėjo Vytauto Sirvydžio apeliaciniai skundai atmesti.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti ir T. M., V. T., o V. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. P. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, esant tikslui pagrobti svetimą turtą, 2017 m. vasario 6 d. apie 8 val. savo automobiliu „Peugeot 806“, atvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis į (duomenys neskelbtini), esantį Rumšiškių seniūnijoje, Kauno rajone. Po to laukė jų prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtą – papurškę nukentėjusiajai D. K. į veidą ašarinių dujų ir kumščiu sudavę vieną kartą jai į veidą, įsibrovė į nukentėjusiosios namą, ten surišę nukentėjusiajai rankas ir kojas, po to demonstruodami peilį ir grasindami supjaustyti nukentėjusiąją, grasindami padegti nukentėjusiosios namus, vėliau tris kartus kumščiu sudavę nukentėjusiajai į pilvą ir vieną kartą įspyrę jai į pilvą, padarydami nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė D. K. priklausantį 4522 Eur vertės turtą, D. K. ir V. K. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus, padarydami 4522 Eur turtinę žalą.

2. M. P. J. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. sausio 30 d. apie 10 val. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), E. M. namų kieme, pirkdamas iš E. M. automobilį „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia įrašė į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra V. J., t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“ įrašė V. J. vardą, pavardę, asmens kodą ir grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė V. J. vardą, pavardę ir pasirašė V. J. vardu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. sausio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

M. P. J., L. O. ir T. M. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytą dieną, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, M. P. J. ir L. O. susitarė su T. M., kad pastarasis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone, ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas lėšas pasisavins dalydamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam palikdami minimaliai pragyventi būtinas lėšas. Po to, pasinaudodami nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2000 Eur skolos (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), M. P. J., panaudodamas fizinį smurtą – 2017 m. kovo 22 d. nuo 19.30 val. iki 21 val. Kaune, Savanorių pr. 95, prie kavinės „Veronika“, mažiausiai du kartus kumščiu tyčia sudavęs nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskėlė pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, M. P. J. ir L. O. automobiliu „Alfa Romeo“, nugabeno nukentėjusįjį į rūsį, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ten užrakinę laikė jį nelaisvėje apie dvi valandas. Be to, M. P. J. 2017 m. kovo 27 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinėje, lipdamas laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia vieną kartą įspyręs pastarajam į nugarą; vėliau, panaudodami apgaulę, M. P. J. ir L. O., pažadėję nukentėjusiajam darbą Jungtinėje Karalystėje, Londone, ardyti automobilius už 60 Eur per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 Eur per dieną, tariamai taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakydami, jog realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslėpdami, jog taip pat nukentėjusysis bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, taip užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, Londoną. Vėliau nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, M. P. J. ir L. O. apgyvendino nukentėjusįjį L. O. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), taip jį kontroliavo. 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, L. O. susitarė su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, pastarasis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č. Po to 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. M. P. J. savo automobiliu „Alfa Romeo“, nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „Mega“, esančio Kaune, sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, tačiau 2017 m. kovo 30 d. apie 15.20 val. Kauno rajone, Ringaudų sen., Ringaudų k., prie degalinės „Timėjas“, mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č.

3. M. P. J. nuteistas pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad 2017 m. kovo 17, 18, 19 d. Raseinių rajone, Viduklės sen., (duomenys neskelbtini), savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti jam, t. y. M. P. J., 2000 Eur skolos (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. glaistyti sienas, klijuoti plyteles ir atlikti kitus vonios remonto darbus.

4. M. P. J. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, 2017 m. kovo 30 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įgijo, t. y. pirko iš V. B. už 25 Eur, R. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

5. M. P. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas kartu su V. T. kaip padėjėju, M. P. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą – bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje turtą – pinigus, po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo naudojamas automobilis „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas L. Š. vardu, draustas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, M. P. J. paprašė V. T., o V. T., būdamas UAB „A“ direktorius, M. P. J. prašymu 2017 m. kovo 21 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB „A“ patalpose, suklastojo PVM sąskaitą faktūrą, serijos (duomenys neskelbtini), apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“ remonto – dažymo darbus, 526,36 Eur sumos, nors darbai realiai atlikti nebuvo, ir persiuntė šią PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą, o M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12.19 val. persiuntė bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje šią žinomai suklastotą 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“ remonto – dažymo darbus, 526,36 Eur sumos, todėl 2017 m. kovo 23 d. į L. Š. banko sąskaitą gavo draudimo išmoką – 526,35 Eur, taip M. P. J. įgijo, o V. T. padėjo įgyti svetimą – bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje turtą – 526,35 Eur.

6. M. P. J. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami kartu su V. T., M. P. J. turint tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą – bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje turtą – pinigus, o V. T. turint tikslą padėti M. P. J., 2017 m. kovo 21 d. M. P. J. paprašė UAB „A“ direktoriaus V. T. suklastoti PVM sąskaitą faktūrą dėl tariamai atliktų automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto – dažymo darbų; 2017 m. kovo 21 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB „A“ patalpose, UAB „A“ direktorius V. T. UAB „A“ vardu išrašė 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serijos (duomenys neskelbtini), 526,36 Eur sumos, apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“ remonto – dažymo darbus, nors darbai realiai atlikti nebuvo, minėto dokumento tikrumą patvirtino UAB „A“ antspaudu bei parašu ir tą pačią dieną persiuntė šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą, taip suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo, o M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12 val. 19 min. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą persiuntė bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, taip panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

7. Nuteistasis M. P. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendį su pakeitimais: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti; 2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl M. P. J. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimas), taip pat pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas dėl draudimo išmokos, disponavimas suklastota PVM sąskaita faktūra), skiriant galutinę subendrintą bausmę ne ilgesnės trukmės nei kasatoriaus išbūtas suėmimo laikas, ir pripažinti, kad jis už šias nusikalstamas veikas paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko; 3) D. K. ir R. Č. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai ir atstovavimo išlaidų atlyginimo iš kasatoriaus nepriteisti. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Kvalifikuodami M. P. J. veikas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai galimų kitų nusikalstamų veikų požymius vertino kaip atitinkančius BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>). Be to, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Aiškinant teismų praktikoje verbavimą, kaip prekybos žmonėmis požymį, yra nurodyta, kad jį atitinka ar vertinamos kaip rengimasis verbuoti situacijos, kai dedami skelbimai žiniasklaidos priemonėse. Byloje susiklosčiusi teisinė situacija yra visai kitokia, nes kasatorius niekuomet ir niekur nedėjo jokių skelbimų, kuriuose būtų nukreipęs siekį prekiauti žmonėmis į neapibrėžtą asmenų ratą ir taip daręs „atranką“, kuris priviliotas asmuo būtų tinkamiausias prekybos žmonėmis objektas. Kasatorius pažymi, kad su nukentėjusiuoju R. Č. susipažino atsitiktinai dėl paskolos. Pats faktas, kad R. Č. savo noru nusprendė skolintis ir buvo skolingas kasatoriui, neatitinka jokios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų argumentais, kad verbavimas šiuo atveju pasireiškė R. Č. įsitikinimu, jog jis privalo bet kokiu būdu grąžinti paskolą kasatoriui, nes paskolą grąžinti buvo įsipareigojęs pats nukentėjusysis R. Č., o jo sprendimo vykti į užsienį motyvai atskleidžia, kad prieš nukentėjusįjį nebuvo panaudota apgaulė, nebuvo naudojamasi jo priklausomumu ar pažeidžiamumu. Aiškinant teismų praktikoje gabenimą, kaip prekybos žmonėmis požymį, pažymima, kad kaip gabenimas negali būti vertinamos situacijos, kai nukentėjęs asmuo savarankiškai vyksta iš vienos vietos į kitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-699/2018">2K-156-699/2018</a>, 2K-7-104-719/2021). Byloje nustatyta, kad R. Č. pamiršo savo asmens dokumentą kasatoriaus automobilyje paliktos striukės kišenėje, todėl nurodė mikroautobusui sustoti prie degalinės, pats skambino kasatoriui, prašydamas atvežti dokumentą, kad galėtų tęsti kelionę, o tai aiškiai rodo R. Č. savanorišką siekį vykti dirbti į užsienį. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis praeityje yra dirbęs užsienyje, o pasiskolintus iš kasatoriaus pinigus ketino panaudoti daliai jo anksčiau uždirbtų užsienyje lėšų grąžinti. Dėl to bylą nagrinėję teismai be pagrindo preziumavo priverstinį nukentėjusiojo vykimą, nesiejo šios aplinkybės su nukentėjusiojo pažeidžiamumo kriterijumi.

7.2. Bylą nagrinėję teismai klydo padarydami išvadą, kad BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas buvo baigtas, kai nukentėjusysis R. Č. buvo policijos pareigūnų išlaipintas iš mikroautobuso, nes tuo metu jokia nusikalstama veika nei buvo daroma, nei buvo padaryta, nes tik patys ketinimai (jeigu yra įrodyti) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl to buvo netinkamai pritaikyta ir BK 21 straipsnio 1 dalis, pagal kurią rengimasis yra ne bet kokie, o tik konkretūs veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-511/2018">2K-345-511/2018</a>, 2K-130-693/2017, 2K-7-162-303/2019). Be to, tam, kad nusikaltimas būtų baigtas, reikia, kad būtų sudarytas sandoris dėl žmogaus, o tai šioje byloje nebuvo nustatyta.

7.3. Kasatorius teigia, kad prieš nukentėjusįjį R. Č. nebuvo panaudota apgaulė. Priešingai, kasatorius, netgi prieš sudarydamas su nukentėjusiuoju paskolos sutartį, nukentėjusįjį įspėjo ir teigė, kad, turėdamas kitą galimybę, pinigų nesiskolintų (nukentėjusiojo R. Č. 2017 m. kovo 30 d. apklausos protokolas). Ši aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų nebuvo vertinama. Visi kiti su paskolos civilinio teisinio santykio sudarymu vykę veiksmai (sutikimas dėl paskolos, vekselio pasirašymas) vyko išimtinai R. Č. iniciatyva ir jo valia, kasatoriui nesiėmus jokių aktyvių veiksmų, o priešingai, šį perspėjus apie paskolos prasmę ir reikšmę. Nukentėjusysis R. Č., apklausiamas proceso metu, nurodė, kad pasiskolintus 1000 Eur išleido įvairiems pirkiniams. Manytina, kad apgaulės požymis BK 147 straipsnio 1 dalies prasme negali būti iš esmės aiškinamas kitaip nei apgaulės požymis BK 182 straipsnio 1 dalies kontekste. Aiškinant teismų praktikoje apgaulės požymį BK 182 straipsnio 1 dalies kontekste pažymima, kad sukčiavimas atskiriamas nuo civilinio delikto ir pagal nukentėjusiojo atidaus, rūpestingo elgesio kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNTItODk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-152-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-152-895/2019">2K-7-152-895/2019</a>). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis R. Č., praeityje dirbęs užsienyje, būtų neveiksnus, negalėtų tinkamai pasirūpinti savo, kaip civilinės teisės subjekto, prievolėmis. Laisvą R. Č. pasirinkimą vykti į užsienį rodo ir tai, kad jam buvo siūlomas darbas ir Lietuvoje, tačiau jis darbo atsisakė. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. Č. dar kartą nurodė, kad jokia apgaulė prieš jį nebuvo panaudota, nes jam pakako žinoti, kad jis dirbs, o kokį darbą, ar teisėtai, to nežinojo. BK 147 straipsnio 1 dalies požymis „išnaudojimas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis“ buvo preziumuotas, nes niekas net nebandė aiškintis, ar numatytas darbas automobilių servise ar fabrike Jungtinėje Karalystėje atitiktų tokius požymius.

7.4. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį prekyba žmonėmis yra tada, kai yra pats prekybos, t. y. žmogaus pirkimo (ar kitokio perleidimo), sandorio elementas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>). Šioje byloje tokio sandorio elemento nebuvo ir jis negalėjo būti nustatytas, nes nebuvo nustatyti jokie asmenys, kuriems R. Č. būtų parduotas, ir kitos prekybos žmonėmis sandorio sąlygos. Faktas, kad nukentėjusysis skolinosi pinigus savo valia, baudžiamojoje byloje nebuvo paneigtas jokiais leistinais įrodymais. Jokių duomenų, kad kasatorius būtų nukentėjusiojo įsiskolinimą kam nors pardavęs (ypač kartu su skolininku), baudžiamojoje byloje nėra. Taigi, nesudarius jokio sandorio dėl žmogaus, jam net neišvykus iš Lietuvos Respublikos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kasatoriaus veika atitinka BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl pasinaudojimo nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, turi būti aiškinamasi, kodėl vienas ar kitas žmogus laikytinas pažeidžiamu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, 2K-283-458/2019). Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų argumentu šioje byloje, kad kasatorius pasinaudojo nukentėjusiojo priklausomumu ar pažeidžiamumu dėl šio priklausomybės nuo alkoholio, pinigų pragyvenimui neturėjimo, įsiskolinimo, nes pats nukentėjusysis ir kaip liudytoja apklausta jo sugyventinė nenurodė, kad įvykio metu R. Č. būtų priklausomas nuo alkoholio, be to, ne kasatorius atėmė iš R. Č. dokumentus, bet priešingai, jis tokius dokumentus suteikė (išpirko). Spręsdami dėl priklausomumo ir pažeidžiamumo požymių buvimo, bylą nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad R. Č., pamiršęs būtinus kelionei dokumentus, pačios kelionės metu nutarė ne pasinaudoti šia galimybe ir kelionės netęsti, bet priešingai, nusprendė iš kasatoriaus pasiimti trūkstamą dokumentą. Reikšminga ir tai, kad tariamai pinigus paskolinusių „rimtų žmonių“ ratas nebuvo nustatomas, nebuvo vertinamas jų keliamos grėsmės realumas. Kasatorius pažymi, kad jo pripažinimas kaltu dėl prekybos žmonėmis neatitinka baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principo, nes susidariusi teisinė situacija galėjo būti išspręsta civilinės teisės priemonėmis. Antai nustačius, kad R. Č. buvo priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, prokuroras galėjo kreiptis į teismą remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.85 straipsnio 1 dalimi, prašydamas pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą fizinio asmens, kurio veiksnumas tam tikroje srityje dėl psichikos ar elgesio sutrikimo yra apribotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>).

7.5. Kvalifikuodami kasatoriaus veiką pagal BK 1471 straipsnį 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Didžioji dalis argumentų, nurodytų dėl BK 147 straipsnio 1 dalies taikymo, tinkami ir pagrindžiant išvadą dėl netinkamo BK 1471 straipsnio 1 dalies taikymo. Apgaulė prieš R. Č. panaudota nebuvo. Nukentėjusiojo trumpalaikis darbas kartu su kasatoriumi pas šio artimuosius negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Byloje nenustatytas nė vienas iš BK 1471 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių. BK 1471 straipsnio 1 dalies požymiai „priverstinis darbas ar paslaugos“ buvo preziumuoti, nes niekas net nebandė aiškintis, ar numatytas darbas automobilių servise ar fabrike Jungtinėje Karalystėje atitiktų tokius požymius. Bylą nagrinėję teismai be jokio pagrindo nuvertino paties nukentėjusiojo poziciją, kad jis niekuomet nedirbo pas kasatoriaus artimuosius priverstinai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo maitinamas kartu su kasatoriumi tuo pačiu maistu, jam buvo leista pasirinkti darbo grafiką, nukentėjusysis kasatoriaus niekada nepasiteiravo, kokia skolos dalis atidirbta. Faktas, kad pats R. Č. jautė pareigą atiduoti skolą, ir jo savanoriškas pareigos vykdymas niekaip negalėjo būti pripažinti nusikalstama veika. Byloje nenustatyta, kad R. Č. būtų negalėjęs atsisakyti dirbti, būtų negalėjęs pasišalinti iš kasatoriaus artimųjų namų ar nedirbti konkrečią dieną, o tai paneigia darbo priverstinį pobūdį, alternatyvos nebuvimą. Pagal teismų praktiką, galimai išnaudojamo asmens domėjimasis (nesidomėjimas) darbo sąlygomis, įskaitant darbo apmokėjimo sąlygas, yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl išnaudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-104-719/2021). Subjektyvus paties nukentėjusiojo manymas ir jo abejonės, kada jis savo noru prisiimtą skolą atidirbs (nesant požymių, kad darbas priverstinis, ir nenoras aiškintis, kiek nukentėjusiojo darbas vertas), nepagrįstai teismų įvertinti kaip nusikalstama veika.

7.6. Kvalifikuodami kasatoriaus veiką pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad R. Č. vairuotojo pažymėjimas buvo jo savanoriškai perleistas V. B., o kasatorius tik atliko veiksmus, dėl kurių R. Č. vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas teisėtam savininkui. Dėl to tokie jo veiksmai neatitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir negali būti laikomi neteisėtais, juo labiau nusikalstamais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLTIyMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311-222/2017">2K-311-222/2017</a>, 2K-485/2014). Kita vertus, jei teismas darytų išvadą, kad buvo tokie neteisėti veiksmai kaip svetimo dokumento laikymas ar gabenimas, tai dokumento sugrąžinimas teisėtam savininkui reiškia atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (BK 23 straipsnio 1 dalis).

7.7. Atmesdamas prašymą skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę R. Č. priklausomybių lygiui, jo individualioms psichologinėms savybėms nustatyti, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis R. Č. neigė, kad yra visiškai priklausomas nuo alkoholio, kad turėjo šią priklausomybę įvykio metu. R. Č. sugyventinė V. B. nepatvirtino, kad R. Č. būtų visiškai priklausomas nuo alkoholio. Dėl to ši aplinkybė turėjo būti tiriama bylą nagrinėjusių teismų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė gynybos prašymą skirti ekspertizę šiai aplinkybei nustatyti.

7.8. Pripažindami nukentėjusiojo R. Č. slaptą sekimą teisėtu, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi buvo leista klausytis nukentėjusiojo R. Č. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, juos fiksuojant ir kaupiant bei gaunant išeinančių ir įeinančių SMS pranešimų turinį nuo 2017 m. kovo 28 d. iki tų pačių metų balandžio 28 d. Be to, 2017 m. kovo 29 d. tyrėja priėmė nutarimą slapta sekti nukentėjusįjį R. Č. siekiant surinkti duomenų apie asmenis, įvykdžiusius D. K. plėšimą, nors nebuvo jokių kliūčių kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją ir slapto sekimo teisėtumą patvirtinti teisėjo nutartimi. Kasatoriaus manymu, tokios procesinės prievartos priemonės prieš R. Č. buvo neproporcingos, siekiančios kitų tikslų, nei leistini baudžiamojo proceso veiksmai. Be to, tuo metu, kai buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, ikiteisminis tyrimas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį dar nebuvo pradėtas.

7.9. Darydami išvadą dėl to, kad nebuvo vykdytojo eksceso padarant BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, nukrypo nuo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo. Kasatoriui nebuvo žinomi kitų bendrininkų veiksmai prieš D. K., dėl jų jis nesitarė, taigi jis negalėjo būti nuteistas už plėšimą.

7.10. Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad kasatorius žinojo apie bendrininkų veiksmus D. K. plėšimo metu, pagrindė neleistinais įrodymais. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole yra nurodomi ne tik užfiksuoti garso įrašai, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūno samprotavimai bei vertinimai, o tai pažeidžia BPK 179 straipsnio nuostatas, neatitinka teismų praktikos reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-458/2020">2K-245-458/2020</a>). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu naudoti slapti tyrimo veiksmai, tačiau nėra aišku, kokių konkrečių slaptų veiksmų būdu gauti duomenys vėliau byloje buvo pripažintini leistinais įrodymais. Byloje kyla abejonių dėl to, ar slapti veiksmai apėmė tik garso įrašymo įrenginius, ar buvo panaudotas ir agentūrinis metodas, kuris yra ne ikiteisminio tyrimo, o kriminalinės žvalgybos forma. Reikšminga ir tai, kad, nepaisant ilgo slaptų veiksmų sankcionavimo laiko, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuoti tik vienos dienos pokalbiai. Be to, nors protokole nurodomi ir kiti asmenys, be kasatoriaus, protokole nurodomas vienintelis kartu esantis vyras. Iš to vyro pateikiamų klausimų matyti, kad toks slaptus veiksmus atliekantis vyras faktiškai vykdo neprocesinę kasatoriaus apklausą, o tai išeina už slapto sekimo veiksmo apimties ir pažeidžia kasatoriaus teises. Viena esminių įtariamojo teisių apklausos metu yra teisė tylėti ir atsisakyti duoti parodymus (BPK 21 straipsnio 4 dalis), o tokia neformali apklausa ją pažeidžia. Pažymėtina ir tai, kad slaptas sekimas, reglamentuotas BPK 160 straipsnyje, yra ne visai toks pats veiksmas kaip savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, reglamentuoti BPK 158 straipsnyje, ir ją vykdantis pareigūnas negali vykdyti neformalios apklausos, o jei ir įvykdo, tai jos duomenys negali būti laikomi leistinais ir sudaryti įrodymų viseto BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių prasme. Kasatorius teigia, kad toks veiksmas, koks buvo atliktas prieš jį, atitinka slaptosios operacijos ar teisėsaugos institucijų užduoties esmę (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 19 dalys), tai reiškia, kad buvo atliktas ne toks veiksmas, kurį sankcionavo ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartimi, o kriminalinės žvalgybos veiksmas, apie kurį duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nors jo teisėtumas ir pagrįstumas, jo metu surinktų duomenų teisėtumas turėtų būti patikrinti baudžiamojoje byloje. Nepaisydami šios aplinkybės, bylą nagrinėję teismai rėmėsi šių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis kaip įrodymais. Nagrinėdami ir vertindami šiuos duomenis, teismai tai darė selektyviai, nes ignoravo savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad kasatorius neketino dalyvauti plėšime, to nenorėjo, o plėšimas buvo padarytas bendrininkų, nesant susitarimo tarp kasatoriaus ir bendrininkų dėl plėšimo padarymo.

7.11. Surašydami baigiamuosius aktus, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos. Pagal teismų praktiką tada, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t. y. nurodant kiekvieno kaltinamojo, kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, rūšį, vaidmenį, atliktus veiksmus, bendrininkavimo formą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2013">2K-513/2013</a>). Skundžiami nuosprendis ir nutartis šių reikalavimų neatitinka, nes juose nekonkretizuotos teismų praktikoje nurodomos aplinkybės padarant veiką, teismų kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

7.12. Neatsižvelgdami, skirdami bausmę, į ilgą laiką taikytą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga proceso trukmė, ypač vertinant ilgą suėmimo trukmę, ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas pripažįstami išimtine aplinkybe, dėl kurios turi būti švelninama bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-7-109/2013, 2K-147-677/2015, 2K-24-689/2019). Ilgas intensyvios priežiūros taikymas šiuo aspektu taip pat reikšmingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1980 m. lapkričio 6 d. sprendime byloje Guzzardi prieš Italiją, peticijos Nr. 7367/76, pažymėjo, kad laisvės atėmimas ir laisvės apribojimas skiriasi savo intensyvumu, o ne pobūdžiu, o priemonės priskyrimas viena ar kitai kategorijai yra tik vertinimo dalykas. Dėl to reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją ir visus kriterijus, pavyzdžiui, nagrinėjamos priemonės vykdymo tvarkos pobūdį, trukmę, pasekmes. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors laisvės apribojimo atveju negalima kalbėti apie laisvės atėmimą vertinant kiekvieną laisvės apribojimą atskirai, tačiau vertinant juos kartu kyla galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio taikymo klausimas. Be kita ko, kai tokios kardomosios priemonės taikymo trukmė neturi jokios reikšmės, t. y. kai nėra įvertinama teismų parenkant bausmės rūšį, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ar skiriant galutinę bausmę, kyla dvigubo baudimo problema. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendime byloje Dacosta Silva prieš Ispaniją, peticijos Nr. 69966/01, buvo nustatytas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pirmiau nurodyta problema buvo nagrinėjama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendime byloje C?294/16 PPU, dėl jos yra pasisakiusi Europos Komisija, ji nurodė, kad būtent dėl kontrolės ar stebėjimo priemonių sutapties, intensyvumo ir trukmės kiekis virsta kokybe, todėl laisvės apribojimus, kylančius dėl visų šių priemonių, dėl jų griežtumo galima prilyginti laisvės atėmimo bausmei. Kasatorius pažymi, kad byloje ilgą laiką buvo suimtas, vėliau jam ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, procesas byloje truko ilgai, o į intensyvios priežiūros taikymą skiriant bausmę visiškai nebuvo atsižvelgta, nors iš tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų ir juos aiškinančios jurisprudencijos išplaukia, kad tai turėtų būti padaryta.

7.13. Patenkindami pareikštus civilinius ieškinius ir priteisdami atstovavimo išlaidų atlyginimą, teismai priėmė nepagrįstus sprendimus. Kasatorius pažymi, kad pirmiau nurodyti argumentai pagrindžia išvadą, jog civilinių ieškovų R. Č. ir D. K. civiliniai ieškiniai tenkinti nepagrįstai. Dėl tų pačių argumentų darytina išvada, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis išnaudojimui centrui priteistas taip pat nepagrįstai. Be to, proceso išlaidomis pripažintinos tik išlaidos už advokato teisines paslaugas, o visuomeninės organizacijos išlaidos procesinėmis išlaidomis neturėtų būti pripažintos.

8. Nuteistasis L. O. kasaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasaciniame skunde nurodo:

8.1. Kvalifikuodami kasatoriaus veiką pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius, nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir kasatorius M. P. J., tačiau papildomai pažymi, kad pažinties su nukentėjusiuoju R. Č. neužmezgė, šiam paskolos nesuteikė, bendravo su nukentėjusiuoju tik fragmentiškai, jokio smurto prieš jį nevartojo, taigi jo veika neatitinka verbavimo veikos požymio. Papildomai pagrįsdamas išvadą, kad gabenimas negalėjo būti laikomas baigta nusikalstama veika, kasatorius nurodo, kad BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti su aiškiu baigtumo momentu, taigi procese jis turėjo būti aiškiai nustatytas, o jo nenustačius, buvo netinkamai pritaikyta BK 21 straipsnio 1 dalis, pagal kurią rengimasis yra tik konkretūs veiksmai. Kasatorius tvirtina, kad apgaulės prieš R. Č. kasatorius nepanaudojo ir dėl to, kad vienoks ar kitoks M. P. J. elgesys negali būti savaime perkeliamas kasatoriui. Tokia išvada galėtų būti padaryta tik tada, jei būtų nustatyta jo ir M. P. J. bendra tyčia, jos susiformavimo momentas, tačiau to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė. Papildomai pagrįsdamas požymį, kad darbas Jungtinėje Karalystėje nebūtų atliekamas vergijos sąlygomis ar negalėtų būti vertinamas kaip priverstinis, kasatorius pažymi, kad T. M. dirbo tokį patį darbą Jungtinėje Karalystėje legaliai, mokėjo toje valstybėje mokesčius, o tai leidžia daryti išvadas, kad R. Č. darbas nebūtų vergiškas. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusiojo R. Č. tėvai žinojo apie būsimą šio kelionę į užsienį, tam pritarė ir skatino, o nukentėjusiojo tėvas net davė R. Č. kelionei pinigų. Papildomai pagrįsdamas išvadą, kad R. Č. negali būti laikomas pažeidžiamu asmeniu, kasatorius nurodo, kad nukentėjusiojo negalima laikyti skurde esančiu asmeniu. R. Č. negalėjo būti laikomas priklausomu nuo kasatoriaus asmeniu, nes nuo jo veiksmų R. Č. niekaip nepriklausė, jo tyčios bendrumo su M. P. J. tyčia bylą nagrinėję teismai nenustatė. Vien tai, kad kasatorius žinojo apie M. P. J. elgesį po tokių veiksmų atlikimo, nesuteikė pagrindo pripažinti, kad jis buvo M. P. J. bendrininkas, vykdytojas ar padėjėjas.

9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

9.1. Nesutiktina su kasacinių skundų argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 147 straipsnio 1 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį. Kasacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų veikos neatitinka verbavimo požymio, nes M. P. J. pažintis su R. Č. yra atsitiktinė, kad veika nepasireiškė skelbimų dėjimu, siekiant surasti prekybai žmonėmis tinkamą nukentėjusįjį ir pan., yra susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir nepaneigia M. P. J. veikos atitikties nusikalstamų veikų, aprašytų BK 147 straipsnio 1 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje, požymiams, nes skelbimų dėjimas nėra būtinas šių nusikalstamų veikų požymis, o M. P. J. nėra nuteistas už tai, kad R. Č. buvo jam skolingas. Konkretūs M. P. J. veiksmai, už kuriuos jis yra nuteistas, yra konkrečiai aprašyti skundžiamuose teismų sprendimuose. Taip pat atmestini panašūs nuteistojo L. O. argumentai, nes skundžiamuose teismų sprendimuose nuteistojo veiksmai aiškiai aptarti ir nurodyti. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad L. O. ir M. P. J. veikė aktyviai ir suderintai, siekdami bendro tikslo – išgabenti nukentėjusįjį R. Č. į Londoną išnaudojimo priverstiniam darbui bei nusikalstamų veikų darymo tikslais. Neatitinka teismų praktikos kasatorių argumentai, kad gabenimas, kaip prekybos žmonėmis veika, nebuvo baigtas. Teismų praktikoje gabenimas apibrėžiamas kaip išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas (fizinis perkėlimas) iš vienos vietos į kitą, nepriklausomai nuo to, ar ta vieta yra galutinė išnaudojimo vieta, ar tik tarpinė. Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų ir jos baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>). Taigi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, baigtumas yra siejamas su asmens gabenimo procesu, o ne asmens nugabenimu į paskirties vietą, todėl tai, kad nukentėjusysis nebuvo nugabentas į Jungtinę Karalystę, nes mikroautobusas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nereiškia, jog veika nebuvo baigta. Byloje nustatyta, kad M. P. J. ir L. O. organizavo R. Č. vykimą į Londoną, kad L. O., pasitaręs su T. M., nutarė, jog geriausia gabenti nukentėjusįjį mikroautobusu, nurodė M. P. J. užsakyti vietą mikroautobuse, o M. P. J. ją užsakė, automobiliu pristatė R. Č. į mikroautobuso išvykimo vietą, sumokėjo vairuotojui 80 Eur už kelionę, nurodė R. Č. laukti informacijos telefonu, kokiu konkrečiu adresu Londone jam vykti, kur jį turėjo pasitikti T. M. bei apgyvendinti pas save ir pristatyti į darbo vietą. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo judėjimas (vykimas į užsienį) buvo iš anksto suplanuotas ir nulemtas nuteistųjų veiksmų, todėl teismai, kasatorių veiksmuose konstatavę gabenimo požymį ir nustatę, kad nusikalstama veika yra baigta, baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų nepadarė.

9.2. Kasacinių skundų argumentai dėl savanoriško R. Č. vykimo į užsienį yra susiję su įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI5LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-229-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-229-495/2021">2K-229-495/2021</a>). Be to, jos išsamiai aptartos priimtuose teismų sprendimuose. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad nukentėjusiojo sutikimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kliudanti konstatuoti prekybos žmonėmis požymius. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, pasinaudojus asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, pavartojus prievartą ir grasinimus, šiais veiksmais palaužiant nukentėjusiojo valią, laisvę apsispręsti dėl savo veiksmų, negali būti laikomas savanorišku. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis R. Č. buvo pažeidžiamas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, pinigų pragyvenimui neturėjimo, įsiskolinimo, jautėsi nuo kasatorių priklausomas dėl skolos, bijojo prieštarauti, nesutikti, bijojo ne tik nuteistųjų, bet ir asmenų, iš kurių jis neva pasiskolino pinigus (kaip įvardijo nuteistieji – „rimtų žmonių“), smurto, tikėjosi dirbdamas užsienyje atidirbti pasiskolintus pinigus, todėl toks nukentėjusiojo sutikimas vykti į užsienį dirbti nelaikytinas savanorišku. Kasacinių skundų argumentai dėl to, kad R. Č. nebuvo apgautas, yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir bylos faktinių aplinkybių nustatymu, o tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pagal teismų praktiką apgaulė, kaip prekybos žmonėmis požymis, yra tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>, 2K-57-788/2022). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad apgaulę prieš nukentėjusįjį naudojo abu – tiek M. P. J., tiek L. O. Jų naudojama apgaulė pasireiškė neteisingos informacijos apie nukentėjusiojo darbą Anglijoje pateikimu ir reikšmingos informacijos nutylėjimu. Byloje nustatyta, kad kasatoriai aiškino nukentėjusiajam, jog Anglijoje jis ardys automobilius už 60 Eur per dieną, iš jų nukentėjusiajam atiteks 10 Eur per dieną, tariamai taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakydami, jog faktiškai už šį darbą mokama daugiau, ir nuslėpdami tikrąjį užmokesčio dydį, neinformuodami nukentėjusiojo apie darbo sąlygas, pasakydami pastarajam, jog jis dirbs tik tam, kad atiduotų skolą, nors iš bylos matyti, kad buvo planuojama, jog nukentėjusysis Jungtinėje Karalystėje bus taip pat verčiamas daryti nusikalstamas veikas, kad pastarojo vardu bus imamos paskolos, daiktai išsimokėtinai. Tokios teismų nustatytos faktinės aplinkybės atitinka apgaulės kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymį. Kasacinių skundų argumentas, kad išvada apie priverstinį darbą buvo preziumuota, prieštarauja teismų sprendimų turiniui, iš kurio matyti, kad visi būtinieji prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties požymiai yra išsamiai aptarti teismų sprendimuose.

9.3. Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad būtinas prekybos žmonėmis požymis yra pats prekybos (žmogaus pirkimo–pardavimo ar kitokio perleidimo) sandorio elementas, o tai šiuo atveju nenustatyta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prekyba žmonėmis laikomi įvairūs BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyti sandoriai (veiksmai), tarp jų ir verbavimas, gabenimas, žmogaus laikymas nelaisvėje ir pan. Kadangi šie požymiai alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų, žinant ar siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas bet kuria nurodyta išnaudojimo forma. Asmens valios palaužimo momentas prekybos žmonėmis atvejais atlieka pagrindinį vaidmenį, todėl būtinas prekybos žmonėmis požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiam palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>). Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad dėl M. P. J. ir L. O. veiksmų nukentėjusiojo valia ir laisvė pasirinkti elgesio variantą buvo palaužtos. Kasatoriai naudojosi R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nuolatinę kontrolę, taip užverbavo nukentėjusįjį vykti į užsienį dirbti priverstinių darbų ar dalyvauti nusikalstamose veikose ir gabeno jį mikroautobusu į Jungtinę Karalystę. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad M. P. J. ir L. O. susitarė su T. M., kad pastarasis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas lėšas pasisavins dalydamiesi tarpusavyje. Taigi nukentėjusiuoju M. P. J. ir L. O. disponavo kaip preke ir dėl jo darbo Anglijoje tarėsi ir su ten gyvenančiu nuteistuoju T. M. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kasatorių teiginys, kad šiuo atveju nėra sandorio, kuriame nukentėjusysis būtų buvęs objektu, yra nepagrįstas ir grindžiamas siekiu iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus ir nustatyti faktines bylos aplinkybes, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Atmestini kasatorių argumentai, kad R. Č. nebuvo pažeidžiamas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nukentėjusiojo pažeidžiamumą lėmė visuma byloje nustatytų aplinkybių (jo gyvenimo būdas, sunki materialinė padėtis, darbo neturėjimas, finansinis įsipareigojimas M. P. J. pagal vekselį ir dažnas alkoholio vartojimas), o kasatoriai sureikšmina tik vieną iš jų – priklausomybę nuo alkoholio. Kasatoriaus L. O. argumentas, kad R. Č. nuo jo niekaip nepriklausė, jis nebuvo bendrininkas, atmestinas, nes grindžiamas tiesiog nesutikimu su teismų išvadomis, nepateikiant jokių teisinių argumentų. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kodėl padarė išvadą dėl L. O. kaip bendrininko ir vykdytojo vaidmens, o nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių nesutikimą su teismų išvada, nėra pagrindo teigti, kad teismų išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra netinkamos.

9.4. Nesutiktina su M. P. J. kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 1471 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad R. Č. vyko pas M. P. J. močiutę dirbti ne savo noru, o pastarojo nurodymu, tikėdamasis, kad M. P. J. „nurašys“ dalį skolos. R. Č. pakluso važiuoti dirbti pas M. P. J. močiutę dėl šio aktyvaus spaudimo grąžinti skolą, nuolatinio nukentėjusiojo ieškojimo, skambinimo, vykimo pas jo tėvus ir dėl tokio nuteistojo elgesio R. Č. jautė baimę. Teismai taip pat nustatė, kad M. P. J. 2017 m. kovo 14 d. skambino nenustatytam asmeniui su prašymu įdarbinti R. Č., šiam dirbant „nors po 14 valandų per dieną“, neduoti pastarajam už darbą pinigų, o pinigus atiduoti jam, asmuo sutiko paimti dirbti nuo balandžio 1 d., tačiau, nepaisydamas šio pasiūlymo, M. P. J. nurodė nukentėjusiajam vykti atlikti remonto darbų pas jo močiutę. Vien subjektyvus M. P. J. įsitikinimas, kad pagal BK 1471 straipsnį jis buvo nuteistas nepagrįstai, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimus.

9.5. Nesutiktina su M. P. J. kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 302 straipsnio 1 dalį. BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicija nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šio nusikaltimo dalykas yra tik asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Nors M. P. J. grąžino R. Č. jo vairuotojo pažymėjimą, tačiau bylą nagrinėję teismai nustatė, kad M. P. J. pačiam reikėjo nukentėjusiojo R. Č. vairuotojo pažymėjimo tam, kad išnaudotų nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms daryti, tai yra elektroniniu būdu norėjo R. Č. vardu išnuomoti „CityBee“ automobilį ir inscenizuoti eismo įvykius, kad gautų draudimo išmokas. Tai, kad šio sumanymo įgyvendinti nepavyko ir vėliau M. P. J. atidavė R. Č. vairuotojo pažymėjimą, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

9.6. Nuteistojo M. P. J. kasacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas nepagrįstai, kad procesinės prievartos priemonės R. Č. buvo neproporcingos, kad bylos duomenys iki pradedant ikiteisminį tyrimą ir jo metu buvo renkami neteisėtai, dėl to negalėjo būti pripažinti leistinais, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais. Prokurorės manymu, šiais argumentais kasatorius siekia pakartotinio įrodymų vertinimo bei kitokių teismo išvadų dėl jo kaltės. Šie argumentai identiški apeliacinio skundo argumentams, o į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. Č. išnaudojimo priverstiniam darbui buvo pradėtas gavus duomenų apie šį faktą, o duomenų teisėtumo faktui neturi reikšmės tai, kad jie galėjo būti gauti taikant procesines prievartos priemones pačiam nukentėjusiajam R. Č.

9.7. Atmestinas kasacinių skundų argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atmetė gynybos prašymą skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę nukentėjusiojo R. Č. priklausomybių lygiui įvertinti ir taip iš esmės pažeidė BPK. R. Č. priklausomybė nuo alkoholio buvo tik viena ir ne pati svarbiausia aplinkybė, dėl kurios buvo konstatuotas nukentėjusiojo pažeidžiamumas. Aplinkybę, kad nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu, teismai nustatė vadovaudamiesi visuma byloje surinktų ir ištirtų duomenų, ir šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina ar privaloma konstatuoti nukentėjusiojo priklausomybę nuo alkoholio kaip medicininę diagnozę pagal TLK kodą, atliekant ekspertizę.

9.8. Nesutiktina su M. P. J. kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių BPK pažeidimų darydami išvadą dėl to, jog nebuvo vykdytojo eksceso darant BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką. Prokurorė nurodo, kad šie kasacinio skundo argumentai yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir išvadų apie bylos faktines aplinkybes darymu, todėl jie negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. M. P. J. teiginius apie tai, kad jis nedalyvavo plėšime, paneigia skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje itin detaliai aptarti ir įvertinti bylos duomenys, tarp jų apie bendrininkavimą padarant plėšimą, M. P. J. indėlį į šios nusikalstamos veikos padarymą, jo subjektyviąją pusę. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl šios M. P. J. inkriminuotos veikos, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Priešingai nei bylą nagrinėjusių teismų išvados, kasaciniame skunde išvados grindžiamos selektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu, didesnę įrodomąją reikšmę suteikiant paties M. P. J. parodymams ir nepagrįstai sumenkinant kitų byloje surinktų įrodymų įrodomąją reikšmę. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas protokolą apie savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus surašęs tyrėjas R. D., jis nurodė šioje byloje taikytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus ir aplinkybes. Atsižvelgdamas į užfiksuotų pokalbių trukmę, turinį, kalbančių asmenų iniciatyvą, užduodamus klausimus, kad įrašuose su M. P. J. kalbantis asmuo pokalbio neinicijuoja, neužduoda tikslinančių klausimų, tik bendrai palaiko pokalbį, o M. P. J. pats jam pasakoja ir apie kitas bylai nereikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, sankcionavus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, nebuvo atlikta neprocesinė M. P. J. apklausa, taip pat nebuvo pažeistas šios procesinės prievartos priemonės sankcionavimas ir tvarka, todėl jų metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais. Nepagrįsti ir M. P. J. kasacinio skundo argumentai, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole esantys tyrėjo prierašai iškreipia protokolo turinį, nes pirmosios instancijos teismo atlikta išsami pokalbių turinio analizė leidžia spręsti, apie ką yra kalbama, ir be prierašų protokole. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šį pirmosios instancijos teismo atliktą vertinimą, su juo sutiko.

9.9. Nepagrįsti M. P. J. kasacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės ir netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nes pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tokiu atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymu, o kasaciniame skunde M. P. J. nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad, atsižvelgiant į tirtų nusikalstamų veikų skaičių ir apimtį, kaltintų asmenų skaičių, tarptautinį elementą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ikiteisminis baudžiamosios bylos tyrimas užtruko ir buvo neproporcingai ilgas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo daromos pertraukos tiek dėl teisėjų pasikeitimo, tiek dėl nukentėjusiojo, kaltinamųjų ir jų gynėjų nedalyvavimo teismo posėdžiuose, kaltinamojo T. M. pasislėpimo Jungtinėje Karalystėje, poreikio tirti kaltinamojo V. T. sveikatos būklę, atliekant stacionarią ekspertizę. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijos sudėtis dėl objektyvių priežasčių pasikeitė du kartus, suplanuoti teismo posėdžiai nevyko ir dėl proceso dalyvių prašymų, proceso trukmę lėmė ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumai, esant koronaviruso pandemijos grėsmei ir karantino laikotarpiui, todėl pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka užtruko be pateisinamos priežasties, nėra. Vis dėlto pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso trukmę teisme pripažino ilga ir į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad baudžiamojo proceso metu nuteistiesiems buvo skirtas suėmimas, o vėliau – intensyvi priežiūra, atsižvelgė skirdamas bausmes. Dėl to subjektyvus kasatoriaus M. P. J. įsitikinimas, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymą ir jos trukmę, yra deklaratyvus. Skiriant nuteistajam M. P. J. bausmę, buvo įvertinta tiek baudžiamojo proceso trukmė, tiek taikytos kardomosios priemonės ir jų trukmė, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant bausmę nebuvo į šias aplinkybes atsižvelgta ir bausmė M. P. J. paskirta netinkamai taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistųjų M. P. J. ir L. O. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

11. Kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo įrodymų netiria ir nevertina. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-71-677/2016 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>).

12. Taigi kasacinių skundų teiginiai neigiant teismų nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su nuteistųjų naudotu poveikiu nukentėjusiajam įvykdant inkriminuotas nusikalstamas veikas, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su kasacijos pagrindais (BPK 369 straipsnis).

13. Nuteistojo M. P. J. skundo teiginiai, kad prieš nukentėjusįjį R. Č. taikytos neviešo pobūdžio priemonės buvo neproporcingos, nepateikiant teisinių argumentų, nedetalizuojant, kurios priemonės, kokiu būdu neproporcingai apribojo paties kasatoriaus teises ar lėmė kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, taip pat paliekami nenagrinėti.

14. Kasacinių skundų teiginiai, nesusiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, ir baudžiamojoje byloje nespręstini klausimai, kuriuos kelia kasatoriai, paliekami nenagrinėti, o būtent svarstymas dėl prokuroro galimybių Civilinio kodekso 1.85 straipsnio 1 dalies pagrindu prašyti pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą fizinio asmens, kurio veiksnumas tam tikroje srityje dėl psichikos ar elgesio sutrikimo yra apribotas.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi

15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 147 straipsnio 1 dalį; taip pat netinkamai vertino neviešo pobūdžio procesinėmis priemonėmis gautus duomenis.

16. Nuteistojo M. P. J. kasacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas nepagrįstai, yra nepagrįsti teisiniais argumentais. Ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiojo R. Č. buvo pradėtas atliekant kitą ikiteisminį tyrimą prieš M. P. J. ir gavus duomenų apie galimai daromas prieš nukentėjusįjį R. Č. nusikalstamas veikas, tarp jų ir nurodytą BK 147 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į argumentus, analogiškus apeliacinio skundo argumentams, labai detaliai išdėstė proceso veiksmų chronologiją byloje ir padarė motyvuotą išvadą, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, o tai, kad tam tikri duomenys buvo renkami ir taikant procesines prievartos priemones pačiam nukentėjusiajam R. Č., nereiškia nei ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei surinktų duomenų neteisėtumo.

17. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Pagal teismų praktiką, esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje, be kita ko, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

18. Siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą asmens teisės į privatumą ribojimą tiriant nusikalstamas veikas, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, nurodytos BPK ar kituose įstatymuose, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017, 2K-285-976/2018, 2K-154-1073/2020).

19. Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Leidimas atlikti slaptus tyrimo veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>, 2K-285-976/2018).

20. Neviešo pobūdžio priemonių taikymo proporcingumas yra svarbus kriterijus vertinant privataus gyvenimo apsaugą baudžiamojo proceso metu. Šioje byloje prieš M. P. J. taikytos priemonės, nurodytos BPK 154, 158, 160 straipsniuose, savo esme yra ribojančios asmenų privatų gyvenimą, tačiau jų taikymas, siekiant legitimių tikslų ir laikantis įstatyme bei tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikoje suformuotų reikalavimų, pats savaime negali būti laikomas neproporcingu. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi kasaciniame skunde dėstomus argumentus, susijusius su kai kurių neviešo pobūdžio priemonių taikymu, daro išvadą, jog jos taikytos laikantis įstatymų reikalavimų.

21. Kaip matyti iš bylos, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, remiantis BPK 158 ir 160 straipsniais, pareigūnams buvo leista slaptai sekti ir atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, t. y. izoliatoriaus kameroje, kurioje laikomas įtariamasis M. P. J., įrengti garso įrašymo techniką ir daryti garso įrašus. Kasatorius ginčija būtent šių veiksmų metu gautus duomenis, teigdamas, kad taip buvo vykdoma neteisėta apklausa, pažeidžiant jo teisę neliudyti prieš save.

22. BPK 158 straipsnyje nurodyta, kad, tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės (BPK 158 straipsnio 1 dalis). Taikant šią priemonę, pagal teismų praktiką neleistina situacija, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai, formaliai veikdami pagal BPK 158 straipsnį, inicijuoja,,neoficialius“ pokalbius su įtariamaisiais, taip pažeisdami asmens teisę neduoti prieš save parodymų. Kaip matyti iš teismų praktikos, formuojama taisyklė yra tokia, kad teisėsaugos pareigūnai gali apklausti įtariamąjį tik laikydamiesi visų BPK nustatytų reikalavimų, o ne įtvirtindami,,neformalias“ apklausas kaip BPK 158 straipsnyje nurodytos procesinės prievartos priemonės vykdymą. Paprastai toks pareigūnų veikimas pripažįstamas neteisėtu, o gauti duomenys – neleistinais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-788/2016">2K-233-788/2016</a>, 2K-62-628/2019). Tačiau kasatorius nepagrįstai gretina nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją su ką tik aptarta teismų praktika.

23. Iš teismų sprendimų matyti, kad 2017 m. liepos 12 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole užfiksuoti duomenys, o būtent įrengtomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų M. P. J. ir kito asmens pokalbių turinys, buvo vertinami kartu su kitais įrodymais byloje ir naudojami nusikalstamoms veikoms įrodinėti. Apie BPK 158 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus ir aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas taip pat buvo apklaustas vyresnysis tyrėjas R. D., surašęs veiksmų atlikimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino užfiksuotų pokalbių trukmę, turinį, kalbančių asmenų iniciatyvą, užduodamus klausimus, t. y. tai, kad su M. P. J. kalbantis asmuo pokalbio neinicijuoja, neužduoda tikslinančių klausimų, tik bendrai palaiko pokalbį, o M. P. J. pats jam pasakoja apie nusikalstamų veikų aplinkybes ir apie kitas bylai nereikšmingas aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą dėl tokių duomenų leistinumo. Teisėjų kolegija pritaria teismų vertinimui, kad, sankcionavus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir slaptą sekimą, nebuvo pažeista šių procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir atlikimo tvarka, taip pat nebuvo atlikta neprocesinė M. P. J. apklausa, todėl jų metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais. Kartu pažymėtina, kad šie duomenys kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudarė nuoseklią įrodymų grandinę.

24. Kasatoriaus teiginys, kad faktiškai slapti tyrimo veiksmai atitiko ne teisėjo nutartimi leistus atlikti veiksmus, o slaptosios operacijos ar teisėsaugos institucijų užduoties esmę (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 19 dalys), yra nepagrįstas, nes, pirma, pradėjus ikiteisminį tyrimą procesinės prievartos priemonės, taip pat ir neviešo pobūdžio, gali būti vykdomos tik pagal BPK; antra, vykdytos priemonės turinys – įrengta garso įrašymo technika ir naudojantis ja įrašyti M. P. J. ir kito asmens pokalbiai – atitinka BPK 158 ir 160 straipsniuose nurodytų priemonių turinį. Pažymėtina, kad teismas nutartyje nurodo tik tuos ir tokios apimties veiksmus, kurie būtini, – šiuo atveju buvo vykdomas tik garso įrašas, fiksuojant kameroje esančių asmenų bendravimą, prieš tai įrengus atitinkamas technines priemones.

25. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl, jo nuomone, esminių duomenų fiksavimo pažeidimų (BPK 179 straipsnis). BPK 179 straipsnyje nurodyta, kad tyrimo veiksmų eiga ir rezultatai turi būti fiksuojami surašant protokolą. BPK 179 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus, taip pat nurodomi protokole fiksuojami duomenys.

26. Iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, slapto sekimo ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų matyti, kad jie šiuos reikalavimus iš esmės atitinka. Kai kuriuose protokoluose pareigūnai, surašę protokolą, nurodo, kieno pokalbiai telefonu fiksuojami arba nuo kurios įrašo minutės pokalbis yra perteikiamas protokole (padarant prierašą, kad M. P. J. kalba apie plėšimą, apie vagystes, apie nukentėjusįjį), kai kuriuose protokoluose iš tiesų užfiksuoti ir juos surašiusių pareigūnų paaiškinimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jų turinys iš esmės yra fiksuotų pokalbių trumpa santrauka (vienas ar keli sakiniai, apibūdinantys keliuose puslapiuose išdėstytą tikslų pokalbių turinį). Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo veiksmo ar procesinės prievartos priemonės, kurią taikant gaunami reikšmingi duomenys, rezultatus fiksuojančiame protokole turėtų būti tik tyrimo veiksmų aprašymas ir jų rezultatai, tačiau nustačius, kad juose yra ir tyrimo veiksmą atlikusių (ar fiksavusių) pareigūnų įrašai, svarbu nustatyti, kokiais protokole fiksuotais duomenimis rėmėsi bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, vertinant analogišką situaciją, buvo nurodyta, kad vien tokių pareigūnų paaiškinimų įrašymas į BPK 179 straipsnio reikalavimus atitinkantį protokolą nesudaro pagrindo pripažinti, jog visi jame užfiksuoti duomenys turi būti pripažinti neleistinais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-458/2020">2K-245-458/2020</a>, 2K-185-976/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir teisėtai; kad jų rezultatai, t. y. konkretūs asmenų pokalbiai ir jų turinys, kaip to reikalaujama pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį, buvo tinkamai išdėstyti protokoluose; kad teismai, grįsdami išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nesirėmė protokoluose nurodytais juos surašiusio pareigūno paaiškinimais (kurie savo ruožtu buvo techninio pobūdžio), o rėmėsi išimtinai protokoluose išdėstytu asmenų pokalbių turiniu, daro išvadą, jog duomenys, užfiksuoti procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, yra leistini ir jais teismai galėjo grįsti išvadas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kartu pažymėtina, kad bylai reikšmingų pokalbių duomenys abiejų teismų buvo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl BK 147 straipsnio 1 dalies, 1471 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies taikymo

27. Abiejų nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 147 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatytas sandoris, kurio objektas yra nukentėjusysis, nenustatytas jo verbavimas ir gabenimas, pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, priklausomumu ir apgaulė. Taip pat nurodoma, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, nes nukentėjusysis neišvažiavo iš Lietuvos.

28. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>) nurodyta, kad BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia.

28.1. Prekybos žmonėmis tikslas yra žmogaus išnaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, taip pat ir išnaudojimu priverstiniam darbui ar nusikalstamai veikai daryti.

28.2. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei, todėl veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nustatytas nusikaltimas tik nustačius, kad ji buvo pažeista (apribota). Tokiems nusikaltimams būdingas toks poveikis nukentėjusiam asmeniui, kuris leidžia palenkti jo valią, kontroliuoti ir išnaudoti jį. Šis poveikis gali būti padaromas įvairiais alternatyviais būdais: 1) panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba 2) kitaip atimant galimybę priešintis, arba 3) pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba 4) panaudojant apgaulę, arba 5) priimant ar sumokant pinigus, arba 6) gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas. Būtent todėl nukentėjusio asmens sutikimas ar neprieštaravimas dėl tam tikrų veiksmų atlikimo nešalina atsakomybės už šią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju aktuali yra teismų praktikos nuostata, pagal kurią apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku jos ir kaltininko susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>).

28.3. Objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas nurodytų veiksmų (sandorių), atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas bet kuria įstatyme nurodyta išnaudojimo forma.

28.4. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu arba sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui, arba nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-699/2018">2K-156-699/2018</a>, 2K-281-489/2019).

29. Abiejų instancijų teismai M. P. J., L. O. ir T. M. nuteisė pagal BK 147 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, pasinaudodami nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, panaudodami fizinį smurtą, ribodami jam laisvę, panaudodami apgaulę, užverbavo nukentėjusįjį R. Č. ir gabeno jį į Jungtinę Karalystę.

30. Taigi, žemesniųjų instancijų teismai nustatė, jog: 1) nuteistųjų pavojinga veika pasireiškė nukentėjusiojo verbavimu ir gabenimu; 2) jų daromas poveikis, leidžiantis palenkti nukentėjusiojo valią, buvo padarytas panaudojant apgaulę, smurtą ir pasinaudojant nukentėjusiojo pažeidžiamumu ir priklausomumu; 3) ši veika buvo daroma siekiant išnaudoti nukentėjusįjį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti užsienyje.

30.1. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas gali pasireikšti kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiojo valios palenkimą ir sprendimą atlikti veiksmus, kurie lemtų jo išnaudojimą. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>).

30.2. Gabenimas yra išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas (fizinis perkėlimas) iš vienos vietos į kitą, nepriklausomai nuo to, ar ta vieta yra galutinė išnaudojimo vieta, ar tik tarpinė. Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų ir jos baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-699/2018">2K-156-699/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>, 2K-7-104-719/2021).

30.3. Apgaulė, kaip prekybos žmonėmis požymis, – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>, 2K-57-788/2022). Apgaulė gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad auka vežama legaliai dirbti, o iš tikrųjų yra gabenama seksualiai išnaudoti ar nusikalstamoms veikoms vykdyti), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., dėl darbo ir poilsio sąlygų, galimybės bet kada nutraukti veiklą ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku jos ir kaltininko susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>).

30.4. Atskiri veikos, nustatytos BK 147 straipsnyje, padarymo būdai yra fizinio smurto, grasinimų panaudojimas ar kitoks atėmimas galimybės priešintis. Šie požymiai yra plačiai aptariami teismų praktikoje, aiškinant kitas nusikalstamų veikų sudėtis. Pažymėtina, kad, vertinant šiuos prekybos žmonėmis padarymo būdus, svarbu nustatyti, jog jie buvo panaudoti siekiant, kad žmogus būtų išnaudojamas viena iš BK 147 straipsnyje nurodytų formų.

30.5. Pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės, socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018).???

30.6. Pasinaudojimas priklausomumu – tai specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norėdamas išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko, nuo kurio priklauso, valiai. Prekybos žmonėmis, taip pat ir priverstinio darbo atvejais tai gali būti priklausomumas, kylantis tiek iš teisinių, tiek ir iš faktinių santykių, kai vieno žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus valios. Šios kategorijos bylose pasinaudojimas priklausomumu gali pasireikšti ir kaip piktnaudžiavimas asmens laisvę varžančia padėtimi, pvz., atėmus tapatybės dokumentus, kelionės bilietus, kitokius svarbius dokumentus, kuriais iš esmės apribojama nukentėjusiojo judėjimo galimybė. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pasinaudojimas priklausomumu gali būti konstatuotas ir tada, kai nukentėjusysis, siekiant nukentėjusiojo išnaudojimo, kaltininko veiksmais paverčiamas skolininku ir dėl to tampa nuo jo priklausomas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03My01MTEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-73-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-73-511/2021">2K-7-73-511/2021</a>, 2K-57-788/2022).

30.7. Viena iš prekybos žmonėmis išnaudojimo formų, aktuali nagrinėjamoje byloje, yra išnaudojimas priverstiniam darbui. Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. birželio 28 d. konvencijos Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“ 1. Šioje Konvencijoje terminas \„priverstinis ar privalomasis darbas\“ reiškia bet kokį d..." \t "_blank" 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „priverstinis ar privalomasis darbas“ reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia“. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, dėl priverstinio darbo sąvokos taip pat duoda nuorodą į paminėtą konvenciją. Be to, šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje priverstinio darbo sąvoka buvo praplėsta, nurodant, kad asmens sutikimas dirbti neturi reikšmės, jei buvo panaudoti tokie būdai: verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimą ar perdavimą, grasinant arba panaudojant jėgą ar kitokią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule, piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba gaunant pinigų ar naudos siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai šios veikos tikslas yra išnaudojimas. Tačiau svarbu pažymėti, kad prekybos žmonėmis atvejais, gaunant nukentėjusiojo sutikimą, panaudojus išvardytus būdus, yra palaužiama asmens valia. Kita išnaudojimo forma yra išnaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti. Prekybai žmonėmis skirtoje Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2011/36/ES nurodyta, kad „išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką“ turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas, inter alia (tarp kitko), verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu (kasacinės nutartys? baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUxLTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-551-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-551-788/2015">2K-551-788/2015</a>, 2K-173-693/2018).

31. Kaip matyti iš teismų sprendimų, nuteistųjų bendra veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jų veikoje nustatyti visi nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, jie įrodyti byloje surinktais ir tinkamai įvertintais duomenimis. Teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis, pasinaudojus jo pažeidžiamumu ir priklausomumu, panaudojus prieš jį apgaulę, taip pat fizinį smurtą, buvo verbuojamas ir gabenamas priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti užsienyje.

32. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 15–53 punktuose išsamiai motyvuota išvada, jog M. P. J., L. O. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, jį verbavo ir gabeno į užsienį. Byloje nustatytas bendrininkų susitarimas dėl nukentėjusiojo verbavimo ir gabenimo į užsienį išnaudojimui priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti yra detalizuotas, nurodant kiekvieno bendrininko indėlį realizuojant veikos objektyviuosius požymius.

32.1. Nuteistieji susitarė, kad T. M. apgyvendins nukentėjusįjį Jungtinėje Karalystėje, suras jam darbą ir vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo (už kurį numatomas užmokestis būtų 60 ar 75 svarai, o jam būtų atiduodama 10 svarų) ir nusikalstamų veikų (iš bylos duomenų matyti, kad iš pradžių ketinta priversti jį vykdyti vagystes, vėliau – imti paskolas arba daiktus išsimokėtinai nukentėjusiojo vardu ir pan.) gautas lėšas pasisavins, dalydamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam palikdami minimaliai pragyventi būtinas lėšas.

32.2. Nukentėjusiojo verbavimas ir gabenimas byloje taip pat nustatytas. Kasatoriai akcentuoja aplinkybę, kad į M. P. J., siekdamas parduoti savo telefoną, kreipėsi pats nukentėjusysis, suradęs jo kontaktus skelbimuose; vėliau nukentėjusysis pats, papasakojęs apie savo sunkią materialinę padėtį, paprašė jo paskolinti pinigų, pasirašė paprastąjį vekselį, taip pat sutiko dirbti M. P. J. nurodytus darbus, kad atsiskaitytų už paskolintus pinigus. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nepaneigia to, kad nukentėjusysis buvo užverbuotas, o vėliau ir gabentas išnaudoti, t. y. tapo sandorio – prekybos žmonėmis – objektu. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 45 punkte išsamiai išdėstyti įrodymai, pagrindžiantys nuteistųjų kryptingus veiksmus, kuriais jie pažeidžiamą dėl alkoholio vartojimo ir tapusį materialiai priklausomą dėl skolos, kurios jis neturėjo galimybių grąžinti vekselyje nurodytomis sąlygomis, nukentėjusįjį užverbavo išnaudojimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, nepasibaigus skolos grąžinimo laikotarpiui, iš nukentėjusiojo buvo pradėta reikalauti grąžinti pinigus, jis buvo bauginamas, nurodant, kad skolinti pinigai priklauso nusikalstamo pasaulio atstovams, taip pat prieš nukentėjusįjį 2017 m. kovo 22 d. viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas (nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata), tą pačią dieną jis nuvežtas ir apie dvi valandas laikytas nuteistojo M. P. J. užrakintame rūsyje. Po keleto dienų, panaudojus apgaulę, nukentėjusysis buvo palenktas vykti į užsienį dirbti, neva taip sudarant jam galimybę grąžinti skolą, nenurodant tikrojo darbo užmokesčio ir kitų sąlygų (kad darbas nebus legalus), be to, nuslepiant, jog nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo į Londoną, buvo apgyvendintas nuteistojo L. O. namuose, taip buvo kontroliuojamas. 2017 m. kovo 29 d. nuteistasis M. P. J. užsakė mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, nuteistasis L. O. susitarė su nuteistuoju T. M., kad jis Londone pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.; 2017 m. kovo 30 d. M. P. J. savo automobiliu pristatė nukentėjusįjį prie mikroautobuso, važiuojančio į Jungtinę Karalystę, Londoną, sumokėjo vairuotojui 85 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino jį į mikroautobusą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 50 punkte detaliai pagrįsti nuteistųjų veiksmai organizuojant nukentėjusiojo gabenimą į Londoną. Tai, kad nukentėjusysis nebuvo nugabentas į Londoną, nekeičia nuteistųjų veikos kvalifikavimo kaip baigtos. Kaip jau minėta, BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurio alternatyvaus veikimo būdo realizavimo, o nagrinėjamu atveju veikos baigtumas yra siejamas su asmens gabenimo procesu, o ne su nugabenimu į galutinę asmens išnaudojimo vietą, t. y. Londoną. Todėl nuteistojo M. P. J. skundo argumentai, kad kvalifikuojant veiką reikėjo taikyti BK 21 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti.

32.3. Taigi, nors kasatoriai nurodo, kad jų veika negali būti vertinama kaip sandoris (prekyba žmonėmis), nes nebuvo nustatyti jokie asmenys, kuriems R. Č. būtų parduotas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai tinkamai nustatė abu prekybos žmonėmis būdus, inkriminuotus šioje byloje, – verbavimą ir gabenimą.

32.4. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistieji pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu bei priklausomumu nuo nuteistųjų dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2000 Eur skolos (pagal pasirašytą vekselį). Teisėjų kolegija pritaria žemesniųjų instancijų teismų motyvuotoms išvadoms, kad byloje nustatytas ir nukentėjusiojo pažeidžiamumas dėl jo polinkio vartoti alkoholį ir gyvenimo būdo, ir jo priklausomumas – t. y. negalėjimas grąžinti skolos, kartu persekiojant nukentėjusįjį, siekiant jį įbauginti ir palenkti jo valią, kad jis atidirbtų paskolintus pinigus ir grąžintų juos su didelėmis palūkanomis (skambinant jam, jo tėvams ir jo draugei, spaudžiant kuo greičiau, dar nesuėjus vekselyje nustatytam terminui, grąžinti skolą,,rimtiems“ žmonėms, bendraujant necenzūrine leksika, pakeltu tonu; ieškant jo, be kita ko, ir pas tėvus). Teisėjų kolegija pritaria žemesniųjų instancijų teismų bylos duomenų analize grįstai išvadai, kad nuteistasis M. P. J., pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusysis neturėjo darbo, lėšų pragyvenimui, maistui, buto nuomai, vartojo alkoholinius gėrimus, inicijavęs didelės pinigų sumos nukentėjusiajam paskolinimą, o vekselyje nurodęs didesnę grąžinamų pinigų sumą, nei paskolino, bei įsipareigojimą juos grąžinti per nepilną mėnesį – laiko tarpą, per kurį nukentėjusysis neturėjo jokios realios galimybės jų grąžinti, sukūrė situaciją, kai dėl savo pažeidžiamumo nukentėjusysis tapo priklausomas, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priimti nuteistojo pasiūlymą skolą atidirbti.

32.5. Kasatoriai nurodo, kad, byloje nepaskyrus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės nukentėjusiojo R. Č. priklausomybių lygiui įvertinti, buvo esmingai pažeistas BPK, o teismai negalėjo konstatuoti nukentėjusiojo pažeidžiamumo dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad specialieji tyrimai yra skiriami tada, kai teisiškai reikšmingai aplinkybei nustatyti būtinos specialiosios žinios. BPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Prašymų skirti ekspertinius tyrimus atmetimas nepažeidžia BPK reikalavimų, tačiau turi būti pagrįstas ir motyvuotas, nes BPK nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nenustatytas pagrindas skirti teismo ekspertizę. Gynybos prašymas buvo svarstytas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir motyvuotai atmestas. Aplinkybei, kad nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu, nustatyti nėra būtina konstatuoti nukentėjusiojo priklausomybę nuo alkoholio kaip medicininę diagnozę. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo pažeidžiamumas, be kita ko, ir dėl alkoholio vartojimo, nustatytas kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Nuteistieji taip pat suvokė, jog nukentėjusysis yra priklausomas nuo alkoholio, aptarinėjo šią jo savybę.

32.6. Tai, kad nukentėjusysis R. Č. buvo pažeidžiamas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, pinigų pragyvenimui neturėjimo, įsiskolinimo, jautėsi nuo kasatorių priklausomas dėl skolos, bijojo jiems prieštarauti, bijojo ne tik nuteistųjų, bet ir asmenų, iš kurių jis neva pasiskolino pinigus, smurto, tikėjosi dirbdamas užsienyje atidirbti pasiskolintus pinigus, lėmė ir pagrįstą teismų išvadą, jog nukentėjusiojo neprieštaravimas (sutikimas) vykti į užsienį dirbti nelaikytinas savanorišku. Todėl kasatorių teiginiai, kad nukentėjusysis veikė laisva valia, t. y., siekdamas grąžinti paskolą, apsisprendė dirbti užsienyje, yra nepagrįsti bylos duomenimis. Byloje nustatyta, kad tokį jo veikimą lėmė būtent pirmiau aptartas nusikalstamas nuteistųjų veikimas.

32.7. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad BK 147 straipsnio 1 dalies požymis „išnaudojimas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis“ buvo preziumuotas, nes tokio turinio kaltinimas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį kasatoriams nebuvo pareikštas.

32.8. Nustačius, kad kasatoriai naudojosi nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nuolatinę kontrolę, apgaule užverbavo nukentėjusįjį vykti į užsienį dirbti priverstinių darbų ar dalyvauti nusikalstamose veikose ir gabeno jį mikroautobusu į Jungtinę Karalystę, darytina išvada, jog nuteistųjų, veikusių bendrininkų grupe, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.

33. Nuteistasis L. O., neigdamas savo dalyvavimą prekyboje žmonėmis, nurodo, kad jo veikoje nėra visų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o jo bendrininkavimas su kitais asmenimis byloje nenustatytas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų, taip pat ir kasatoriaus L. O., veiksmai pagrįstai įvertinti kaip padaryti bendrininkų grupe.

33.1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

33.2. Byloje nustatyta, kad paskolą nukentėjusiajam suteikė (vekselyje nurodydamas didesnę sumą), fizinį smurtą, grasinimus prieš nukentėjusįjį R. Č. iš tiesų naudojo nuteistasis M. P. J., tačiau po to nuteistieji M. P. J. ir L. O. kartu apribojo nukentėjusiojo R. Č. laisvę, uždarydami ir laikydami jį rūsyje, taip naudojo prieš R. Č. psichologinį smurtą. Nuteistieji M. P. J. ir L. O. prieš nukentėjusįjį naudojo apgaulę (nurodydami nukentėjusiajam apie būsimą darbą, bet nepasakydami apie to darbo sąlygas, užmokestį, taip pat nuslėpdami, kad nukentėjusysis bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, kad jo vardu bus imamos paskolos, daiktai išsimokėtinai) ir taip užverbavo nukentėjusįjį priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti užsienyje. Nuteistieji M. P. J. ir L. O. iki išvykimo apgyvendino nukentėjusįjį L. O. bute, taip jį kontroliavo. Nuteistasis L. O. nurodė užsakyti, o nuteistasis M. P. J. užsakė mikroautobusą į Londoną ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, jų bendrininkas rūpinosi nukentėjusiojo apgyvendinimu, įdarbinimu, gautų pajamų kontrole ir paskirstymu, t. y. turėjo pasitikti nukentėjusįjį Londone, apgyvendinti, išnaudoti priverstiniam darbui, paskoloms jo vardu ir daiktams išsimokėtinai imti.

33.3. Šios byloje nustatytos aplinkybės leido teismams padaryti pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nors ne visi prekybos žmonėmis sudėties požymiai buvo realizuoti visų trijų nuteistųjų, visi nuteistieji, taip pat ir nuteistasis L. O., žinojo apie vienas kito veiksmus, pritarė jiems, veikė aktyviai ir suderintai. Atitinkamai visi nuteistieji suprato, kad, siekdami bendro tikslo – užverbuoti, nugabenti nukentėjusįjį R. Č. į Londoną ir išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms, kartu su kitais grupės nariais daro nusikaltimą.

34. M. P. J. nuteistas pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad 2017 m. kovo 17, 18, 19 d. savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. atlikti remonto darbus, t. y. išnaudojo priverstiniam darbui. Nuteistasis M. P. J. nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 1471 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiojo trumpalaikis darbas kartu su juo, turint galimybę atsisakyti dirbti, negali būti pripažintas priverstiniu.

34.1. Pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus BK 147 straipsnyje nurodytus būdus neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai: 1) neteisėtas vertimas žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą; 2) fizinio smurto, grasinimų, apgaulės ar kitų BK 147 straipsnyje nurodytų būdų panaudojimas. BK 1471 straipsniu ginama vertybė – asmens laisvė pasirinkti veiklą (dirbti darbą ar teikti paslaugas) nepriklausomai nuo kitų valios. Kaltininko nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti neteisėtą asmens vertimą užsiimti viena iš veiklos formų. Aiškinant neteisėtą vertimą, svarbi jau minėtos Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. birželio 28 d. konvencijos Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“ 2 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „priverstinis ar privalomasis darbas“ reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia“. Taigi neteisėtas vertimas žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas sietinas su jo laisvės pasirinkimo užsiimti tam tikra veikla varžymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288-648/2018, 2K-42-628/2021). Nustatant, ar asmuo buvo neteisėtai verčiamas dirbti (teikti paslaugas), būtina įvertinti ir tai, ar jis turėjo galimybę laisvai, savo nuožiūra palikti darbdavį, ar toks jo pasirinkimas buvo suvaržytas panaudojant fizinį, psichinį smurtą ar kitokią prievartą. Šiame straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad panaudodamas vieną iš alternatyvių nusikaltimo padarymo būdų neteisėtai verčia nukentėjusįjį dirbti tam tikrą darbą (ar teikti tam tikras paslaugas), ir nori taip veikti.

34.2. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad nuteistasis M. P. J., pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, sukūrė situaciją, kad jis tapo ir priklausomas dėl to, kad buvo skolingas nuteistajam, neturėjo galimybių skolos grąžinti ir tuo pat metu bijojo nuteistojo ir,,rimtų žmonių“, kurių pinigus nuteistasis neva paskolino jam. Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2017 m. kovo 17–19 d. remonto darbų S. A. T. namuose vykdymo prieš nukentėjusįjį buvo naudojami veiksmai, kurie padėjo palaužti jo valią ir priversti jį paklusti nuteistųjų, o pirmiausia M. P. J. nurodymams. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 12 d. nuteistasis skambino nukentėjusiojo motinai, draugei, nurodydamas joms, kad nukentėjusysis „labai daug problemų prisidarė“, kad jam „klius“, pačiam R. Č. nuteistasis telefonu sakė, kad „visi mes tau dabar pakliedėsim“,,,aš tave suėsiu“, žinute ragino atiduoti pinigus, nurodydamas, kad „niekur nedingsi“ ir pan. Po poros dienų, t. y. 2017 m. kovo 14 d., nukentėjusysis R. Č. buvo atvežtas pas nuteistąjį L. O. į butą, ten abiem nuteistiesiems svarstant, ką su nukentėjusiuoju daryti, nuteistasis M. P. J. nukentėjusiajam R. Č. nurodė, kad jis turi padirbėti pas jo močiutę S. A. T. Įvertinę visą bylos medžiagą, teismai tinkamai nustatė, kad R. Č., būdamas priklausomas nuo nuteistojo M. P. J., pakluso jam ir sutiko dirbti pas jo močiutę už nuteistojo M. P. J. pažadą nurašyti dalį skolos. Tačiau ir M. P. J. nenurodė, kokią skolos dalį nukentėjusysis atidirbo, ir nukentėjusysis R. Č. nedrįso to išsiaiškinti. Šios aplinkybės ir paskesni nuteistųjų veiksmai – fizinio smurto naudojimas, uždarymas rūsyje, apgaulingas nukentėjusiojo įtikinimas, kad jis turi vykti į užsienį dirbti ir atiduoti skolą, laikymas nuteistojo L. O. bute iki kelionės, taip pat paties nukentėjusiojo elgesys – jo baimė, slapstymasis nuo nuteistojo, nuolat vartojant alkoholį, leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu ir priklausomumu, bauginimais, nuolatiniu spaudimu grąžinti skolą palaužęs nukentėjusiojo R. Č. valią, išnaudojo jį priverstiniam darbui.

34.3. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 1471 straipsnio 1 dalis pritaikyta tinkamai.

35. Kasaciniame nuteistojo M. P. J. skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 302 straipsnio 1 dalį, nes kasatorius tik atliko veiksmus, dėl kurių R. Č. vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas teisėtam savininkui. Kaip alternatyvų kasatorius nurodo prašymą pripažinti dokumento sugrąžinimą teisėtam savininkui atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie argumentai nepagrįsti ir kasatoriui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

35.1. M. P. J. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, t. y. pirko iš V. B., R. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą.

35.2. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-458/2014">2K-458/2014</a>, 2K-67-697/2021).

35.3. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuteistasis M. P. J. siekė įgyti ir įgijo nukentėjusiojo R. Č. vairuotojo pažymėjimą tam, kad išnaudotų nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms daryti, tai yra nuteistieji ketino elektroniniu būdu R. Č. vardu išnuomoti „CityBee“ automobilį ir inscenizuoti eismo įvykius, kad gautų draudimo išmokas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 24–25 punktai). Tai, kad šio sumanymo įgyvendinti nepavyko ir vėliau nuteistasis M. P. J. atidavė R. Č. vairuotojo pažymėjimą, nelaikytina savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką ir nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 180 straipsnio taikymo

36. Kasaciniame nuteistojo M. P. J. skunde nurodyta, kad darydami išvadą dėl to, kad nebuvo vykdytojo eksceso padarant BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, nukrypo nuo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo. Kasatorius tvirtina, kad jam nebuvo žinomi kitų bendrininkų veiksmai prieš D. K., dėl jų jis nesitarė, taigi jis negalėjo būti nuteistas už plėšimą. Kasatorius teigia, kad netinkamai surašyti baigiamieji aktai, nes juose nekonkretizuoti kasatoriaus veiksmai padarant veiką, teismų kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus teiginiai dėl duomenų, gautų taikant BPK 158 ir 160 straipsnius, neleistinumo aptarti pirmiau šioje nutartyje, todėl nebekartojami.

37.?Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam M. P. J. inkriminuoto plėšimo, byloje surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitų įstatymo reikalavimų, ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės.

38. Kaip pripažino ir bylą nagrinėjantys teismai, nuteistojo kaltė padarius plėšimą grįsta daugiausia netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-511/2019">2K-125-511/2019</a>, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo, įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcxLTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-571-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-571-976/2015">2K-571-976/2015</a>, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021). Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų sprendimus šiuo aspektu, daro išvadą, jog nuteistojo M. P. J. kaltė padarius plėšimą pagrįsta atidžiai, kruopščiai ištyrus netiesioginių įrodymų visumą, sugretinus juos vienus su kitais ir sujungus juos į nuoseklią ir logišką grandinę (apeliacinės instancijos teismo nutarties 61–68 punktai).

39. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nuteistojo M. P. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip plėšimas.

39.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą.

39.2. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020).

39.3. Kasatoriaus argumentai, kad jis neatliko visų plėšimui konstatuoti būtinų veiksmų ir byloje turėjo būti konstatuotas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas), nepagrįsti. Iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius veikų požymius, taip pat kruopščiai išanalizavus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tinkamai įvertinus įrodymus. Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas – yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir pasisavino turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-67-511/2016, 2K-101-976/2019). Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. P. J. atliko tik dalį BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų, t. y. nuteistasis svetimu vardu įsigytu automobiliu atvežė bendrininkus, paliko automobilį toliau nuo nusikaltimo vietos, kartu su bendrininkais atėjo prie nukentėjusiosios namo, pamatė, kad namuose yra savininkė, matė, kad moteris dar lauke buvo užpulta jo bendrininkų, nukentėjusiosios pagrobtu automobiliu išvežė bendrininkus. Dėl to M. P. J. suprato, kad numatyta vagystė peraugo į plėšimą, ir, realizuodamas dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, jis taip pat suvokė, kad kartu su bendrininkais dalyvauja plėšime (matė jų užsidėtas kaukes, žinojo ir vykdė atvykimo ir pasitraukimo iš nusikaltimo vietos planą, matė, kad namo savininkė buvo fiziškai užpulta jau kieme). Taigi, nors nuteistasis M. P. J. į namą nesibrovė, smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, tačiau bendrininkų veiksmams neprieštaravo ir jiems pritarė, jų nutraukti nesistengė, laukė jų, stebėjo aplinką, vykdė bendrininkų nurodymus pasitraukti iš nusikaltimo vietos vairuojant pagrobtą automobilį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo bendrininkų veiksmai – įsibrovimas į namą, fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją – negali būti pripažinti bendrininkų susitarimo ribų peržengimu.

39.4. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai pažeidė BPK reikalavimus, baigiamuosiuose aktuose aprašydami, kokie jo veiksmai yra pripažįstami plėšimu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų laikymosi kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, ji aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t. y. nurodoma asmens, kaip bendrininko, rūšis, vaidmuo, atlikti veiksmai, bendrininkavimo forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2013">2K-513/2013</a>, 2K-221-942/2020, 2K-174-511/2020). Kaip matyti iš abiejų instancijų teismų sprendimų, teismai bendrai aprašė bendrininkų, tarp jų ir M. P. J., veikusio su trimis bendravykdžiais, veiksmus, aiškiai išskirdami konkrečius kasatoriaus veiksmus.

40. Darytina bendra išvada, jog teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistojo M. P. J. veiką kvalifikuodami kaip plėšimą, išvadas dėl jo kaltės grindė tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies

41. Kasaciniame M. P. J. skunde teikiami argumentai dėl per ilgos proceso trukmės ir jam ilgai taikytų kardomųjų priemonių, kurios, jo manymu, turėjo lemti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.

42. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-302-489/2019, 2K-157-976/2022 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302-489/2019, 2K-157-976/2022).

43. BK 41

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, BK pažeidimų skiriant bausmę nuteistajam M. P. J. nenustatė. Teismai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (taip pat ir nurodytas kasaciniame skunde) ir tinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs procesą pernelyg ilgu, mažino bausmes. Apeliacinės instancijos teismas papildomai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nenustatė pagrindo dar kartą mažinti bausmę, taip pat išsamiai motyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra tinkama ir kodėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino tiek M. P. J. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skaičių (septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, viena veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kiti nusikaltimai nesunkūs), tiek lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (nusikalto būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus ir nusikaltimus nuosavybei, jam jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka; į psichiatro įskaitą neįrašytas ir priklausomybės ligų centre negydytas, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nors darbinė patirtis nėra stabili; jis turi mažametį sūnų, kuriuo rūpinasi, tačiau yra išsituokęs, su sūnumi negyvena). Įvertinęs aplinkybių visumą bei ilgą proceso trukmę ir pakankamai ilgai M. P. J. taikytas kardomąsias priemones (suėmimą ir intensyvią priežiūrą), pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnes bausmes, nei sankcijose nustatytas bausmių vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat apeliacinio skundo argumentus dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, kuri turėtų būti kompensuojama taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, padarė išvadą, kad taikyti minėtą nuostatą nėra pagrindo.

45. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-8-788/2018). Nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiems asmenims yra tinkama teisinės gynybos priemonė, kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius.

46. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties 84–86 punktų, teismas pats detaliai vertino ikiteisminio ir teisminio proceso pirmosios instancijos teisme eigą, siekdamas nustatyti, ar nebuvo nepateisinamo delsimo, ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl per ilgo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme būtina skirti švelnesnes bausmes pagal sankcijos ribas. Bylos nagrinėjimo trukmę apeliacinės instancijos teisme pailgino įvairios priežastys (nutarties 87 punktas), teisėjų kolegijos vertinamos kaip objektyvios (teisėjų kolegijos kaita, gynybos prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, karantinas) ir nesudarančios pagrindo konstatuoti pernelyg ilgą proceso trukmę apeliacinės instancijos teisme.

47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, jog skiriant nuteistajam M. P. J. bausmę baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, be kita ko, ir įvertinus baudžiamojo proceso trukmę ir taikytų kardomųjų priemonių intensyvumą ir trukmę.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

48. Kasaciniame M. P. J. skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai tenkino pareikštus civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde neteikiami savarankiški argumentai dėl materialiųjų ar proceso normų netinkamo taikymo sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Kasatorius, nurodydamas, kad jis neįvykdė jam inkriminuotų veikų, atitinkamai nurodo civilinių ieškinių tenkinimo nepagrįstumą. Šia nutartimi atmetus kasatoriaus argumentus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, darytina išvada, kad jomis padarytos žalos atlyginimas pagrįstai buvo priteistas iš nuteistųjų, taip pat ir iš kasatoriaus.

49. Kasatorius M. P. J. taip pat ginčija teismų sprendimus, kuriais iš nuteistojo M. P. J. kartu su kitais nuteistaisiais lygiomis dalimis priteistas nukentėjusiojo R. Č. atstovavimo išlaidų atlyginimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 105 straipsniu, pagrįstai tenkino nukentėjusiojo atstovo advokato D. P. prašymą priteisti lygiomis dalimis iš nuteistųjų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų atlyginimą, o apeliacinės instancijos teismas paliko sprendimą galioti. Tai, kad išlaidų atlyginimas priteistas ne nukentėjusiajam, o VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai, kuris sumokėjo advokatui, nekeičia sprendimo esmės.

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro bendrą išvadą, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamus sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų M. P. J. ir L. O. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė