Baudžiamoji byla Nr. 2K-190-303/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54755-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.4; 2.8.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. R. kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 150 MGL dydžio bauda ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Nukentėjusiajai L. V. J. iš nuteistojo priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3706 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo I. R. apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo, nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo atmestas.
Nuosprendžiu panaikinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. R. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 21 d. apie 15 val. Druskininkuose, Gardino gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 1, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdytų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės į kairę (pagal jo važiavimo kryptį) perėjoje įėjusią pėsčiąją L. V. J., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių (buvo slidus kelias), atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir savo vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė per pėsčiųjų perėją iš dešinės į kairę einančią L. V. J., taip padarė nukentėjusiajai L. V. J. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl diafragmos, skrandžio ir blužnies plyšimų, trauminio hematorakso, dešinio šlaunikaulio lateralinio krumplio, abiejų blauzdikaulių lateralinių krumplių, kairio blauzdikaulio medialinio krumplio sąnarinių lūžimų, kairės šlaunies žaizdos.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis I. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, esminius baudžiamojo proceso principus, neaiškumus ir abejones aiškino kaltinamojo nenaudai, bylą nagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, suvaržė teisę į gynybą, be pagrindo netenkino prašymų priimti ir ištirti įrodymus, buvo atimta teisė į bylos nagrinėjimą lygybės, rungimosi ir viešumo sąlygomis nepriklausomame ir nešališkame teisme. Taip buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme. Teismai neatliko tinkamo ir teisėto įrodymų tyrimo ir jų viseto vertinimo, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nevertino eismo įvykį sukėlusių nukentėjusiosios padarytų KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimų. Taip pat be pagrindo tenkino civilinį ieškinį, neteisingai vertino ir nustatė atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą, be pagrindo paskyrė baudą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti eksperto V. M. išvadą su priedais, o apeliacinės instancijos teismas, nors šią išvadą pridėjo prie bylos ir apklausė ekspertą, kaip įrodymu ja nesivadovavo. V. M. išvada nebuvo paneigta, be to, ji pagrindžia tai, kad teismo ekspertizės akto išvados, kuriomis išimtinai vadovavosi teismas, nėra neabejotinai teisingos.
2.3. Tarp V. M. atlikto tyrimo metu gautų rezultatų ir teismo ekspertizės akto išvadų yra esminis skirtumas – nustatytas skirtingas atstumas, kurį nukentėjusioji nuėjo nuo įžengimo į važiuojamąją dalį iki susidūrimo momento. Nagrinėjamoje byloje minėtas atstumas yra esminė aplinkybė, siekiant nustatyti vairuotojo galimybę sustabdyti transporto priemonę.
2.4. Byloje nebuvo nustatyta susidūrimo vieta. Nukentėjusioji ir jos duktė melagingai tvirtino, kad susidūrimo vieta buvo ties kelio skiriamąja juosta, jų parodymus paneigė teismo ekspertai. Į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys apie pėsčiųjų perėjos matmenis iš ją įrengusios Druskininkų savivaldybės, taigi nebuvo surinkti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima atlikti ekspertinius skaičiavimus. Vienintelis būdas teisingai nustatyti aptariamą atstumą – pamatuoti kelio atkarpą vietoje, nustatytų duomenų pagrindu atlikti nukentėjusiosios nueito važiojamąja kelio dalimi atstumo skaičiavimus, nustatyti galimą susidūrimo vietą ir įvertinti vairuotojo turėtas technines galimybes išvengti susidūrimo. Be to, byloje nebuvo surinkta objektyvių ir tikslių duomenų apie nukentėjusiosios nueitą atstumą važiuojamąja dalimi, todėl teismas negalėjo išimtinai vadovautis teismo ekspertizės aktu ir nesivadovauti V. M. išvada.
2.5. Prašymas pamatuoti kelio atkarpą įvykio vietoje ir nustatyti tikslius duomenis, reikalingus ekspertizei atlikti, buvo teikiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, bet jis nebuvo tenkintas. Teismo ekspertizė buvo paskirta tik bylos nagrinėjimo teisme metu, ji atlikta vadovaujantis tik preliminaria specialisto išvada, kurioje atstumas nuo kelkraščio iki susidūrimo vietos įvykio vietoje nebuvo nustatomas, tačiau buvo vadovautasi teismo ekspertės L. L. naudotais duomenimis, surinktais iš interneto puslapio „Google Maps“. Be to, nebuvo tenkintas prašymas apklausti V. M., todėl jis kelio atkarpą matavo be teismo pavedimo. Ekspertas V. M. vyko į įvykio vietą, atliko matavimus ir konkrečių vietoje nustatytų duomenų pagrindu padarė išvadą, kad I. R. neturėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, naudodami tik netikslius duomenis iš „Google Maps“, neatlikę įvykio matavimo vietoje, padarė nepagrįstą prielaidą, kad pėsčioji nuo kelkraščio iki susidūrimo nuėjo 3,3 m. O teismo ekspertas V. M., pamatavęs kelio ir perėjos konfigūraciją vietoje, nustatęs tikslius atstumus ir naudodamas mokslinę (metodinę) programą, nustatė, kad pėsčioji nuėjo ne daugiau nei 2,4 m.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. M. išvadą, teigdamas, kad ji yra konsultacija. Be to, abiejų instancijų teismai šios išvados turinio neanalizavo ir dėl jo nepasisakė. Ekspertas V. M. turi daug didesnę mokslinę ir teismo eksperto darbo patirtį nei teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas R. M. (pastaba – skunde nurodoma „G. M.“). Kadangi abiejų ekspertų išvados yra akivaizdžiai skirtingos, teismas turėjo nustatyti, kuri iš šių išvadų teisinga, o nusprendęs nešalinti išvadų prieštaringumo fakto, privalėjo visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo teismo ekspertizės aktą vertinti kritiškai, o V. M. išvadą tinkamai įvertinti ir ja vadovautis dėl jos išsamumo, visapusiškumo ir pagrindimo tinkamais skaičiavimais ir moksline metodika.
2.7. Abiejų instancijų teismai netenkino prašymo dėl kaltę paneigiančių dokumentų, susijusių su eismo įvykio vietos pėsčiųjų perėjos techniniais duomenimis, jos įrengimu, pripažinimu saugia ir tinkama naudoti, išreikalavimo iš Druskininkų savivaldybės. Šioje byloje turėjo būti nustatoma, ar perėja įrengta tinkamai. Jei perėja įrengta netinkamai, nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, byloje negalėjo būti konstatuota, kad kelio ženklai galėjo būti matomi vairuotojui.
2.8. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnyje nustatytas lygybės prieš įstatymą ir teismą principas, nes teismas rodė akivaizdų nusistatymą prieš I. R., tenkino visus prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo prašymus, pavyzdžiui, dėl ekspertizės, susijusios su I. R. regėjimu, skyrimo, nors kaltinime nebuvo kvestionuojama teisė vairuoti automobilį, dėl neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto. Be to, teismas I. R. pavardę teismo posėdyje iškraipė, ji tyčia neteisingai buvo ištarta, procesiniai dokumentai tyčia buvo siunčiami neteisingu adresu, nebuvo priimami procesiniai sprendimai dėl teismui teikiamų prašymų. Pirmosios instancijos teismas prie bylos nepridėjo eksperto V. M. išvados, taip padarė esminį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo niekaip neįvertino, o išvadą atsisakė vertinti, neskyrė teismo ekspertizės ir jokiais kitais būdais nepaneigė išvados. Teismai nevertino ir kitų gynybai palankių duomenų – akivaizdaus fakto, kad nukentėjusioji nuolat teikė melagingus parodymus apie esmines bylos aplinkybes, melagingai nurodydama susidūrimo su automobiliu vietą, siekdama nuslėpti, jog į kelią išėjo prisidengusi išskleistu skėčiu, dėl to nematė atvažiuojančios transporto priemonės.
2.9. Buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, nes teismai netenkino prašymo skirti pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, taip pat, esant skirtingoms teismo medicinos ekspertų išvadoms, netenkino prašymo paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, be kita ko, įvertinus tai, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai krentant, t. y. kitu metu ir kitomis aplinkybėmis. Be to, buvo netenkintas prašymas išreikalauti iš Druskininkų savivaldybės dokumentus apie perėjos įrengimą, nors matyti, kad Druskininkų savivaldybė nepateikė ikiteisminio tyrimo metu pareikalautos informacijos ir dokumentų. Taip pat buvo netenkintas prašymas paskirti eksperimentą, nors nėra duomenų apie perėjos projektinius dokumentus, parametrus ir kt., kad ekspertizės aktas grindžiamas tik antriniais ir netikrais duomenimis, kad įvykio vietos schema yra netiksli, o perėja neatitinka jai keliamų reikalavimų. Teismas turėjo skirti eksperimentą, kad būtų nustatyta, kokie duomenys yra tikri, kurie parodymai teisingi, kokiais parametrais reikia vadovautis ekspertams, nustatant, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.
2.10. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vairuotojas yra kaltas ir tuo atveju, kai pėsčiasis pažeidžia KET reikalavimus. Vairuotojo atidumo laipsnis pagrįstas objektyviu manymu, kad kiti eismo dalyviai laikosi taisyklių ir neatlieka draudžiamų veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, paskyręs eksperimentą, ar konkrečioje situacijoje vairuotojas turėjo objektyvias galimybes išvengti susidūrimo, pėsčiajai atlikus draudžiama veiksmą – staigiai išėjus iš už kliūties prieš pat atvažiuojantį automobilį. Be to, pėsčioji teigė, kad ji atvažiuojantį automobilį matė, tačiau, to nepaisydama, įžengė į važiuojamąją kelio dalį net ir suprasdama, jog vairuotojas jos nemato. Tai rodo, kad eismo įvykiui kilti sąlygas sudarė ne vairuotojas, o pėsčioji. Kita vertus, eksperto V. M. išvada patvirtina, kad, net ir nukentėjusiajai staigiai neišėjus iš už kliūties, vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Taigi, atlikus eksperimentą, būtų nustatyta tiksli įžengimo į važiuojamąją dalį vieta, galimybė vairuotojui matyti nukentėjusiąją.
2.11. Taip pat buvo netenkintas prašymas paskirti statybos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar perėja saugi, taip būtų galima nustatyti tinkamą civilinį atsakovą. Perėjos įrengimo teisėtumui patvirtinti nesurinkta jokių įrodymų, o pateikti dokumentai rodo, kad ji įrengta neteisėtai, be statybą leidžiančio dokumento, projekto, pripažinimo ja tinkama naudotis. Teismas privalėjo įvertinti už perėjos įrengimą atsakingų asmenų veiksmus ir juos įtraukti į procesą, o to nepadarius buvo pažeista I. R. teisė į gynybą.
2.12. Teismai nepagrįstai netenkino prašymų, susijusių su nukentėjusiosios ir jos dukters parodymų prieštaravimų pašalinimu, nebuvo įvertintas prašymas inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl melagingų parodymų davimo ir daiktinio įrodymo (skėčio) sunaikinimo.
2.13. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino įrodymų viseto, nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktu ekspertizės aktu. Pasisakydamas dėl V. M. išvados, Kauno apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-525/2010, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018) taikymo tais atvejais, kai teismo paskirto eksperto ir proceso dalyvio gauta išvada viena kitai prieštarauja. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje turėjo aiškiai nurodyti, kaip yra pašalinami V. M. išvados ir ekspertizės akto (specialisto išvados) prieštaravimai, o to nepadarius reikėjo paskirti pakartotinę autotechninę ekspertizę.
2.14. Teismas nepaisė imperatyvių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatų, be to, be pagrindo nurodė, kad I. R. kaltę grindžia policijos darbuotojų parodymai, nes jie kaltės negrindžia.
2.15. Įrodymai dėl sužalojimų sunkumo nustatymo prieštaringi, pirminių įvykio vietoje fiksuotų duomenų byloje nesurinkta, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai akivaizdžiai melagingi, klaidinantys ir netikri.
2.16. Teismas negalėjo priteisti civilinio ieškinio, nes nebuvo surinkta pakankamų ir neabejotinų įrodymų dėl I. R. kaltės, be to, nukentėjusioji pažeidė KET. Teismas turėjo spręsti pėsčiosios ir vairuotojo atsakomybės padalijimo klausimą. Be to, civiline atsakove turėjo būti pripažinta Druskininkų savivaldybė, nes perėją įrengė be statybos leidimo, projekto, nepripažinus jos statybos tinkama, o perėjos – saugia.
2.17. Nukentėjusiajai patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas priteistas nepagrįstai, nes jis yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatytų įkainių. Nukentėjusiosios atstovas nesurašė nė vieno procesinio dokumento, dalyvavo tik keliuose posėdžiuose ir galimai apklausose. Nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kaip buvo apskaičiuojamos suteiktos paslaugos ir už ką mokėta. Patenkinus civilinį ieškinį iš dalies, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas taip pat turėjo būti priteistas tik proporcingai patenkintam ieškiniui (ieškinio suma sudarė 85 000 Eur, priteista 10 000 Eur, todėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas galėjo būti priteistas ne didesnis nei 11,76 proc. priteistos civilinio ieškinio sumos).
3. Nukentėjusiosios L. V. J. atstovas advokatas Rimantas Čatrauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. R. kasacinį skundą atmesti ir iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajai 890 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti kasacinės instancijos teisme. Atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte būtent I. R. veiksmai (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės į kairę (pagal jo važiavimo kryptį) perėjoje įėjusią pėsčiąją, ir dėl to buvo partrenkta pėsčioji) techniniu požiūriu įvertinti kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji, net ir judėdama greitu tempu per pėsčiųjų perėją, pasirodydama prieš I. R. automobilį, negalėjo būti tiek netikėta, kad nuteistasis nebūtų galėjęs to numatyti.
3.2. Teismai pagrįstai konstatavo, kad jei nuteistasis būtų buvęs pakankamai atidus, būtų sulėtinęs greitį, esant nustatytoms aplinkybėms, jis būtų turėjęs galimybę matyti pėsčiųjų perėjoje einančią nukentėjusiąją, ir net jei liudytoja M. J., nuteistojo teigimu, užstojo jam nukentėjusiąją, tai jis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turėjo ir galėjo suvokti ir numatyti, kad bet kuriuo metu į pėsčiųjų perėją gali įžengti pėsčiasis.
3.3. Eksperto V. M. išvada nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada, todėl pagrįstai buvo įvertinta kaip konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens, kartu su kitais įrodymais. Nuteistasis klausimus ekspertui parinko tendencingai, išsirinkdamas palankias sąlygas („ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei ji judėjo per gatvę greitu tempu“), bandydamas pritempti pageidaujamą palankią ekspertinę išvadą.
3.4. Pėsčiųjų perėjų įrengimas ir atitiktis teisės aktams nėra šios baudžiamosios bylos ginčo dalykas, todėl negali turėti įtakos priimamam sprendimui.
3.5. Teismai teisingai konstatavo, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, už jos atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo. Be to, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į I. R. asmenybę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios veiksmus eismo įvykio metu. Taip pat teismas teisingai įvertino įstatymu įtvirtintą reguliavimą, bylos aplinkybes, I. R. turtinę padėtį, civiliniame ieškinyje keliamų klausimų ir bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių, teisinės pagalbos būtinumą, proceso apimtį ir, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingai konstatavo, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas nėra per didelis.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. R. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų, kuriais galėjo būti suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, ar kitų BPK pažeidimų, kurie galėjo turėti esminę reikšmę tiriant įrodymus ir turėti įtakos apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui, nagrinėdami bylą nepadarė.
4.2. I. R. kaltė, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neignoravo V. M. atliktos konsultacinės išvados, įvertino jos turinį, palygino su kitais bylos įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą buvo apklausti eismo įvykio kilimo mechanizmą nustatę ekspertai ir teismui nekilo jokių abejonių dėl specialisto išvados ir ekspertizės akto, kuriuose nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotojo I. R. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, išsamumo ir pagrįstumo.
4.3.Abiejų instancijų teismai įvertino ir nukentėjusiosios padarytą KET pažeidimą bei motyvuotai ir tinkamai konstatavo, kad nors jos veiksmai neatitiko KET reikalavimų, tačiau tokie veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei I. R. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų ir būtų praleidęs per pėsčiųjų perėją einančią nukentėjusiąją.
4.4.Visi gynybos prašymai buvo apsvarstyti teismo posėdyje ir, išklausius proceso dalyvių nuomonių, teismo motyvuotai atmesti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai išsprendė nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio ir patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimus.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo I. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Kaip matyti iš nuteistojo kasacinio skundo turinio, pagrindinė dalis kasatoriaus dėstomų argumentų yra skirta įrodymų (nukentėjusiosios parodymų, ekspertizės akto, konsultacinės V. M. išvados ir pan.) vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą, ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis (pavyzdžiui, vadovautis konsultacine eksperto V. M. išvada), o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019). Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su naujų įrodymų rinkimu (prašymu paskirti pakartotinę autotechninę ekspertizę), faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, paliekami nenagrinėti.
8. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo kasacinio skundo teiginiai dėl be pagrindo paskirtos jam baudos, nepagrįstai patenkinto civilinio ieškinio, grindžiant tai su kaltės neigimu, yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, todėl taip pat negali būti nagrinėjami (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Minėta, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti ir fakto klausimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl kasatoriaus teiginiai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu sprendžiant advokato išlaidų atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai dydžio klausimą, paliekami nenagrinėti.
9. Taigi, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų nuteistojo kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl įrodymų vertinimo ir kitų kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
10. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas, kaip buvo minėta, yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016 ir kt.).
11. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad kasaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
12. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek I. R. kaltinančius, tiek ir teisinančius, įrodymus (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, ekspertizės aktus, kitus rašytinius įrodymus), juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokie duomenys pagrindžia I. R. kaltę, argumentuotai aptarė ir nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, ir kaltinamojo gynybos versiją. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo I. R. apeliacinį skundą, atliko dalies įrodymų tyrimą (apklausė teismo ekspertus R. M., I. G., privatų ekspertą V. M., ištyrė apeliacinės instancijos teismui pateiktą privataus eksperto V. M. konsultacinę išvadą) ir, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
13. Kasatoriaus skundo argumentas, kad teismai, nustatydami jo kaltę, nepagrįstai rėmėsi abejotina Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) ekspertizės akto išvada, taip pat atmetamas.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNTgtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-358-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-358-303/2015">2K-7-358-303/2015</a> ir kt.).
15. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015 ir kt.). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teismo šališkumą I. R. sieja su tam tikrais BPK pažeidimais (nepagrįstai paskirta ekspertize dėl jo regėjimo; kardomųjų priemonių skyrimu; LTEC ekspertų išvadų vertinimu ir pan.), o tai, kaip nurodyta teismų praktikoje, negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu, jei nėra kitų teismo šališkumą rodančių aplinkybių. Kasaciniame skunde tokios aplinkybės neatskleistos, o kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas ar teismas nebūtų galėjęs nagrinėti bylos, nenustatė. Dėl to nuteistojo kasacinio skundo teiginys dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo yra atmestinas kaip prieštaraujantis bylos medžiagai ir teismų praktikai.
16. Kasatoriaus skundo teiginiai dėl privataus eksperto V. M. konsultacinės išvados netinkamo vertinimo taip pat atmestini.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad privataus eksperto V. M. išvada BPK prasme nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), todėl ji buvo tiriama ir vertinama kaip konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-122-303/2020 ir kt.), kartu su kitais įrodymais. Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018, 2K-10-648/2022). Taigi siekdamas įvertinti, ar pagrįsti konsultacinės išvados teiginiai, apeliacinės instancijos teismas posėdyje apklausė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertus I. G., R. M. ir privatų ekspertą V. M.. Toks konsultacinės išvados rezultatų tikrinimas ir vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais (ekspertizės aktais, liudytojų, nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymais, kitais įrodymais), teisėjų kolegijos nuomone, atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329-976/2017">2K-329-976/2017</a>, 2K-373-976/2018, 2K-334-669/2018, 2K-97-976/2020 ir kt.).
18. Kartu atmestinas ir kasatoriaus skundo teiginys, kurį šis sieja su BPK 286 straipsnio 1 dalies pažeidimu, teismams nepaskyrus pagal nuteistojo prašymą pakartotinės autotechninės ir (ar) nukentėjusiosios medicinos ekspertizės. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tik kurio nors proceso dalyvio prašymas skirti ekspertizę nesuponuoja teismo pareigos šį prašymą patenkinti. Pagal BPK 208, 286 straipsnius dėl ekspertizės paskyrimo reikalingumo sprendžia teismas. Ekspertizė turi būti skiriama tik tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialiosios žinios. Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę ekspertizės aktų išvadas, ekspertų paaiškinimus, nerado rimto pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu, o kartu ir pagrindo paskirti I. R. prašomas ekspertizes. Nesutikti su tokiu teismų sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
19. Įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos ir vertinant nukentėjusiosios L. V. J. bei liudytojos M. J. parodymus. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).
20. Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasaciniame skunde nurodytais tam tikrais proceso pažeidimais, padarytais surašant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (dėl nuosprendžio motyvacijos stokos, jo neišsamumo ir pan.), tačiau nustatytų pažeidimų vien dėl jų formalaus pobūdžio nevertina kaip esminių, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), juos vertino laikydamiesi, be kita ko, nekaltumo prezumpcijos principo ir BPK 6 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.
Dėl teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimo
22. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje nustatytą rungimosi principą ir nuteistojo I. R. teisę į gynybą (BPK 10 straipsnis). Atsižvelgiant į išsakomų kasaciniame skunde argumentų ir teiginių turinį, matyti, jog kasatoriaus nurodomų normų pažeidimai išimtinai siejami su prašymų pridėti prie bylos duomenis (pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo atsisakymu prie bylos medžiagos pridėti privataus eksperto V. M. konsultacinę išvadą) ir atlikti vienus ar kitus tyrimo veiksmus (skirti pakartotinę autotechninę, medicininę ekspertizes, atlikti eksperimentą ir kt.) atmetimu.
23. BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, teisė pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeistas rungimosi principas, suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210-303/2017">2K-210-303/2017</a>, 2K-253-693/2017, 2K-25-699/2018 ir kt.).
24. Iš bylos duomenų matyti, kad šio proceso metu I. R. reiškė įvairaus pobūdžio daugkartinius prašymus. Visi jo prašymai buvo apsvarstyti. Dalis kasatoriaus pareikštų prašymų buvo tenkinama (pavyzdžiui, paskirta nukentėjusiosios teismo medicinos ekspertizė; įpareigotas tyrėjas S. L. pateikti apklausos protokolų, rašytų ranka, atspausdintą tekstą, eismo įvykio vietos apžiūros ir skėčio spalvotas nuotraukas; kaip liudytojus teismas apklausė į eismo įvykio vietą atvykusius pareigūnus, išreikalavo jų tarnybinius pranešimus, paskyrė eismo įvykio ekspertizę ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo prašymą, pridėjo privataus eksperto V. M. konsultacinę išvadą Nr. MV2021-40, taip pat apklausė ekspertus I. G., R. M. ir privatų ekspertą V. M.. Savo ruožtu atmesta prašymų dalis buvo motyvuota; įvertinus atmetimo motyvus, teismai iš esmės vadovavosi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ištirti.
25. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-339/2011, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017).??? Šioje byloje kasatoriaus nurodytų tyrimo veiksmų atlikimas nebuvo būtinas, nes ir be šių veiksmų atlikimo nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje patikrintais ir įvertintais įrodymais.
26. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad byloje buvo padaryti BPK 7, 10 straipsnių pažeidimai, netenkinant gynybos prašymų; gynybos prašymai išspręsti BPK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir neprasilenkia su teismų praktika, pagal kurią, kaip minėta, teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2004, 2K-173-976/2016).
27. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai, atmesdami prašymą pridėti prie bylos vienus ar kitus duomenis, atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, užkirto kelią gynybai dėl tokių duomenų trūkumo byloje ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, šį procesą reglamentuojančios BPK normos neįpareigoja teismų besąlygiškai tenkinti kurios nors proceso šalies prašymus, neapibrėžia, kiek ir kokių prašymų dėl įrodymų tyrimo turėtų būti patenkinta. Teisingam baudžiamajam procesui svarbu, kad visais atvejais proceso šalis būtų išklausyta, o dėl jos prašymų būtų priimti motyvuoti sprendimai. Tai ir buvo padaryta šioje byloje.
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi rungimosi principo ar kad buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.
29. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip prašo kasatorius, abiejų instancijų teismų sprendimus ir nuteistajam I. R. nutraukti bylą, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
30. Nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Čatrauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo iš nuteistojo I. R. priteisti atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas – 890 Eur – advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo parengimą. Kartu su atsiliepimu teismui pateikta 2022 m. balandžio 20 d. sąskaita ir mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nukentėjusioji advokatui sumokėjo 890 Eur.
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022, 2K-146-976/2022).
32. Baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo kasacinį skundą, kuris pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Čatrauskas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-788/2022). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prašė bylą nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o toks prašymas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiosios interesais, ji savo procesinę teisę pateikti atsiliepimą realizavo kreipdamasi į advokatą profesionalios teisinės pagalbos. Atsiliepime motyvuotai yra pateikiami argumentai į kasacinio skundo argumentus. Taigi, nukentėjusioji turi teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašoma priteisti nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo suma yra proporcinga, todėl priteistina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo I. R. kasacinį skundą.
Priteisti iš nuteistojo I. R. nukentėjusiajai L. V. J. 890 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Algimantas Valantinas
Audronė Kartanienė
