Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-70-976/2022
Procesinio sprendimo kategorija 21.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens – UAB „G“ direktoriaus D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. M. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1391-2021 pagal ANK 379 straipsnio 2 dalį nubaustas 575 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. balandžio 29 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, būdamas neblaivus (1,92 promilės), valdė geležinkelių riedmenį – dreziną DGKU (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėjo važiuoti, negavęs (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties budėtojos nurodymo ir leidimo, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties kelio Nr. 4, kuriame stovėjo, nereagavo į iešmininkės rodomus rankinius signalus sustoti ir savavališkai įvažiavo į privažiuojamąjį kelią Nr. 39, atsitrenkė į cecho vartus, juos išlaužė, nuo bėgių nuriedėjo priekaba UP-2 Nr. 10910107.
2. Šis Institucijos priimtas nutarimas teismui nebuvo skundžiamas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 2 d. nutartimi neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens – UAB „G“ direktoriaus D. Č. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1391-2021 ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Lietuvos transporto saugos administracijai. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti.
4.2. Institucijos 2021 m. lapkričio 30 d. priimtu nutarimu D. M. buvo nubaustas už ANK 379 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, jam paskirta 575 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodytu administraciniu nusižengimu UAB „G“ (toliau – ir Bendrovė) buvo padaryta turtinė žala – apgadinti Bendrovei priklausantys infrastruktūros objektai – sulaužyti įvažiavimo į pastatą vartai, apgadintos pastato konstrukcijos, sugadintas geležinkelio privažiavimo kelias Nr. 39, apgadintos geležinkelio estakados konstrukcijos. Tikslus padarytos turtinės žalos dydis šiuo metu dar nėra nustatytas, dėl to Bendrovė bendrauja su UAB „L“, kurios darbuotojas, vairuodamas UAB „L“ priklausančią dreziną, ir padarė turtinę žalą. Tačiau ši aplinkybė, sprendžiant dėl Bendrovės teisių dalyvauti šio administracinio nusižengimo teisenoje užtikrinimo, nėra teisiškai reikšminga.
4.3. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, administracinio nusižengimo byloje laikomas nukentėjusiuoju. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. ANK 579 straipsnio l dalyje nurodytos nukentėjusiajam administracinio nusižengimo teisenos metu garantuojamos teisės, be kita ko, susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
4.4. Nagrinėjamu atveju UAB „G“, dėl D. M. padaryto administracinio nusižengimo patyrusi turtinę žalą, turėjo būti įtraukta į administracinio nusižengimo teiseną ir pripažinta nukentėjusiąja. Bendrovės neįtraukus į administracinio nusižengimo teiseną ir net neinformavus apie ją, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, pažeistos Bendrovės teisės ir teisėti interesai. Bendrovei buvo užkirstas kelias pasinaudoti ANK 579 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nukentėjusiojo teisėmis, ji neteko galimybės dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje, teikti įrodymus apie jai padarytos turtinės žalos dydį, tartis dėl padarytos žalos atlyginimo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ar už jo veiksmus materialai atsakingu asmeniu (ANK 664 straipsnis) arba reikalauti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija priteistų nukentėjusiajam žalos atlyginimą (ANK 665 straipsnis).
4.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl administracinio nusižengimo turtinės žalos patyrusio asmens neįtraukimas į administracinio nusižengimo teiseną laikomas esminiu proceso pažeidimu ir sudaro pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-697/2021">2AT-4-697/2021</a>).
5. Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialistas E. V. atsiliepime į neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens – UAB „G“ direktoriaus prašymą prašo pareiškėjo prašymą atmesti ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1391-2021 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad Institucija nagrinėjamoje byloje konstatavo administraciniu nusižengimu UAB „G“ padarytos turtinės žalos faktą. Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos 2021 m. lapkričio 30 d. priimtame nutarime Nr. VKTI-ANR_N-1391-2021 nurodyta tik aplinkybė, kad buvo išlaužti vartai, o tai savaime nereiškia, jog paminėtai Bendrovei buvo padaryta turtinė žala.
5.2. ANK 608 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui nebuvo nustatyta pareiga prieš surašant protokolą patikrinti, ar yra fizinis ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir nustačius, kad toks asmuo yra ir jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju, jį pripažinti nukentėjusiuoju. Tokia pareiga paminėto straipsnio 1 dalyje nustatyta nuo 2022 m. sausio 1 d.
5.3. Be to, Bendrovei apie administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma nuo pat jo padarymo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 29 d., tačiau į Instituciją kreipėsi tik praėjus beveik šešiems mėnesiams – 2021 m. gruodžio 9 d. Nors pareiškėjas prašyme teigia, kad Bendrovei administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala, tačiau nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei kartu su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepateikė turtinės žalos padarymo faktą, padarytos žalos dydį patvirtinančių įrodymų (nuo administracinio nusižengimo padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai). Šios aplinkybės patvirtina, kad pati Bendrovė nerodė iniciatyvos ir nesiekė nagrinėjamoje byloje būti pripažinta nukentėjusiąja.
5.4. Turtinė žala nėra būtinasis ANK 379 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo sudėties požymis, todėl nėra įrodinėjimo dalykas. Pagal teismų praktiką žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas, konstatuojant nusižengimą, arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškus ir nėra būtina išreikalauti papildomos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-511/2018">2AT-16-511/2018</a>). Dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusysis neprivalo būti įtrauktas į procesą.
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. atsiliepime į neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens – UAB „G“ direktoriaus prašymą prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Pareiškėjas praleido ANK 660 straipsnio 2 dalyje nustatytą prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo padavimo terminą. Nenurodė, dėl kokių priežasčių šį terminą praleido, ir neprašė jo atnaujinti.
6.2. Pareiškėjas taip pat praleido ir Institucijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-1391-2021 apskundimo terminą (ANK 623 straipsnis). Nuasmenintą skundžiamo nutarimo kopiją UAB „G“ gavo 2022 m. vasario 4 d., todėl turėjo teisę šį nutarimą per dvidešimt dienų apskųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo.
6.3. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė – UAB „G“ nepripažinimas byloje nukentėjusiąja – nelaikytina ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindu, nes šis pažeidimas nelemia byloje priimto nutarimo neteisėtumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. pagal ANK 379 straipsnio 2 dalį savo kaltę pripažino, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, nutarimu paskirtą baudą jis sumokėjo. Be to, ANK 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.
6.4. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo gali reikšti civilinio proceso tvarka, tam nėra kliūčių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Be to, pareiškėjo (nukentėjusiojo) neįtraukimas į administracinio nusižengimo teiseną neužkerta kelio tartis su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu dėl žalos atlyginimo.
6.5. Žalos atlyginimas priteisiamas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jos neatlygina savo noru ar nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (ANK 664 straipsnio 2 dalis). Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik 150 Eur neviršijančios turtinės žalos atlyginimą (ANK 665 straipsnio 1 dalis).
6.6. Pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, nepateikė ir duomenų apie galimą žalos dydį. Nesant duomenų, kokio dydžio žalą UAB „G“ patyrė, nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pripažinti Bendrovę nukentėjusiąja.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens UAB „G“ direktoriaus D. Č. prašymas atmestinas.
Dėl pripažinimo nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje
8. Prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. veiksmų kvalifikavimas ir paskirtos nuobaudos už šį padarytą administracinį nusižengimą neginčijami, tačiau nurodoma, kad Institucijai neįtraukus UAB „G“ į administracinio nusižengimo teiseną ir jos nepripažinus nukentėjusiąja, nors ji patyrė turtinės žalos, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti.
9. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 567 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti ne tik tai, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bet ir tai, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
10. Pagal šioje byloje atlikto administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo metu galiojusią ANK 578 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) fizinis ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, administracinio nusižengimo byloje laikomas nukentėjusiuoju. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
11. ANK 608 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2665 redakcija) pareigūnui, baigusiam administracinio nusižengimo tyrimą, prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą tiesiogiai nebuvo nustatyta pareiga, be kita ko, patikrinti, ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju, o nustačius, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, jį pripažinti nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą. Tokia pareiga tiesiogiai įstatymo tekste buvo įtvirtinta nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais nurodytos straipsnio dalies pakeitimais. Tačiau tokios pareigos, kaip ir ANK 617 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XIV-785 redakcija) įtvirtintos iš esmės analogiškos pareigos administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui, buvimą suponavo sisteminis kitų ANK normų aiškinimas. Sisteminis jau išdėstytų ANK 1 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 ir 2 dalių, 578 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nuostatų, taip pat ANK 609 straipsnio 1 dalies (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-415 redakcija), kurioje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole taip pat turi būti nurodyti nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, anketiniai, kontaktiniai ir kiti duomenys; ANK 617 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), nustatančios, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas, be kita ko, privalo nustatyti, ar administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, aiškinimas leidžia teigti, kad paminėtos pareigos administracinio nusižengimo tyrimą atliekantiems ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantiems pareigūnams jau buvo nustatytos, o nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais atitinkamų ANK straipsnių pakeitimais įstatymų leidėjo buvo tik detalizuotos.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad D. M., būdamas neblaivus, valdė geležinkelių riedmenį – dreziną DGKU, savavališkai įvažiavo į privažiuojamąjį kelią, sulaužė įvažiavimo į pastatą vartus, apgadino pastato konstrukcijas, sugadino geležinkelio privažiavimo kelią Nr. 39, apgadino geležinkelio estakados konstrukciją. Byloje administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai pareigūnei ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiam bei nutarimą priėmusiam Institucijos pareigūnui buvo žinoma, kad D. M. veiksmais buvo sugadinta geležinkelio infrastruktūra, kurios valdytoja UAB „G“, taip pat buvo žinoma ir tai, kad yra tikslinamas sugadintas turtas bei patirti materialiniai nuostoliai. Nepaisant to, UAB „G“ nebuvo informuota apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, Bendrovė administracinio nusižengimo byloje nepripažinta nukentėjusiąja ir jai neužtikrintos galimybės procese pasinaudoti ANK 571 straipsnyje, 579 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis, taip padarant proceso pažeidimus.
13. Teisėjų kolegija, nustačiusi proceso pažeidimus ir įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti paminėtus padarytus procesinius pažeidimus esminiais ir panaikinti Institucijos nutarimą.
14. Administraciniu nusižengimu padarytos žalos atlyginimas reglamentuotas ANK 664 ir 665 straipsniuose. Pagal ANK 664 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajam, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
15. Iš išdėstytų ANK nuostatų matyti, kad įstatymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui ar institucijai pareigą priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) sieja su galimybe ją nustatyti ir priteisti neatidedant bylos nagrinėjimo. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas arba ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtina išreikalauti papildomos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-511/2018">2AT-16-511/2018</a>).
16. Šioje byloje D. M. Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 379 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už geležinkelio riedmens – drezinos DGKU valdymą, esant neblaiviam. Turtinės žalos padarymas šiuo atveju nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir nėra įrodinėjimo dalykas. Be to, minėta, kad, Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, byloje nebuvo duomenų ne tik apie D. M. veiksmais sugadintą konkrečią geležinkelio infrastruktūrą, bet ir apie jo veiksmais padarytos žalos dydį. Duomenys apie administraciniu nusižengimu padarytą žalą (jos dydį) nepateikti ir kartu su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nors nuo administracinio nusižengimo padarymo iki prašymo kasacinės instancijos teismui pateikimo buvo praėję daugiau kaip devyni mėnesiai. Iš pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos dydis dar nėra tiksliai nustatytas, dėl to UAB „G“ bendrauja su UAB „L“, kurios darbuotojas yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Svarbu ir tai, kad, pagal administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo metu galiojusias ANK 665 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija) nuostatas, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija galėjo priteisti tik 150 Eur neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. O iš pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad D. M. padarytu administraciniu nusižengimu galimai buvo apgadintas ne vienas Bendrovei priklausantis infrastruktūros objektas – sulaužyti įvažiavimo į pastatą vartai, apgadintos pastato konstrukcijos, sugadintas geležinkelio privažiavimo kelias Nr. 39, apgadintos geležinkelio estakados konstrukcijos.
17. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad tiek dėl administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu duomenų apie UAB „G“ patirtą turtinę žalą byloje nebuvimo (net ir įtraukus Bendrovę į administracinio nusižengimo teiseną ir ją pripažinus nukentėjusiąja, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nustatyti nusižengimu padarytos turtinės žalos dydį nebuvo galimybės), tiek dėl ANK nustatyto teisinio reguliavimo (administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai nustatytų turtinės žalos priteisimo ribų) nagrinėjamu atveju Bendrovės teisės į tinkamą administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimą užtikrinimas nebūtų buvęs veiksmingas.
18. Įvertinusi tai, kad ir šiuo metu, kaip jau minėta, turtinės žalos dydis nėra aiškus, dėl jo Bendrovė derasi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdaviu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjo teikiamas prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Institucijai neatitiktų administracinio teisės nusižengimo proceso principų ir neužtikrintų veiksmingo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo. Kita vertus, Bendrovė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies kylančią teisę reikalauti atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą turi galimybę įgyvendinti kreipdamasi į teismą civilinio proceso tvarka.
19. Įvertinusi pirmiau išdėstytas žalos atlyginimo administracinio nusižengimo byloje galimybes, proceso ekonomiškumą, koncentruotumą, taip pat UAB „G“ galimybes patirtos žalos atlyginimą gauti, kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju naikinti Institucijos priimtą nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Lietuvos transporto saugos administracijai nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1391-2021 palikti nepakeistą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
