D. B. pagal BK 277 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-184-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43835-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato Valdo Andrijausko kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato Valdo Andrijausko apeliacinis skundas atmestas. Taip pat nepriteistas iš valstybės atstovavimo išlaidų atlyginimas už nuteistajai D. B. gynėjo advokato Valdo Andrijausko suteiktą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. B. nuteista už tai, kad 2020 m. spalio 30 d. būdama informuota medicinos įstaigos apie jai nustatytą COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją) ir 2020 m. spalio 31 d. būdama įspėta dėl apsaugos priemonių, kurių privalo laikytis bendraudama su žmonėmis, t. y. apie būtinybę nuo 2020 m. spalio 31 d. izoliuotis savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 2 d. apie 22.00 val. išėjo iš namų į gatvę, kur prie pastato (duomenys neskelbtini), ją sustabdė policijos pareigūnai, taip sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti ypač pavojinga liga.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji D. B. ir jos gynėjas advokatas V. Andrijauskas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį, pritaikius BK 37 straipsnį, D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat priteisti D. B. bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai įvertino nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jos pavojingumą, todėl nepagrįstai nepritaikė jai BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad BK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, nes yra pasikėsinama į baudžiamojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą žmonių sveikatą. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, tačiau praktikoje yra ir tokių precedentų, kai neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojamo konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Taigi, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 277 straipsnio 1 dalyje, kuria irgi kėsinamasi į žmogaus sveikatą, lygiai taip pat gali būti sprendžiama dėl veikos pripažinimo mažareikšme.

2.2. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 30 d. nuteistoji sužinojo, jog laboratoriniais tyrimais jai patvirtinta COVID-19 liga ir jai buvo leista izoliuotis namuose. Ji laikėsi nustatytų izoliavimo gyvenamojoje vietoje sąlygų, t. y. laiką leido izoliuotame individualiame bute, su ja niekas kartu negyveno ir ji svečių nepriiminėjo, vengė bet kokio tiesioginio sąlyčio ar kontakto su kitais asmenimis, nuolat vėdino gyvenamąsias patalpas, dažnai plovė rankas, naudojo rankų dezinfekavimo priemones, buvo apsirūpinusi medicininėmis kaukėmis, nesilankė jokiose žmonių susibūrimo vietose (renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešojo maitinimo vietose). 2020 m. lapkričio 2 d. jai prireikė išnešti susikaupusias šiukšles į lauko konteinerį. Ji yra kilusi iš (duomenys neskelbtini) gyvena viena, artimųjų vietoje neturi, todėl, neturėdama kieno paprašyti išnešti šiukšlių, nusprendė kiek įmanoma saugiai tai padaryti pati. Tam, kad nesukeltų rizikos ką nors užkrėsti ypač pavojinga liga, ji sąmoningai sulaukė nakties laiko, kai lauke nebūna žmonių. Apie 22 val. nuteistoji, užsidėjusi nosį ir burną dengiančią veido kaukę ir užsitraukusi striukės gobtuvą ant galvos, vilkėdama pirštines, išėjo į lauką. Tuo metu buvo vėlyvas ruduo, žvarbus ir lietingas oras, tamsu, todėl lauke žmonių nebuvo. Nuo jos namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iki šiukšlių konteinerių yra vos apie 150 m atstumas. Eidama atvirame lauke ji nė vieno žmogaus nesutiko, todėl ne tik nekilo pavojaus ką nors užkrėsti ypač pavojinga liga, bet ir nekilo poreikio laikytis saugaus atstumo nuo kitų asmenų. Nuo lietaus sušlapo veido kaukė, todėl ją išmetė ir, nespėjus užsidėti kitos kaukės, privažiavo policijos pareigūnai, šie buvo pirmieji jos sutikti žmonės. Nuteistoji nedelsdama užsidėjo naują veido kaukę, pareigūnams pasakė savo duomenis ir tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) specialistai jai yra leidę trumpam išeiti iš namų. Policijos pareigūnų paliepimu ji nedelsdama sugrįžo į izoliacijos vietą. Nuteistosios padaryta neatsargi veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kilų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas.

2.3. Per daugiau nei vienerių metų laiką nuo šioje baudžiamojoje byloje tiriamos veikos padarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne kartą keitė teisės aktus, susijusius su COVID-19 koronaviruso pandemijos valdymu, nes apie virusą, jo atmainas, plitimo būdus ir priemones pandemijai suvaldyti aiškėja vis naujų faktų, t. y. tai, kad yra trumpesnis, nei anksčiau manyta, viruso inkubacinis periodas, todėl vis trumpinami izoliacijos terminai. Nuteistoji šiuo metu dirba gydytoja ir 2022 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir operacijų vadovas Arūnas Dulkys pasirašė sprendimą, kuriuo sudarė gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, privalančių dirbti nepertraukiamai COVID-19 plitimo metu, sąrašą bei nustatė sąlygas, pagal kurias trūkstant darbuotojų turėtų dirbti net ir lengva forma sergantys žmonės. Pagal minėtą sveikatos apsaugos ministro 2022 m. sausio 22 d. sprendimą nuteistoji, jei pritrūktų darbuotojų, būtų priversta eiti į darbą, net jei sirgtų COVID-19 (koronaviruso ligos) lengva forma. Nagrinėjamu atveju nuteistosios situacija 2020 m. lapkričio 2 d. tapo išskirtine tuo, kad veikos padarymo metu buvo nedidelis užsikrėtimų COVID-19 liga skaičius, tai buvo viena pirmųjų baudžiamųjų bylų pagal BK 277 straipsnio 1 dalį.

2.4. Prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsniu, iš­spręsti D. B. turėtų advokato atstovavimo išlaidų, t. y. 500 Eur, atlyginimo priteisimo klausimą už ka­sacinės instancijos teismui pateikiamo kasacinio skundo surašymą. Taip pat prašoma išspręsti D. B. turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo klau­simą už atstovavimą jos interesams pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Nuteistoji ir gynėjas kasacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriais motyvavo ir išnagrinėtą apeliacinį skundą. Tokius skundo argumentus vertino aukštesnės instancijos teismas, jis pagrįstai nurodė, kad D. B. veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, jog ji izoliacijos vietą paliko nakties metu, stengėsi nesutikti ir nesutiko pašalinių žmonių, nes atsakomybei pagal BK 277 straipsnio 1 dalį kilti nereikia nustatyti, kad kas nors dėl neteisėto elgesio būtų realiai užsikrėtęs pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga. D. B. elgėsi lengvabūdiškai ir sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Bylos nagrinėjimo metu nuteistoji D. B. teikė prieštaringus paaiškinimus apie jos izoliacijai taikytus apribojimus ir mėgino perkelti atsakomybę kitiems asmenims (NVSC (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai), kaip antai kad ji nebuvo tinkamai informuota apie izoliacijos sąlygas ar kad turėjo teisę išeiti iš izoliacijos patalpų 15 minučių laikotarpiui. Jos paaiškinimus paneigė nuoseklūs liudytojų – policijos pareigūnų L. L., D. J. parodymai, jie, tikrindami policijoje gautą anoniminį gyventojo panešimą apie tai, kad po laiptinę ir kiemą vaikšto gydytoja D. B., sutiko ją einančią miesto gatve netoli jos namų. Pareigūnų, sutikusių gatvėje D. B., darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip pareigūnams ji pasakė savo vardą ir pavardę, nurodė, jog yra asmuo, turintis izoliuotis savo gyvenamojoje vietoje. Taip pat nuteistosios versija paneigta ir liudytojos A. J. parodymais bei NVSC (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. raštu. Minėtais duomenimis patvirtinta, kad 2020 m. spalio 31 d. D. B. telefonu pasiūlyta izoliuotis namuose nuo 2020 m. spalio 31 d., kol visiškai pasveiks, o tai nustatys šeimos gydytojas, ir jai galimybė palikti namus nebuvo suteikta. Nuteistosios argumentai teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip išgalvoti ir nepagrįsti.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantų argumentus, pagrįstai nurodė, kad, pagal aktualios veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2020 m. kovo 13 d., Nr. 2020-05421; 2020 m. kovo 27 d., Nr. 2020-06146; aktuali akto redakcija nuo 2020 m. lapkričio 2 d.) nuostatas, taisyklių 15.10 punkte buvo nustatyta, jog „sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėję asmenys, kurie neturi ūmiai virusinei kvėpavimo takų infekcijai būdingų požymių ir neturi galimybės perduoti kitiems asmenims gyvūnų augintinių priežiūros, gali išeiti su gyvūnų augintiniu į lauką ne ilgiau kaip 15 min. visą laiką dėvint nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir vengiant bet kokio kontakto su kitais asmenimis“. Tačiau D. B. aktualiu atveju nebuvo asmuo, turėjęs sąlytį su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, pati jau sirgo šia ypač pavojinga užkrečiamąja liga COVID-19. Todėl taisyklių nuostatos, aktualios sąlytį su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu turėjusiems asmenims, D. B. negalėjo, nebuvo ir nėra taikomos.

3.3. BK 37 straipsnio normos taikymas yra teismo diskrecija ir jos taikymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo manyti, kad D. B. nusikalstama veika jokių pasekmių nesukėlė. Veikos pavojingumas kyla iš to, kad D. B. savo nusikalstamai neatsargiu elgesiu sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga. D. B., kaip medikė ir aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, žinojo, kad sirgdama, bet palikdama izoliacijos vietą elgiasi nusikalstamai. Veika buvo padaryta tuomet, kai šalyje dar nebuvo medicininių priemonių pavojingos ligos – COVID-19 pandemijos plitimui suvaldyti, nes šalies gyventojų vakcinacija prasidėjo tik 2021 metais, šia liga sergantiems asmenims teisės aktais nustatyta tvarka taikytos izoliacijos priemonės tuo metu buvo ypač reikšmingos ir efektyvios suvaldant viruso plitimą, kad juo neužsikrėstų kiti asmenys. Nuteistoji paminėtų privalomų rekomendacijų nepaisė ir elgėsi neatsakingai bei pavojingai. Byloje D. B. baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių nenustatyta, kaip ir nenustatyta jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Aktuali veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą ir poveikį BK 277 straipsnio 1 dalyje saugomoms vertybėms negali būti pripažinta mažareikšme.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato V. Andrijausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BK 37 straipsnio taikymo

5. Kasaciniame skunde keliamas iš esmės vienintelis klausimas – tinkamas BK 37 straipsnio taikymas ir nuteistosios D. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 277 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo. BK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių buvimas nuteistosios veikoje iš esmės neginčijamas, todėl dėl šių požymių bus pasisakoma tik tiek, kiek tai susiję sprendžiant klausimą dėl BK 37 straipsnio taikymo.

6. Pagal BK 277 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 277 straipsnio 1 dalį gali kilti esant visoms šioms sąlygoms: 1) asmuo medicinos įstaigos yra informuotas apie savo pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą; 2) jis įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis; 3) bendraudamas su žmonėmis ar kitokiu būdu elgdamasis neatsakingai ar rizikingai (pvz., lankydamasis viešose vietose), nesilaiko apsaugos priemonių ir sukelia pavojų kitam asmeniui (ar asmenims) užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Pažymėtina, kad už šią nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo (BK 277 straipsnio 3 dalis). Neatsargiai padarytų veikų priežastys dažniausiai yra neatsakingas asmens požiūris į įstatymo saugomas teisines vertybes, nedrausmingumas, nerūpestingumas, neatidumas ir pan.

7. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) 2020 m. kovo 17 d. įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

8. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, dėl to nekyla ir ginčo, kad D. B., būdama informuota medicinos įstaigos apie jai nustatytą COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją) ir įspėta dėl apsaugos priemonių, kurių privalo laikytis bendraudama su žmonėmis (izoliuotis gyvenamojoje vietoje), 2020 m. lapkričio 2 d. apie 22.00 val. išėjo iš namų į gatvę, taip sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti ypač pavojinga liga.

9. BK

10. BK nėra nurodyti nusikaltimai ar jų kategorijos, kuriuos padarius negalėtų būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, todėl nusikaltimo mažareikšmiškumą lemia ne veikos priskyrimas tam tikrai kategorijai, o kiekvienos konkrečios veikos pavojingumas. Nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, todėl BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Taigi, BK nedraudžia taikyti BK 37 straipsnio ir BK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padariusiems asmenims. Tačiau bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje nuteistosios D. B. veika negali būti pripažinta mažareikšme.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad COVID-19 virusinė infekcija, tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-23-511/2022, 2AT-31-489/2022 ir kt.).

12. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nuteistoji D. B., be kita ko, pati būdama gydytoja, žinodama apie ypač pavojingą užkrečiamąją savo ligą ir apie galimą pavojų užkrėsti kitus asmenis, tačiau nesilaikydama reikalavimo izoliuotis gyvenamojoje vietoje, išeidama į gatvę, elgėsi neatsakingai ir rizikingai. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra duomenų, jog nuteistoji, sirgdama COVID-19 virusine infekcija ir nedėvėdama apsauginės kaukės, vaikščiojo po daugiabučio namo laiptinę (b. l. 24–27), tai neabejotinai žymiai padidina pavojų užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga ne vienam, o visiems toje laiptinėje besilankantiems asmenims. Be to, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta 2020 m. lapkričio 2 d., esant paskelbtam karantinui, kai buvo įvestas specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, siekiant riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, kai registruojamas nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimas arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos. Tokie nuteistosios veiksmai rodo, kad jos padaryta veika negali būti pripažįstama mažareikšme.

13. Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą dėl BK 37 straipsnio taikymo, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės ir išsamiai argumentavo, kodėl nutarė netaikyti šioje byloje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nuostatų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti tokiems apeliacinės instancijos teismo argumentams.

14. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato V. Andrijausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas