Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-531/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54076-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,
gynėjui advokatui Albertui Kučinskui,
nuteistajam M. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti J. K. (J. K.), S. J. (S. J.) ir A. M. (A. M.), tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. M. B. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu J. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laisvėje esančiais: A. M. ir S. J., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiavo: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 21 d. 15:30 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius kartu bausmę atliekančio J. K. už piniginį atlygį surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, po ko J. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 21 d. 15:30 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinus A. M. ir S. J. bei jiems pasiūlius už piniginį atlygį surasti asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, pastariesiems suradus ir J. K. perdavus M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), o J. K. perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu IP adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 21 d. 17:25 val. AB (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), spėjimo būdu įvedus nukentėjusiajam G. Z. banko priskirtą naudotojo identifikacinį numerį, po ko G. Z. asmens autentifikavimo aplikacijoje Smart - ID turimais PIN kodais patvirtinus prisijungimo operaciją, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungus prie G. Z. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai inicijavus keturias finansines operacijas ir į J. K. surastą M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus, o G. Z. analogišku būdu jas patvirtinus: 2019 m. lapkričio 21 d. 18:03:28 val. pervedus 30 Eur, 2019 m. gruodžio 21 d. 18:03:40 val. pervedus 30 Eur, 2019 m. gruodžio 21 d. 18:03:56 val. pervedus 30 Eur ir 2019 m. gruodžio 21 d. 18:08 val. pervedus 1 700 Eur, iš viso pervedus 1 790 Eur, po J. K. paskambinus bei duodant S. J. ir A. M. nurodymus dėl pinigų išgryninimo, kuriuos A. M., S. J. ir M. B. vykdant ir 2019 m. gruodžio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvykus į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bei nuperkant prekių už 413,89 Eur, už kurias M. B. atsiskaitė savo AB „(duomenys neskelbtini)“ išduota banko mokėjimo kortele, po ko M. B. 2019 m. gruodžio 21 d. 18:58 val. bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino 20 Eur bei juos perdavė S. J., po ko 2019 m. gruodžio 22 d. M. B. ir A. M. nuvyko prie bankomato, (duomenys neskelbtini), kur M. B. per kelis kartus: 09:06 val. išgrynino 500 Eur, 09:07 val. išgrynino 500 Eur ir 09:14 val. išgrynino 200 Eur, iš viso išgrynino 1 200 Eur, iš kurių dalį – 700 Eur M. B. perdavė A. M., o 500 Eur pasiliko sau, po ko bankui užblokavus M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir joje buvusį likutį – 176 Eur 2019 m. gruodžio 22 d. pervedus į nukentėjusiojo G. Z. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu savo ir kitų: J. K., A. M., S. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą – G. Z. priklausantį turtą – 1 790 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. M. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį iš kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jų vertinimas, neįrodo jo kaltės dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuosprendis jo atžvilgiu paremtas išimtinai prielaidomis.
2.1. Aiškina, kad jo vaidmuo pasireiškė tik tuo, kad jis suteikė savo banko sąskaitą, sudarė sąlygas atsiskaityti už prekes pervestais pinigais, išgrynino į jo sąskaitą įneštus pinigus. Jam nebuvo žinoma, kad pinigai, pervesti į jo banko sąskaitą, buvo gauti apgaule iš nukentėjusiojo G. Z.. Jam 2019 m. gruodžio 21 d. nebuvo žinoma, kas buvo tartasi dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių. Jo buvęs bendradarbis A. M. paprašė suteikti sąskaitos numerį (jam šis prašymas nesukėlė jokių įtarimų, kadangi kartu su A. M. anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir šis nebuvo jo niekad apgavęs), jo A. M. neinformavo apie tai, kad pinigai, kurie bus pervesti į jo sąskaitą, yra gauti būtent apgaulės būdu ar yra neteisėti. To nepatvirtina jokia bylos medžiaga, be to, net pats nuteistasis A. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 23 d. nenurodė, kad būtų sakęs jam, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, apklausoje nurodė, kad tai, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu buvo aišku tik jam, S. ir V., o jo paprašė tik „padėti“. Nei vienas iš įtariamųjų, liudytojų, nepatvirtino, kad jis kaip nors būtų informuotas apie tai, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Įtarimų dėl pinigų kilmės taip pat nesukėlė ir ta aplinkybė, kad mokėjimo paskirtis buvo įvardinta kaip skola. Prašymas suteikti sąskaitą pinigų pervedimui nesudarė jam jokio pagrindo manyti, kad tai bus nusikalstamu būdu gauti pinigai. Jo kaltę paneigia ir paties A. M. 2020 m. birželio 4 d. duoti paaiškinimai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad šis nežinojo apie pinigų nusikalstamą kilmę.
2.2. Teigia, kad 2019 m. gruodžio 21 d., 19:40 val., A. M. jam siųstos SMS žinutės su tekstu „Kidaniom šita zonini“ nematė, todėl jis ir toliau nežinojo, kad pinigai gauti apgaulės būdu, be to, toks žinutės turinys neleidžia daryti išvados, kad pinigai gauti būtent kažką apgaunant. Ji nepatvirtina, kad jis suvokė, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu. Tą vakarą jis buvo šventėje restorane „(duomenys neskelbtini)“, linksminosi, telefonas buvo striukės kišenėje, todėl jo dėmesys nebuvo sutelktas į žinučių skaitymą. Be to, SMS žinutė parašyta klausiamąja forma, į ją neatsakyta ir nėra jokios reakcijos į joje nurodytą informaciją, o tai taip pat patvirtina, kad jis tokios žinutės nematė. Atkreipia dėmesį, kad jo parodymai viso proceso metu dėl SMS žinutės neperskaitymo buvo nuoseklūs. Ši jo nurodyta aplinkybė nepaneigta jokiais kitais duomenimis. Paėmęs iš striukės telefoną, radęs daug praleistų A. M. skambučių, informavo A. M., kad pinigai yra gauti į jo banko sąskaitą. Netrukus prisistatė ir A. M. su kitais asmenimis, pasakė, kad reikia išgryninti pinigus, paprašė užeiti į parduotuvę, asmenys prisirinko prekių, už prekes apmokėjo jis iš savo kortelės. Atvažiavo taksi automobilis, gale sėdėjo vaikinas ir mergina, važiavo prie bankomato, nepavyko išgryninti visų pinigų, tik 20 Eur. Tiek prieš apsipirkimą, tiek ir apsipirkimo metu, tiek važiuojant automobiliu niekas nekalbėjo, kad pinigai gauti apgaulės būdu, jis nesuprato, kad atsiskaito ir grynina būtent tokiu būdu įgytus pinigus. Be to, tai, kad gryninti pinigus jis važiavo ne su A. M., paneigia tą aplinkybę, kad jam buvo žinomas SMS žinutės turinys, kadangi zoninio apgaulėje ir pinigų pasidalijime turėjo dalyvauti A. M.. Priešingai, išgrynintus pinigus – 20 Eur, jis padavė kartu važiavusiam S. J.. Kitos dienos ryte su juos susisiekė A. M., kad nuimtų jam pinigus. Bankomate per kelis kartus išgrynino 1200 Eur ir visus pinigus atidavė A. M., 176 Eur jam paliko už išgryninimą. Po to vakare jį susirado policijos pareigūnai.
2.3. Dėl 2019 m. gruodžio 21 d., 19:40 val., SMS žinučių: „Rytoj aš tau pasuksiu ir susitiksim prie banko“ (Jo SMS), „Geraj bez bazara“ (A. M. SMS), nurodo, kad jos nepatvirtina to, kad jam buvo žinoma, kad pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, t.y. sukčiaujant, jos tik patvirtina, kad jis norėjo grąžinti pinigus A. M. išgrynindamas, kadangi šie pinigai jam nepriklauso.
2.4. A. M. susirašinėjimas su abonentu „(duomenys neskelbtini)“ jokiu būdu nepatvirtina, kad jie su A. M. pasidalino pinigus. Jis jokių nuimtų pinigų su A. M. nesidalino. A. M. tomis dienomis buvo užgėręs, jam reikėjo pinigų lėbavimui, todėl šis tyčia sumažino turimą sumą, kad pasisavintų pinigus. Pažymėtina, kad jis (A. M.) melavo ir S. J., kadangi 2019 m. gruodžio 22 d. vakare šis turėjo tik 110 Eur, kuriuos padavė S. J. ir nurodė, kad jis pinigų neišgrynino. A. M. parodymai nepatikimi, dėl tų pačių aplinkybių jis tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso metu duoda skirtingus parodymus.
2.5. Dėl policijos pareigūno G. M. parodymų paaiškina, kad su juo kalbėjo jau po visų įvykių, po to, kai suprato, kad galėjo sudalyvauti nusikaltime, todėl tai niekaip neįrodo, kad veikos darymo metu jis suprato, kad bendrininkauja darant sukčiavimą. Teismas nepagrįstai šiuos parodymus pripažino jo kaltės įrodymu.
2.6. Pažymi, kad gyvena šeimoje, augina savo ir žmonos vaikus, yra vidurinės grandies vadovas, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl nelogiška daryti išvadą, kad jis, suvokdamas, kad dalyvauja sukčiavime gryninant apgaulės būdu gautus pinigus, atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, būtų dalyvavęs nusikaltime. Jam dėl tokių smulkių pinigų per daug problemų, pats užsidirba pinigų teisėtais būdais. Suprasdamas, kad dalyvauja nusikaltime, jis nebūtų davęs savo sąskaitos, nebūtų atsiskaitinėjęs kortele ir gryninęs pinigų. 2019 m. gruodžio 23 d. jis pats vienas atlygino žalą, o tai reiškia, kad yra finansiškai pajėgus, tačiau tai nereiškia, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą, tik patvirtina tą aplinkybę, kad kaip adekvatus žmogus siekė palengvinti savo padėtį procese, palengvinti nukentėjusiojo dalią, kurį nesuprasdamas taip pat nuskriaudė ir jis. Jam nebuvo jokių motyvų dalyvauti nusikaltime. Jis pats buvo apgautas A. M.. Jis pasielgė neprotingai, kvailai, bet nepadarė ir nenorėjo padaryti nusikaltimo, dalyvavo žalos padaryme, tačiau tai tik civiliniai teisiniai santykiai ir jis jau yra atlyginęs visus nuostolius nukentėjusiam asmeniui.
3. Teismo posėdyje M. B. ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti. Be to, apelianto gynėjas posėdyje kėlė klausimą dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Paaiškino, kad M. B. civiline tvarka kreipėsi į Visagino teismą dėl žalos išieškojimo. Civilinę bylą nagrinėja teisėjas G. A., kuris nagrinėjo ir baudžiamąją bylą. Teisėjas sustabdė civilinę bylą, nes reikalinga išsiaiškinti aplinkybes, nors jam jau viskas yra žinoma. Teisėjas turėjo informaciją civilinėje byloje. Mano, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista teisė į teisingą teismą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos aplinkybės, jog M. B., M. M. paprašius, davė jam savo banko sąskaitos numerį ir į ją buvo pervesti neteisėtai, apgaule iš G. Z. gauti pinigai, kurių dalis buvo panaudota apsiperkant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, M. B. atsiskaitant banko mokėjimo kortele, dalis per kelis kartus (2019 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 22 d.) išgryninta, o dalis palikta M. B. banko sąskaitoje. Tačiau aiškinama, kad M. B. nebuvo žinoma, kad minėti pinigai buvo gauti neteisėtu būdu. Be to, teigiama, kad 2019 m. gruodžio 22 d. visus išgrynintus pinigus jis atidavė A. M., o likusieji jo banko sąskaitoje buvo palikti jam už išgryninimą.
7. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2017).
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. B. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
9. Viso proceso metu M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Aiškino, kad su juo susiekė A. M. ir paprašė sąskaitos, pasakė, kad turi problemų su pinigų išėmimu, o jo draugas turi grąžinti skolą ir paprašė pagalbos. Sutiko pagelbėti ir davė savo sąskaitos numerį. A. M. pasitikėjo, negalvojo, kad bus padarytas nusikaltimas, kad ateis nešvarūs pinigai. Savo sąskaitą nurodė bei pinigus išgrynino, taip pat iš jų sumokėjo už apsipirkimą parduotuvėje, tačiau tai darė nežinodamas, jog pinigai yra įgyti neteisėtai. Žinodamas, kad pinigai buvo pasisavinti nusikalstamu būdu, jis savo sąskaitos davęs nebūtų. Į ką jis įkliuvo, suprato tik 2019 m. gruodžio 22 d., kai jam telefonu žmona pranešė, kad jo ieško policijos pareigūnai. 2019 m. gruodžio 21 d. išgrynintus 20 Eur atidavė S. J., o 2019 m. gruodžio 22 d. išgrynintus 1 200 Eur – A. M.. Jokio susitarimo su A. M. jis neturėjo. Teisėjų kolegija šiuos M. B. teiginius vertina kritiškai, tik kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
10. M. B. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą patvirtina A. M. ir S. J. parodymai, taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
10.1. A. M. apklausiamas teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. sėdėjo pas V. K. bute. Gėrė alų, dar buvo S. J. ir mergina M.. J. K. paskambino V. K. ir su juo šnekėjo S. J.. Vėliau pasakė, kad reikia surasti banko sąskaitą ir, kad nebūtų limito, o kam to reikėjo, nežinojo. Su M. B. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, jam paskambino ir paprašė sąskaitos, sakė, kad draugas turi pervesti skolą. Gavus sąskaitos numerį išsiuntė jį J. K.. Kai skambino J. K., nežinojo kas per pinigai, vėliau kai pervedė pinigus, atrodo S. J. papasakojo, kad tai „zoniniai“ pinigai. Su M. B. susitarė, kad gavęs pinigus praneštų. Kai buvo gauti pinigai, susitiko su M. B. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes M. B. netoliese buvo vakarėlyje. Tuomet jis, S. J. ir dar kažkas buvo parduotuvėje, pirko daugiausiai alkoholį, cigarečių. Mokėjo M. B. savo kortele. Apsipirkimo limito lyg niekas nebuvo nurodęs. Tą vakarą išgryninti pinigų nepavyko, todėl susitarė su M. B. susitikti kitos dienos ryte. Rašė M. B. žinutę, siūlant apgauti. Susitikus prie bankomato, M. B. išgrynino 1 200 Eur, iš kurių jam perdavė 700 Eur, o 500 Eur pasiliko sau. Taip jie buvo susitarę iš anksto. 2019 m. gruodžio 21 d. apklausiamas ikiteisminiame tyrime A. M. nurodė analogiškas buvusio įvykio aplinkybes. Taip pat aiškino, kad nors su M. B. apie pinigų kilmę kalbėjęs nebuvo arba bent neprisimena, tačiau suprato, kad M. B. tą rytą prieš išgryninant pinigus jau buvo aišku, kad pinigai įgyti neteisėtai, tikriausiai, todėl M. B. ir pasiūlė pinigus pasilikti sau, o ne perduoti kitiems asmenims. Jis su M. B. pasiūlymu sutiko (3 t., 15-17 b.l.). Papildomai apklausiamas 2020 m. rugpjūčio 27 d. A. M. patvirtino, kad išgryninęs 1 200 Eur, M. B. jam davė ne visus, o tik 700 Eur (3 t., 28-32 b.l.).
10.2. Iš byloje esančių M. M. telefone rastų SMS žinučių matyti, jog 2019 m. gruodžio 21 d. 19.40 val. M. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)) nusiuntė A. M. žinutę „Rytoj as tau pasuksiu ir susitiksim prie banko“, A. M. 2019 m. gruodžio 21 d. 19.40 val. atsakydamas M. B. vieną po kitos išsiuntė dvi žinutes „Geraj bez bazara“; „Kidaniom sita zonini“ (pateiktas vertimas iš rusų kalbos „Užlaušim šitą zoninį) (2 t., 92, 109 b. l.). 2020 m. rugpjūčio 27 d. papildomos apklausos metu A. M. paklaustas, ką gali paaiškinti apie 2019 m. gruodžio 21 d. 19.40 val. rašytą SMS žinutę M. B.: „Kidaniom sita zonini“, ką turėjo omenyje ją rašydamas, nurodė, kad turėjo omenyje pasidalinti pinigus, likusius M. B. sąskaitoje, kartu su M. B. (3 t., 28-32 b. l.).
10.3. Tai, kad M. B. 2019 m. gruodžio 22 d. išgrynino 1 200 Eur, patvirtina byloje esantis jo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas. Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 22 d. M. B. minėtą sumą per 3 kartus išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. 9.06 val. išgrynino 500 Eur, 9.07 val. išgrynino 500 Eur, 9.14 val. išgrynino 200 Eur (1 t., 113 b.l.).
10.4. Iš A. M. telefone esančių SMS žinučių matyti, kad jis 2019 m. gruodžio 22 d. 09.11 val. numeriu (duomenys neskelbtini) išsiuntė žinutę (vertimas iš rusų kalbos) „Man pervedė 1,7 štukas“. Ta pačią dieną 09.27 val. jis minėtu numeriu išsiuntė dar vieną SMS žinutę (vertimas iš rusų kalbos) „Turiu 700 Eurų, kiek tau duoti?“ (2 t., 94, 109 b. l.).
10.5. Teisme apklausiamas S. J. parodė, kad kitos dienos ryte ieškojo A. M., kuris neatnešė pinigų. Surado jį girtaujant (duomenys neskelbtini) kaime, bet pinigų jis neturėjo, ar 110, ar 115 Eur, o likę pas M. B..
10.6. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nekyla abejonių, jog M. B. suprato, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų, byloje surinktų įrodymų, 2019 m. gruodžio 21 d. vakarą, 19.40 val. A. M. išsiuntė SMS žinutę originaliu tekstu „Kidaniom sita zoninį“. Byloje ši frazė buvo išversta į „Užlaušim šitą zoninį“, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog jos tikslesnis vertimas būtų „palikti be nieko“ arba „pašalinti iš savo tarpo“ arba apgauti trečią asmenį, įvardijamą, kaip „zoninį“, kuris, nagrinėjamu atveju, gali būti ir S. J., ir J. K., ir bet kuris kitas prie to prisidėjęs asmuo. Minėta žinutė įrodo, kad dar iki 2019 m. gruodžio 22 d. atlikto pinigų išgryninimo, M. B. buvo aišku, kad pinigai yra gauti neteisėtai ir jam siūloma apgauti kitą/kitus asmenis, juos pasisavinant (pasidalinant). Tai paneigia M. B. versiją, jog į ką jis įkliuvo, suprato tik paskambinus žmonai ir pranešus, kad jo ieško policija. Be kita ko, tai, kad jam pervesti pinigai yra gauti neteisėtu būdu, M. B. turėjo suprasti ir iš to, kad vos juos gavus, 2019 m. gruodžio 21 d., buvo skubiai prašoma juos išgryninti, už juos nupirkti prekių. Gi M. B. dėl to turėjo tuojau pat išeiti iš vakarėlio, kuriame dalyvavo, vykti į parduotuvę ir sumokėti už atvykusių asmenų išsirinktas prekes, o vėliau dar eiti prie bankomato išgryninti likusios sumos (ko, kaip nustatyta, tą vakarą atlikti nepavyko, ir pinigai buvo išgryninti kitos dienos ryte). Pažymėtina, kad A. M., apklausiamas ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad ketino su M. B. pasidalyti pastarajam pervestus pinigus, kas ir buvo padaryta. 2019 m. gruodžio 22 d. laikotarpyje nuo 09.06 iki 09.14 val. M. B. išgrynino 1 200 Eur, iš kurių 700 Eur perdavė A. M., o 500 Eur pasiliko sau. Šią aplinkybę patvirtina tiek A. M. procese duoti parodymai, tiek jo 9.27 val., jau po pinigų išgryninimo, numeriu (duomenys neskelbtini) išsiųsta žinutė, kad jis turi 700 Eur, tiek teisme duoti S. J. parodymai.
10.7. Teisėjų kolegija atmeta M. B. apeliacinio skundo teiginius, jog jis 2019 m. gruodžio 21 d. 19.40 val. siųstos A. M. SMS žinutės „Užlaušim šitą zoninį“ nematė. Iš aukščiau pateiktų įrodymų matyti, kad tuo pačiu metu pats M. B. parašė A. M. žinutę, kad „Rytoj as tau pasuksiu ir susitiksim prie banko“, taigi tarp jų vyko susirašinėjimas, todėl yra neįtikėtina, kad M. B. galėjo nematyti jam atsiųstos žinutės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši žinutė buvo gauta jau po pirmojo – 20 Eur išgryninimo (jis atliktas 2019 m. gruodžio 21 d. 18:56 val.), taigi, planas pasisavinti likusius pinigus kilo tik vėliau. Todėl aplinkybė, kad pirmąjį kartą išgryninant pinigus su M. B. buvo S. J., jokios reikšmės, sprendžiant dėl M. B. kaltės, neturi.
10.8. Atkreiptinas dėmesys, kad iš A. M. procese duotų parodymų yra neaišku, kuris iš jų, t.y. jis ar M. B., pasiūlė pasidalinti M. B. sąskaitoje likusius pinigus, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esmine, ir M. B. kaltės nešalina. Šiuo atveju, jo pripažinimui kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pakanka to, jog M. B. suprato, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, kuriuos jis naudojo atsiskaityti už prekes parduotuvėje, dalį jų išgrynino, iš jų 20 Eur perduodamas S. J., o likusius pasidalindamas su A. M. bei dalį pasiliko sąskaitoje. Ką neginčijamai įrodo byloje surinkti įrodymai.
11. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad policijos pareigūno G. M. parodymais M. B. kaltė negalėjo būti grindžiama, kadangi jis apklausiamas teisme išdėstė tik savo nuomonę, neva M. B. žinojo, kad į jo sąskaitą yra pervedami pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos. Tačiau ši aplinkybė išvadoms dėl M. B. kaltės įtakos neturi. Kaip matyti, byloje be G. M. parodymų, buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. B. neteisėtus veiksmus.
12. Taip pat, vien tik tai, kad M. B. iškarto po nusikalstamos veikos paaiškėjimo, 2019 m. gruodžio 23 d., pervedė nukentėjusiajam likusius jo prarastus pinigus, nėra pagrindas jį išteisinti, ar teigti, kad jis galėjo nesuprasti jam pervedamų pinigų kilmės. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis siekė tik palengvinti savo teisinę padėtį ar išvengti atsakomybės, į ką ir atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl bylą pirmąją instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo, kadangi jis taip pat nagrinėja civilinę bylą pagal M. B. ieškinį A. M. dėl žalos atlyginimo. Šie argumentai atmetami, nes nėra pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal M. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl 1 730 Eur skolos priteisimo (ieškovas kelia reikalavimus pradelsto vekselio, kurį pasirašė atsakovas, pagrindu). Byla yra teisėjo G. A. žinioje, kuris taipogi priėmė ir skundžiamą nuosprendį. Civilinės bylos nagrinėjimas dar ikiteisminio tyrimo metu buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis sprendimas aptariamoje baudžiamojoje byloje. Taigi, civilinė byla dar nėra išnagrinėta, galutinis sprendimas nėra priimtas. Esant šiai aplinkybei, manyti, kad teisėjas galėjo turėti išankstinę nuomonę, pripažindamas M. B. kaltu, nėra. Tai, kad jis iš civilinės bylos gavo tam tikrą informaciją apie asmenų turtinį ginčą, jam netrukdė spręsti klausimų, susijusių su kaltės nustatymu baudžiamojoje byloje. Taip pat nėra nustatytas nei vienas iš BPK 58 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų. M. B. teisė į teisingą teismą pažeista nebuvo.
14. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas už minėto nusikaltimo padarymą M. B. skyrė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas M. B. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį. Pagrindo keisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį, nėra. Apeliantui bausmė paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nėra. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.
15. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valdas Ciesiūnas
Algirdas Gaputis
Valdas Petras Meidus
