Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-744/2019
(Nr. 1A-391-744/2018)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29577-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.2
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,
nuteistajam O. V., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. V. skirta galutinė bausmė – 92 MGL (4 600 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus ir 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 21 d. 12.08 val. iki 2018 m. birželio 22 d. 11.25 val., tai yra 1 para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai. O. V. taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų 3 mėnesių laikotarpiui, bei turto konfiskavimas, konfiskuojant kelių transporto priemonės – automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto A. V. vardu, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1320 Eur. O. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. O. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 3,35 promilės, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. V., taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį – jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba žymiai sumažinti paskirtą bausmę – baudą.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis 2018 m. birželio 21 d. apie 12 val. po vakarykščio girtumo išgėrė alaus ir dėl to jo organizme susidarė didelė alkoholio koncentracija. Jis girtas nesijautė. Atėjęs draugas jo paprašė pavežti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to kilo byloje nagrinėjamas įvykis. Apeliantas mano, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai nustatė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai ją kvalifikavo, tačiau paskyrė jam per griežtą bausmę, be pagrindo netaikė jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai buvo visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytais griežtos bausmės skyrimo pagrindais bei BK 40 straipsnio netaikymo motyvais. Apelianto įsitikinimu, teismas, skirdamas tokią didelę bausmę – 6 900 Eur dydžio baudą, neatsižvelgė į tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kad byloje nėra civilinio ieškinio, kad jis teisiamas pirmą kartą, jam daugiau nei penkiasdešimt metų, jis yra registruotas darbo biržoje, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko be jokių motyvų ar tikslų, jis tiesiog nesuvokė, kad yra girtas. Mano, kad teismas grubiai pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę.
2.2. Nuteistojo O. V. nuomone, yra visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundžiamu nuosprendžiu teismas neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą todėl, kad teismui kilo abejonės dėl galimo laiduotojo – jo tėvo galimybe daryti teigiamą poveikį. Jo tėvas A. V. yra senyvo amžiaus, nėra nei teistas, nei baustas, turi gyvenamąjį namą, nėra girtuoklis, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis pažymi, kad jis pats praeityje nėra teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, byloje nėra civilinio ieškinio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys nusikalstamų veikų. Be to, jis ir taip bus nubaustas, nes turės sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, jam bus taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Mano, kad tokiomis priemonėmis tikrai būtų pasiekti bausmės tikslai, išvardinti BK 41 straipsnyje.
2.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas visiškai nieko nenustatinėjo, o tik nurašė kaltinamąjį aktą nieko nekeisdamas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.
3. Atsiliepimų į nuteistojo O. V. apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis O. V. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Gintaras Misevčius prašė nuteistojo O. V. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
6. Nuteistasis O. V. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant O. V. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik O. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygos, o nuteistojo tėvas pagal asmenines savybes sugebės jam daryti teigiamą poveikį. O. V. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam mažesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šios normos nuostatų taikymo svarstymas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytas sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-648/2017">2K-52-648/2017</a>, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Tai reiškia, jog teismui atsisakius atleisti ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai motyvavus savo sprendimą aukštesnės instancijos teismas tokio sprendimo neturėtų keisti.
8. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad O. V. nusikalto pirmą kartą (130 b. l.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, byloje civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat byloje yra prašymas perduoti O. V. jo tėvui, kurį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra (jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra senatvės pensininkas, gyvena netoli nuteistojo), pagal laidavimą. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurios sudaro galimybę svarstyti O. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tačiau kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, tai yra, ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo O. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad O. V. nusikalstami veiksmai kėlė didelį pavojų aplinkiniams – nuteistasis 2018 m. birželio 21 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai yra jo kraujyje buvo nustatytos net 3,35 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis). Be to, nuteistasis O. V. vairavo automobilį, kuriame buvo keleivis, mieste, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, vidury dienos, apie 12 val., kuomet eismas ir žmonių judėjimas prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje yra pakankamai intensyvus, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ir kitam asmeniui priklausantis automobilis, padaryta turtinė žala (už šį eismo įvykį O. V. buvo nubaustas administracine tvarka). Taigi nekyla abejonių, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistasis O. V., valdydamas automobilį neblaivus (kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis), visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo apelianto neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Iš paties nuteistojo O. V. pirmosios instancijos teisme nurodytų aplinkybių (166-167 b. l.) matyti, kad jis, sėsdamas už vairo, būdamas išgėręs maždaug puse litro degtinės ir 1 litrą alaus, jautėsi (jo paties teigimu) normaliai, o prekybos centras, kur jis ir vyko, yra visiškai netoli jo namų, nuo kurių jis pradėjo važiuoti automobiliu. Taigi nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog O. V. sąmoningai ignoravo teisės aktuose įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam ir savo interesams tenkinti pasirinko neteisėtą veikimo būdą, nors iki prekybos centro galėjo nuvykti nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nueiti pėsčias ir panašiai), be to, kelia abejones dėl to, kad O. V. ateityje, būdamas neblaivus, tačiau jausdamasis, jo teigimu, normaliai, nevairuos transporto priemonės.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo O. V. tėvas A. V. nelaikytinas asmeniu, tinkančiu būti laiduotoju, kadangi jo galimybės daryti sūnui teigiamą įtaką yra abejotinos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-648/2017">2K-52-648/2017</a>, 2K-196-697/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog nuteistasis O. V. yra pakankamai brandaus amžiaus, yra sukūręs šeimą, nėra pagrindo tvirtinti, jog O. V. yra laikytinas nesavarankiška, nebrandžia asmenybe, kuriam jo pensijinio amžiaus tėvas galėtų daryti veiksmingą teigiamą įtaką.
11. Pats A. V. nei savo prašyme perduoti O. V. jo atsakomybei pagal laidavimą (131 b. l.), nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (167 b. l.) nenurodė, kaip realiai jis galėtų daryti teigiamą įtaką savo suaugusiam sūnui. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. V. nurodė, kad jis su sūnumi bendrauja beveik kasdien, sūnus jam paskambina ir dažnai užsuka, jis labai blogai vertina savo sūnaus tokį neatsakingą poelgį, mano, kad tikrai sugebėtų sūnui daryti teigiamą įtaką, sūnus jo klauso, jis sūnui yra autoritetas, tačiau vis tiek nenurodė, kaip realiai jis galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Abejones dėl A. V. galimybių daryti sūnui teigiamą poveikį kelia ir tai, kad jis po byloje nagrinėjamo įvykio nesidomėjo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, sūnaus neteisėtų veiksmų priežastimis ir panašiai, tokį savo elgesį motyvuodamas tuo, kad jam sūnus nepasakojo (74 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. V. taip pat negalėjo paaiškinti savo sūnaus poelgio priežasčių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. V. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir jų nevairuoja, todėl jo galima teigiama įtaka sūnui dėl Kelių eismo taisyklių laikymosi ateityje yra ribota. Taigi kyla abejonių dėl to, ar iškilus problemoms A. V. sugebės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir A. V. paaiškinimus konstatuotina, kad jo ir sūnaus santykių pobūdis nėra pakankamas, jog O. V. būtų galima perduoti A. V. atsakomybei pagal laidavimą.
12. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl visų BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų nebuvimo ir pagrįstai neatleido O. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
13. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. V. taip pat prašo sumažinti jam paskirtą bausmę – baudą, nes mano, kad teismas grubiai pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir paskyrė jam per griežtą bausmę.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
16. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
17. Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino O. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubaudė 138 MGL (6 900 Eur) bauda. Skirdamas bausmę nuteistajam O. V. pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad O. V. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, bei į kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, nedirba, registruotas darbo biržoje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijoje nėra gauta nusiskundimų dėl O. V. elgesio, yra brandaus amžiaus). Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo O. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė O. V. švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšį – baudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės O. V. už padarytą nusikalstamą veiką skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. V. tinkamai parinko bausmės rūšį, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam nustatytas baudos dydis neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per didelis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šiame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam O. V. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, savo dydžiu šiek tiek didesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą nustatyta minimali bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks O. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Sumažinus O. V. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, atsižvelgus į tai, kad O. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl šios veikos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
20. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam O. V. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams trims mėnesiams. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, nuo kada skaičiuotinas šis nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, 2018 m. birželio 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu (20-22 b. l.) iš O. V. paėmus vairuotojo pažymėjimą, jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodžius, nuo kada skaičiuotinas uždraudimo naudotis šia teise terminas, susidaro prielaidos neteisingai vertinti O. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, ši nuosprendžio surašymo klaida ištaisytina keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tai yra nustatant, kad nuteistajam O. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 21 d.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
nuteistojo O. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti:
O. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. V. paskirtą 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Nustatyti, kad O. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 21 d.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Nerijus Masiulis
Laisvydas Zederštremas
