Civilinė byla Nr. e2A-39-357/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00188-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijai dėl neteisėtai panaudotų lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos 1868,44 Eur neteisėtai panaudotas savivaldybės biudžeto lėšas. Nurodė, kad ieškovė 2016-03-30, įvertinusi atsakovės pateiktus projektus, priėmė sprendimą šiems projektams vykdyti skirti 2400,00 Eur ir pažymėjo, jog sprendimą dėl šių lėšų panaudojimo vienam ar dviem projektams įgyvendinti turi priimti paraiškas pateikusi atsakovė. 2016-08-10 tarp šalių buvo pasirašyta finansavimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovės pateiktam projektui „NVO forumas–2016, mokymai, seminarai“ (toliau ir NVO projektas, projektas) įgyvendinti skyrė 2400,00 Eur. Teigė, kad 2017 m. buvo atliktas vidaus auditas ir nustatyta, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir skirtas lėšas panaudojo ne pagal sutartyje nustatytus terminus ir paskirtį.
2. Atsakovė Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys tiek žodiniu susitarimu, tiek konkliudentiniais veiksmais pratęsė sutartyje nustatytą projekto pabaigos terminą. Atkreipė dėmesį į tai, kad projekto audito ataskaitoje nurodyta, jog išlaidos projektui yra laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos buvo patirtos iki 2016-12-29, o šiuo atveju 2016-12-29 atsakovės turėtos išlaidos sudaro didžiąją dalį prašomos priteisti sumos. Pabrėžė, kad atsakovė iš ieškovės gautas lėšas panaudojo vykdydama projektą ir nenukrypdama nuo tikslinių lėšų paskirstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo nusistovėjusi tokia santykių praktika, kad išlaidos projektui įgyvendinti buvo laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos buvo patirtos pagal tikslinę paskirtį, tačiau nežymiai vėliau po finansavimo sutartyje nustatyto projekto įvykdymo termino, t. y. iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos. Nurodė, kad tokią teismo nuomonę patvirtina ne tik tai, kad ieškovė ataskaitą pagal 2015 m. sutartį priėmė be pastabų, bet ir tai, jog šalys nekoregavo 2016 m. sutarties galutinio įvykdymo termino – iki einamųjų metų gruodžio 27 d.
5. Teismas sprendė, kad šios bylos kontekste būtina atsižvelgti ir įvertinti sutarties šalių veiksmus (elgesį) vykdant 2016-08-10 projekto finansavimo sutartį. Nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad galutinis 2016 m. projekto renginys „Gerumo angelas 2016“ turėjo įvykti Šiaulių kultūros centro salėje. Iš 2016-02-10 paraiškos dalyvauti nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkurso 2 dalyje matyti, kad projektą „Gerumo angelas 2016“ planuota įgyvendinti 2016 m. gruodžio mėnesį Kultūros centre, dalyvių skaičius apie 600. Šiaulių kultūros centro nuostatuose įtvirtinta, kad šios biudžetinės įstaigos savininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė (nuostatų 3-4 punktas). Renginio „Gerumo angelas 2016“ organizavimą lėmė ne tik nuo atsakovės priklausantys veiksniai (Šiaulių kultūros centro salės užimtumas ir pritarimas numatytai renginio datai).
6. Teismas nurodė, kad atsakovė aktyviai siekė įgyvendinti projekto tikslus – Šiaulių kultūros centre 2016 m. gruodžio 29 d. organizuoti galutinį renginį „Gerumo angelas 2016“ ir apie tai mažiausiai prieš mėnesį iki renginio buvo informuota ieškovė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė prieštaravo, jog galutinis projekto renginys vyktų 2016 m. gruodžio 29 d. Priešingai, 2016 m. gruodžio 29 d. renginiui organizuoti buvo suteikta Šiaulių kultūros centro salė ir ieškovės atstovai dalyvavo renginyje, o po renginio organizavimo ieškovė jokių pastabų dėl renginio organizavimo datos atsakovei nereiškė.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2016 m. finansavimo sutarties 16 punktą tuo atveju, jeigu lėšų gavėja (šiuo atveju atsakovė) nesilaiko sutartyje numatytų sąlygų, lėšų davėja (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi lėšų gavėją apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Ieškovė, žinodama, kad galutinis projekto renginys vyks 2016 m. gruodžio 29 d., tačiau nepasinaudodama prieš tai minėta sutartyje įtvirtinta teise, patvirtino savo pritarimą renginio organizavimui 2016 m. gruodžio 29 d. Ieškovės pateiktoje Audito ataskaitoje nurodyta, kad iki 2016-12-29 projekto įgyvendinimo išlaidos buvo laikomos tinkamomis finansuoti. Taigi ieškovei atlikus 2016 m. projekto vidaus auditą ieškovė pripažino, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė NVO projekto pabaigos terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad priemonės biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaita pagal 2016-08-10 sutartį buvo parengta 2016-12-31, t. y. po sutartyje nustatyto pradinio termino ataskaitai pateikti – iki biudžetinių metų gruodžio 27 d. Ir ieškovė priimdama atsakovės pateiktą ataskaitą savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino tinkamą sutarties įvykdymą.
8. Teismas vertino, kad ieškovės parengtos 2016-08-10 finansavimo sutarties sąlygos turi prieštaravimų. Viena vertus, minėta, kad lėšų gavėja (atsakovė) įsipareigojo projektą įvykdyti iki 2016-12-27 (3.1 p.), t. y. šalys nustatė projekto pabaigos datą 2016-12-27. Kita vertus, sutartyje nustatyta lėšų gavėjos pareiga nepanaudotas projektui vykdyti skirtas lėšas, pasibaigus projektui, per 5 darbo dienas grąžinti į savivaldybės administracijos sąskaitą, bet ne vėliau kaip iki einamųjų biudžetinių metų gruodžio 27 d. (3.8 p.). Finansavimo sutarties projektą parengė ieškovė, todėl ji ir turi prisiimti netikslių formuluočių riziką.
9. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė dėl subjektyvių veiksmų ir vienašališkai žymiai nukrypo nuo 2016-08-10 finansavimo sutartyje nustatyto projekto įvykdymo termino. Teismas vertino, kad formalus nežymus termino panaudoti lėšas praleidimas, įvertinant tai, jog tiek galutinis projekto renginys įvyko, tiek ataskaita apie panaudotas lėšas buvo pateikta iki biudžetinių metų pabaigos ir ieškovei nebuvo sukeltos akivaizdžios neigiamos pasekmės bei praeityje ieškovė tokio lėšų panaudojimo termino praleidimo nelaikė finansavimo sutarties sąlygų pažeidimu, nesuoponuoja išvados apie projektui skirtų lėšų panaudojimo neteisėtumą. Reikalavimas dėl formalaus finansavimo sutarties pažeidimo ir projekto įvykdymo termino neįforminimo sutartyje nustatyta tvarka – grąžinti visas lėšas panaudotas po 2016 m. gruodžio 27 d. yra neprotingas ir neproporcingas.
10. Teismas nurodė, kad pagal LR Maisto įstatymo (toliau – MI) 2 straipsnio 1 punktą maistas – kiekviena medžiaga ar produktas, apdorotas, pusiau apdorotas, ar žaliava (neapdorotas produktas), skirti žmogaus mitybai ir maistui taip pat priskiriami alkoholiniai gėrimai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 išvardyta, kas į „maisto“ sąvoką neįeina (2 straipsnis), ir šiame sąraše nėra alkoholinių gėrimų. Byloje nustatyta, kad atsakovės 2016-02-10 paraiškos sąmatoje buvo išskirtos bendros išlaidos maistui. 2016-12-31 ataskaitoje, kuri be pastabų buvo priimta ieškovės, taip pat išskirtos išlaidos maistui ir nurodytos maisto įsigijimo datos ir prekių pirkimo kvitų numeriai. Ieškovės atstovas patvirtino, kad tiek sutartį, tiek jos priedą – sąmatą parengė ieškovė. Teismas sprendė, kad pati ieškovė paruošdama dokumentų tekstą ir formą turėjo tiksliai įvardyti (detalizuoti) sąmatos formos išlaidų grupes ir 2016-08-10 finansavimo sutartyje tiksliai nurodyti, koks lėšų paskirstymas neatitinka sutarties sąlygoms.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto. Atsakovė vykdė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, iki projekto įvykdymo aktyviai bendradarbiavo su ieškove, informavo ieškovę apie renginio „Gerumo angelas 2016“ organizavimo datą ir prašė skirti salę šiai datai, operatyviai per 2 dienas nuo galutinio projekto pabaigos parengė ir ieškovei pateikė 2016-12-31 lėšų panaudojimo ataskaitą ir ieškovė šiai ataskaitai pritarė be pastabų. Byloje nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Atsakovė neturėjo teisės už savivaldybės skirtas lėšas pirkti alkoholinių gėrimų bei panaudoti juos reprezentaciniais tikslais Projekto uždaromojo renginio metu, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919 patvirtintomis lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklės įsigyti alkoholį reprezentaciniais tikslais suteikia tik pačiai ieškovei, laikantis su tuo susijusio griežto teisinio reglamentavimo.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MĮ bei Reglamento nuostatomis, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, kad alkoholiniai gėrimai, remiantis paminėtais teisės aktais, priskiriami maistui. Atsižvelgiant į MĮ 1 straipsnio 1 bei 2 dalyse apibrėžtą MĮ taikymo paskirtį, šis teisės aktas negali būti taikomas esamo ginčo atveju.
12.3. Atsakovė Finansavimo sutarties pagrindu gautų lėšų dalį (65,28 Eur) panaudotojo neteisėtai, kadangi vaišino Projekto uždaromojo renginio „Gerumo angelas 2016“ svečius alkoholiniais gėrimais. Šiuo atveju buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – AKĮ) įtvirtinto teisinio reglamentavimo, t.y. alkoholis vartotas Savivaldybės biudžetinės įstaigos „Šiaulių kultūros centras“ patalpose, tokiu būdu pažeidžiant AKĮ 22 straipsnyje numatytus draudimus. AKĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, išskyrus šių institucijų ir įstaigų patalpose vykstančiuose oficialiuose priėmimuose, kituose protokoliniuose renginiuose, santuokų įregistravimo ceremonijose, taip pat šių institucijų ir įstaigų patalpose įrengtose viešojo maitinimo vietose, kuriose įmonės, Europos juridiniai asmenys ar jų filialai turi licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
12.4. Ieškovė, parengdama finansavimo sutarčių (bei jų priedų) tekstą ir formą, negali numatyti visų galimų lėšų panaudojimo atvejų, tuo pačiu – tiksliai nurodyti, koks lėšų paskirstymas neatitinka tokių sutarčių sąlygų (tikslų). Skundžiamo sprendimo išvados pateisina situaciją, kuomet Savivaldybės finansavimą gavę subjektai gali visas lėšas panaudoti alkoholinių gėrimų įsigijimui (kadangi, remiantis Pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, alkoholiniai gėrimai patenka į maisto sąvoką) ir tai nebus laikoma finansavimo sutarties pažeidimu.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ankstesniais ieškovės ir atsakovės santykiais – tarp jų susiklosčiusia finansavimo sutarčių praktika, vadovautis, negalėjo, kadangi: atskirų sutarčių sudarymas skirtingais laikotarpiais negali ir neturi būti traktuojamas kaip susiklosčiusi šalių praktika; iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), t.y. ankstesni neteisėti veiksmai negali pateisinti naujų analogiškų veiksmų teisėtumo; kiekvienu atveju, sudarant sutartį, yra sukuriami nauji, individualūs ir tik tam tikrai sutarčiai būdingi šalių įsipareigojimai.
12.6. Savivaldybės biudžetas yra sudaromas tik metams, t.y. 12 mėnesių, kurių laikotarpis prasideda sausio 1 d. ir pasibaigia gruodžio 31 d., todėl net ir nežymus Finansavimo sutartyje nustatytų terminų pažeidimas (nesilaikymas) yra svarbus, kadangi toleruojant tokius pažeidimus (terminų nesilaikymą), būtų pažeidžiami visuomenės interesai.
12.7. Sutartinių prievolių neįvykdymas (netinkamas įvykdymas, pradelsiant Finansavimo sutartyje numatytą lėšų panaudojimo terminą) negali būti pateisinamas sutarčių vykdytinumo principo aspektu.
12.8. Vidaus auditas buvo baigtas 2017 m. spalio 17 d., o Finansavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir šalių santykiai buvo baigti dar 2017 m. sausio 1 d. Taigi, kyla pagrįstų abejonių, kaip pastarasis faktas galėjo turėti įtakos Finansavimo sutarties keitimui, kuomet Finansavimo sutarties pagrindu atsiradę šalių įsipareigojimai buvo vykdomi 2016 m. rugpjūčio 10 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
12.9. Šiaulių kultūros centras yra savarankiškas subjektas, asmeniškai priimantis sprendimus dėl savo salės nuomos to pageidaujantiems asmenims, t.y. ieškovas negalėjo turėti įtakos renginio „Gerumo angelas 2016“ organizavimui (šio renginio datai).
12.10. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Finansavimo sutarties pakeitimą, išimtinai vertino tik ieškovės veiksmus, visiškai ignoruodamas atsakovės neveikimą.
12.11. Atsakovė netinkamai vykdydama sutartinius įsipareigojimus, t,y. nesilaikydama Finansavimo sutartyje nustatytų terminų padarė 1868,44 Eur žalą Šiaulių miesto savivaldybės biudžetui. Šios aplinkybės rodo, jog apeliantė savo reikalavimus kildina iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą yra aktuali sutartinė civilinė atsakomybė.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, alkoholiniais gėrimais nebuvo siekta pristatyti (reprezentuoti) Konfederacijos, jos veiklos, užmegzti ryšių ir pan. Ieškovė, apeliaciniame skunde cituodama rekomendacinį Vyriausybės patvirtintų Lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklių 4.7 punkte aptariamos taisyklės nagrinėjamos bylos atveju nėra taikytinos (tiek atsižvelgiant į būdą, kuriuo atsakovė panaudojo lėšas, tiek įvertinus taisyklėse nurodomų subjektų, į kuriuos Konfederacija nepatenka, sąrašą).
13.2. Skirtingai, nei teigia ieškovė, aptariami teisės aktai įtvirtina bendrą maisto sąvoką, į kurią patenka ir alkoholiniai gėrimai, todėl ja galima ir privaloma remtis esant įvairiems teisiniams santykiams, kiek jie susiję su maistu. Tuo tarpu, atskiromis MĮ nuostatomis, kurios nėra taikytinos ieškovės bei atsakovės tarpusavio teisiniams santykiams, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė, t.y. teismas vadovavosi tik MĮ pateikiama maisto sąvoka bei dėl šios priežasties jokių materialinės teisės normų pažeidimų neatliko.
13.3. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aplinkybėmis, susijusiomis su AKĮ 22 straipsnyje numatytais draudimais, nesirėmė, t.y. šiuo pagrindu atsakovei skirtų lėšų panaudojimo teisėtumas nebuvo ginčijamas, o aptariami ieškovės argumentai buvo naujai išdėstyti tik pareiškus apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas tokių apeliantės argumentų neturėtų vertinti.
13.4. Skundžiamame sprendime pateikti išaiškinimai jokiais būdais nepagrindžia apeliantės teiginių apie savivaldybės finansavimą gavusių subjektų galimybę visas lėšas panaudoti alkoholinių gėrimų įsigijimui, kadangi maitinimo išlaidos sudaro tik dalį visų projekto sąmatoje bei Priemonės biudžetinių lėšų naudojimo ataskaitoje nurodomų išlaidų kategorijų (aptariamuose dokumentuos taip pat išskiriamos tokios išlaidų grupės, kaip išlaidos prekėms (medžiagoms, priemonėms ir kt.), paslaugų (patalpų, techninės įrangos nuomos, leidybos) išlaidos, apmokėjimas pagal autorinės sutartis, transporto išlaidos).
13.5. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo dėl to, kad Finansavimo sutarties sąlygas parengė ieškovė, nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Finansavimo sutartimi Savivaldybės biudžeto lėšos atsakovei inter alia buvo skirtos maistui įsigyti, o alkoholiniai gėrimai, remiantis MĮ bei Reglamentu, yra priskiriami maistui, Finansavimo sutartis aiškintinos būtent kaip nenustatančios jokių, su alkoholio įsigijimu, susijusių draudimų.
13.6. Nors ieškovė teigia, kad 2015 m. spalio 20 d. sudarytas finansavimo sandoris bei 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta Finansavimo sutartis yra du atskiri individualūs sandoriai bei privalo būti aiškinami atsietai vienas nuo kito, vis dėlto, tame pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokio pobūdžio sutartys ieškovės nėra keičiamos – jų nuostatos išlieka tokios pat. Taigi, iki ginčo Finansavimo sutarties sudarymo egzistavus ir kitiems analogiškiems sandoriams, jie ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti vertinami, siekiant nustatyti tarp šalių susiklosčiusią tarpusavio santykių praktiką, kadangi ši praktika buvo aktuali teisminiam ginčui objektyviai išnagrinėti – tikrajai šalių valiai, vykdant Finansavimo sutartį, nustatyti.
13.7. Nors ieškovė savo apeliaciniame skunde mini principą ex in juria non oritur jus, vis dėlto, į bylą nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ieškovė būtų ginčijusi 2015 m. spalio 20 d. finansavimo sutarties nuostatas, reiškusi atsakovei pretenzijų dėl pastarojo sandorio vykdymo (neįvykdymo, netinkamo vykdymo) ir pan.
13.8. Priešingai, nei nurodė ieškovė, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų Finansavimo sutarčiai įvykdyti bei informavo ieškovę apie numatomą Projekto uždaromojo renginio datą – 2016m. gruodžio 29 d.
13.9. Apeliantė, neįrodžiusi atsakovės neteisėtų veiksmų, kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, net neįrodinėja, tik dar kartą mėgina akcentuoti, jog Finansavimo sutartis tariamai buvo pažeista ir tai, neva, lemia Konfederacijos sutartinę atsakomybę. Akivaizdu, jog ieškovė klaidingai mėgina sutapatinti dvi atskiras savarankiškas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus bei žalą.
konstatuoja:
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
15. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 2016-08-10 ieškovė ir atsakovė pasirašė projekto „NVO forumas-2016, mokymai, seminarai“ finansavimo sutartį Nr. SŽ-1027 (toliau ir finansavimo sutartis, sutartis), pagal kurią ieškovė (lėšų davėja) įsipareigojo iš dalies finansuoti projektą ir skirti 2400,00 Eur, o atsakovė (lėšų gavėja) įsipareigojo projektą įvykdyti iki 2016-12-27 (sutarties 2.1, 3.1 p.). Sutartyje nurodyta, kad nepanaudotas lėšų likutis pervedamas į ieškovės sąskaitą iki einamųjų biudžetinių metų gruodžio 27 d. (13 sutarties p.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyrius atliko NVO projekto numatytų priemonių ir lėšų panaudojimo vertinimo vidaus auditą ir 2017-10-17 priėmė audito ataskaitą, kurioje rekomendavo inicijuoti 399,52 Eur ŠNVOK patirtų išlaidų, įgyvendinant NVO projektą, grąžinimo savivaldybės administracijai procedūrą, nes 334,24 Eur išlaidos buvo patirtos po NVO projekto įgyvendinimo termino, o 65,28 Eur išlaidų buvo panaudota ne pagal paskirtį.
Dėl Finansavimo sutartimi Projektui skirtų lėšų paskirties
16. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės už savivaldybės skirtas lėšas pirkti alkoholinių gėrimų bei panaudoti juos reprezentaciniais tikslais Projekto uždaromojo renginio metu, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919 patvirtintomis lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklės įsigyti alkoholį reprezentaciniais tikslais suteikia tik pačiai ieškovei, laikantis su tuo susijusio griežto teisinio reglamentavimo.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo dėl reprezentacinių išlaidų Nr. 919 4. punktu rekomenduota taikyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisykles ir šį reprezentacinėms išlaidoms skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (arba savivaldybės biudžeto) lėšų dydį (atitinkamų metų asignavimų išlaidoms, patvirtintų valstybės (savivaldybės) institucijos arba įstaigos programų sąmatose, dalis, procentais). Šio nutarimo 4.7 punkte nurodyta, kad kitų savivaldybių administracijoms – iki 1 procento.
18. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, alkoholiniais gėrimais nebuvo siekta reprezentuoti Konfederacijos, jos veiklos, užmegzti ryšių. Be to, minėto nutarimo 4.7 punkte aptariamos taisyklės nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant tiek į būdą, kuriuo atsakovė panaudojo lėšas, tiek įvertinus taisyklėse nurodomų subjektų, į kuriuos Konfederacija nepatenka, sąrašą, nėra taikytinos.
19. Apeliantė teigia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MĮ bei Reglamento nuostatomis, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, kad alkoholiniai gėrimai, remiantis paminėtais teisės aktais, priskiriami maistui. Teisėjų kolegiją atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal MĮ 2 straipsnio 1 punktą maistas – kiekviena medžiaga ar produktas, apdorotas, pusiau apdorotas, ar žaliava (neapdorotas produktas), skirti žmogaus mitybai ir maistui taip pat priskiriami alkoholiniai gėrimai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 išvardyta, kas į „maisto“ sąvoką neįeina (2 straipsnis), ir šiame sąraše nėra alkoholinių gėrimų. Nustatęs, kad atsakovės 2016-02-10 paraiškos sąmatoje buvo išskirtos bendros išlaidos maistui, 2016-12-31 ataskaitoje, kuri be pastabų buvo priimta ieškovės, taip pat išskirtos išlaidos maistui ir nurodytos maisto įsigijimo datos bei prekių pirkimo kvitų numeriai, o ieškovės atstovas patvirtino, kad tiek sutartį, tiek jos priedą – sąmatą parengė ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pati ieškovė paruošdama dokumentų tekstą ir formą turėjo tiksliai įvardyti (detalizuoti) sąmatos formos išlaidų grupes ir 2016-08-10 finansavimo sutartyje tiksliai nurodyti, koks lėšų paskirstymas neatitinka sutarties sąlygoms (tikslams). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su minėta teismo išvada.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliaciniame skunde teiginiai, kad skundžiamo sprendimo išvados pateisina situaciją, kuomet Savivaldybės finansavimą gavę subjektai gali visas lėšas panaudoti alkoholinių gėrimų įsigijimui ir tai nebus laikoma finansavimo sutarties pažeidimu, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei tiksliai detalizavus sąmatose galimų išlaidų grupes ir nurodžius koks lėšų paskirstymas neatitinka sutarties sąlygoms (tikslams), būtų sukonkretintos finansavimo sutarties sąlygos ir išvengta ginčų ateityje. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad maitinimo išlaidos sudaro tik dalį visų projekto sąmatoje bei Priemonės biudžetinių lėšų naudojimo ataskaitoje nurodomų išlaidų kategorijų.
Dėl Finansavimo sutarties aiškinimo ir Projektui skirtų lėšų panaudojimo terminų
22. Apeliantė apeliacinį skundą taip grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ankstesniais ieškovės ir atsakovės santykiais – tarp jų susiklosčiusia finansavimo sutarčių praktika, vadovautis, negalėjo, kadangi: atskirų sutarčių sudarymas skirtingais laikotarpiais negali ir neturi būti traktuojamas kaip susiklosčiusi šalių praktika; iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), t.y. ankstesni neteisėti veiksmai negali pateisinti naujų analogiškų veiksmų teisėtumo; kiekvienu atveju, sudarant sutartį, yra sukuriami nauji, individualūs ir tik tam tikrai sutarčiai būdingi šalių įsipareigojimai. Apeliantės nuomone, net ir nežymus Finansavimo sutartyje nustatytų terminų pažeidimas (nesilaikymas) yra svarbus, kadangi toleruojant tokius pažeidimus (terminų nesilaikymą), būtų pažeidžiami visuomenės interesai. Apeliantė taip pat nurodė, kad Šiaulių kultūros centras yra savarankiškas subjektas, asmeniškai priimantis sprendimus dėl savo salės nuomos to pageidaujantiems asmenims, t.y. ieškovė negalėjo turėti įtakos renginio „Gerumo angelas 2016“ organizavimui (šio renginio datai).Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
23. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad iki Finansavimo sutarties sudarymo egzistavus ir kitiems analogiškiems sandoriams, jie ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti vertinami, siekiant nustatyti tarp šalių susiklosčiusią tarpusavio santykių praktiką, kadangi ši praktika aktuali teisminiam ginčui objektyviai išnagrinėti – tikrajai šalių valiai, vykdant Finansavimo sutartį, nustatyti.
24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad priemonės biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaita pagal 2015 m. finansavimo sutartį buvo parengta 2015-12-30. Atsakovės 2015 m. ataskaita dėl 2015-10-20 projekto „NVO forumas – 2015, Šiauliai“, finansavimo sutarties ieškovės atstovų buvo patvirtinta be jokių pastabų. Dalis lėšų, skirtų 2015 m. projektui įgyvendinti buvo patirta po 2015-10-20 sutartyje nustatyto termino įvykdyti projektą (2015-12-27): pvz., 2015-12-29 turėtos maitinimo išlaidos. Vykdant 2016-08-10 projekto finansavimo sutartį, projektą „Gerumo angelas 2016“ planuota įgyvendinti 2016 m. gruodžio mėnesį biudžetinėje įstaigoje Šiaulių kultūros centre, kurios savininkė yra Šiaulių miesto savivaldybė. Atsakovė 2016-11-29, t. y. beveik prieš mėnesį iki sutartyje nustatyto projekto įgyvendinimo datos – 2016-12-27, pateikė ieškovės direktoriui prašymą 2016-12-29 nuo 13 val. nemokamai skirti Šiaulių kultūros centro salę su priesaliu organizuoti renginiui „Gerumo angelas 2016“. 2017-10-17 audito ataskaitoje, nurodyta, jog 2016-12-22 atsakovė Šiaulių kultūros centro direktoriui teikė prašymą dėl patalpų nuomos, prašydama suteikti patalpas „Gerumo angelas 2016“ šventei organizuoti. Šiaulių savivaldybės administracijos 2018-04-19 rašte nurodyta, jog savivaldybės administracijos atstovas gavo kvietimą į 2016-12-29 vykusį renginį. Pradinė pretenzija dėl 2016-08-10 finansavimo sutarties atsakovei buvo pareikšta tik 2017-11-06, t. y. praėjus beveik metams nuo projekto įgyvendinimo ir 2016-12-31 Priemonės biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaitos pateikimo ieškovei.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo nusistovėjusi tokia santykių praktika, kad išlaidos projektui įgyvendinti buvo laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos buvo patirtos pagal tikslinę paskirtį, tačiau nežymiai vėliau po finansavimo. Vykdant 2016-08-10 projekto finansavimo sutartį, atsakovės organizuoto renginio „Gerumo angelas 2016“ organizavimą lėmė ne tik nuo atsakovės priklausantys veiksniai, bet ir ieškovei priklausančios biudžetinės įstaigos Šiaulių kultūros centro salės užimtumas ir pritarimas numatytai renginio datai. Sutiktina su teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė prieštaravo, jog galutinis projekto renginys vyktų 2016 m. gruodžio 29 d.
26. Pagal 2016 m. finansavimo sutarties 16 punktą tuo atveju, jeigu lėšų gavėja (atsakovė) nesilaiko sutartyje numatytų sąlygų, lėšų davėja (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi lėšų gavėją apie sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė, žinodama, kad galutinis projekto renginys vyks 2016 m. gruodžio 29 d., tačiau nepasinaudodama prieš tai minėta sutartyje įtvirtinta teise, patvirtino savo pritarimą renginio organizavimui 2016 m. gruodžio 29 d. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, jog ieškovės pateiktoje audito ataskaitoje nurodyta, kad iki 2016-12-29 projekto įgyvendinimo išlaidos buvo laikomos tinkamomis finansuoti. Taigi, ieškovei atlikus 2016 m. projekto vidaus auditą ieškovė pripažino, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė NVO projekto pabaigos terminą. Be to, priemonės biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaita pagal 2016-08-10 sutartį buvo parengta 2016-12-31, t. y. po sutartyje nustatyto pradinio termino ataskaitai pateikti – iki biudžetinių metų gruodžio 27 d. Ieškovė priimdama atsakovės pateiktą ataskaitą savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino tinkamą sutarties įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
27. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kuomet abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo dėl to, kad Finansavimo sutarties sąlygas parengė ieškovė, nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė įsipareigojo projektą įvykdyti iki 2016-12-27 (3.1 p.), kad sutartyje nustatyta lėšų gavėjos pareiga nepanaudotas projektui vykdyti skirtas lėšas, pasibaigus projektui, per 5 darbo dienas grąžinti į savivaldybės administracijos sąskaitą, bet ne vėliau kaip iki einamųjų biudžetinių metų gruodžio 27 d. (3.8 p.), vertino, kad ieškovės parengtos 2016-08-10 finansavimo sutarties sąlygos turi prieštaravimų, todėl Finansavimo sutarties projektą parengusi ieškovė turi prisiimti netikslių formuluočių riziką.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad formalus nežymus termino panaudoti lėšas praleidimas, įvertinant tai, jog tiek galutinis projekto renginys įvyko, tiek ataskaita apie panaudotas lėšas buvo pateikta iki biudžetinių metų pabaigos ir ieškovei nebuvo sukeltos akivaizdžios neigiamos pasekmės bei praeityje ieškovė tokio lėšų panaudojimo termino praleidimo nelaikė finansavimo sutarties sąlygų pažeidimu, nesuoponuoja išvados apie projektui skirtų lėšų panaudojimo neteisėtumą. Reikalavimas dėl formalaus finansavimo sutarties pažeidimo ir projekto įvykdymo termino neįforminimo sutartyje nustatyta tvarka – grąžinti visas lėšas panaudotas po 2016 m. gruodžio 27 d. yra neprotingas ir neproporcingas.
Dėl naujų aplinkybių
29. Apeliantė nurodo, kad atsakovė Finansavimo sutarties pagrindu gautų lėšų dalį (65,28 Eur) panaudotojo neteisėtai, kadangi vaišino Projekto uždaromojo renginio „Gerumo angelas 2016“ svečius alkoholiniais gėrimais, tokiu būdu pažeidžiant AKĮ 22 straipsnyje numatytus draudimus.
30. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo apelianto nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų nepareikštų pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų
31. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė taikoma konstatavus visas keturias jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.).
32. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, todėl byloje nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
36. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistinos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijai (j. a. k. 145677043) iš ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 876,50 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 50 ct) advokato pagalbos išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai
Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
