Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-316/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23086-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2;
(S)
1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 2.4.6.1; 2.4.7
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Dijanai Drizgienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,
nuteistajam V. D., jo gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. vasario 27 d. veika) ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 25 d. veika) ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 26 d. veika) ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 28 d. veika) ir jam skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. D. skirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. skirta galutinė 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 28 d. 22.10 val. iki 2018 m. kovo 29 d. 14.41 val., būtas laikas ir laikyta, kad yra atliktos dvi laisvės apribojimo paros (BK 65 str. 1 d. 2 p. c papunktis).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „FG“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1.1. V. D. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 27 d., apie 21 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje kartu su A. J., A. J. turėtu raktu atrakinus UAB „S“ metalo supirktuvės, esančios Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), teritorijos vartus įsibrovė į UAB „S” saugomą teritoriją ir iš ten pagrobė svetimą, UAB „S“ priklausantį turtą – 168 eurų vertės 800 kg juodojo metalo laužo, tuo padarydami UAB „S“ 168 eurų turtinę žalą,
1.2. Be to, nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 21 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje kartu su A. J., A. J. turėtu raktu atrakinus UAB „S“ metalo supirktuvės, esančios Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), teritorijos vartus įsibrovė į UAB „S“ saugomą teritoriją ir iš ten pagrobė svetimą, UAB „S“ priklausantį turtą – 210 eurų vertės 1000 kg juodojo metalo laužo, tuo padarydami UAB „S“ 210 eurų turtinę žalą,
1.3. Be to, nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 26 d., apie 21 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje kartu su A. J., pro nerakintus vartus patekus į UAB „S“ teritoriją, kurioje neturėdamas teisės po darbo valandų buvo pasilikęs A. J., iš UAB „S“, esančios Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), teritorijos pagrobė svetimą, UAB „S“ priklausantį turtą – 210 eurų vertės 1000 kg juodojo metalo laužo, tuo padarydami UAB „S“ 210 eurų turtinę žalą,
1.4. Be to, nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 28 d., apie 21 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje kartu su A. J., pro nerakintus vartus patekus į UAB „S“ teritoriją, kurioje neturėdamas teisės po darbo valandų buvo pasilikęs A. J., iš UAB „S“, esančios Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), teritorijos pagrobė svetimą, UAB „S“ priklausantį turtą – 331,80 eurų vertės 1580 kg juodojo metalo laužo, tuo padarydami UAB „S“ 331,80 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2.1. Nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teikė bylą nagrinėjusiam teismui prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja susitiko būti jo mama, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą ir priimdamas nuosprendį nenurodė motyvų, dėl ko jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad teismas, nepasisakydamas ir nenurodydamas atsisakymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės motyvų, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir pažeidė imperatyvą nurodyti nuosprendžio motyvus.
2.2. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas tiek skirdamas bausmę, tiek netenkindamas jo prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis turi neįgalumą.
2.3. Nurodo, kad jo atveju atitinka visos įstatyme numatytos aplinkybės, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatleisdamas jo nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirdamas subendrintą bausmę tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad tęstinės nusikalstamos veikos truko nuo 2017 m. vasario 27 dienos iki 2017 m. kovo 26 dienos, buvo daromos tapačiais veiksmais, savaime nereiškia tokio jų padarytų nusikaltimų pavojingumo, dėl kurio negali būti taikomas BK 40 straipsnis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skirtingai įvertino vienodų veikų pavojingumą (už pirmą – 4 mėnesių laisvės apribojimas, o už ketvirtą – 10 mėnesių).
2.4. Pasak apelianto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.
2.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, nes paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei yra pernelyg griežta poveikio priemonė.
3. Atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas Vigintas Strička prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Dėl V. D. skirtos bausmės
6. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. D. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją ir pobūdį (padarė keturis tyčinius nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamos veikos baigtos), kaltės formą bei pasekmes (nusikalstamos veika padarytos veikiant tiesiogine tyčia, žala atlyginta), šių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – V. D. neteistas (III t., b. l. 54), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (III t., b. l. 55–57), VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nėra pacientų registre (III t., b. l. 58), Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (III t., b. l. 59), UAB „R“ charakterizuojamas teigiamai (III t., b. l. 61), dirbantis (III t., b. l. 62). Pirmosios instancijos teismas, už kiekvieną nusikalstamą veiką skirdamas bausmę V. D., jos dydį nustatė mažesnį nei nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Pažymėtina ir tai, kad V. D. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Savo skunde apeliantas jokių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. D. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos.
7. Atsakydama į apelianto skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skirtingai įvertino vienodų veikų pavojingumą, nes už pirmą nusikalstamą veiką skyrė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už ketvirtą nusikalstamą veiką – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje bausmė už kiekvieną vėlesnę nusikalstamą veiką gali būti skiriama griežtesnė, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, padaręs daugiau nusikalstamų veikų, yra pavojingesnis už asmenį, nusikaltusį tik kartą.
8. Nuteistasis V. D. skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę ir netenkindamas jo prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatsižvelgė į jo bei jo tėvų neįgalumą, Atsakant į šį apelianto skundo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neįgalumo turėjimas nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, dėl kurios nuteistajam reikėtų ir taip gan švelnią bausmę dar labiau švelninti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, juolab, kad neįgalumas nebuvo kliūtis nusikalsti.
Dėl V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
9. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2008">2K-319/2008</a>, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2008">2K-319/2008</a>, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes byloje nėra nustatyta viena iš privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. D. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, padarytas 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. kovo 25 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. kovo 28 d., t. y. šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės, todėl negalima daryti išvados, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).
12. Skunde apeliantas nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje apie tai teismas nieko nepasisakė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, tokį apelianto skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie minėto prašymo teikimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nesvarstė galimybės apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
13. Atsižvelgusi į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laidavimo instituto taikymo sąlygos (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką).
Dėl V. D. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės
14. Šioje byloje V. D. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), šios nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie tyčinių nusikalstamų veikų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, nurodė įvykio aplinkybes. Pripažino, kad savo automobiliu „FG“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vežė iš UAB „S“ vogtą juodojo metalo laužą ir už tai po kiekvieno reiso A. J. jam mokėdavo pinigus (IV t., b. l. 66–67). Iš 2018 m. kovo 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta UAB „S“ – metalo laužo supirktuvė, apžiūros metu paimtas automobilis „FG“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio priekaba, juodojo metalo laužas, minėto automobilio ir priekabos dokumentai (II t., b. l. 28–30), iš UAB „S“ patektos pažymos matyti, kad A. J. ir V. D. buvo sudarę priekabos nuomos sutartį (II t., b. l. 53–55), iš UAB „Š“ pažymos ir pateiktų pinigų išmokėjimo kvitų matyti, kad A. J. į metalo laužo supirktuves pristatė metalo laužą (II t., b. l. 61–64). Liudytojai Ž. S., R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuodami tarnybiniu automobiliu pastebėjo automobilį, tempiantį priekabą, kurio galinės šviesos nedegė, priekaboje matėsi sukrautas metalo laužas (II t., b. l. 138–140, 144–146), liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su broliu V. D. brolio mašina „F. G.“, išsinuomoję priekabą, važiavo į metalo laužo teritoriją, kartu su broliu V. D. padėjo A. J. pasikrauti metalą į priekabą, suprato, kad A. J. dirbo metalo laužyne, iš ten ir vogė tą metalą (II t., b. l. 185–187).
15. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluota nuostata, suteikia teisingumą vykdančiam teismui diskrecijos teisę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės. Tai reiškia, kad kaltininkui priklausančio turto, kuris buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, konfiskavimas galėtų būti netaikomas tik ypatingais išskirtinais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių toks asmens nubaudimas būtų akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.
16. Pasisakydama dėl automobilio konfiskavimo pagrįstumo, proporcingumo, teisėtumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje, taikant turto konfiskavimą, nurodoma, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimo priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga baudžiamojo poveikio priemone, esant padarytoms BK 178 straipsnio 2 dalyje (4 veikos) numatytoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
17. Apeliantas, be paminėto argumento, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, daugiau nenurodė jokių teisiškai vertingų argumentų, kad pagrįsti, jog transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga, perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė. Apelianto posėdžio metu deklaruojamas jo ir jo tėvų neįgalumas bei nepakankamai gera jo šeimos finansinė padėtis, nemenkina kaltės nusikaltimų padaryme, todėl savaime negali būti pagrindas netaikyti jam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės.
18. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad automobilis „FG“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. D., buvo apeliantui ir kitam nuteistajam A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo priemonė. Nustatyta, kad nuteistieji iš UAB „S” saugomos teritorijos pagrobtą juodąjį metalo laužą išveždavo minėtu automobiliu, t. y. automobilio panaudojimas padėjo užbaigti nusikaltimus. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamoms veikoms daryti, be šios transporto priemonės nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymas buvo neįmanomas. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant buvo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimu nuteistajam V. D. pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė transporto priemonės – automobilio „FG“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti, todėl nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis
Teisėjai Nerijus Masiulis
Laisvydas Zederštremas
