S. J. pagal BK 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-316/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51947-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 2.1.7.4; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Kursevičiaus, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

nuteistajam S. J. (S. J.), jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (38 epizodai), pripažintas kaltu padarius nusikaltimus numatytus 182 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų, S. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. D. 1 449 Eur įgijimo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, S. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. V. 400 Eur įgijimo) išteisintas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės už 11 sunkių nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Subendrintos bausmės už sunkius nusikaltimus subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis už 38 nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. E. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo S. J. 556 848,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo S. J. 4 257,34 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Netenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. P. civilinis ieškinys. Netenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Z. civilinis ieškinys. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo S. J. 18 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Netenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. civilinis ieškinys. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo S. J. 3 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo S. J. 4 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Netenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. civilinis ieškinys. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo S. J. 770 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteisti iš nuteistojo S. J. 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo S. J. 5 160 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo S. J. 1 850 Eur turtinei žalai atlyginti bei 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš nuteistojo S. J. 3 350 Eur turtinei žalai atlyginti. Netenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. I. civilinis ieškinys. Paliktas nenagrinėtu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. civilinis ieškinys. Netenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. civilinis ieškinys. Priteista iš S. J. I. P. 1 000 Eur už advokato paslaugas. Priteista iš S. J. V. N. 300 Eur už advokato paslaugas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, paprašė V. E. paskolinti pinigų žemių supirkimui, namų statymui. Siekdamas sudaryti V. E. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti ir kad susitarimas naudoti perduodamus pinigus būtent S. J. numatytu tikslu yra realus, laikotarpiu nuo 2006-01-04 iki 2010-12-04 bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jis (S. J.) paruošė ir pasirašė 2006-01-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-02-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-03-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-04-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-05-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-06-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-07-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-08-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-09-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-11-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2006-12-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-01-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-02-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-03-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-04-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-05-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-06-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-07-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-08-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-09-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-11-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2007-12-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-01-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-02-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-03-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-04-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-05-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-06-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-07-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-08-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-09-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-11-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2008-12-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-01-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-02-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-03-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-04-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-05-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-06-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-07-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-08-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-09-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-11-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2009-12-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-01-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-02-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-03-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-04-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-05-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-06-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-07-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-08-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-09-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-10-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, 2010-11-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai ir 2010-12-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 litų (13 032.90 Eur) sumai, nutylint apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolas sutartu terminu. Apgaulės suklaidintas, V. E. nurodytu laikotarpiu bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė S. J. iš viso 781 974 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės V. E. priklausantį turtą – 781 974 Eur.

1.1. Be to, S. J. buvo kaltinamas, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-04-09 patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas A. D. pasitikėjimu, kai pastarasis kreipėsi į S. J., kaip į teisininką, kuris padėtų surašyti skundą Klaipėdos apygardos teismui, paprašė 5 000 Lt (1 449 Eur) už paslaugas. Apgaulės suklaidintas, A. D. perdavė minėtą pinigų sumą. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo A. D. priklausantį turtą – 5 000 Lt (1 449 Eur).

1.2. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014-03-05 patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė Z. R. paskolinti pinigų verslo plėtimui, namo statyboms. Siekdamas sudaryti Z. R. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2014-03-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai, nutylint apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, Z. R. perdavė minėtą pinigų sumą. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo Z. R. priklausantį turtą – 20 000 Lt (5 792,40 Eur).

1.3. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014-03-24 bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas Z. R. pasitikėjimu, paprašė pastarosios papildomai paskolinti pinigų namo statyboms. Siekdamas sudaryti Z. R. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2014-03-24 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, Z. R. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo Z. R. priklausantį turtą – 20 000 Lt (5 792,40 Eur).

1.4. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014-03-25 patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas Z. R. pasitikėjimu, paprašė pastarosios papildomai paskolinti pinigų namo statyboms. Siekdamas sudaryti Z. R. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2014-03-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4 070 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, Z. R. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo Z. R. priklausantį turtą – 4 070 Eur.

1.5. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2015-09-01 (tikslios datos nenustatytos) Klaipėdoje (tikslios vietos nenustatytos), piktnaudžiaudamas Z. R. pasitikėjimu, paprašė pastarosios papildomai paskolinti pinigų namo statyboms. Apgaulės suklaidinta, Z. R. ne mažiau kaip per kelis kartus perdavė S. J. pinigus bendroje 16 942 Eur sumoje. S. J. nevykdant įsipareigojimų ir Z. R. pareikalavus grąžinti paskolintus pinigus, pastarasis, siekdamas sudaryti įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, paruošė ir pasirašė 2015-09-01 tris paprastus neprotestuotinus vekselius 3 000 Eur, 10 442 Eur ir 3 500 Eur sumoms, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolas sutartu terminu. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Z. R. priklausantį turtą – 16 942 Eur.

1.6. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. balandžio mėn. (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, kai pastaroji kreipėsi į S. J., kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, už 2 000 Lt atlygį pasiūlė nusamdyti detektyvus. Apgaulės suklaidinta, S. V. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 2 000 Lt (579,24 Eur).

1.7. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. gegužės mėn. (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, įtikino pastarąją, kad toliau tvarkant paveldėto tėvų buto reikalus yra reikalingi 2 000 Lt advokatei. Apgaulės suklaidinta, S. V. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 2 000 Lt (579,24 Eur).

1.8. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ne anksčiau 2014 m. birželio mėn. (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paprašė I. P. paskolinti 50 000 Lt nekilnojamo turto pirkimui. Siekdamas sudaryti I. P. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 15 000 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, I. P. perdavė S. J. 50 000 Lt. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės I. P. priklausantį turtą – 50 000 Lt (14 481 Eur).

1.9. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. rugpjūčio mėn. (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, įtikino pastarąją, kad procesinių dokumentų parengimui reikalingi 3 000 Lt. Apgaulės suklaidinta, S. V. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 3 000 Lt (868,86 Eur).

1.10. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. lapkričio mėn. (tiksli data nenustatyta) bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė E. Z. paskolinti pinigų tėvo operacijai. Siekdamas sudaryti E. Z. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2015-01-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 7 000 Lt sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, E. Z. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo E. Z. priklausantį turtą – 7 000 Lt (2 027,34 Eur).

1.11. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas E. Z. pasitikėjimu, paprašė pastarosios vėlgi paskolinti pinigų tėvo operacijai. Siekdamas sudaryti E. Z. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2015-11-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 7 000 Lt sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, E. Z. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo E. Z. priklausantį turtą – 7 000 Lt (2 027,34 Eur).

1.12. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014-12-30 kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė R. L. paskolinti pinigų namo išpirkimui. Apgaule suklaidintas, R. L. S. J. perdavė 5 000 Eur, jų pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo R. L. priklausantį turtą – 5 000 Eur.

1.13. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. sausio mėn. (tiksli data nenustatyta) „E“ turguje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas R. L. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti pinigų advokato vestuvėms. Apgaule suklaidintas, R. L. perdavė S. J. 7 000 Eur, jų pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo R. L. priklausantį turtą – 7 000 Eur.

1.14. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2015 m. kovo mėn. (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas I. P. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti pinigų jo pažįstamam asmeniui iš prokuratūros. Siekdamas sudaryti I. P. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, I. P. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės I. P. priklausantį turtą – 30 000 Eur.

1.15. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. kovo mėn. (tiksli data nenustatyta) bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas E. Z. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti porai valandų 3 600 Eur, tariamai juos kažkokiam asmeniui tik parodyti. Siekdamas sudaryti E. Z. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2015-03-09 paprastą neprotestuotiną vekselį nurodytai sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, E. Z. perdavė minėtą pinigų sumą. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo E. Z. priklausantį turtą – 3 600 Eur.

1.16. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2015 m. balandžio mėn. (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas I. P. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti pinigų aukštas pareigas einančiam teisėsaugos pareigūnui. Siekdamas sudaryti I. P. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, I. P. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės I. P. priklausantį turtą – 30 000 Eur.

1.17. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2015 m. gegužės mėn. (tiksli data nenustatyta) prie „E“ turgaus, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas R. L. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti 50 000 Eur. Siekdamas sudaryti R. L. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2014-12-30 paprastą neprotestuotiną vekselį 28 000 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidintas, R. L. perdavė S. J. turimus 10 000 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės R. L. priklausantį turtą – 10 000 Eur.

1.18. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. gegužės mėn. (tiksli data nenustatyta) bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas E. Z. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti pinigų tariamai reikalingų problemoms šeimoje išspręsti. Siekdamas sudaryti E. Z. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2015-01-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 000 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, E. Z. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo E. Z. priklausantį turtą – 3 000 Eur.

1.19. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje - birželio mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas I. P. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti pinigų pažįstamam teisininkui. Siekdamas sudaryti I. P. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, I. P. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės I. P. priklausantį turtą – 30 000 Eur.

1.20. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-06-22, apie 12.30 val., „E“ turguje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė N. S. paskolinti pinigų. Siekdamas sudaryti N. S. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2015-06-19 ir 2015-06-22 du paprastus neprotestuotinus vekselius 2 990 Eur sumomis, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, N. S. perdavė S. J. viso 4 000 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo N. S. priklausantį turtą – 4 000 Eur.

1.21. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2015 m. liepos mėn. pabaigoje - rugpjūčio mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta) „E“ turguje, esančiame, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė E. P. paskolinti pinigų reikalingų draugui išpirkti butą iš varžytinių. Siekdamas sudaryti E. P. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2015-09-20 bei 2015-12-17 du paprastus neprotestuotinus vekselius 2 900 Eur sumomis ir 2015-12-15, 2015-12-16, 2015-12-21 bei 2015-12-22 keturis paprastus neprotestuotinus vekselius 2 990 Eur sumomis, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, E. P. perdavė S. J. viso 17 760 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės E. P. priklausantį turtą – 17 760 Eur.

1.22. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-11-03 patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas A. J. pasitikėjimu, kai pastaroji kreipėsi į S. J., kaip į teisininką pagalbos, siekiant sutvarkyti dokumentus dėl santuokos nutraukimo bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo, pastarasis už paslaugas paprašė 2 000 Eur. Tačiau A. J. neturint tokios pinigų sumos, S. J. sutiko, kad ji sumokėtų 1 000 Eur arba 500 Eur ir, siekdamas sudaryti A. J. įspūdį, kad susitarimas naudoti perduodamus pinigus būtent S. J. numatytu tikslu yra realus, jis perdavė A. J. 2015-11-03 PVM sąskaitą - faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą 1 000 Eur sumai. Apgaulės suklaidinta, A. J. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo A. J. priklausantį turtą – 1 000 Eur.

1.23. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-11-22 Klaipėdos m. (tiksli vieta nenustatyta) paprašė J. Z. paskolinti pinigų kažkokiam objektui išpirkti. Apgaulės suklaidinta, pastaroji elektroninės bankininkystės pagalba iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, į S. J. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, pervedė 1 000 Eur bei, nuvykusi į AB „Swedbank“, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pervedė į S. J. nurodytą banko sąskaitą papildomai 4 000 Eur. S. J. grąžino 700 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo J. Z. priklausantį turtą – 4300 Eur.

1.24. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2015 m. gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta), šalia prekybos centro „A“, esančio, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas I. P. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti pinigų, tariamai perduoti kažkokiam asmeniui ir grąžinti I. P.. Siekdamas sudaryti I. P. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta du paprastus neprotestuotinus vekselius 5 000 Eur ir 10 000 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidinta, I. P. perdavė 15 000 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės I. P. priklausantį turtą – 15 000 Eur.

1.25. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, paprašė R. Z. paskolinti pinigų namo statybai. Tikslu pasiskolinti pinigus ir perduoti juos S. J., R. Z. kreipėsi į brolį E. Z.. 2015-12-07 patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siekdamas sudaryti R. Z. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis pateikė 2015-12-07 paprastą neprotestuotiną vekselį 5 500 Eur sumai, išrašytą E. Z. vardu, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidintas, R. Z. perdavė E. Z. skolintus pinigus. S. J. grąžino 500 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo E. Z. priklausantį turtą – 5 000 Eur.

1.26. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti pinigų tėvo gydymui. Apgaulės suklaidinta, pastaroji 2015-12-10 stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), perdavė S. J. 500 Eur, kurių pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 500 Eur.

1.27. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016-01-08 bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas V. E. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti keletui dienų auksinę grandinėlę (12 661,80 Eur vertės) ir auksinę apyrankę (9 838,20 Eur vertės) tariamai tam, kad sudaryti įvaizdį susitikime, dėl to V. E., apgaulės suklaidintas, perdavė S. J. minėtus auksinius dirbinius, bendros 22 500 Eur vertės, kuriuos S. J. pasisavino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės V. E. priklausantį turtą - auksinius papuošalus, kurių bendra vertė – 22 500 Eur.

1.28. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. L. pasitikėjimu, kai pastarasis kreipėsi į S. J., kaip į teisininką, pagalbos dėl civilinio ieškinio surašymo teismui, paprašė pastarojo paskolinti 8 000 Eur sumą buto pirkimui. Ne anksčiau 2016-01-16 (tiksli data nenustatyta) patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siekdamas sudaryti A. L. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2016-03-29 paprastą neprotestuotiną vekselį 2 200 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidintas, A. L. perdavė turimus 2 000 Eur S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo A. L. priklausantį turtą – 2 000 Eur.

1.29. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (5 epizodai), tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. vasario-kovo mėn. (tiksli data nenustatyta), piktnaudžiaudamas A. D. pasitikėjimu, penkis karus įtikino pastarąjį, kad tolimesnio susitarimo vykdymui, tariamai pasikeitus komisijos nariui reikalingi 200 Eur, dokumentų tvarkymui reikalinga 200 Eur, tariamai pasikeitus komisijos nariui reikalingi 100 Eur, tariamai smulkioms išlaidoms, reikalinga 200 Eur, tariamai sumokėti pasikeitusiam komisijos nariui, reikalinga 550 Eur. Apgaulės suklaidintas, A. D., prie parduotuvės „I“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, per 5 kartus perdavė 1250 Eur. S. J. dalį pinigų 480 Eur grąžino. Taip iš viso S. J. apgaule savo naudai įgijo A. D. priklausantį turtą – 770 Eur.

1.30. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas R. Z. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti pinigų namų statyboms. Tikslu pasiskolinti pinigus ir perduoti juos S. J., R. Z. kreipėsi į brolį E. Z.. 2016-03-29 automobilyje „MB E22“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie prekybos centro „A“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siekdamas sudaryti R. Z. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2016-03-29 paprastą neprotestuotiną vekselį 2 750 Eur sumai bei 2016-04-17 paprastą neprotestuotiną vekselį 2 750 Eur sumai, išrašytą E. Z. vardu, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidintas, R. Z. perdavė E. Z. skolintus pinigus S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo E. Z. priklausantį turtą – 2 750 Eur.

1.31. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. J. pasitikėjimu, kai pastarasis kreipėsi į S. J., kaip į privatų detektyvą dėl vagystės iš jo sodybos greitesnio ištyrimo, S. J. už paslaugas paprašė sumokėti avansą. Apgaulės suklaidintas, S. J. 2016-04-06 patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė 260 Eur. S. J. paslaugos nesuteikė, perduotų pinigų įmonėje neapskaitė. Dalį 100 Eur grąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. J. priklausantį turtą – 160 Eur.

1.32. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. J. pasitikėjimu, kai pastarasis kreipėsi į S. J., kaip į privatų detektyvą dėl vagystės iš jo sodybos greitesnio ištyrimo, paprašė paskolinti 12 000 Eur. Tikslu pasiskolinti pinigus ir perduoti juos S. J., S. J. kreipėsi į A. P., kuri 2016-04-07 patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalyvaujant S. J., apgaulės suklaidinta, perdavė S. J. 10 000 Eur. Siekdamas sudaryti A. P. bei S. J. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2016-04-07 tris paprastus neprotestuotinus vekselius 2 900 Eur sumomis bei vekselį 1 300 Eur sumai A. P. vardu, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės A. P. priklausantį turtą – 10 000 Eur.

1.33. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, pastarajai 2014 m. kreipusios į S. J., kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, tariamai perduoti antstoliui paprašė 500 Eur. Apgaulės suklaidinta, S. V. 2016-04-22 stotelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (tikslus adresas nenustatytas), perdavė minėtą pinigų sumą S. J., jų pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 500 Eur.

1.34. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas R. Z. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti statyboms 5 500 Eur. Tikslu pasiskolinti pinigus ir perduoti juos S. J., R. Z. kreipėsi į brolį E. Z.. 2016-04-27 automobilyje „MB E22“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie prekybos centro „A“, esančioje, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siekdamas sudaryti R. Z. įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2016-04-27 paprastą neprotestuotiną vekselį 2 750 Eur sumai bei 2016-05-09 paprastą neprotestuotiną vekselį 2 750 Eur sumai, išrašytą E. Z. vardu, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidintas R. Z. perdavė E. Z. skolintus pinigus. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo E. Z. priklausantį turtą – 2 750 Eur.

1.35. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, pastarajai 2014 m. kreipusios į S. J., kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, tariamai dėl civilinio ieškinio išsprendimo perduoti teisėjai paprašė 500 Eur. Apgaulės suklaidinta, S. V. 2016 m. birželio mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta) kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė minėtą pinigų sumą S. J., jų pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 500 Eur.

1.36. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, paprašė pastarosios paskolinti jam asmeniškai 500 Eur. Apgaulės suklaidinta, S. V. 2016 m. birželio mėn. (tiksli data nenustatyta) stotelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (tikslus adresas nenustatytas), perdavė S. J. minėtą pinigų sumą, kurių pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 500 Eur.

1.37. Be to, S. J. buvo kaltinamas, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, pastarajai 2014 m. kreipųsis į S. J., kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, tariamai dėl dokumentų teismui prieš S. V. vyro brolį paruošimo paprašė 400 Eur. 2016-07-01 stotelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (tikslus adresas nenustatytas), siekdamas sudaryti S. V. įspūdį, kad susitarimas naudoti perduodamus pinigus būtent S. J. numatytu tikslu yra realus, jis perdavė 2016-07-01 PVM sąskaitą - faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą. Apgaulės suklaidinta, S. V. perdavė S. J. minėtą pinigų sumą. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 400 Eur.

1.38. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. J. pasitikėjimu, pastarajai 2015-11-03 kreipusis į S. J., kaip į teisininką, kuris padėtų sutvarkyti dokumentus dėl santuokos nutraukimo bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo, įtikino pastarąją, kad kamerų montavimui jos bute reikalingi 2 300 Eur. 2016-08-03 AB „Swedbank“ banko patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siekdamas sudaryti A. J. įspūdį, kad susitarimas naudoti perduodamus pinigus būtent S. J. numatytu tikslu yra realus, jis perdavė paruoštą ir pasirašytą 2016-08-03 PVM sąskaitą - faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Apgaulės suklaidinta, A. J. perdavė minėtą pinigų sumą S. J.. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo A. J. priklausantį turtą – 2 300 Eur.

1.39. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-08-24 kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė V. N. paskolinti pinigų, reikalingų tėvo buto pardavimo dokumentų tvarkymui. Apgaulės suklaidintas, V. N. perdavė 400 Eur S. J.. Įgijęs iš V. N. 400 Eur bei tęsdamas nusikalstamą sumanymą, S. J. paprašė pastarojo paskolinti pinigų tariamai kompiuterio remontui, dėl to, V. N. ne anksčiau 2016-08-25, prie prekybos centro „A“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė S. J. 50 Eur. Siekdamas sudaryti V. N. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis 2016-08-31 bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, surašė V. N. paskolos raštelį 450 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo V. N. priklausantį turtą – 450 Eur.

1.40. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas R. V., kurio mama S. V. kreipėsi į jį, kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, pasitikėjimu, paprašė 550 Eur, tariamai reikalingų pažymai dėl R. V. močiutės veiksnumo gauti. Apgaulės suklaidintas, R. V. ne anksčiau 2016 m. rugsėjo mėn. (tiksli data nenustatyta) kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė S. J. minėtą pinigų sumą, kurių pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausantį turtą – 550 Eur.

1.41. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas V. N. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti keletai dienų pinigų, reikalingų kažkokiam sandoriui užbaigti. Apgaulės suklaidintas, pastarasis 2016-09-01 bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė S. J. 1 000 Eur. Iš kurių grąžino 100 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo V. N. priklausantį turtą – 900 Eur.

1.42. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas V. N. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti keletai dienų pinigų, reikalingų kažkokiam sandoriui užbaigti. Apgaulės suklaidintas, pastarasis 2016-09-05 kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė S. J. 500 Eur, kurių pastarasis negrąžino. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo V. N. priklausantį turtą – 500 Eur.

1.43. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas S. V. pasitikėjimu, pastarajai 2014 m. kreipusis į S. J., kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, tariamai dėl procesinių dokumentų siuntimo paprašė 230 Eur. 2016-09-27 kieme adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siekdamas sudaryti S. V. įspūdį, kad susitarimas naudoti perduodamus pinigus būtent S. J. numatytu tikslu yra realus, jis paruošė ir pasirašė 2016-09-27 paprastą vekselį nurodytai sumai. Apgaulės suklaidinta, S. V. perdavė S. J. 230 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo S. V. priklausantį turtą – 230 Eur.

1.44. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. spalio mėn. (tiksli data nenustatyta) automobilyje „S“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie parduotuvės „I“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas R. V., kurio mama S. V. kreipėsi į jį, kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, pasitikėjimu, įtikino pastarąjį perduoti jam 600 Eur tariamai perduoti juos teisėjui, laimėjus bylą. Apgaulės suklaidintas, R. V. perdavė S. J. nurodytą pinigų sumą. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausantį turtą – 600 Eur.

1.45. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. spalio mėn. (tiksli data nenustatyta) prie „E“ turgaus, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas R. V., kurio mama S. V. kreipėsi į jį, kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, pasitikėjimu, įtikino pastarąjį perduoti jam 600 Eur, tariamai sumokėti juos už tai, kad atgauti medžiagą iš civilinės bylos. Apgaulės suklaidintas, R. V. perdavė S. J. nurodytą pinigų sumą. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausantį turtą – 600 Eur.

1.46. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas R. V., kurio mama S. V. kreipėsi į jį, kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, pasitikėjimu, įtikino pastarąjį perduoti jam 700 Eur, tam, kad R. V. tėvo brolis būtų perduotas antstoliams. 2016-10-04, apie 10.30 val., degalinėje „S“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekdamas sudaryti R. V. įspūdį, kad susitarimas naudoti perduodamus pinigus būtent S. J. numatytu tikslu yra realus, jis paruošė ir pasirašė 2016-10-06 paprastą neprotestuotiną vekselį 1 000 Eur sumai. Apgaulės suklaidintas, R. V. perdavė S. J. 700 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausantį turtą – 700 Eur.

1.47. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-11-09, apie 10 val., automobilyje „V“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie parduotuvės „M“ adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, piktnaudžiaudamas R. V. pasitikėjimu, kurio mama S. V. kreipėsi į jį, kaip į teisininką, galintį padėti išspręsti ginčą dėl paveldėto tėvų buto, įtikino pastarąjį perduoti jam 900 Eur, tariamai perduoti teisėjams dėl palankaus sprendimo priėmimo. Apgaulės suklaidintas, R. V., perdavė S. J. nurodytą pinigų sumą. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausantį turtą – 900 Eur.

1.48. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-10-23, apie 14.30 val., automobilyje „CA“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame „S“ degalinės aikštelėje, prie prekybos centro „A“, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė O. I. paskolinti 200 Eur sandorio, susijusio su nekilnojamu turtu, įforminimui pas notarą. Siekdamas sudaryti įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2016-10-23 paprastą neprotestuotiną vekselį 250 Eur sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Apgaulės suklaidintas, O. I. perdavė S. J. 200 Eur. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo O. I. priklausantį turtą – 200 Eur.

1.49. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. Š. pasitikėjimu, kai pastaroji kreipėsi į jį, kaip į teisininką, pasiūlė už 1 500 Eur atlygį padėti atnaujinti procesą civilinėje byloje bei kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apgaulės suklaidinta, 2016-10-26 prie degalinės „S“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, L. Š. perdavė S. J. 1 000 Eur sumą, 2016-10-28 kontoroje, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė 500 Eur sumą. Siekdamas sudaryti L. Š. įspūdį, kad susitarimas naudoti perduodamus pinigus būtent S. J. numatytu tikslu yra realus, jis išrašė 2016-10-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip S. J. prisidengdamas darbine veikla, apgaule savo naudai įgijo L. Š. priklausantį turtą – 1 500 Eur. Paslaugų nesuteikė, pinigų negrąžino.

1.50. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-11-03 degalinėje „S“, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paprašė G. M. paskolinti pinigų, finansinių bėdų išsprendimui. Apgaulės suklaidintas, G. M. perdavė S. J. 2 000 Eur. Siekdamas sudaryti G. M. įspūdį, kad skolinami pinigai bus grąžinti, jis paruošė ir pasirašė 2016-11-03 paprastąjį vekselį nurodytai sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu. Taip S. J. apgaule savo naudai įgijo G. M. priklausantį turtą – 2 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, o jam paskirta bausmė viršija prokurorės prašytą bausmę. Taip pat nurodo, kad jam asmeniškai nebuvo paskelbtas nuosprendis, todėl jis nesuprato jo turinio ir esmės ir taip buvo pažeistos jo teisės dalyvauti sprendimo paskelbime. Nurodo, jog teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. šališkas, be to, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Taip pat teigia, kad jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, o pirmosios instancijos teismo teisėjas atmetinėjo jo skundus dėl nušalinimo. Pažymi, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teisėjas reikalavo jo prisipažinti padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apribojo teisę bendrauti su gynėja. Taip pat nurodo, kad minėtas teisėjas neleido dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, neleido visa apimtimi duoti parodymų, bei nesilaikė teisėjų tarybos nutarimo dėl vaizdo konferencijų rengimo nuostatų. Pasak apelianto, teisėjas savo veiksmais jį žemino, įžeidinėjo ir pasisakė dėl jo kaltės 2017 m. liepos 21 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, dėl to jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nurodo, kad nėra susipažinęs su J. J. ir V. E. parodymais.

2.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo teisėjas jam neleido deklaruoti lėšų, kurias galėjo sumokėti kreditoriams, bei darė įtaką kardomojo kalinimo vietai, kad jam nebūtų leista to padaryti, o vėliau, kad leistų, taip žemino jo orumą ir padarė žalos jo įmonei. Nurodo, kad gynėjai buvo uždrausta su juo derinti gynybos poziciją bei melagingai nurodyta, kad gynėja atsisakė kartu su juo susipažinti su bylos medžiaga.

2.3. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, nes jam nebuvo leista teikti įrodymus, kurie, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, patvirtina jo nekaltumą. Nurodo, kad dokumentai bus pateikti apeliacinės instancijos teismo metu. Prašo iš naujo apklausti proceso dalyvius, nes jam nebuvo leista dalyvauti procese, negalėjo pasiruošti klausimų uždavimui, nepasakė visos baigiamosios kalbos, o taip pat atimta teisė į paskutinį žodį.

2.4. Apeliantas nurodo, kad V. E. pažįsta tik nuo 2015 m., todėl neaišku kodėl jis nuteistas už nusikaltimus, padarytus nuo 2006 m. iki 2010 m. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu minėtas asmuo pateikė dokumentus, tačiau jis negalėjo su jais susipažinti, taip buvo pažeistos jo teisės. Nurodo, kad V. E. pripažino, kad melavo ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad kartu su apeliantu papuošalus vežė parduoti į lombardą. Nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantas sakė tiesą apie tai, kad V. E. jo prašė surašyti papildomus vekselius kaip garantą.

2.5. Skunde nurodo, kad epizode dėl Z. R. vekseliai surašyti ne jo ranka, o pačios Z. R. teisininkės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti vekselius surašiusią teisininkę. Prašo tirti, kodėl Z. R. teismo prašė priteisti dvigubai didesnes sumas. Pasak apelianto, tai, kad jis apgavo Z. R., jai nurodė sakyti tyrėja. Taip pat nurodo, kad šiuose epizoduose nebuvo tirtos visos aplinkybės.

2.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme S. V. nurodė, kad nebuvo apgauta, kad jai apeliantas padėjo, o kaltinančius parodymus apelianto atžvilgiu jai ir jos sūnui R. V. liepė sakyti tyrėja, žadėdama, kad teismas priteis dvigubai didesnes sumas.

2.7. Prašo apklausti I. P. kuri klaidino teismą ir jau buvo kreipusis į teismą dėl to paties fakto. Prašo apklausti D. G.. Nurodo, kad teismas, siekdamas neteisėto nuteisimo, sunaikino dokumentus, t. y. apelianto kreipimąsi į prokuratūrą, nes jie neminimi nuosprendyje.

2.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nemotyvavo, kuo pasireiškė sukčiavimas E. Z., R. L., N. S., E. P., J. Z., A. L., A. P., S. J., O. I., kuris skolą pardavė, atžvilgiu. Nurodo, kad tyrėja pripažino savo vadovybei, kad su prokurore įrodymus suklastojo. Tai, kad jam ir tyrimui buvo padaryta žala, patvirtina bylose <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xNjQzLTYwOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-1643-609/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-1643-609/2018">I-1643-609/2018</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yOTExLTU4My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-2911-583/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-2911-583/2018">I-2911-583/2018</a> priimti sprendimai.

2.9. Pažymi, kad, kaip ir analogiškoje byloje e2-2998-1067/2018, taip ir tarp apelianto ir V. E. bei Z. R. yra susiklostę civiliniai santykiai. Nurodo Aukščiausiojo Teismo, praktiką šiuo klausimu. Nurodo, kad tarp A. J., A. D., L. Š., S. V., R. V. susidarė civiliniai santykiai, nes su jais buvo pasirašytos sutartys, kurias šalys vykdė. Pažymi, kad sutarčių teismas neapžiūrėjo, nes jas slėpė prokurorė ir tyrėja. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje teisėjas aiškiai nurodė, kad byla buvo išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai.

2.10. Teigia, kad G. M. vietoj grąžintinos jam skolos iš apelianto automobilio slapta paėmė vaizdo įrašymo įrenginį, kurio vertė 3 000 Eur, todėl apeliantas teigia, kad jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

2.11. Skunde teigiama, kad E. Z. pareiškimo byloje nėra, todėl apeliantas negalėjo būti nuteistas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti bylos klastojimo faktą. Nurodo, kad prokurorė suklastodama nutarimą pripažino L. Š. civiline ieškove bei jos vardu suklastojo civilinį ieškinį.

2.12. Galiausiai nurodo, kad nėra kaltas, jo kaltė neįrodyta. Teigia, kad yra nepagrįstai persekiojamas ir nuteistas dėl asmeninio teisėjo keršto, taip pat teisėjas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog apeliantas yra teistas.

3. Atsiliepimų į nuteistojo S. J. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. ir jo gynėja advokatė G. Korabliova prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras L. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atsakant į skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Dėl S. J. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.).

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, buvo šališkas, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog jis nėra kaltas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis ir esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Teismo posėdyje nuteistojo išdėstyti argumentai, pateikti dokumentai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apelianto S. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse.

9. BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTc0Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-746/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-746/2017">2K-109-746/2017</a>). Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kai kaltininkas suvokia, kad esmingai apgaudinėja (praneša neteisingus duomenis, meluoja, nutyli ar iškraipo esmines aplinkybes, faktus ir panašiai) turto savininką, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-358/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-358/2011">2K-358/2011</a>, 2K-312/2013, 2K-7-176-303/2015). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje: 2K-387-2008, 2K-7-322/2013, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120-511/2017">2K-120-511/2017</a>).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, pagrindžiančias BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse numatyto nusikaltimo būtinųjų sudėties požymių – tyčios ir apgaulės – buvimą nuteistojo S. J. veikose. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl toliau išdėstytų argumentų.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė S. J. dėl sukčiavimo nukentėjusiojo V. E. atžvilgiu. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis byloje surinktais įrodymais, o būtent: paties S. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu (XVIII t., b. l. 43–44), nukentėjusiojo V. E. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (II t., b. l. 154–155, 161–167, 170–171), tiek teisminio nagrinėjimo metu (XVII t., b. l. 4–6). Pagrįstai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2006-01-04 iki 2010-12-04 S. J. iš V. E. pasiskolino 781 974 Eur. Vekseliai nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, dėl dalies jų išduoti vykdomieji raštai, pradėtas skolų išieškojimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtais rašytiniais įrodymais. Nuteistasis pripažino 30 000 Eur skolą ir 6 000 Eur skolą už užstatytus lombarde papuošalus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visi vekseliai yra 45 000 Lt (13032,90 Eur) sumų, o tai paneigia S. J. išsakytą versiją. Skolų egzistavimą patvirtina ir S. J. vardu rašyti paaiškinimai V. E. nuo 2016-07-13 iki 2016-11-10 (III t., XIX t., b. l. 97–154), minėti dokumentai yra pasirašyti asmens parašu, rankraštiniu ar spausdintiniu S. J. vardu ir pavarde bei uždėti UAB „K“ spaudai. Taip pat S. J. kaltę šiame epizode įrodo ir I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos metu (XVII t., b. l. 113). Nuteistasis pirmosios instancijos metu bei apeliaciniame skunde nurodo, kad V. E. iki 2015 m., t. y. tuo laikotarpiu, kada buvo surašyti vekseliai, nepažinojo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis dalį skolos pripažino ir pripažino, kad yra rašęs V. E. vekselių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi byloje pateikti vekseliai surašyti nuo 2006-01-04 iki 2010-12-04 (III t., b. l. 73). Nukentėjusysis V. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad su S. J. supažindino A. K., 2005 m. pabaigoje (XV t., b. l. 122–123), tai patvirtino ir liudytojas A. K. (XV t., b. l. 123–124,VII t., b. l. 178). Epizode su V. E. juvelyriniais dirbiniais atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo S. J. parodymai, kad tam, jog atsiskaitytų su kreditoriumi A. L., skolinosi iš V. E. 6 000 Eur, o kadangi V. E. neturėjo tokių pinigų, tai pats pasiūlė nuvežti jo auksinius papuošalus į lombardą ir užstatyti, paneigiami nukentėjusiojo parodymais, UAB „B“ 2016-01-08 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta S. J. (II t., b. l. 191–193, XVIII t., b. l. 7), liudytojo A. L. parodymais (VII t., b. l. 43–44), kuriuose parodoma, kad 285 000 Lt ir 115 000 Lt paskolino už palūkanas metams laiko, tačiau nuteistasis 6–7 mėn. mokėjo tik palūkanas, paskolos nedengė, 2014 m. grąžino grynais apie 100 000 Lt, likusi skola liudytojui buvo grąžinta 2016 m., pardavus S. J. namą per varžytynes. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš byloje esančios UAB „K“ banko „C“ sąskaitos už 2013 m. išrašo matyti, kad nuteistasis grąžino A. L. tik 23 290 Eur paskolą, o paskutinis mokėjimas A. L. atliktas 2015 m. balandžio 29 d., tai patvirtina liudytojo A. L. parodymus ir paneigia kaltinamojo S. J. versiją, kad 2016 m. sausio mėn. 6 000 Eur jis iš V. E. skolinosi, kad atsiskaitytų už namą, nes matyti, kad 2016 m. jokių pinigų A. L. S. J. nebemokėjo. Sprendžiant klausimą dėl auksinių papuošalų vertės, pirmosios instancijos teismas gavo atsakymą iš Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų, 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. (1.5)43-230 nurodyta grandinėlės ir apyrankės vidutinė kaina Lietuvos mažmeninėje rinkoje 2016 m. sausio mėnesį (XIX t., b. l. 62). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs laiko tarpą tarp vekselių surašymo, paskolų periodiškumą, pagrįstai nustatė, kad minėtas veikas siejo vieninga tyčia, tas pats motyvas – pinigai skirti verslui, todėl veikos tinkamai kvalifikuotos kaip tęstinės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs papuošalų užvaldymo momentą, jų vertę, pagrįstai šią nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip savarankišką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgusi į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas dėl visų minėtų epizodų buvo nuteistas pagrįstai.

12. Apeliantas teigia, kad V. E. pripažino, kad melavo ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad jie kartu su apeliantu papuošalus vežė parduoti į lombardą, teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai, nei teigia apeliantas, nukentėjusysis V. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu (XV t. b. l. 123), tiek teisiamojo posėdžio metu (XVII t., b. l. 4–5) nurodė, kad jis S. J. auksinius dirbinius buvo davęs savaitgaliui pasipuikuoti, tačiau neatgavęs jų patikėjo S. J. papasakota istorija, dėl ko buvo užstatyti lombarde jam patikėti auksiniai dirbiniai, kartu ėjo į lombardą, kai S. J. ėjo pratęsti užstatymo laiką, nurodė, jog lombarde papuošalų nematė, S. J. lombardui kiekvieną mėnesį mokėjo procentus, po 600 Eur, už užstatymo laiko pratęsimą, apie auksinių dirbinių pardavimą kalbos nebuvo, nukentėjusysis nurodė, kad į policiją kreipėsi tada, kai sužinojo iš antstolių, kad S. J. turi labai daug skolų.

13. Skunde apeliantas nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu V. E. pateikė dokumentus, tačiau apeliantas negalėjo su jais susipažinti, taip buvo pažeistos jo teisės. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad toks skundo argumentas yra nepagrįstas, nes su 2017 m. gruodžio 27 d. nukentėjusiojo pateiktais dokumentais susipažino S. J. gynėja, o 2018 m. sausio 11 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistajam buvo duotas laikas susipažinti su byla, jis nurodė, kad susipažino, tačiau teigė, kad trūko laiko susipažinti tik II–III bylos tomais. Nuteistajam buvo pateiktas prašomas bylos tomas su V. E. vekseliais, teismas išaiškino S. J., kad V. E. civilinio ieškinio suma yra sudaryta iš pateiktų vekselio originalų (XX t., b. l. 102–103). Nukentėjusiojo V. E. parodymai (II t., b. l. 154–155, 161–171) S. J. taip pat turėjo būti žinomi, nes jis buvo susipažinęs su byla.

14. Epizodai dėl sukčiavimo nukentėjusiosios Z. R. atžvilgiu taip pat yra įrodyti byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent: paties kaltinamojo S. J. parodymais, kur jis neneigė skolinęsis pinigų iš Z. R., tačiau nesutiko su pasiskolinta suma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios Z. R. ikiteisminio tyrimo metu (V t., b. l. 101–106) ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (XVII t., b. l. 6–7), nes juos pagrindžia į bylą pateikti S. J. pasirašyti paprastieji vekseliai. Tai, jog Z. R. skolino S. J. pinigus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai A. R., E. K. (V t., b. l. 125–126, 132–135, XVII t., b. l. 144, 183–184). Nuteistasis, būdamas išsilavinęs, teikiantis teisines paslaugas, turėjo puikiai suprasti vekselių reikšmę ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepatikėjo S. J. versija, jog vekselius perrašinėjo nesusigrąžindamas senųjų vekselių, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, jei vekseliai būtų perrašomi dėl suėjusio termino, tokiu atveju nukentėjusioji nebūtų gavusi notaro vykdomojo rašto. Tai, kak vekseliuose nurodytos sumos yra skirtingos, taip pat paneigia nuteistojo S. J. iškeltą perrašinėjimo versiją. Skunde apeliantas nurodo, kad Z. R. vekseliai surašyti ne jo ranka, atsakydama į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji vekselius yra pateikusi išieškoti, vekseliai neužginčyti, yra galiojantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra jokio pagrindo jais netikėti (V t., b. l. 112–116). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl nukentėjusiosios Z. R. (3–6 epizodai). Atsižvelgiant į užvaldyto turto vertę veikos pagrįstai buvo kvalifikuotos kaip atskiros savarankiškos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliantas skunde nurodo, kad Z. R. teismo prašė priteisti dvigubai didesnes sumas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji byloje nėra pateikusi civilinio ieškinio, nes ji visus vekselius yra padavusi antstoliui (V t., b. l. 120–121). Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad tai, jog jis apgavo Z. R., jai nurodė sakyti tyrėja, nes nukentėjusioji apie tai, kad ji apgauta, suprato, kai iš žiniasklaidos sužinojo, kad S. J. yra iškelta baudžiamoji byla ir jis yra suimtas dėl sukčiavimo (V t., b. l. 101–103, 106, I t., b. l. 189–191).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl sukčiavimo nukentėjusiosios S. V. atžvilgiu apeliantas tai pat buvo pagrįstai nuteistas. Apylinkės teismas pripažindamas kaltu ir nuteisdamas S. J. dėl 7, 8, 10, 27, 38, 40, 41, 48 epizodų, pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis S. J. pasinaudojo savo darbine veikla, teisininko įvaizdžiu tam, kad suklaidintų nukentėjusiąją, kuriai buvo reikalinga teisinė pagalba. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo teikiamos teisinės paslaugos (išskyrus 42 epizode, dėl kurio nuteistasis išteisintas) ir už tai teisėtai imamas atlygis, taip pat nėra įrodymų, kad buvo samdomi sekliai, kad nuteistasis būtų sudarinėjęs sutartį su advokate K. P.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis teisiškai neturėjo jokių įgaliojimų sudaryti atstovavimo susitarimą nukentėjusiosios vardu, tai patvirtino liudytoja K. P., kuri nurodė, kad S. J. keletą kartų kreipėsi į ją, kad ji atstovautų jo klientams teismuose ir ji su jais sudarydavo teisinių paslaugų sutartis (XVII t., b. l. 182) bei jai už teisines paslaugas mokėdavo patys klientai. S. J. kaltė dėl 7, 8, 10, 27, 38, 40, 41, 48 epizodų įrodyta nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (V t., b. l. 4–6, 11, XVII t., b. l. 8–14), liudytojų R. V. (IV t., b. l. 155–157, 161–162), K. P. parodymais, kitų liudytojų parodymais, 2016-09-27 paprastuoju vekseliu (V t., b. l. 23), S. J. rašteliu nukentėjusiajai (V t., b. l. 28, 29) ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį minėtuose epizoduose buvo nuteistas pagrįstai. S. J. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme S. V. nurodė, kad nebuvo apgauta, kad jai apeliantas padėjo, o kaltinančius parodymus apelianto atžvilgiu jai ir jos sūnui R. V. liepė sakyti tyrėja. Priešingai, nei teigia apeliantas, S. V. neminėjo, kad S. J. jai padėjo ar, kad ji nebuvo apgauta, be to, tai, kad ji patyrė ne tik turtinę bet ir neturtinę žalą įrodo byloje pateiktas civilinis ieškinys (V t., b. l. 16–17, XVI t., b. l. 151). Skundo argumentas, kad apeliantą kaltinančius parodymus nukentėjusiesiems liepė sakyti tyrėja, yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas jokia bylos medžiaga.

16. Epizodai dėl nukentėjusiosios I. P. didelės vertės turto įgijimo apgaule taip pat yra įrodyti byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent: nuteistojo S. J. duotais parodymais, kur jis neneigė skolinęsis pinigus iš I. P., tačiau nesutiko su pasiskolinta suma. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolų faktą patvirtina 2016-01-27 paprastasis vekselis, pagal kurį S. J. iki 2016-02-01 I. P. įsipareigojo sumokėti 115 000 Eur, vekselis patvirtintas notaro (IV t., b. l. 115–116), 2016-05-13 notaro išduotas vykdomasis įrašas pagal vekselį 115 000 Eur sumos (IV t., b. l. 114), kuris nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Skolų egzistavimą patvirtina I. P. sąskaitos išrašas nuo 2016-01-01 iki 2016-10-07 (IV t., b. l. 101–112), nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo metu duoti parodymai (IV t., b. l. 87–93, XVII t., b. l. 139–140), liudytojos S. G. duoti parodymai (IV t., b. l. 121–122, XVII t., b. l. 185). Tai pat teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad apgaulę, nukentėjusiosios klaidinimą atskleidžia tai, kad S. J. siekdamas sudaryti teigiamą įspūdį prižadėdavo mokėti dideles palūkanas, skolinimosi metu iš karto iš tų pačių pinigų sumokėdavo nukentėjusiajai palūkanas, o tik grąžinęs skolas skolindavosi vėl dar didesnėmis sumomis. Pažymėtina, kad pirminis skolų grąžinimas padėjo užsitarnauti teigiamą įvaizdį, įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 5 skolinimosi atvejus ir nenustatė aplinkybių, kurios leistų laikyti tai tęstine veika. Kiekvienas skolinimosi atvejis pagrįstai buvo laikomas savarankiška nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs užvaldyto turto dydį, S. J. veiksmus dėl visų penkių nusikalstamų veikų tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip savarankiškus nusikaltimus. Apelianto teiginys, kad I. P. klaidino teismą, nes ji jau buvo kreipųsis į teismą dėl to paties fakto, paneigiamas bylos medžiaga ir yra deklaratyvus.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo S. J. kaltė taip pat įrodyta, jis pagrįstai nuteistas ir dėl E. Z. turto įgijimo apgaule. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nuteistojo, nukentėjusiosios parodymus, byloje esančius rašytinius duomenis. S. J. neneigė, kad kelis kartus skolinosi pinigų iš E. Z., bet pripažino tik dalį skolos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad būtent tokios skolos, kokią nurodo nukentėjusioji E. Z., egzistavimas buvo įrodytas pačios nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos metu (V t., b. l. 178–183, XVII t., b. l. 50–52), pareiškimu (I t., b. l. 159–161), vekseliais (IV t., b. l. 191–198), notaro išduotais vykdomaisiais įrašais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apgaulės faktą parodo S. J. sudarytas teigiamas teisininko bei gero, mokaus kreditoriaus įvaizdis. Kaip ir kituose epizoduose, šiuose epizoduose nuteistasis S. J. iš pradžių grąžindavo smulkias skolas, mokėjo dalį palūkanų, paliesdavo psichologiškai jautrias temas, tokias, kaip tėvo liga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl keturių skolinimosi atvejų, pagrįstai apylinkės teismas nenustatė vieningos tyčios ar kitų aplinkybių, kurios leistų veikas laikyti tęstinėmis. Pagrįstai kiekvienas skolinimosi atvejis pripažintas savarankiška nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs užvaldyto turto dydį, nuteistojo veiksmus dėl visų keturių nusikalstamų veikų pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip savarankiškus nusikaltimus.

18. S. J. pagrįstai nuteistas dėl nukentėjusiojo R. L. turto įgijimo apgaule. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismo metu (V t., b. l. 139–140, 143, XVII t., b. l. 140–142), liudytojos L. L. duotus parodymus (XX t., b. l. 99–103), ištyrusi kitus rašytinius duomenis, esančius nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, S. J. pripažino, kad iš nukentėjusiojo skolinosi vieną kartą. Nukentėjusysis R. L. parodė, jog, kai pirmą kartą paskolino S. J. pinigų su palūkanomis, skolą S. J. grąžino su palūkanomis, tuo nukentėjusiajam sudarė teigiamą, mokaus kreditoriaus įspūdį. Tačiau vėliau S. J. dar kelis kartus pasiskolinęs grąžino tik dalį skolos (V t., b. l. 139–140, 143). Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo sutuoktinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. J. kaltė įrodyta anksčiau minėta bylos medžiaga, taip pat pareiškimu, vekseliu (I t., b. l. 181, V t., b. l. 152), kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. J. apgaulę ir klaidinimą pagrindžia pirmas skolinimasis ir skolos bei palūkanų sumokėjimas. Pagrįstai buvo nustatyti trys skolinimosi atvejai, kuomet skolos negrąžintos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. J. skolinosi nutylėdamas apie realias savo galimybes skolas grąžinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad nebuvo nustatyta vieningos tyčios, ar kitų aplinkybių, kurios leistų laikyti nusikalstamas veikas tęstinėmis. Kiekvienas skolinimosi atvejis pagrįstai laikytas savarankiška nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs užvaldyto turto dydį, pagrįstai nuteistojo S. J. veiksmus dėl 13 ir 14 epizodo kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip savarankiškus nusikaltimus, o 18 epizodo atveju atsižvelgė į turto vertę ir pagrįstai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

19. Dėl sukčiavimo nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu teisėjų kolegija sutinka su S. J. nuteisimu, kadangi nuteistojo kaltė įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent, nukentėjusiosios N. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu (V t., b. l. 33–34, 37, XVII t., b. l. 78–79), kitais rašytiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis S. J. pripažino, kad skolinosi iš nukentėjusiosios, pripažino, kad N. S. skolingas 4 000 Eur, tačiau, kaip ir apeliaciniame skunde, neigė apgaulę (XXIII t., b. l. 157). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, kad skolinimasis nutylint apie realias galimybes grąžinti skolą laikytinas apgaule. Apylinkės teismas, palyginęs nusikalstamos veikos padarymo laiką su kitomis S. J. padarytomis nusikalstamomis veikomis, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu laikotarpiu S. J. negrąžindavo skolų ir kitiems asmenims arba dengdavo tik mažas skolų dalis siekdamas išlaikyti mokaus kreditoriaus įvaizdį. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. J. tyčia pasisavinti pinigus nutylint realias galimybes grąžinti skolą įrodyta, tai atitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymius, todėl pirmosios instancijos teismo nuteistojo veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl sukčiavimo nukentėjusiosios E. P. atžvilgiu S. J. kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu, teisminio proceso metu duotais parodymais (VII t., b. l. 4–5, XVII t., b. l. 112–113), byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Šie objektyvūs duomenys įrodo, kad teisiamojo posėdžio metu S. J. visiškai neigė skolą nukentėjusiajai. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodė, kad mamos E. Z. siūlymu paskolino butui taupytus pinigus S. J., pastarasis išrašė vekselius, po sutarto paskolos laiko skola nebuvo grąžinta, S. J. išsisukinėjo, teisinosi. 2016 m. ji kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolos egzistavimą įrodo paprastieji vekseliai ir pagal juos išduoti vykdomieji įrašai (II t., b. l. 68–73, VII t., b. l. 19–30). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, o sulyginęs S. J. padarytos nusikalstamos veikos padarymo laiką su kitomis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis pagrįstai nustatė, kad tuo laikotarpiu nebuvo grąžinamos skolos ir kitiems asmenims arba buvo dengiamos tik mažos skolos dalys siekiant išlaikyti mokaus kreditoriaus įvaizdį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įrodyta S. J. tyčia pasisavinti pinigus nutylint realias galimybes grąžinti skolą, kad tai atitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymius, ir, atsižvelgiant į turto vertę, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga daro išvadą, kad S. J. kaltė įrodyta ir dėl sukčiavimo nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiosios parodymus, rašytinę byloje esančią medžiagą (V t., b. l. 72–77). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu S. J. neneigė priėmęs pinigus iš nukentėjusiosios už teisines paslaugas bei teigė suteikęs paslaugas. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu (V t., b. l. 55–57, 60), tiek pirmosios instancijos teisme (XVII t., b. l. 68–70) teigė mokėjusi S. J. už teisines paslaugas 1 000 Eur ir 2 300 Eur už seklių samdymą, kamerų sumontavimą jos bute, nurodė, kad pinigus mokėjo avansu, teisiniai dokumentai nebuvo paruošti, paslaugos nesuteiktos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir yra UAB „K“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai 1 000 Eur ir 2 300,21 Eur sumų, tačiau tai savaime nepaneigia S. J. apgaulės ir tyčinio klaidinimo fakto. Iš nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad teisinės paslaugos pagal sutartį nebuvo suteiktos. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios pateiktas garso įrašas tarp S. J. ir nukentėjusiosios (V t., b. l. 81–83). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino argumentus apie detektyvų samdymą, kurie S. J. buvo naudojami suklaidinti nukentėjusiąją ir išvilioti iš jos pinigus, o tai, kad buvo išrašyti įmonės finansiniai dokumentai, pasitarnavo S. J. kaip įtikinimo priemonė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas S. J. dėl abiejų epizodų pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

22. Sukčiavimas nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu taip pat yra įrodytas nukentėjusiosios parodymais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Nuteistasis S. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino pasiskolinęs iš J. Z. 5 000 Eur, teigė gražinęs 700 Eur. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu (VI t., b. l. 96–97, 100), tiek teisminio nagrinėjimo metu (XVII t., b. l. 52–53) nurodė, kad kreipėsi į pažįstamą teisininką S. J. teisinės pagalbos, jis pažadėjo padėti nemokamai, atstovavimo sutarties nesudarė, surašė vieną dokumentą, kuris neturėjo jokios vertės, todėl ji kreipėsi į kitą advokatą. Nurodė, kad po kiek laiko S. J. paskambino ir pasakė, kad turi bėdą, jam reikia pinigų kažkokiam nekilnojamam turtui įsigyti ir paprašė paskolinti 8 000 Eur, tačiau ji paskolino tik 5 000 Eur, kuriuos laikė savo butui išpirkti. Pinigus nukentėjusioji S. J. skolino mėnesiui laiko, vekselių nebuvo išrašyta. Teigė, kad sutartu laiku S. J. pinigų negrąžino, tik pažadėjo grąžinti, nurodė, kad jo tėvas ligoninėje. Be to S. J. klausė, ar nukentėjusioji turi pažįstamų, kurie galėtų dar paskolinti pinigų, suėjus skolos grąžinimo terminui, išsisukinėjo, teisinosi. Nukentėjusiajai pradėjus reikalauti skolos, S. J. per tris kartus grąžino 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolinimosi faktas įrodytas S. J., nukentėjusiosios duotais parodymais, mokėjimą patvirtinančiais dokumentais (VI t., b. l. 112–120, IX t., b. l. 35–26). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. J. prižadėdamas nukentėjusiajai nemokamą teisinę pagalbą, taip įgijo jos pasitikėjimą, be to, nukentėjusioji S. J. seniai pažinojo ir tai suteikė jai pasitikėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. J. skolindamasis pinigus ir nutylėdamas apie kitus įsiskolinimus ir realų savo mokumą, elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai, o grąžinęs mažą skolos dalį, 700 Eur, nukentėjusiajai, išlaikė jos pasitikėjimą bei siekė rasti kitų kreditorių ir kuo labiau atitolinti skolos išieškojimą. S. J. mokumą ir realias galimybes grąžinti skolą rodo ir kitos byloje nustatytos ir aptartos skolos. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. J. dėl šio epizodo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

23. S. J. pagrįstai nuteistas ir dėl nukentėjusiojo E. Z. turto įgijimo apgaule. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi liudytojo R. Z. duotus parodymus, rašytinius duomenis. S. J. pripažino, jog skolinosi 4 500 Eur iš E. Z. brolio R. Z., tačiau R. Z. prašymu vekselį neva išrašė jo brolio E. Z. vardu su palūkanomis, iš viso 5 000 Eur sumos, nurodė, kad yra grąžinęs skolą. R. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu (VI t., b. l. 61–63, 66), tiek pirmosios instancijos teismo metu parodė, kad 2015 m. pavasarį, S. J. paskolino 5 500 Eur 3 mėnesių laikotarpiui, pinigai buvo brolio E. Z., kuriuos skolino pagal įgaliojimą. Nurodė, kad po 3 mėnesių S. J. grąžino jam 500 Eur ir perrašė vekselį dėl likusios sumos – 5 000 Eur bei paprašė paskolinti dar 7 000 Eur, tačiau jo brolis tokios pinigų sumos neturėjo, todėl jis S. J. paskolino 2 750 Eur. Teigė, kad trečiąjį kartą paskolino dar 2 750 Eur. S. J. išrašė 4 vekselius mažesnių sumų, kuriuose buvo nurodyta jo brolio E. Z. pavardė. Liudytojas parodė, kad su minėtais vekseliais jis kreipėsi į notarą, gavo vykdomąjį raštą dėl 11 700 Eur sumos, skolos neišieškotos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažintas E. Z., tačiau pinigais disponavo ir juos skolino S. J. jo brolis R. Z. pagal notaro patvirtintą įgaliojimą (VI t. b. l. 78–82). Skunde teigiama, kad E. Z. pareiškimo byloje nėra, todėl apeliantas negalėjo būti nuteistas dėl šių epizodų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra E. Z. pareiškimas ir įgaliojimas dėl R. Z. atstovavimo ir dalyvavimo procese (VI t., b. l. 69–70, 78–82), todėl pareiškimas ikiteisminio tyrimo įstaigai apie padarytą nusikalstamą atitinka BPK 167 straipsnio reikalavimus, kuomet gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pagal turimus bylos duomenis yra išduoti notaro vykdomieji įrašai, kurie nėra nuginčyti (VI t., b. l. 89–92). Nuteistojo S. J. teiginys, kad skola yra grąžinta, yra paneigiamas anksčiau minėtais bylos duomenimis, be to, jei skola buvo grąžinta, kodėl nebuvo sugrąžintas vekselis jo davėjui S. J.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad minėti neatitikimai bei rašytiniai skolas pagrindžiantys vekseliai (VI t., b. l. 83–87) leidžia patvirtinti skolos egzistavimą bei pagrindžia apgaulės faktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. J. apgaulę pagrindžia ir tai, kad po pirmo skolinimosi S. J. grąžino 500 Eur siekdamas įgyti pasitikėjimą ir dar daugiau pasiskolinti, kas jam ir pavyko. Nagrinėjamos bylos duomenys, skolos kitiems asmenims taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad skolinimosi metu S. J. nutylėjo apie savo mokumą bei įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tai turėjo neabejotinai svarbią reikšmę kreditoriui skolinant lėšas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. J. kaltė buvo įrodyta dėl visų trijų jam inkriminuotų epizodų bei tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad epizodas dėl nukentėjusiojo A. L. turto įgijimo apgaule yra įrodytas nukentėjusiojo duotais parodymais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis. S. J. pripažino pasiskolinęs 2 000 Eur, nurodė, kad negrąžino skolos, nes buvo užblokuota jo sąskaita bei tai, kad A. L. paskolintų pinigų jis nenorėjo pasisavinti. Nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pažįstamas rekomendavo jam S. J. kaip teisininką, po pokalbio su S. J. teisiniais klausimais nuteistasis jo paprašė paskolinti jam 8 000 Eur butui pirkti, nukentėjusysis sutiko paskolinti 2 000 Eur, išrašė vekselį (VI t., b. l. 127–128), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu minėti parodymai buvo pagarsinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino minėtus duomenis, nes, kaip ir prieš tai aptartais sukčiavimo atvejais, S. J. įgijo nukentėjusiojo pasitikėjimą ir tam tikrą priklausomybę dėl teikiamų paslaugų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis norėdamas gauti kokybišką ir greitą paslaugą jautė pareigą neatsakyti S. J. į prašymą dėl pinigų skolinimo. Minėtos skolos faktą patvirtina rašytinis įrodymas vekselis (VI t., b. l. 136), kuris nėra nuginčytas bei juo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (VI t., b. l. 141). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėti bylos duomenys, skolos kitiems asmenims tuo pačiu laikotarpiu leidžia teigti, kad skolinimosi metu S. J. nutylėjo apie savo mokumą bei įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tai turėjo neabejotinai svarbią reikšmę kreditoriui skolinant lėšas. Byloje nėra duomenų, kad S. J. būtų pirkęs ar ketinęs pirkti butą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad S. J. nurodytas pretekstas lėšoms gauti, pasiskolinti buvo apgaulingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. J. kaltė dėl minėto epizodo yra įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

25. Nuteistojo S. J. kaltė įrodyta ir jis pagrįstai nuteistas dėl nukentėjusiojo A. D. turto įgijimo apgaule. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiojo A. D., liudytojos L. D. duotus parodymus, rašytinę byloje esančią medžiagą. Pirmosios instancijos teisme S. J. nurodė, kad A. D. kreipėsi į jį, su juo buvo sudaryta sutartis, sutartyje paslaugų kaina nurodyta 1 500 Eur. Nurodo, kad turėjo nukentėjusiajam parengti apeliacinį skundą, tokį skundą jis surašė, o A. D. jį pateikė teismui. Už suteiktas paslaugas mokėjo A. D. sutuoktinė L. D., iš viso jis iš L. D. paėmė 1 500 Eur, buvo išrašomi kvitai. Teigė, kad pinigų smulkioms išlaidoms ir komisijos nariams neprašė bei žadėjo, jei bus nepalankus teismo sprendimas, jis A. D. grąžins pinigus. Kadangi jis negalėjo laiku grąžinti pinigų, L. D. pasakė, kad jis turi jai grąžinti ne 1 500 Eur, o 1 750 Eur. Jis pinigus grąžindavo dalimis iš savo lėšų, nes įmonės sąskaita buvo užblokuota. Iš viso jis yra grąžinęs 480 Eur, skolingas liko 1 270 Eur. Nukentėjusysis A. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu (VI t., b. l. 4–5, 8), tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (XVII t., b. l. 53–54) teigė, jog kreipėsi į S. J., tam, kad jis surašytų skundą dėl jo atžvilgiu priimto nepalankaus nutarimo administracinėje byloje. Už tai jis S. J. sumokėjo 500 Eur. S. J. surašė skundą, kurį vėliau jis nuvežė į teismą. S. J. sakė, kad turi pažįstamą ir 99 procentais garantavo, kad viskas bus gerai. Nukentėjusysis nurodė, kad 2016-02-04 sumokėjo S. J. dar 200 Eur smulkioms išlaidoms, 2016-02-10 dar 200 Eur komisijai, 2016-02-13 papildomai 100 Eur, nes S. J. nurodė, kad pritrūko komisijai, 2016-02-19 dar 200 Eur ir 2016-03-23 dar 550 Eur, nes anot S. J. pasikeitė komisijos narys. Iš viso papildomai sumokėjo 1 250 Eur. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. patvirtino A. D. parodymus ir nurodė, kad kvitą S. J. išrašė pirmuoju atveju tik dėl 500 Eur priėmimo, nurodė, kad vėliau dar mokėjo per kelis kartus, iš viso jam sumokėjo 1 750 Eur. Teigia, kad kai teismas priėmė jos vyrui nepalankų sprendimą, ji paskambino S. J., kuris žadėjo jiems grąžinti 2 000 Eur moralinei žalai atlyginti, teigia, kad dalį pinigų S. J. yra grąžinęs (VI t., b. l. 22–23, XVII t., b. l. 54–55). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2016-02-03 pinigų priėmimo kvitas, patvirtina A. D. mokėjimą UAB „K“, 500 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitą – faktūrą (VI t., b. l. 31, XVII t., b. l. 43), todėl šioje dalyje dėl minėtos sumos pagrįstai kaltinimas S. J. nebuvo pareikštas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad mokėjimai viršijantys sutartį buvo, nes tai pagrindžia nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės parodymai. Be to S. J. taip pat pripažino, kad mokėjimai buvo per kelis kartus. Kadangi dėl kitų mokėjimų nagrinėjamoje byloje nėra juos patvirtinančių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai vertintino, kaip neteisėtą pinigų užvaldymą. Motyvai kuriais S. J. prašė pinigų nukentėjusiojo pagrįstai buvo vertinti kaip apgaulingi ir klaidinantys. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl užvaldyto turo dydžio įvertintino tai, kad viso nukentėjusysis S. J. sumokėjo 1 750 Eur. Iš jų 500 Eur kurie pagrįsti mokėjimo dokumentais dėl kurių nepareikštas kaltinimas. Nukentėjusysis A. D. sutiko, kad tam tikras teisines paslaugas S. J. suteikė. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vertino be teisėto pagrindo paimtus 1 250 Eur. Iš šitų lėšų nukentėjusysis pripažįsta, kad S. J. grąžino 480 Eur, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neteisėtai užvaldyto turo dydis yra 770 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir kaltinime išskaidytas nusikalstamas veikas į 5 atskirus epizodus, vertino kaip vieną tęstinę veiką, nes visas minėtas veikas siejo tos pačios aplinkybės, analogiški ar net identiški motyvai, trumpas laiko tarpas tarp pinigų priėmimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl bendro A. D. 770 Eur vertės turto užvaldymo, ir jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

26. Teisėjų kolegija sutinka su S. J. nuteisimu dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų A. P. ir S. J. atžvilgiu. Nuteistojo kaltė dėl šių epizodų įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent, nukentėjusiųjų A. P., S. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, rašytiniais duomenimis (I t., b. l. 156, IV t., b. l. 44–47, 76–83). S. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su S. J. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurios vertė 1 500 Eur, tačiau suma nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau nebuvo apmokėta, o buvo sumokėtas tik 260 Eur avansas, kuris jo teigimu buvo apskaitytas įmonės apskaitoje. Nagrinėjamoje byloje pateikta 2016-05-01 teisinės pagalbos sutarties kopija, tačiau mokėjimus pagrindžiančių dokumentų byloje nėra. S. J. pripažino, kad S. J. sutiko paskolinti 10 000 Eur, tačiau pinigai buvo pas jo giminaitę A. P.. Jie su nukentėjusiuoju susitarė, kad už paskolą jis S. J. sumokės 2 000 Eur palūkanų. S. J. nurodė, kad jam pinigus perdavė A. P., o jis jai išrašė 3 vekselius. S. J. pripažino, kad pinigus turėjo grąžinti A. P., vėliau, nurodė, kad S. J. grynaisiais yra grąžinęs 250 Eur. Iš nukentėjusiojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (IV t., b. l. 52–53, 56–57) bei teisiamajame posėdyje (XVII t., b. l. 71) nustatyta, kad jis kreipėsi į S. J. dėl vagystės jo sodyboje ištyrimo, su juo sutarė, kad paslaugos kainuos 1 000 Eur, S. J. paprašė iš karto 60 Eur avanso, jokio mokėjimo dokumento nukentėjusysis negavo. Nukentėjusysis nurodė, kad kitą dieną S. J. paprašė, jo paskolinti 12 000 Eur, o už tai jis pažadėjo nemokamai suteikti paslaugų. Nukentėjusysis sutiko, pinigų neturėjo todėl kreipėsi į dukterėčią A. P.. Kartu su ja tą pačią dieną nuvažiavo pas S. J.. S. J. surašė 4 vekselius A. P. vardu 2 savaičių laikotarpiui. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad po 2–3 dienų S. J. pasiūlė važiuoti į sodybą, kuri buvo apvogta, S. J. nukentėjusiojo paprašė 200 Eur benzinui ir medžiagos tyrimui, nukentėjusysis S. J. perdavė 200 Eur, jokio mokėjimo dokumento negavo. Nukentėjusysis nurodė, kad S. J. grąžino jam tik 100 Eur. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pats dukterėčiai A. P. atidavė 5 000 Eur. Kadangi jis A. P. grąžino 5 000 Eur, S. J. jam išrašė 2 vekselius po 2 500 Eur. Dėl vykdomųjų raštų išdavimo su šiais vekseliais į notarą nesikreipė. Nukentėjusioji A. P. nurodė, kad dėdės S. J. prašymu paskolinusi S. J. 10 000 Eur 2 savaičių laikotarpiui. S. J. skolos negrąžino. Dėdė jai grąžino 5 000 Eur. Su vekseliais į notarą nesikreipė (IV t., b. l. 32–33, XVII t., b. l. 72). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pinigų perdavimo faktai tiek dėl S. J. 260 Eur, tiek ir A. P. 10 000 Eur, yra įrodyti nukentėjusiųjų bei nuteistojo S. J. duotais parodymais, nukentėjusiųjų pareiškimais, vekseliais ir nukentėjusio pateiktais garso įrašais. Kaip ir kituose epizoduose, nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. J. naudojo apgaulę, t. y. S. J. prižadėjo suteikti nemokamas teisines paslaugas už tai, kad nukentėjusysis paskolintu jam pinigų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. J. skolindamasis pinigus ir nutylėdamas apie kitus įsiskolinimus ir realų savo mokumą elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. J. iš S. J. įgijo 260 Eur, bet vėliau nukentėjusiojo teigimu jam buvo grąžintas 100 Eur, taip S. J. neteisėtai užvaldė 160 Eur, todėl pagrįstai buvo patikslintas veikos aprašymas (36 epizode). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad S. J. kaltė dėl S. J. 160 Eur vertės turto užvaldymo atitiko BK 182 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties požymius, o dėl A. P. 10 000 Eur vertės turto užvaldymo atitiko BK 182 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymius.

27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. J. pagrįstai nuteistas dėl sukčiavimo nukentėjusiojo V. N. atžvilgiu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiojo, liudytojos N. D. parodymus, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis (VI t., b. l. 49–51, XVIII t., b. l. 18). Nuteistasis S. J. dėl šių epizodų nurodė, kad buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų. Nurodė, kad sudarant sutartį V. N. neturėjo pinigų, todėl jis pinigus 450 Eur gavo vėliau jo namuose. Kadangi su savimi neturėjo pinigų priėmimo kvitų, todėl išrašė 450 Eur sumos skolos raštelį. Teigė, kad tą pačią dieną grįžęs į darbą išrašė sąskaitą faktūrą tos pačios sumos bei parengė V. N. dokumentus ir nukentėjusysis jokių pretenzijų neturėjo. Nuteistasis nurodė, kad visi mokėjimai buvo už suteiktas paslaugas pagal sudarytą sutartį. S. J. nurodė, kad iš V. N. jokių pinigų nesiskolino. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs turimus byloje duomenis t. y. 2014-03-25 teisinės pagalbos sutartį, 2014-03-25 PVM sąskaitą faktūrą, pagrįstai pažymi, kad nėra jokių mokėjimus pagal minėtą sutartį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, pinigų priėmimą pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 450 Eur mokėjimo faktas yra įrodytas S. J., nukentėjusiojo, liudytojos N. D. parodymais (VI t., b. l. 55, XVII t., b. l. 143–144), skolos rašteliu (VI t., b. l. 51, XVIII t., b. l. 18). Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu (VI t., b. l. 34–35), tiek pirmosios instancijos metu (XVII t., b. l. 76–78) teigė, kad jis į S. J. kreipėsi dėl teisinių paslaugų 2013-11-25, jam reikėjo surašyti pareiškimą, už tai jis S. J. sumokėjo 1 000 Lt, pasirašė teisinių paslaugų sutartį, S. J. išrašė kvitą ir sutartus darbus atliko, už tai jis jokių pretenzijų jam neturi. Nurodė, kad po kiek laiko jam paskambino S. J., pasakė, kad mirė jo tėvas, prašė paskolinti pinigų. Jis S. J. iš viso paskolino 400, po kiek laiko S. J. paskambino ir paprašė paskolinti pinigų kompiuterio remontui, kadangi S. J. nukentėjusiajam buvo reikalingas apeliacinio skundo surašymui, S. J. paskolino 50 Eur, po 2 dienų S. J. išrašė paskolos raštelį. Teigia, kad S. J. 450 Eur negrąžino. Po to S. J. vėl paskambino ir pasakė, kad jam reikalingi pinigai nekilnojamojo turto pardavimui, tada nukentėjusysis sutiko S. J. paskolinti 1 000 Eur, paskolos raštelis nebuvo išrašytas. Po to S. J. dar kartą paskolino 500 Eur, S. J. jokio raštelio neišrašė, niekas pinigų perdavimo fakto nematė. Nukentėjusysis teigė, kad skolino S. J. pinigus, nes jautėsi priklausomas nuo jo teikiamų paslaugų. S. J. grąžino tik 100 Eur. Liko skolingas 1 850 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymų pakako konstatuoti pinigų perdavimo faktui visais trimis atvejais. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuose epizoduose apgaulės naudojimas pasireiškė, kaip teigia pats nukentėjusysis tam tikra priklausomybe dėl S. J. pažado suteikti teisinę pagalbą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino, kad S. J. darbinę veiklą naudojo kaip priemonę klaidinti, nors ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau pinigų priėmimo nustatyta tvarka neapskaitė. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir kituose epizoduose, pagrįstai konstatavo, kad S. J. skolindamasis pinigus ir nutylėdamas apie kitus įsiskolinimus ir realų savo mokumą elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus tris pinigų perdavimo atvejus vertino kaip savarankiškas nusikalstamas veikas, kurios atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį. Kadangi nukentėjusysis pripažino, kad dalis skolos, 100 Eur, buvo grąžinta, pirmosios instancijos teismas (46 epizode) pagrįstai patikslino veikos aprašymą nustatant, kad S. J. užvaldyta turto vertė – 900 Eur.

28. Teisėjų kolegija sutinka ir su S. J. nuteisimu dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu, kadangi nuteistojo kaltė įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent, nukentėjusiojo R. V. duotais parodymais, liudytojų R. V., I. M., M. B., M. O. duotais parodymais, rašytiniais duomenimis (IV t., b. l. 160). Nuteistasis S. J. dėl jam inkriminuotų epizodų nurodė, jog R. V. yra jo kliento R. V. sūnus. R. V. nurodė, kad mokėjimus pagal jo sutartį darys R. V.. Nuteistasis S. J. nurodė, kad iš S. V. ir R. V. jokių pinigų neprašė, jis prašė pinigų tik iš R. V.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtos nuteistojo versijos nepagrindžia jokie mokėjimo dokumentai, kuriuose būtų nurodytas mokėtojas R. V., kaip mokėtojas už R. V.. S. J. teigė, kad R. V. vardu nėra išrašęs jokių pinigų priėmimo kvitų ir vekselių, tačiau tai paneigia byloje pateikta 2016-10-06 paprastojo vekselio kopija, kurioje nurodyta, jog S. J. R. V. įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur, o vekselio apačioje yra prierašas „2016-10-10 pinigų grąžinti neturiu. 1 300 Eur sumą grąžinsiu 2016-11-16, 15 val.“, pasirašyta S. J. vardu, padėtas parašas (IV tomas, b. l. 160). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. patvirtino, kad mokėjo pinigus S. J. penkis kartus, mokėjo, nes norėjo padėti tėvui „laimėti bylą“. Mokėjo S. J. jo nurodymu 550 Eur už pažymą, tačiau S. J. pažymos negavo, pinigų negrąžino. Nurodo, kad kartą paskambinęs S. J. pasakė, kad „laimėjo bylą“ ir paprašė jo sumokėti 600 Eur, tam, kad galėtų tuos pinigus perduotų teisėjui. Nukentėjusysis nurodė, kad po kiek laiko, vėl jam paskambino S. J. ir pasakė, kad reikia sumokėti dar 600 Eur, žadėjo sutvarkyti dokumentus. Teigė, kad, spalio mėnesį, S. J. paprašė sumokėti 700 Eur, tam, kad jo tėvo brolį „paduotų“ antstoliams, tada S. J. jis perdavė 700 Eur, S. J. išrašė 1 000 Eur sumos vekselį. Po kiek laiko S. J. paprašė sumokėti dar 900 Eur, sakė, kad reikia sumokėti trims teisėjams iš apygardos teismo, tam, kad priimtų palankų sprendimą. Pinigus S. J. perdavė, šį faktą matė liudytojas M. O.. Nukentėjusysis nurodė, kad S. J. ėmė nepasitikėti kai trečią kartą sumokėjo pinigus, vėliau suprato, kad S. J. jį apgaudinėjo (XVII t., b. l. 79–80). Liudytoja I. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jos brolis skolinosi pinigus iš jos, draugų ir mokėjo S. J., kiek tiksliai nežino (XVII t., b. l. 113–114). Liudytojas M. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad skolino R. V. 400 Eur, sakė, kad šeimoje turi problemų, pinigų reikia jo advokatui (XVII t., b. l. 120). Liudytojas M. O. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2016 m. lapkričio mėnesį, paskolino R. V. 700 Eur, sakė, jog advokatas prašė išlaidoms (XVII t., b. l. 120–121). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V., parodė, kad S. J. visus reikalus susijusius su juo tvarkė per jo sūnų R. V. ir jo sutuoktinę S. V. (XVII t., b. l. 182–183). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pinigų užvaldymo faktai yra įrodyti visuose epizoduose, o apgaulės naudojimą įrodo tai, kad S. J. pinigus paimdavo už tariamas išgalvotas paslaugas, kurių nukentėjusysis negalėdavo patikrinti. Pažymėtina, jog S. J. neišrašė pinigų priėmimą pagrindžiančių dokumentų, tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis turėjo tikslą sukčiauti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors ir visus pinigų perdavimo atvejus sieja argumentai susiję su civiliniu ginču, tačiau kiekvienu atveju skiriasi mokėjimų paskirtis, skirtingas laikotarpis, teismo vertinimu, dėl visų atvejų nebuvo vieningos tyčios, S. J. pavykus užvaldyti tam tikrą sumą tyčia susiformuodavo kiekvienu atveju atskirai, todėl nusikalstamos veikos pagrįstai buvo kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

29. Epizodas dėl nukentėjusiojo O. I. turto įgijimo apgaule yra įrodytas nukentėjusiojo parodymais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis. S. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad skolinosi iš nukentėjusiojo 200 Eur, išrašė 250 Eur sumos vekselį, nurodė, kad nukentėjusysis O. I. skolą pardavė skolų išieškojimo įmonei, todėl jis jam nėra skolingas. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu (V t., b. l. 156–157, 160), tiek teisminio nagrinėjimo metu (XVII t., b. l. 80–81) patvirtino, kad paskolino S. J. 200 Eur, S. J. išrašė 250 Eur sumos vekselį 3 dienoms, skolos negrąžino, todėl su vekseliu kreipėsi į įmonę, kuri išieško pinigus (V t., b. l. 170–174). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pinigų 200 Eur užvaldymo faktas yra įrodytas S. J. duotais parodymais, nukentėjusiojo duotais parodymais, pareiškimu, vekseliu (V t., b. l. 168). Tai, kad S. J. skolinimosi metu turėjo daug skolų kitiems asmenims, nutylėjo apie savo mokumą bei įsiskolinimus kitiems kreditoriams, turėjo neabejotinai svarbią reikšmę kreditoriui skolinant lėšas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal teismų praktiką, kitų kreditorinių įsipareigojimų nutylėjimas, nuslėpimas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu laikytinas apgaule. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. J. kaltė yra įrodyta, ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

30. S. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas dėl sukčiavimo nukentėjusiosios L. Š. atžvilgiu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiosios, liudytojo A. Z. parodymus, rašytinius duomenis (2016-10-28 pinigų priėmimo kvito kopija II t., b. l. 92, 144). S. J. dėl šio epizodo kaltės nepripažino, nurodė, jog iš L. Š. jis pinigų nesiskolino, o teikė teisines paslaugas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo parodymuose yra nemažai prieštaravimų, nes vienose parodymuose S. J. teigė, kad suteikė paslaugas ir neskolingas, kituose parodymuose jau teigė, kad dėl neigiamo teismo sprendimo prižadėjo grąžinti pinigus, po to teigė, kad skolinga įmonė, ne jis. Pinigų perdavimo faktą patvirtino nukentėjusioji L. Š.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos metu parodė, kad netrukus po pinigų sumokėjimo S. J. paskambino A. Z. ir pasakė, kad niekuo negalės padėti, po to per A. Z. S. J. dar prašė jos 3 000 – 5 000 Eur nurodydamas, kad jų reikia prokurorams, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, tačiau ji pinigų daugiau nedavė, nes suprato, kad pakliuvo „aferistui“, teigė, kad jokia paslauga nebuvo suteikta, S. J. žadėjo grąžinti 1 500 Eur, bet išsisukinėjo, todėl ji suprato, kad buvo apgauta (II t., b. l. 79–80, 131–133, XVII t., b. l. 175–176), liudytojas A. Z. taip pat patvirtino nukentėjusiuosius duotus parodymus, kad S. J. teisinių paslaugų neatliko, jokių dokumentų jis neperdavė, reikalavo daugiau pinigų. (II t., b. l. 102–103, 106–107, 139–141, XVII t., b. l. 176–177). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, nors šiuo atveju ir buvo išrašytas pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas, šį dokumentą nuteistasis S. J. panaudojo tik kaip priemonę įtikinti apie teikiamas paslaugas. Iš byloje esančio susirašinėjimo telefonu trumposiomis žinutėmis matyti, kad S. J. pripažino skolą kaip asmeninę, vengė ją grąžinti (II t., b. l. 113–115). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad S. J. prisidengdamas darbine veikla įgijo iš nukentėjusiosios 1 500 Eur, paslaugų nesuteikė, pinigų negrąžino. Apgaulę pagrindžia anksčiau minėti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiame epizode S. J. kaltė buvo įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliantas skunde nurodo, kad prokurorė suklastodama nutarimą pripažino L. Š. civiline ieškove bei jos vardu suklastojo civilinį ieškinį. Tokie S. J. skundo argumentai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes nebuvo procesinį dokumentą paduodančio asmens parašo (XXII t., b. l. 86–87). Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs jog gali būti padaryta nusikalstama veika, turi pareigą atlikti tyrimą, bei imtis priemonių nustatyti ir informuoti nukentėjusius asmenis.

31. Teisėjų kolegija sutinka su S. J. nuteisimu dėl sukčiavimo nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu. Nuteistojo kaltė įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent, nukentėjusiojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (IV t., b. l. 128–130, 135), liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (IV t., b. l. 148–149), teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais (XVIII t., b. l. 39–40), rašytiniais duomenimis (pareiškimu, vekseliu). S. J. pirmosios instancijos metu parodė, kad jis kreipėsi į G. M. ir paprašė jo paskolinti 1 500 Eur, G. M. sutiko paskolinti pinigus, jei jis jam už tai atiduos 2 000 Eur. Jis sutiko, išrašė vekselį dėl 2 000 Eur. Teigia dalį skolos grąžinęs, pripažįsta 1 250 Eur skolą (XIX t., b. l. 15–16). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J. paskolino 2 000 Eur, S. J. surašė paprastąjį 2 000 Eur sumos vekselį, nustatytu laiku neatgavęs pinigų, kreipėsi į notarą ir išsiėmė vykdomąjį raštą. Nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta 2 000 Eur žala (IV t., b. l. 128–130, 135). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pinigų perdavimo faktas buvo įrodytas nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, pareiškimu ir vekseliu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad S. J. grąžino dalį skolos nukentėjusiajam. Nukentėjusysis G. M. į pirmosios instancijos teisiamuosius posėdžius neatvyko, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. J. sudarė patikimo teisininko įvaizdį, todėl ir sutiko jam paskolinti 2 000 Eur. Nukentėjusysis nurodė, kad S. J. kaip garantą, kad grąžins pinigus, įdavė automobilio „S“ techninį pasą, draudimo polisą ir registracijos liudijimą, automobilio vaizdo registratorių. Neatgavęs pinigų, nukentėjusysis kreipėsi į notarą ir išsiėmė vykdomąjį raštą, teigė, kad jam padaryta 2 000 Eur žala. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, jog jis yra nukentėjusiojo G. M. pusbrolis, kuris jį supažindino su S. J., parodė, kad S. J. taip pat buvo paskolinęs 2 000 Eur, kad S. J. išrašė vekselį, tačiau skolos jam negrąžino. Nurodė, kad pusbrolis G. M. S. J. skolino pinigus, kurių S. J. jam negrąžino. Iš bylos duomenų matyti, kad vekselis pasirašytas S. J. vardu, padėtas parašas (IV t., b. l. 141), taip pat matyti, kad buvo išduotas vykdomasis dokumentas (IV t., b. l. 144). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog S. J. skolinimosi metu turėjo daug skolų kitiems asmenims, nutylėjo apie savo mokumą bei įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tai turėjo neabejotinai svarbią reikšmę kreditoriui skolinant lėšas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, pagal teismų praktiką, kitų kreditorinių įsipareigojimų nutylėjimas, nuslėpimas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu laikytinas apgaule, ir pagrįstai pripažino, kad šiame epizode S. J. kaltė yra įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

32. Apeliantas skunde teigia, kad G. M. vietoj grąžintinos jam skolos iš jo automobilio slapta paėmė vaizdo įrašymo įrenginį, kurio vertė 3 000 Eur, todėl apeliantas teigia, kad jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Teisėjų kolegija atsakydama į tokį apelianto skundo argumentą pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad nukentėjusiajam yra skolingas 1 250 Eur. Jei toks įvykis buvo, apeliantas galėjo kreiptis į tam tikras institucijas, todėl šis skundo argumentas vertintinas kaip nuteistojo gynybinė versija.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant įrodymų visumą buvo atskleisti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai ir kaltinamojo tyčia užvaldyti svetimą turtą apgaule. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys vekseliai, asmenų paaiškinimai, sutartys liudyja, jog tarp šalių buvo imituojami civiliniai santykiai. Kolegijos nuomone, įvertinus S. J. skolų mastus, jų dydžius, intensyvumą, realų finansinį pajėgumą grąžinti skolas, esminės informacijos nuslėpimą nuo nukentėjusiųjų apie faktines skolas ir nemokumą, nuteistojo veiksmai, pirmosios instancijos teismo, pagrįstai buvo įvertinti ne kaip kilę iš civilinio delikto, bet turintys aiškius nusikaltimo sudėties požymius.

34. Pirmosios instancijos teisme apklausti nukentėjusieji nurodė, kad perduodami pinigus S. J. juo pasitikėjo, kreipėsi į jį dėl teisinių paslaugų, dar kiti, nurodė, kad S. J., kaip buvęs teisininkas ir policininkas, kalbėjo gražiai, protingai. S. J. vieniems nukentėjusiesiems pasakojo, kad jo sesuo gyvena Rusijoje, pirks žemės, statys namus, parduos juos, atiduos skolą ir atsilygins, rodė planus, namų projektus. S. J. negalėdamas grąžinti pinigų, nurodydavo įvairias priežastis: kad bankas neperveda pinigų, tai neatvažiavo verslininkai iš Rusijos, neperka namų, kad grąžins pinigus pasiskolinęs iš sesers. Vėliau minėjo, jog jo draugas ims paskolą ir jam paskolins pinigų, nurodė, kad užstatė namą, motinos butą ir gaus pinigų. Nuteistasis nurodydavo, kad reikia perduoti pinigus teisėjams dėl palankių sprendimų priėmimo, kad pinigai reikalingi jo sergančiam tėvui, kad pinigus grąžins jo sesuo, gyvenanti Rusijoje, kad pinigus grąžins kai gaus kreditą. S. J. yra teigęs, kad mirė jo tėvas, jis parduoda tėvo butą. Pirmosios instancijos teismas, tokias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, pagrįstai vertino kaip S. J. gebėjimą įgyti žmonių pasitikėjimą ir manipuliuoti jais siekiant išvilioti pinigus, turtą. Pažymėtina, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių S. J. ketinimą pirkti butą, užsiimti nekilnojamojo turto verslu. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog S. J. iniciatyva imituoti civiliniai santykiai buvo pretekstas lėšoms gauti, o jo tikroji valia buvo neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas.

35. Nuteistojo kaltės nešalina ta aplinkybė, kad jis kurį laiką mokėjo palūkanas nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokiu elgesiu S. J. siekė įgyti ir įtvirtinti nukentėjusiųjų pasitikėjimą, sudaryti mokaus kreditoriaus įspūdį, įtikinti nukentėjusiuosius, jog jų paskolinti pinigai tikrai bus grąžinti ir gavę geras palūkanas, jie turės pelno. Pažymėtina, kad jis nuo nukentėjusiųjų nuslėpė esminę informaciją apie turimas dideles skolas ir nemokumą. Toks piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra apgaulės dalis.

36. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tai, kad S. J., negrąžinęs skolų pirmiesiems skolintojams, skolinosi iš kitų asmenų, neturėdamas realios galimybės vykdyti įsipareigojimus, rodo jo išankstinius ketinimus nevykdyti pasirašytų susitarimų, nors pats nuteistasis įtikinėjo priešingai. S. J. savo tikrosios finansinės padėties nutylėjimas, tikrųjų ketinimų nuslėpimas laikytinas nukentėjusiųjų apgaule. Nukentėjusieji pirmosios instancijos metu paaiškino, kad S. J. skolų mastas jiems tapo žinomas tik vėliau. Šios esminės informacijos apie turimas dideles skolas ir nemokumą nuslėpimas suklaidino nukentėjusiuosius, tai lėmė turto perdavimą S. J.. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad svetimą turtą nuteistasis įgijo veikdamas tiesiogine tyčia.

37. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantas, visų įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas grindžiamas įrodymais, o šiais klausimais padarytos teismo išvados atitinka įrodymų turinį. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai įvertino bylos įrodymus, iš jų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, taip pat paties nuteistojo parodymus, rašytinius bylos dokumentus, t. y. tiek kaltinančius, tiek teisinančius S. J. įrodymus. Nors nuteistasis atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai ir juos vertina atsietai nuo jų visumos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi bylos duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, įvertinti teisingai ir padarytos motyvuotos išvados dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo nuteistojo kaltumui pagrįsti. Dalyvaujant tiek nuteistajam, tiek jo gynėjai, apylinkės teisme buvo apklausti liudytojai, nukentėjusieji, pats nuteistasis, o taip pat įstatymo nustatyta tvarka pagarsinti parodymai, todėl nuteistojo teisės į gynybą pažeistos nebuvo, abejonių dėl nustatytų aplinkybių teisingumo apeliacinės instancijos teismui nekilo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų, liudytojų, paties S. J. parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie susieti į vientisą loginę grandinę leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. J. padarytos nusikalstamos veikos peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamoji atsakomybė jam taikyta pagrįstai. Apeliantas skunde pažymi, kad, kaip ir analogiškoje byloje e2-2998-1067/2018, taip ir tarp apelianto ir V. E. bei Z. R. yra susiklostę civiliniai santykiai, teisėjų kolegija su tokiu S. J. skundo argumentu nesutinka, nes visa bylos medžiaga, išskyrus kelis epizodų, kuriuose S. J. išteisintas, nustatyta, jog apeliantas iš esmės naudodamas tą patį apgaulės modelį apgavo daug nukentėjusiųjų asmenų ir taip privertė juos perleisti savo pinigines lėšas jam, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šie asmenys nebuvo pakankamai rūpestingi ar S. J. panaudota apgaulė neturėjo įveikti minimalaus protingo civilinių teisinių santykių dalyvių elgesio lygio. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje paprastasis vekselis, nustačius tam tikras jo surašymo aplinkybes, gali būti pripažįstamas sukčiavimo priemone, jei nustatoma, kad, surašant vekselį, jo gavėjo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-301/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-301/2011">2K-7-301/2011</a>, 2K-642/2012, 2K-320-976/2017).

38. Atsakant į nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė bausmę griežtesnę nei prašė prokurorė, pažymėtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. J. bausmės rūšį ir dydį, subendrindamas bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties S. J. asmenybę. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės terminu (6 metai 6 mėnesiai). Atsižvelgiant į nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydį bei BK normas, S. J. argumentai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, dėl galimo BK 75 straipsnio taikymo yra nepagrįsti, nes jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis neatitinka BK 75 straipsniui taikyti būtinųjų sąlygų. Atsižvelgiant į padarytų veikų mastą, konstatuotina, jog subendrinant ir skiriant galutinę bausmę, S. J. nustatyta tinkama bausmė, kuri nėra per griežta. Pažymėtina, jog bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2009">2K-316/2009</a>, 2K-131/2005, 2K-7-686/2006, 2K-578/2012). Taigi bausmės buvo tinkamai individualizuotos ir tinkamai subendrintos. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia bausmė nėra per griežta, neprieštarauja teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai.

Dėl kitų S. J. skundo argumentų

39. Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamą sprendimą priėmęs teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, netenkino jo prašymų, buvo šališkas. Vertinant nešališkumą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių, tačiau šioje byloje teisėjų kolegija tokių duomenų nenustatė. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos nagrinėjimo metu buvo tenkinami kaltinamojo, jo gynėjos prašymai, ne kartą buvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pridėti prie bylos S. J. pateikti dokumentai, jis dalyvavo atliekant įrodymų tyrimą, apklausiant liudytojus, suteikta teisė jiems užduoti klausimus. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. J. buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės. Apeliantas nurodo, kad jis nuteistas dėl asmeninio teisėjo keršto, tačiau nepateikia tokius teiginius pagrindžiančių duomenų, o byloje jokių tokius deklaratyvius nuteistojo pasisakymus patvirtinančių duomenų nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis pirmosios instancijos nagrinėjimo metu ne kartą reiškė nušalinimus teismui, dėl to yra ne kartą pasisakyta (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutrtis, kurioje išsamiai pasisakyta dėl S. J. prašymo nušalinti tiemą ir teisėją argumentų (XVII t., b. l. 90–92)). Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė esminių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo nešališkumu, objektyvumu. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus kitaip, nei to pageidavo nuteistasis S. J., neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

40. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiųjų pareiškimus. Tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai, jog prokuratūra pagrįstai įžvelgė nuteistojo S. J. veiksmuose sukčiavimo požymius, atliko ikiteisminį tyrimą, patvirtina ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados, jog tarp S. J. ir nukentėjusiųjų civiliniai teisiniai santykiai nesusiklostė, nes nuteistasis juos apgavo ir padarė BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis apeliacinaime skunde nurodo, kad prokurorė D. M., tyrėja buvo suinteresuotos bylos baigtimi, klastojo bei slėpė dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad prokurorė ikiteisminio tyrimo metu netenkino visų S. J. prašymų, neduoda jokio pagrindo teigti, jog prokurorė buvo šališka ar kitaip pažeidė įsatymų normas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog dėl prokurorės, tyrėjos galimai neteisėtų veiksmų ar kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių, S. J. buvo ne kartą pasisakyta įvairių institucijų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos metu (XI t., b. l. 163–164, XV t., b. l. 68–72, XVI t., b. l. 162–163, XXII t., b. l. 126–127 ir kt.), dokumentuose nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nekartos, nes minėti dokumentai S. J. buvo išsiųsti. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumas buvo patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo metu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad būtų padaryta esminių BPK pažeidimų renkant bylos duomenis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prokurorė baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliko įstatymo jai paskirtą valstybinio kaltintojo vaidmenį ir tai, kad jos palaikoma pozicija nesutapo su S. J. pasirinkta gynybine versija, nerodo prokurorės šališkumo.

41. Apeliantas teigia, kad nepasakė visos baigiamosios kalbos, o taip pat jam buvo atimta teisė į paskutinį žodį. Pažymėtina, kad baigęs įrodymų tyrimą, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamosios kalbos yra teisiamajame posėdyje dalyvaujančio byloje prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo pasakytos kalbos (BPK 293 straipsnio 1, 2 dalys). Po baigiamųjų kalbų teisiamojo posėdžio pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutinį žodį (BPK 294 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad 2018 m. sausio 11 d. teisiamajame posėdyje buvo įrodymų tyrimas paskelbtas baigtas ir pradėtos klausyti baigiamosios kalbos, tačiau net po teismo įspėjimo S. J. nesiliovus replikuoti prokurorę, prokurorei paprašius nutraukti teisiamąjį posėdį, bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, po pertraukos teisiamąjį posėdį tęsti vaizdo konferencijos būdu, taip apribojant S. J. replikas ir proceso dalyvių įžeidinėjimą (XX t., b. l. 103). 2018 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio metu, buvo tęsiamos baigiamosios kalbos, išklausyta prokurorė, nukentėjusysis V. E., kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis dalyvaudamas teisiamajame posėdyje vaizdo konferencijos būdu, teismo buvo įspėtas dėl trukdymo išklausyti baigiamąsias kalbas (XX t., b. l. 107). 2018 m. sausio 19 d. teisiamajame posėdyje, išklausius kitų proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, S. J. buvo suteiktas paskutinis žodis (XX t., b. l. 128–131). Taip pat minėtame teisiamajame posėdyje buvo išpręstas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo S. J. ir dėl teisėto teisėjo nebuvimo darbe bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka. 2018 m. kovo 27 d. teisiamąjame posėdyje buvo tęsiamas kaltinamojo S. J. paskutinio žodžio klausymas (vaizdo konferencijos būdu), tačiau S. J. pareiškus, kad teisėjas nutraukdamas jo baigiamąją kalbą pažeidė jo teises, paliko vaizdo konferencijos salę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai vertino kaip kaltinamojo paskutinio žodžio atsisakymą (XXI t., b. l. 5).

42. Apeliantas nurodo, kad jam ir tyrimui buvo padaryta žala, tai patvirtina bylose <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xNjQzLTYwOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-1643-609/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-1643-609/2018">I-1643-609/2018</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yOTExLTU4My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-2911-583/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-2911-583/2018">I-2911-583/2018</a> priimti sprendimai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtais sprendimais, pažymi, kad byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0yOTExLTU4My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-2911-583/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-2911-583/2018">I-2911-583/2018</a> buvo priimtas sprendimas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 2 d. nutarimą „Dėl suimtojo S. J. priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai”, o kitoje dalyje S. J. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xNjQzLTYwOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-1643-609/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-1643-609/2018">I-1643-609/2018</a> S. J. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat buvo atmestas. Dėl to, kas paminėta, S. J. skundo argumentas, kad minėti sprendimai įrodo, jog jam ir tyrimui buvo padaryta žala, visiškai nepagrįstas.

43. Nuteistasis savo skunde teigia, kad teisėjas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog apeliantas yra teistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad S. J. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas, nes apeliantas 2007 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bausmę įvykdė 2008 m. spalio 23 d. (XII t., b. l. 129–130). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, a papunkčiu) teistumas galiojo trejus metus. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, jei asmuo, turintis teistumą padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. J. laikotarpiu nuo 2006-01-04- iki 2010-12-04 padarė naują tęstinę nusikalstamą veiką V. E. atžvilgių, todėl vertino, kad šioje byloje nusikaltimų padarymo metu S. J. turėjo galiojantį teistumą.

44. Apeliantas teigia, kad 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje teisėjas aiškiai nurodė, kad byla buvo išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėta nutartimi, atmeta tokį nuteistojo argumentą kaip nepagrįstą, nes teismas minėta nutartimi netenkino S. J. prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą, išsakė motyvus, apie šališkumą ar neobjektyvumą nutartyje nebuvo pasisakyta (XXI t., b. l. 71–72).

45. Apeliantas skundu prašė atnaujinti įrodymų tyrimą, nurodė, kad pateiks jį teisinančius dokumentus. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2009">2K-109/2009</a>, 2K-516/2011, 2K-47/2012). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, argumentuotai remdamasis vienais įrodymais ir nesiremdamas kitais, juos sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste. Teismo išvados dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistojo S. J. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, yra teisingos ir pagrįstos. Tai, kad apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti nuteistojo S. J. prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą.

46. S. J. skunde nurodo, kad jam asmeniškai nebuvo paskelbtas nuosprendis, todėl jis nesuprato jo turinio ir esmės ir taip buvo pažeistos jo teisės dalyvauti sprendimo paskelbime. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo kreiptąsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl kaltinamojo S. J. dalyvavimo sprendimo paskelbime užtikrinimo vaizdo konferencijos būdu (XXI t., b. l. 67). Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos ir priežiūros skyriaus raštų matyti, kad S. J. atsisakė dalyvauti teisiamajame posėdyje vaizdo konferencijos būdu (XXI t., b. l. 75–77), todėl teismas 2018 m. gegužės 4 d. teisiamojo posėdžio metu pagrįstai nutarė paskelbė nuosprendį dalyvaujant S. J. gynėjai advokatei G. Korabliovai, nukentėjusiajam A. D., nukentėjusiajam V. E. (XXI t., b. l. 78), byloje yra patvirtinimas, kad S. J. nuosprendį gavo 2018 m. gegužės 7 d. (XXI t., b. l. 175).

47. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo teisėjas jam neleido deklaruoti lėšų, kurias galėjo sumokėti kreditoriams, bei darė įtaką kardomojo kalinimo vietai, kad jam nebūtų leista to padaryti, o vėliau, kad leistų, taip žemino jo orumą ir padarė žalos jo įmonei. Pažymėtina, toks nuteistojo skundo argumentas visiškai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, atsakinėdamas S. J. skundų argumentus, ne kartą raštu jį informavo apie numatytą tvarką ir galimybę deklaruoti pajamas (XXI t., b. l. 39).

48. Taip pat nurodo, kad minėtas teisėjas neleido dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, neleido visa apimtimi duoti parodymų, savo veiksmais jį žemino, įžeidinėjo ir pasisakė dėl jo kaltės 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, bei nesilaikė teisėjų tarybos nutarimo dėl vaizdo konferencijų rengimo nuostatų. Iš 2017 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad S. J. duoda išsamius parodymus (XVIII t., b. l. 43–44, 71–74), todėl apelianto skundo argumento, kad jam nebuvo suteiktos galimybės duoti parodymus visiškai nepagrįstas ir paneigiamas byloje esančiais duomenimis. Atsakant į kitą apelianto skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Atsižvelgiant į bylos duomenis, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu net kelis kartus teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, t. y. atsižvelgiant į apelianto sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarė S. J. į kitus teisiamuosius posėdžius neetapuoti (XVII t., b. l. 31–32). Teisiamajame posėdyje, vykusiame vaizdo konferencijos būdu, dėl S. J. netinkamo elgesio ir teismo įspėjimų nepaisymo, protokoline nutartimi teisėjas nutarė išjungti kaltinamojo mikrofoną (XVII t., b. l. 49), ir garsą įjungti tik tuomet, kai kaltinamajam suteikiama teisė kalbėti, tokį savo sprendimą teismas kaltinamajam išaiškino. Pažymėtina ir tai, kad BPK 241 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bylos naginėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir jis privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, bei šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kad nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad po kiekvieno teisiamojo posėdžio, vykusio vaizdo konferencijos būdu, būdavo gaunama informacija ar proceso metu buvo sutrikimų (XVII t., b. l. 55), pranešimų apie sutrikimus nebuvo gauta. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto skundo argumentą dėl netinkamo teisėjo elgesio 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, pažymi, kad susipažinus su posėdžio protokolu, išklausius minėto teisiamojo posėdžio garso įrašą, nenustatyta, kad teisėjas elgėsi neetiškai, priešingai, teisėjas vadovavo teismo procesui ramiu tonu, išklausė kaltinamąjį, jokių asmeninio turinio klausimų nebuvo užduota. Skunde S. J. nurodė, kad negalėjo užduoti klausimų, nedalyvavo J. J. apklausoje, tačiau iš 2017 m. rugsėjo 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas dalyvavo minėtame teisiamajame posėdyje ir uždavinėjo klausimus liudytojai (XVII t., b. l. 137–146).

49. Apeliantas skunde nurodo, kad gynėjai buvo uždrausta su juo derinti gynybos poziciją ir taip buvo atimta jo teisė į gynybą, taip pat teigia, kad jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios apeliantas teikė įvairius prašymus, susijusius su gynybos užtikrinimu bei susipažinimu su byla. 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad S. J. 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo informuotas raštu, kad jis bus etapuotas į teismą susipažinti su baudžiamąja byla, taip pat apie tai buvo informuota ir jo gynėja. 2017 m. rugpjūčio 22 d. S. J. atsisakė susipažinti su baudžiamąja byla, nors jam tokios sąlygos buvo sudarytos, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau procesas nenumato pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą susipažįstant su byla (XVI t., b. l. 113). 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, taip pat pasisakė ir dėl gynybos užtikrinimo (XVI t., b. l. 147–148). Taip pat 2017 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, išnagrinėjęs S. J. skundus dėl teisėjo, nagrinėjančio bylą, procesinių sprendimų pagrįstumo, raštu S. J. atsakė jog procesinių pažeidimų nenustatyta (XVIII t., b. l. 125–129). 2017 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio metu S. J. paprašius bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka ir suteikta galimybė pakalbėti su gynėja (XVIII t., b. l. 94). 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo patenkintas S. J. prašymas leisti susipažinti su baudžiamąja byla (XVIII t., b. l. 160). Taip pat iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad S. J. sudaromos galimybės susipažinti tiek su pateiktais į baudžiamąją bylą dokumentais, tiek su pačia baudžiamąja byla (XX t., b. l. 85, 103). S. J. ir jo gynėja G. Korabliova, 2018 m. liepos 11 d. pasirašė, kad su baudžiamąja byla susipažino (XXII t., b. l. 21). Teisėjų kolegijos vertinimu, visa minėta bei kita baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų užtikrinta įstatymo garantuojama S. J. teisė į gynybą. Pažymėtina ir tai, jog viso teisminio proceso metu S. J. buvo itin aktyvus reiškiant nušalinimus proceso dalyviams, teikiant prašymus, uždavinėjant klausimus liudytojams, t. y. buvo aktyvus procese. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo S. J. teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

50. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes bei išvadas konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis

Teisėjai Vytautas Kursevičius

Laisvydas Zederštremas