V. Š. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-354/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46908-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,

nukentėjusiajai S. B.,

nuteistajam V. Š., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie 2018 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi nustatytos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir V. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), namuose kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventine S. B., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai S. B. į veidą, tuo dėl kairės pusės lūpos kirstinės žaizdos sukėlė nukentėjusiajai S. B. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, jog yra dirbantis, gyvena su nukentėjusiąja, teismo įpareigojimus vykdo, nebėgo, nesislėpė. Apeliantas pažymi, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nenori realios laisvės atėmimo bausmės ir, jei yra galimybė, prašo pakeisti laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę arba atidėti bausmės vykdymą.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. Š., jo gynėja ir nukentėjusioji S. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę ir arba jos vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Š. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas teistas 4 kartus, iš kurių net 3 kartus dėl smurtinių nusikalstamų veikų padarymo (1 t., b. l. 86–113), be to, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta praėjus vos 3 mėnesiams po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio V. Š. atžvilgiu priėmimo, kuriuo V. Š. taip pat buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo prieš tą pačią nukentėjusiąją, kaip ir šiuo atveju. Pažymėtina, kad nuteistojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Š. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, buvo tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra dirbantis, nebėgo, nesislėpė, nenori atlikti laisvės atėmimo bausmės, gyvena su nukentėjusiąja, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį V. Š. asmens ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. V. Š. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Š. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

5.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad V. Š. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, nuteistajam V. Š., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) bei subendrinta galutinė bausmė nėra per griežtos, todėl dar labiau jas švelninti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, jog bendrindamas bausmes apylinkės teismas prie anksčiau paskirtos ir neatliktos bausmės – laisvės atėmimo 8 mėnesiams 10 dienų – V. Š. pridėjo tik dalį, t. y. mažiau kaip 4 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6. Apeliantas prašo taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad V. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti atsižvelgęs į visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo V. Š. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Kaip jau nurodyta anksčiau, V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. Š. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas anksčiau teistas 4 kartus, iš kurių net 3 kartus dėl smurtinių nusikalstamų veikų padarymo prieš tą pačią nukentėjusiąją, kaip ir nagrinėjamu atveju, be to, V. Š. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laiko tarpui nuo paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais V. Š. buvo skiriamos tiek švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tiek buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau V. Š. vis vien daro naujas nusikalstamas veikas. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad V. Š. paskirtos bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė

Vidmantas Mylė

Gražvydas Poškus