Administracinio teisės pažeidimo
byla Nr. 2AT-14-2013
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00323-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
44; 79.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,
nustatė:
R. Š. 2012 m. birželio 18 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį dėl to, kad 2012 m. birželio 1 d., apie 16.30 val., Palangoje, Šliūpo g. 11, namo bendro naudojimo kieme R. Š. šuo, būdamas palaidas, t. y. be pavadėlio ir antsnukio, įkando M. P. į dešinę koją.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas A. Šlečkus 2012 m. birželio 18 d. nutarimu už ATPK 110 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą R. Š. paskyrė 1500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog pažeistas 2005 m. kovo 31 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VDItNTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T2-50')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T2-50">T2-50</a>, pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimas panaikintas ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį nutraukta.
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimu Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimas.
Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. vasario 25 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą.
Prašyme nurodoma, kad buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Klaipėdos apygardos teismas įrodymus įvertino vienpusiškai, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes pareiškėjas buvo pateikęs atsiliepimą į skundą, tačiau teismo nutarime apie jį net neužsimenama taip pažeidžiant jo teisę būti išklausytam. Pasak pareiškėjo, atsiliepimo ignoravimas nesiderina su ATPK 3028 straipsnyje numatyta teise raštu pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą išdėstant savo nuomonę, o tai lemia ir rungimosi principo pažeidimą.
Taip pat pareiškime nurodoma, kad buvo pažeistas bendrasis teisės principas, pagal kurį iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Prieš pareiškėjo gyvūną nukentėjusioji elgėsi agresyviai, todėl jo šuo gynėsi. Pareiškėjo teigimu, nebuvo pažeistos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VDItNTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T2-50')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T2-50">T2-50</a> „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių“ nuostatos, nes jo šuo nėra agresyvus, pavojingas, kad būtų vedžiojamas su antsnukiu. Įvykio metu šuo buvo vedamas su trumpu pavadėliu, todėl, jei jis ir įkando nukentėjusiajai, tai tik gindamasis nuo jos agresyvių veiksmų, nes ji praktikuoja šunų spardymą, erzinimą ir pan. Galimas įkandimas nukentėjusiajai buvo tik žiauraus elgesio su gyvūnais padarinys. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ne šuo užpuolė nukentėjusiąją, bet nukentėjusioji šunį ir, kad šuo tikrai buvo su pavadėliu, o antsnukis jam nereikalingas.
Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Aidas Šlečkus prašo atmesti prašymą atnaujinti bylą.
Atsiliepime nurodoma, jog pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisykles savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, laikytųsi sanitarijos bei higienos reikalavimų, kad šunys būtų vedžiojami su pavadėliais, o esant būtinybei ir su antsnukiais. Atsiliepime nurodoma, kad faktą, jog šuo buvo be antsnukio pripažįsta ne tik nukentėjusioji, bet ir pats R. Š., taip pat įrodytas faktas, kad R. Š. šuo įkando M. P.. Atsiliepime pritariama, kad R. Š. teisingai nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį, nes jis 2011 m. spalio 6 d. jau buvo baustas administracine tvarka už minėtų taisyklių nesilaikymą. Atsiliepime R. Š. teiginiai ir argumentai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, jie nepagrįsti ir prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
Atsiliepimu nukentėjusioji M. P. prašo atmesti prašymą atnaujinti bylą.
Nukentėjusiosios teigimu, R. Š. prašymas yra nepagrįstas. Atsiliepime pažymima, kad prašyme atnaujinti bylą pateikiami skirtingi faktai, negu nustatyti byloje, t. y. kad nukentėjusioji užpuolė šunį, kad šuo buvęs su pavadėliu, neigiamas įkandimo faktas ir daroma išvada, jog šuniui nereikalingas antsnukis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad R. Š. šuo nukentėjusiajai įkando, šią aplinkybę pripažino ir apylinkės teismas. Be to, apygardos teismas nurodė, kad buvo būtinybė šunį vedžioti su antsnukiu. Pareiškėjo deklaruojamas nukentėjusiosios blogas elgesys su gyvūnais teismų nebuvo nustatytas, jokių tą patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Nukentėjusioji sutinka su tuo, kad R. Š. pažeidė gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles Palangos mieste, neužtikrino šuns priežiūros, kad šis nesukeltų grėsmės, todėl jo šuniui sužalojus nukentėjusiąją, jis teisingai nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį.
Nukentėjusioji mano, kad apygardos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjas, jo atsiliepimą gavo ir jį įvertino. Nutarimo turinys rodo, kad teismas, atsakydamas į skundą, vertino visą bylos medžiagą, bylos įrodymus, pasisakė dėl teisinių sąlygų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn buvimo. Taigi nei teisė būti išklausytam, nei rungimosi principas, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo pažeisti. Nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, pasak nukentėjusiosios, nurodytas tik deklaratyviai.
Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. prašymas netenkintinas.
Dėl procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Pareiškime dėl bylos atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. nurodo, kad, nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme, buvo esmingai pažeistos procesinės bylos nagrinėjimo taisyklės, nes apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo pateikto atsiliepimo, taip pat nesutinkama ir su nubaudimu pagal ATPK 101 straipsnio 6 dalį, teigiant, kad pati nukentėjusioji išprovokavo šuns įkandimą jį erzindama.
Pareiškimo argumentas dėl esmingai pažeistų procesinių bylos nagrinėjimo taisyklių atmestinas. Tokia pareiškime nurodoma situacija dėl atsiliepimų, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste laikytina procesiniu trūkumu, bet nėra esminis proceso teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pagrindas yra apeliacinis skundas. ATPK 3028 straipsnyje numatyta, kad, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims (asmeniui, kuriam priimtas nutarimas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nukentėjusiajam), išskyrus skundą padavusį asmenį. ATPK numato, kad asmuo, kuriam priimtas nutarimas, ir nukentėjusysis turi teisę per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.
Iš šios įstatymo nuostatos turinio išplaukia, kad, nukentėjusiajam padavus apeliacinį skundą, asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kuriam priimtas teismo nutarimas, atsiliepimas byloje nėra privalomas procesinis dokumentas. Atsiliepimo pateikimas įstatyme reglamentuotas kaip galimybė, bet ne privalomybė, be kurio pateikimo ar įvertinimo nebūtų galima teisingai išnagrinėti bylos. Teismas pagal ATPK 3029 straipsnio 1 dalį, gavęs atsiliepimą, turi su juo susipažinti. Kitų privalomų veiksmų, kuriuos turi atlikti teismas su atsiliepimu, tiesiogiai kodekse nenurodyta. ATPK nuostatos imperatyviai nereglamentuoja pareigos teismui vertinti pateikiamo atsiliepimo teiginius. Juo labiau kad šiuo atveju atsiliepime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė naujas aplinkybes, kurių prieš tai jis nebuvo deklaravęs, o teismas jų nebuvo tyręs. Pirmosios instancijos teisme asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, laikėsi pozicijos, kad jo šuo nukentėjusiajai nekando, tuo tarpu atsiliepime teigiama, kad, jei šuo ir įkando, tai įvyko dėl to, jog pati nukentėjusioji išprovokavo tokį gyvūno elgesį; atsiliepime buvo iškeltos naujos įvykių versijos, nors atsiliepimo tikslas yra išreikšti poziciją dėl pareikšto skundo argumentų. Taigi konstatuotina, kad teiginys, jog buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė būti išklausytam, nepagrįstas, nes teisė pateikti atsiliepimą pažeista nebuvo, R. Š. turėjo visas galimybes tai padaryti ir išreikšti savo nuomonę dėl nagrinėjamos bylos esmės, jokių kliūčių pateikti atsiliepimą, kurios būtų lėmusios jo teisių suvaržymą, nenustatyta. Tuo tarpu teismas neturi pareigos pateikti atsiliepimo turinio įvertinimo priimame nutarime. Kartu darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog buvo pažeistas rungimosi principas.
Ta pareiškimo dalis, kuria iškeliama versija dėl agresyvaus nukentėjusiosios elgesio kaip veiksnio, lėmusio šuns įkandimą, nenagrinėtina, nes iš bylos matyti, kad toks argumentas iš pareiškėjo pusės atsirado tada, kai, nukentėjusiajai kreipusis į apygardos teismą, jis surašė atsiliepimą. Būtent jame R. Š. iškėlė naują įvykių versiją dėl agresyvaus pačios nukentėjusiosios elgesio, nors prieš tai išvis neigė, kad jo šuo įkando nukentėjusiajai. Naujų bylos aplinkybių vertinimas šiame administracinės bylos atnaujinimo procese dėl padaryto esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nėra bylos nagrinėjimo pagrindas, todėl naujos įvykių versijos ar netirtos aplinkybės žemesnės instancijos teismuose šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š.F prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Vladislovas Ranonis
Alvydas Pikelis
