Baudžiamoji byla Nr. 2K-218/2013 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00171-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.1; 1.2.26.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Rimanto Baumilo, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Iš A. N. nukentėjusiajai S. Ž. priteista 200 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
A. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 22 d., nuo 3.00 iki 7.30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą atlikti prievartinius lytinius santykius su S. Ž., pagriebė ją už plaukų, įtempė į 105 butą, ten panaudojo prieš S. Ž. fizinį ir psichinį smurtą: reikalaudamas lytinių santykių, grasino tuoj pat ją sumušti, tampė už rūbų, plaukų ir rankų, delnais sudavė smūgius į veidą, rankomis skėtė kojas, kumščiais sudavė smūgius į kojas, pargriovė ant grindų, spaudė rankomis kaklą, galvą trankė į grindis, padarydamas kaklo apatinėje dalyje, galvos sukamojo raumens projekcijoje, smulkią pusmėnulio formos poodinę kraujosruvą, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, daugybines smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas abiejų šlaunų vidiniuose paviršiuose ir abiejų blauzdų viršutinių trečdalių priekiniuose paviršiuose; taip nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. N. prievarta S. Ž. nurengė, pargriovė ant lovos, užgulė ją savo kūnu ir, taip palauždamas jos valią bei atimdamas galimybę priešintis, du kartus atliko prievartinius lytinius santykius, t. y. S. Ž. išžagino.
Be to, A. N. nuteistas ir už tai, kad 2011 m. gegužės 22 d., apie 9.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, tyčia, įžūliais bei vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios priežasties išdaužė S. Ž. priklausančio buto virtuvės ir kambario langų išorinius stiklus, kurių kiekvieno vertė 100 Lt, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė nukentėjusiajai S. Ž. 200 Lt turtinės žalos.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį ir bylą nutraukti arba sušvelninti bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamosios teisės pažeidimų, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnį), todėl teismų procesiniai sprendimai turėtų būti panaikinti, o A. N. išteisintas. Nuteistasis pažymi, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, turi būti kruopščiai patikrintos ne tik aplinkybės, susijusios su įvykio vieta, laiku, būdu, padariniais, bet ir kitos svarbios aplinkybės dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių, gyvenimo būdo ir pan.; lytinės aistros tenkinimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nesirėmė liudytojų S. T., S. Tr., S. V., L. V., R. Š., E. Š., B. S., R. J., T. K. parodymais, motyvuodamas tuo, kad jie yra artimi A. N. giminaičiai ar pažįstami, kitaip suinteresuoti asmenys. Tačiau iš šių liudytojų parodymų, anot kasatoriaus, teismas būtų nustatęs, kad likus trims valandoms iki įvykio nukentėjusioji dalyvavo muštynėse, tad nustatytus sužalojimus galėjo patirti jų metu; iškviesti į įvykio vietą tyrimo metu neapklausti policijos pareigūnai liepė S. Ž. nebūti kompanijoje, kurioje yra A. N.; kasatorius galvą susižeidė statybose; nukentėjusioji A. N. grasino melagingai jį įskųsianti išžaginus, nes tarp nukentėjusiosios ir A. N. vyko asmeninio pobūdžio konfliktas dėl kiekvienam iš jų priklausančių daiktų, jiems besiskiriant. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja, gyvenanti toliau nuo įvykio vietos, teigia girdėjusi pagalbos šauksmą, nors arčiau gyvenantys kaimynai negirdėję jokių garsų; liudytoja I. V. teigia girdėjusi moters šauksmą kieme, o ne patalpoje, tad jos parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo; taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iki įvykio S. Ž. lytiškai santykiavo su kitu asmeniu. Kasatorius kelia klausimą, kodėl nukentėjusioji ėjo į gimtadienio šventimą, kuriame buvo nuteistojo giminės ir kuriame ji žinojo, kad bus pats nuteistasis, nors teigia jo bijojusi.
Kasatorius pažymi, kad teismai nevertino to, jog akistata tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo baigta, nes nukentėjusioji neva dėl susijaudinimo ėmė duoti prieštaringus parodymus; nors žodžiu buvo minėta, kad akistata bus tęsiama vėliau, tačiau šis ikiteisminio tyrimo veiksmas nebuvo tęstas. Taip pat A. N. su nukentėjusiąja gyveno septynerius metus ir tariamo įvykio metu jie skyrėsi bei dalijosi turtą. Pasak kasatoriaus, visos išvardytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad neįrodyta, jog jis padarė jam inkriminuojamą BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat A. N. nesutinka su tuo, kad jam inkriminuota BK 284 straipsnio 1 dalis, nes tam turėjo būti, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 punktu, nukentėjusiosios ar prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors nukentėjusioji nurodė, kad A. N. išdaužė du langus, tačiau teismo metu liudytojai parodė, jog vienas lango stiklas buvo išdaužtas anksčiau, jį kasatoriaus tėvas pakeitė.
Atsiliepimu į nuteistojo A. N. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nepalankus nuteistajam liudytojų parodymų vertinimas savaime nereiškia jo procesinių teisių pažeidimo; liudytojai S. T., S. Tr., S. V., L. V., R. Š., E. Š., B. S., R. J., T. K. įvykio nematė, kasatorius nenurodo jokių papildomų aplinkybių, kurias šie liudytojai apklausų metu nurodė ir kurios teismų nebuvo įvertintos. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai patvirtina S. Ž. parodymus apie A. N. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, o A. N. nustatyti sužalojimai – S. Ž. parodymus apie jos pasipriešinimą A. N. smurtiniams veiksmams. Nuteistojo kaltę išžaginus S. Ž. taip pat įrodo liudytojų I. V., B. Š. parodymai apie naktį laiptinėje girdėtą triukšmą ir moters pagalbos šauksmą.
BK 284 straipsnio 1 dalis A. N. taip pat inkriminuota pagrįstai. Nukentėjusiosios S. Ž. buto virtuvės ir kambario langų stiklai išdaužti iš lauko pusės, apie kokį nors konfliktą kieme jokių duomenų nei kasatorius, nei kiti asmenys nepateikė; teismai pagrįstai pripažino, kad A. N., būdamas gyvenamojo namo kieme, t. y. viešoje vietoje, neblaivus be jokios priežasties išdaužė du nukentėjusiosios S. Ž. buto langus ir tokie kaltininko veiksmai viešoje vietoje yra nepagarbos aplinkiniams demonstravimas bei visuomenės rimties sutrikdymas. Nuteistajam A. N. paskirta bausmė, atitinkanti baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl A. N. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas byloje dėl A. N. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarė ir materialiosios, ir proceso teisės pažeidimų.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismai nustatė tokias įvykio aplinkybes: 2011 m. gegužės 22 d., apie 9.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje V. N. išdaužė du bendros 200 Lt vertės S. Ž. buto langų stiklus. Pati nukentėjusioji S. Ž., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. gegužės 22 d. vykusioje apklausoje teigė, kad apie 10.00 val. ryte išgirdo dūžtant langų stiklus; 2011 m. gegužės 31 d. apklausoje nurodė, kad apie 9.30 val. pamatė, jog kambario ir virtuvės langų stiklai išdaužti, nematė, kas juos išdaužė, tačiau girdėjo S. V. žodžius, liepiančius A. nusiraminti, matė, kaip A. N. traukė iš išdaužto lango stiklus; 2012 m. sausio 26 d. apklausoje teigė, kad A. N. jai matant išdaužė du stiklus. A. N., apklaustas 2011 m. gegužės 23 d. įtariamojo apklausos metu pažymėjo, kad apie 9.30 val. išdaužė S. Ž. buto langą, veikos priežasčių nepamena; 2012 m. vasario 21 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad išdaužė netyčia vieną virtuvės langą, kambario lango išorinis stiklas jau buvo anksčiau išdaužtas. Pirmosios instancijos teisme S. Ž. parodė, kad išgirdo dūžtančius langų stiklus ir S. V. žodžius: „A., ką darai, raminkis“; pirmosios instancijos teisme A. N. teigė, kad langą išdaužė pečiu netyčia, kai kalbėjosi su S. Ž. S. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas nurodė, kad pas S. Ž. iki įvykio namuose buvo gal prieš mėnesį, matė išdaužtą kambario langą, jį išdaužė vaikai; E. Š. parodė žinantis, jog buto langą išdaužė vaikai. Liudytoja J. Š. teigė, kad iki įvykio kiemo vaikai su kamuoliu iš lauko pusės S. Ž. buvo išdaužę kambario langą – tai jai sakė kažkas iš kaimynų. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai apie veikos apimtį bei jos padarymo mechanizmą sprendė tik iš nukentėjusiosios S. Ž. parodymų, nevertino visų bylos įrodymų kaip visumos, darydami išvadas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nukentėjusiosios parodymams suteikė prioritetinę reikšmę.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti viešoje vietoje sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, buvo nutrauktas darbas, poilsis ar renginys, buvo padaryta nemaža materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2011">2K-135/2011</a>, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, 2K-397/2005 ir kt.).
Veikos kvalifikavimui reikšmingų padarinių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesant jokios priežasties dviejų nukentėjusiosios langų stiklų išdaužimas, esant nuteistajam neblaiviam namo kieme, traktuotinas kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas, taigi nusikalstamų padarinių savarankiškai neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. N., būdamas lauke, t. y. namo kieme, kuriame bet kada galėjo pasirodyti pašaliniai žmonės, savo veiksmais siekė nutraukti žmonių poilsį, sukelti išgąstį, taigi veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje. Pabrėžtina, kad iš apeliacinės instancijos teismo motyvų daroma išvada, kad vien viešosios vietos pobūdis nelemia ir negali nulemti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarinių – konstatavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai pripažino A. N. veiksmus kaip vandališkus, tai neteisinga išvada, nes prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai; kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2010">2K-513/2010</a> išaiškinta, jog vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas.
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismams nenustačius visų BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kolegija turi pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, panaikindama A. N. nuteisimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimą. Atitinkamai mažintinas ir civilinis ieškinys – dėl priteistos S. Ž. turtinės žalos – 200 Lt už du langų stiklus atlyginimo.
Dėl A. N. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius išžaginimo požymius A. N. veikoje. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą ar grasinimus, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią, kuri palaužta dėl fizinio ar psichinio smurto poveikio.
Kasatorius neneigia lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja S. Ž., tačiau teigia, kad jis tai darė jos sutikimu. Byloje nustatyta, kad A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą atlikti prievartinius lytinius santykius su S. Ž., pagriebęs už plaukų, įtempė ją į butą, ten panaudojo prieš ją fizinį ir psichinį smurtą – reikalaudamas lytinių santykių, grasino tuoj pat sumušti, tampė už rūbų, plaukų ir rankų, delnais sudavė smūgius į veidą, rankomis skėtė kojas, kumščiais sudavė smūgius į kojas, pargriaudamas ant grindų, spausdamas rankų pirštais kaklą, jos galvą trankė į grindis, padarydamas sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, prievarta nurengė, užgulė ją savo kūnu ir taip palauždamas jos valią lytiškai santykiavo du kartus su nukentėjusiąja. Apie fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė pagal nukentėjusios parodymus dėl smurto pobūdžio ir apimties – S. Ž. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus per apklausas, tiek akistatos metu, tiek ir apklausiant pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs. Taip pat iš 2011 m. gegužės 22 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gegužės 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teismai padarė logiškas išvadas dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sugretinimo su smurto lokalizacija, taip pat nuteistajam A. N. padarytų sužalojimų sugretinimo su S. Ž. parodymais dėl šios gynimosi nuo A. N. panaudoto smurto. Panaudotas fizinis bei psichinis smurtas palaužė S. Ž. valią toliau priešintis. Nuteistasis A. N. suprato, jog, panaudojęs fizinį bei psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir taip palaužęs jos valią priešintis, su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš jos valią ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnių instancijų teismų sprendimais, taip pat pabrėžia, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, t. y. iš naujo faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų nevertina. Kasaciniame skunde nuteistojo A. N. nurodyti liudytojai apie veikos padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu bei teisme neparodė, todėl jais remtis teismai neturėjo pagrindo, apie girdėtą moters pagalbos šauksmą laiptinėje parodė liudytojos I. V. ir B. Š.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. N. prašo jam sušvelninti bausmę. Panaikinus jo nuteisimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir atliktą bausmių bendrinimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, paliekama jam pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta tinkamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį.
Panaikinti A. N. nuteisimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir bausmių, paskirtų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 149 straipsnio 1 dalį, bendrinimą; panaikinti iš nuteistojo A. N. nukentėjusiajai S. Ž. priteistą 200 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vladislovas Ranonis
Rimantas Baumilas
