Baudžiamoji byla Nr. 2K-213/2013 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00404-2009-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.2.2; 1.2.14.12
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Rimanto Baumilo, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė R. K. nustatyta 86 MGL (11 180 Lt) dydžio bauda.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistas ir R. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 66 MGL (8580 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d., nuo 13.00 iki 14.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Švedijos Karalystėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje kelyje (duomenys neskelbtini), tikslioje tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens be važtaraščių ir kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautus (2009 m. birželio 20 d. – 2009 m. liepos 25 d. pavogtus) daiktus: A. J. (J. A.) priklausiusį 1999 Švedijos kronų (639,68 Lt) vertės kalnų dviratį „Carrera“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini); T. S. (S. T.) priklausiusį 20 000 Švedijos kronų (6400 Lt) vertės krosinį motociklą „Suzuki/RMZ250“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini); A. N. (A. N.) priklausiusius 15 000 Švedijos kronų (4800 Lt) vertės krosinį motociklą „Honda CRF70“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 18 000 Švedijos kronų (5760 Lt) vertės krosinį motociklą „Honda CRF100“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 Švedijos kronų (16 000 Lt) vertės krosinį motociklą „Honda CRF450X“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Švedijos kronų (640 Lt) vertės žoliapjovę „Stihl“, 8000 Švedijos kronų (2560 Lt) vertės krūmapjovę „Jonsared“, 2500 Švedijos kronų (800 Lt) vertės motorinį pjūklą „Husqvarna“; A. P. (A. P.) priklausiusį 48 000 Švedijos kronų (15 360 Lt) vertės motociklą „Ver tipo gasgas 200“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); A. W. (W. A.) priklausiusį 13 000 Švedijos kronų (4160 Lt) vertės krosinį motociklą „Suzuki“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), dvi poras 1800 Švedijos kronų (576 Lt) vertės motociklininko ilgaaulių batų „Alpin Star“, 250 Švedijos kronų (80 Lt) vertės ilgaaulius batus be pavadinimo, 3500 Švedijos kronų (1120 Lt) vertės motociklininko šalmą „Airoho“, 2000 Švedijos kronų, (640 Lt) vertės motociklininko šalmą HJC, 500 Švedijos kronų (160 Lt) vertės apsaugos priemonę pečiams EVS, 300 Švedijos kronų (96 Lt) vertės apsaugos priemonę keliams „Fly“; N. R. (R. N.) priklausiusį 39 000 Švedijos kronų (12 480 Lt) vertės krosinį motociklą „Honda CRF 450X“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Švedijos kronų (1600 Lt) vertės galinį ratą su auksiniu ratlankiu ir „Enova“ padanga, 4000 Švedijos kronų (1280 Lt) vertės priekinį ratą „Michelin“, 2500 Švedijos kronų (800 Lt) vertės motorinį pjūklą „Husqvarna 2.54 XPG“, 300 Švedijos kronų (96 Lt) vertės motorinį pjūklą „Jonsered 5.10“, 5270 Švedijos kronų (1686,40 Lt) vertės krūmapjovę „Stihl FS250“; M. J. (J. M.) priklausiusius 20 000 Švedijos kronų (6400 Lt) vertės krosinį motociklą „Kawasaki KX250L“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Švedijos kronų (640 Lt) vertės krūmapjovę „Stihl“, 20 000 Švedijos kronų, (6400 Lt) vertės krosinį motociklą „Yamaha YZ250F“ (duomenys neskelbtini); F. J. (J. F.) priklausiusį 27 500 Švedijos kronų (8800 Lt) vertės motociklą „KTM 525 SX“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso R. K. neteisėtai įgijo 312 419 Švedijos kronų (99 974,08 Lt) vertės nusikalstamu būdu gauto turto.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pažymėdamas, kad nebuvo įrodyta, jog R. K. įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą sau, tačiau jis suprato, kad tokį turtą įgijo kiti asmenys ir jiems už atitinkamą atlygį sutiko padėti – pervežti ir perduoti turtą tiems, kurie jį norėjo įsigyti; šie asmenys turėjo pasitikti R. K. uždegtomis automobilio šviesomis. R. K. suprato, kad už atlygį dalyvaudamas tokiame turto perdavime iš vienų asmenų kitiems bendrininkauja įgyjant nusikalstamu būdu gautą turtą, taigi teismas perkvalifikavo R. K. veiką iš BK 189 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo pažeista R. K. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė iš esmės skirtingas aplinkybes, t. y. kad R. K. padėjo kitiems asmenims įgyti bei realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, nors kaltinimas R. K. buvo pareikštas tik dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo savo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas R. K. už šį tarpininkavimą, preziumavo, kad asmenys, turėję turtą įgyti Lietuvoje, žinojo, jog jis buvo gautas nusikalstamu būdu, nes tik tokiu atveju R. K. vaidmuo gali būti vertinamas kaip padėjimas jiems įgyjant žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Jeigu šio turto įgijėjai Lietuvoje nežinojo, kad ruošiasi įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, tuomet ir R. K. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip padėjėjo jiems įgyjant turtą; tokiu atveju R. K. veiksmus būtų reikėję kvalifikuoti nutrūkus pasikėsinimo stadijoje, tai galėtų būti vertinama kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė.
R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip padėjėjo, tačiau jis nebuvo kaltinamas atlikęs veiksmus bendrininkų grupe. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe gali būti kvalifikuojamoji arba atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taigi teismas negali kaltinamojo veiką kvalifikuoti sunkiau, nei jam pateiktas kaltinimas. Anot kasatoriaus, tai, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė mažesnio dydžio baudą nuteistajam R. K., nereiškia, jog veikos kvalifikavimas padarius ją bendrininkų grupe nėra nuteistojo teisinės padėties bloginimas. Taip pat R. K. buvo nuteistas už tai, kad turtą įgijo 2009 m. rugpjūčio 10 d., o apeliacinės instancijos teismo – už tai, kad turtas buvo įgytas nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.00 val.
R. K. buvo pareikštas įtarimas dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo Švedijos Karalystėje, tad baudžiamojon atsakomybėn jis galėjo būti traukiamas tik atsižvelgiant į BK 8 straipsnio nuostatas; byloje nėra duomenų apie tai, kad ši veika Švedijoje pripažįstama nusikaltimu, o jei pripažįstama, ar už ją skiriama bausmė nėra žemesnė nei Lietuvoje. Teismo išvada, kad R. K. kaltė pasireiškė tiesioginės tyčios forma, prieštarauja bylos aplinkybėms. Muitinės pareigūnai tik įtarė, kad daiktai galėjo būti įgyti neteisėtai, tai nėra tapatu žinojimui, jog daiktai vogti, ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš Švedijos reikalavo patvirtinimo, kad R. K. gabenti daiktai buvo gauti nusikalstamu būdu (pavogti). Tiesioginė tyčia negali būti įrodinėjama vien išvestiniais įrodymais, ji gali ir privalo būti įrodoma tik esant nors vienam tiesioginiam įrodymui. Anot kasatoriaus, nebuvo nė vieno tiesioginio įrodymo, kad R. K. žinojo, jog turtas įgytas nusikalstamu būdu; nuteistasis galėjo veikti tik netiesiogine tyčia. Vadinasi, byla R. K. turėtų būti nutraukta, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, t. y. nesant jo veiksmuose kaltės).
Atsiliepimu į nuteistojo R. K. gynėjo advokato O. Martinkaus kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl kaltės, ginčija aplinkybę apie krovinio įgijimą žinant, jog jis nelegalus, savo poziciją grindžia savaip interpretuodamas įvykius, taigi skundžia nuosprendžių pagrįstumą, o tai nėra nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų, vertindamas surinktus įrodymus, nepažeidė. Teismo nurodymas, kad R. K. turtą įgijo ne sau, o kitiems asmenims, iš esmės kaltinimo nekeičia. Padėjėjo veiksmai visada vertinami švelniau, nei tiesioginio vykdytojo, sankcijos padėjėjui visuomet taikomos švelnesnės. Pagal BPK 256 straipsnio 4 dalį teismas kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti pagal lengvesnę nusikalstamą veiką, kai faktinės aplinkybės iš esmės nekinta, gali visais atvejais. Taip pat prokuroras pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK taikoma be jokių išimčių, nes vogtas Švedijos Karalystėje turtas atkeliavo į Lietuvą, nesvarbu, kur šis turtas buvo įgytas, svarbu, kur jis buvo sulaikytas ir išaiškintas kaip nelegalus. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismui nenurodžius veikos baigtumo momento ir vietos, R. K. veiką kvalifikavus kaip padėjėjo, buvo pasunkinta R. K. teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 320, 326, 332 ir 304–307 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis – BPK 304–307 straipsnių reikalavimus.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą nusikalstamu būdu gauto turto, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui.
Pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė įgijimą kaip bet kokios formos sandorį (žodinį, rašytinį, patvirtintą notaro), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui, atskleisdamas R. K. tyčios turinį, pažymėjo, kad R. K. suvokė ir žinojo, jog įgijo ir gabeno, t. y. naudojo vogtus daiktus, ir to norėjo – išplėtė kaltinimo ribas R. K. tokiu būdu, nes pagal BK 189 straipsnį jam buvo reikštas įtarimas ir surašytas kaltinamasis aktas tik dėl vieno iš alternatyvių BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių – didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų tikslą ir pan. Visos teismo nustatytos aplinkybės: krovinys iš nenustatytų asmenų buvo įgytas Švedijos Karalystėje be jokių dokumentų, R. K. buvo pasiūlyta pačiam užpildyti krovinio gabenimo važtaraščius, nurodant išgalvotas krovinio gavėjo pavardes, konspiraciniais tikslais telefonu buvo pranešta, jog krovinį Klaipėdos uoste pasitiks automobilis įjungtais žibintais, pakraunant krovinį buvo paprašyta pavažiuoti atokiau iš stovėjimo aikštelės, R. K. slėpė nuo muitinės pareigūnų tai, kad gabena išardytus motociklus bei kitus naudotus daiktus, nurodydamas, jog veža europaletes, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti motociklus, suvokė gabenamų daiktų vertę, nusikalstamai veikti norėjo, nes jam už tai buvo pažadėtas atlygis – sudaro logišką ir nuoseklią grandinę, patvirtinančią, kad R. K. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (čia jau pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad tiesioginę tyčią R. K. turėjo tik šį turtą įgyti).
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad R. K. turtą įgijo ne sau; jis atliko tarpininko-padėjėjo vaidmenį tarp tų asmenų, kurie turtą perdavė Švedijos Karalystėje, ir tų asmenų, kurie jį turėjo iš R. K. perimti turtą pervežus į Lietuvą. Dalyvaudamas tokiame už atlygį atliekamame turto perdavime jis suprato, kad bendrininkauja nusikalstamu būdu gauto turto įgijime. Apeliacinės instancijos teisme prokuroro pozicija buvo ta, kad nuteistasis turtą įgijo laikinai savo disponavimui ir toliau sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims realizuoti turtą.
Tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodami nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo normų netaikė sistemiškai. Pagal BK 5 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. R. K. inkriminuota veika – 2009 m. rugpjūčio 10 d. nuo 13.00 iki 14.00 val. įgijimas turto, pavogto 2009 m. birželio 20 d.–2009 m. liepos 25 d., žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, buvo padaryta Švedijos Karalystės teritorijoje. Pažymėtina, kad pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus BK 5 dalyje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi BK 5 ir 8 straipsnių taikymas svarbus tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek sprendžiant dėl bausmės kaltininkui paskyrimo. Abipusiškumo sąlygos realizacija – būtina veikos kvalifikavimo premisa; jos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesprendė ir apie tai savo sprendimuose nepasisakė.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo O. Martinkaus apeliacinį skundą. Faktinis bendrininkavimo inkriminavimas R. K. apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant jį padėjėju įgyjant žinomai neteisėtu būdu gautą turtą, yra esminė pakeista faktinė aplinkybė, nors prokuroras neprašė keisti kaltinimo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šioje normoje nustatytų reikalavimų. Šios nuostatos taikomos ir tada, kai pagal kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes kaltinamojo veiksmus galima vertinti kaip nusikalstamos veikos vykdytojo, o teisminio nagrinėjimo metu išaiškėja, kad jis atliko padėjėjo vaidmenį, nes tokiu atveju iš esmės keičiasi faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-216/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-216/2006">2K-216/2006</a>). Taip buvo suvaržyta R. K. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir pasinaudoti veiksminga gynyba nuo kaltinimo (BPK 44 straipsnio 7 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikinamas teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminių BPK pažeidimų. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi atsižvelgdamas į imperatyvias BK 8 straipsnio nuostatas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atlikti įrodymų tyrimą, nustatyti BK 189 straipsnio 2 dalies inkriminavimo R. K. galimybes ir bausmės jam skyrimo ribas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vladislovas Ranonis
Rimantas Baumilas
