Civilinė byla Nr. e2S-89-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03648-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.;
3.5.18.; 3.5.21.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9346-452/2023 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. S., D. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, antstolis S. R.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) patikslintu pareiškimu prašė nustatyti D. S. nuosavybės teises į ½ dalį turto, kuris buvo bendras su kitais asmenimis iki vedybų sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir į D. S. neišmokėto darbo užmokesčio dalį 1724,90 Eur. Nurodė, kad antstolis S. R. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose išieškotoja yra pareiškėja, skolininkas – D. S. 2023 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu antstolis pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkino. Teismas nustatė D. S. ½ dalį nuosavybės teisės į bendrąją nuosavybe su D. S. valdomus: žemės skypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad D. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. 1724,90 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.
3. Teismas nustatė, kad antstolis S. R. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą iš skolininko D. S., išieškotojų VMI prie FM ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) naudai. Bendra išieškotina suma sudaro 7139,97 Eur. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, neturi piniginių lėšų banko sąskaitose ir asmeninio turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, tačiau nustatė, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su D. S., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį, skolininkas su sutuoktine bendrąją sutuoktinių nuosavybės teise taip pat turi nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) D. S. ir D. S. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurią įregistravo Vedybų sutarčių registre. Šia sutartimi sutuoktiniai nustatė turto visiško atskirumo režimą (2.2 punktas).
4. Antstolis 2023 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjai iki 2023 m. spalio 30 d. kreiptis į teismą dėl skolininko D. S. turto, kuris buvo bendras su kitais asmenimis iki vedybų sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) nustatymo.
5. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad D. S. ir D. S. (duomenys neskelbtini) sudarytos vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktinių nustatytas turto visiško atskirumo režimas nėra taikomas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir D. S. neišmokėto darbo užmokesčio daliai – 1724,90 Eur.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo D. S. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria jam pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį jo sutuoktinei D. S. 1724,90 Eur priklausančio darbo užmokesčio.
7. Apeliantas nurodo, kad antstolio S. R. kontoroje jo atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojų VMI prie FM ir VSDFV Panevėžio skyriaus naudai. Bendra išieškotina skolos suma sudaro 6158,19 Eur, vykdymo išlaidų suma sudaro 981,38 Eur, iš viso 7139,97 Eur.
8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nustatyti jam teisės į ½ dalį jo sutuoktinės darbo užmokestį, nes iš vykdomosiose byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis 2022 m. spalio 3 d. turto arešto aktu areštavo pakankamai turto, kuris padengia ne tik įsiskolinimus, bet ir vykdymo išlaidas. Nurodo, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertė sudaro 20210 Eur, tuo tarpu išieškoma suma sudaro tik 7139,97 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nustatyta skolininko teisė į sutuoktinės ½ darbo užmokestį, yra perteklinė ir neproporcinga, nes, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalis, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI prie FM prašo skolininko D. S. atskirojo skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-9346-452/2023 palikti nepakeistą.
10. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu skolininkas lėšų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje sąskaitoje (sąskaitose) neturi ar jų yra nepakankamai įsipareigojimams kreditoriui (kreditoriams) ir išieškotojui (išieškotojams) padengti, antstolis turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
11. Pažymėjo, jog CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 664 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
12. Minėtas reglamentavimas reiškia, kad šiuo atveju antrąja eile gali būti išieškoma iš skolininkui priklausančių vertybinių popierių, darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pabrėžtina, kad antrosios eilės turtas, iš kurio gali būti išieškoma, yra lygiavertis, be to, jeigu išieškotojas per CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, antstolis pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto, kuris yra bendras su skolininko sutuoktine, dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis S. R. iš skolininko D. S. vykdo tokius išieškojimus: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1362,63 Eur skolos; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4454,06 Eur skolos; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 341,50 Eur skolos. Antstoliui priėmus vykdyti minėtus vykdomuosius dokumentus, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. Buvo nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, piniginių lėšų bankų sąskaitose ir asmeninio turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, neturi. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. S., skolininko sutuoktinė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. S. ir D. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
16. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 18 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 3 d. areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 10 d. priimtu nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nurodė CPK 689 straipsnio 1 dalies pagrindu priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų D. S. turimų sąskaitų 7139,97 Eur, vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 10 d. antstolis surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmė Patvarkymą – siūlymą dėl turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais areštavo D. S. sutuoktinės D. S. ½ dalį darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 7139,97 Eur, taip pat pasiūlė D. S. iki 2023 m. kovo 30 d. pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto, t. y. D. S. gaunamo darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių pajamų ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies nustatymo. Minėtą patvarkymą D. S. apskundė Panevėžio apylinkės teismui, kuris 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3956-1105/2023 skundą atmetė (šią nutartį Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-427-739/2023 paliko nepakeistą).
17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. S. ir D. S. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurią įregistravo Vedybų sutarčių registre. Šia sutartimi, be kita ko, sutuoktiniai nustatė turto visiško atskirumo režimą (2.2 punktas).
18. UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 7 d. antstoliui pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10 d. (D. S. lėšoms taikyto arešto) iki (duomenys neskelbtini) (vedybų sutarties sudarymo) D. S. neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 1724,90 Eur.
19. Antstolis 2023 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pasiūlė iki 2023 m. spalio 30 d. kreiptis į teismą dėl skolininko D. S. turto, kuris buvo bendras su kitais asmenimis iki vedybų sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) nustatymo. Pareiškėja, nepraleisdama antstolio nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkino. Teismas nustatė D. S. ½ dalį nuosavybės teisės į bendrąją nuosavybe su D. S. valdomus: žemės skypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad D. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. 1724,90 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
21. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-586/2005; Nr. 3K-P-186/2010; Nr. 3K-3-78/2012; Nr. 3K-3-338/2013). Be to, LAT išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad antstolis S. R. būtų nepagrįstai ar neteisėtai inicijavęs procesą dėl skolininko D. S. turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine D. S., dalies nustatymo, kaip tą numato CPK 667 straipsnis. Kaip matyti iš apelianto pateikto atskirojo skundo, jis iš esmės nesutinka su tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažeidžiant CPK 675 straipsnio 2 dalį, buvo nustatyta jo, skolininko, teisė į sutuoktinės ½ dalį darbo užmokesčio, nes tai perteklinis ir neproporcingas sprendimas, kadangi antstolis 2022 m. spalio 3 d. turto arešto aktu areštavo pakankamai turto, kuris padengia ne tik jo įsiskolinimus, bet ir vykdymo išlaidas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (LAT 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas).
25. Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (LAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41 punktas). Antstolis turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra, tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016)
26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad byloje nėra ginčo dėl antstolio S. R. priimto 2023 m. kovo 10 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. kovo 10 d. Patvarkymo – siūlymo dėl turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais antstolis areštavo skolininko D. S. sutuoktinės D. S. ½ dalį darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 7139,97 Eur, teisėtumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuos procesinius sprendimus skolininkas skundė Panevėžio apylinkės teismui, kuris 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3956-1105/2023 skolininko skundą atmetė, o Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-427-739/2023 ją paliko nepakeistą.
27. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad antstolio areštuoto jo ir sutuoktinės nekilnojamojo turto vertė sudaro 20210 Eur, tuo tarpu išieškoma suma - tik 7139,97 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta skolininko teisė į ½ dalį iš 1724,90 Eur sutuoktinės darbo užmokesčio yra perteklinė priemonė.
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertės užteks padengti visą iš apelianto antstolio išieškomą skolos sumą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad areštuotas nekilnojamasis turtas priklauso ne tik apeliantui, bet ir jo sutuoktinei, tai paparastai įtakoja realų turto realizavimą už mažesnę kainą ir didina likvidumo riziką, nei kad turtas priklausytų vienam savininkui. Be to, išieškojimas yra nukreipiamas ne į visą skolininkui su sutuoktine priklausantį bendrą turtą, o tik į jo dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų, vienas iš areštuotų žemės skypų, į kurią apeliantui nustatyta ½ dalis bendrojoje nuosavybėje (žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka, o šioje byloje paminėti išieškotojai nėra hipotekos turėtojai, o tai CPK 747 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto pagrindu apsunkina tokio turto realizavimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, nustatančiai skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, galės būti tinkamai įvertinta, ar areštuoto turto vertė iš esmės viršija išieškoma sumą ir jai išieškoti patirtas vykdymo išlaidas. Nustačius, jog areštuoto turto vertė iš esmės viršija išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas, skolininkas turės teisę kreiptis į antstolį dėl turto arešto panaikinimo tai turto daliai, kuri viršija išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas.
30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, daro išvadą, kad apeliantas atskirojo skundo argumentais įtikinamai nepagrindė savo vertinimo, kad areštuojo nekilnojamojo turto pakaks padengti antstolio iš apelianto išieškomą sumą. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
31. Kiti neaptarti patikslinto atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, tinkamai jas aiškino ir taikė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė