Civilinė byla Nr. e2A-55-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00600-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.29.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4604-724/2023 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. S. (D. S.).
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės N. S. priteisti 560 Eur skolą, 305,76 Eur delspinigius ir 138,54 Eur palūkanas bei 23,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai yra 23,00 Eur (11,00+12,00) žyminis mokestis ir 0,20 Eur siunčiamo pavedimo mokestis bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017-04-25 paskolos sutartimi šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2017-10-25, paskolino 560 Eur atsakovei N. S. ir trečiajam asmeniui D. S., kuriuos jie gavo grynaisiais prieš pasirašant 2017-04-25 paskolos sutartį. Ieškovas atsisako bet kokių reikalavimų byloje trečiojo asmens D. S. atžvilgiu, nes pastarasis seniai serga. Atsakovė skolos iki šiol negrąžino, tokiu būdu pažeidė paskolos sutarties įvykdymo terminą, ieškovui atsirado nuostoliai, todėl jis prašo priteisti už laikotarpį nuo 2022-10-07 iki 2023-04-06 delspinigius ir už laikotarpį nuo 2017-10-25 iki 2022-10-06 palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės N. S. ieškovui J. V. priteisė 560,00 Eur skolą, 101,92 Eur delspinigius, 138,54 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 800,46 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2023-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu teismas nusprendė išieškoti iš atsakovės N. S. 15,88 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo J. V. nutarė išieškoti 4,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017-04-25 šalių sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. S. ir D. S. pasiskolino iš J. V. 560 Eur, įsipareigojo skolą grąžinti solidariai iki 2017-10-25, už kiekvieną praleistą skolos grąžinimo dieną mokėti 0,5 % delspinigių nuo negrąžintos skolos. Paskolos sutartyje taip pat nurodyta, kad N. S. ir D. S. iš ieškovo pasiskolintų 560 Eur, 210 Eur gavo grynaisiais prieš pasirašant šią sutartį, o 350 Eur J. V. perves į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina 2017-04-25 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kredito unijos Kredito pervedimai. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors atsakovė tvirtino, kad pagal šalių sudarytą sutartį ji piniginių lėšų išvis negavo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Teismas, kaip nepagrįstą ir deklaratyvų teiginį, atmetė atsakovės argumentą, kad ta suma, kuri perduodama grynaisiais yra įskaičiuojama, kaip palūkanos, tad realiai gaunama paskolos suma yra tik ta, kuri pervedama į banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš sutarties turinio matyti, kad sutartimi buvo aiškiai išreikšta šalių valia, byloje nėra įrodymų, kad ieškovui būtų grąžinta skola ar jos dalis, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 560 Eur skolos priteisimo.
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su atsakovės teiginiu, jog ginčo sutartis yra vertintina, kaip vartojimo paskolos sutartis, tačiau nepritarė atsakovės teiginiams, kad jai nebuvo aiškios sutarties sąlygos. Teismas pažymėjo, kad iš sutarties turtinio matyti, jog atsakovė susitaria su ieškovu dėl konkrečios sumos. Sutartyje nurodyta, kad dalį pinigų atsakovė su D. S. gavo grynaisiais, kita dalis bus pervesta į sąskaita. Sutartyje nurodytas aiškus skolos grąžinimo terminas. Už praleistą skolos grąžinimo terminą, numatyta, kad atsakovė su D. S. įsipareigoja mokėti 0,5 procento delspinigius. Taigi, sutarties sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos.
6. Spręsdamas reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas pirmiausia nurodė, jog ieškovas delspinigių prašo už laikotarpį nuo 2022-10-07 iki 2023-04-06, o palūkanų – už laikotarpį nuo 2017-10-25 iki 2022-10-06. Taigi paskolos sutartyje nurodytus delspinigius ir palūkanas pagal įstatymą ieškovas prašo priteisti už skirtingus prievolės nevykdymo laikotarpius, todėl reikalavimas nuostolius priteisti delspinigių ir palūkanų forma yra teisėtas.
7. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas delspinigių dydį sumažinti iki 0,1 proc. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys; negrąžinta paskolos suma – 560 Eur; sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius, kuriuos ieškiniu sumažino iki 0,3 procento dydžio; paskola buvo trumpalaikė; atsakovė ir trečiasis asmuo nevykdo savo prievolės beveik šešis metus; sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas; ieškovas, skolindamas pinigus ir turėdamas patirties pinigų skolinimo srityje, turėjo įvertinti galimas kylančias rizikas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo; ieškovas galėjo nedelsti ir žymiai anksčiau kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ginimo, dėl ko tokio ieškovo elgesio negalima vertinti kaip atidaus ir rūpestingo, todėl ieškovas turi ir pats prisiimti dalį rizikos dėl galimų nuostolių kilimo. Teismas kartu atsižvelgė ir į nevienkartinį susiklosčiusių paskolos santykių pobūdį, šalių interesų pusiausvyros svarbą, 0,3 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną dydį, o taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga pripažino ir tai, kad ieškiniu prašomi 0,3 procento delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, atitinka net 109,5 procentų metinių palūkanų. Be to, jie sudaro net 54,6 procentus skolos dydžio, o ieškovas taip ir nepagrindė dėl kokių priežasčių jis tokį ilgą laikotarpį delsė ginti savo turtinius interesus, atsakovei nevykdant prisiimtos prievolės. Vadovaujantis išdėstytu, delspinigių dydis sumažintas iki 0,1 procento, kas sudaro 101,92 Eur (560 Eur*0,1 proc.*182 dienos) delspinigių sumą.
8. Dėl palūkanų už prievolės termino praleidimą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl iš atsakovės yra pagrindas priteisti 138,54 Eur palūkanų. Kartu teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti procesines palūkanas bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas tenkintas 79,70 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria prašytų priteisti delspinigių suma sumažinta nuo 305,76 Eur iki 101,92 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl 305,76 Eur delspinigių priteisimo tenkinti visiškai, taip pat atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas.
9.1. Nurodo, kad skundžiamą sprendimo dalį pirmosios instancijos teismas priėmė neišsamiai ir neatidžiai išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus. Apeliantui nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės nesąžiningumo, taip pat, kodėl pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į itin ilgą (6 metų) laikotarpį, per kurį nebuvo grąžinta skola; kartu teismas neįvertino, jog atsakovė dalį bylos dokumentų pateikė nagrinėjant bylą iš esmės, o ieškovui apie tai pranešta nebuvo, taip pat nebuvo atidėtas teismo posėdis. Apeliantas kartu pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė neprotingai didelio delspinigių dydžio, todėl šiuo pagrindu taip pat negalėjo sumažinti priteistinos delspinigių sumos, juo labiau kad kitose tarp šalių nagrinėtose bylose 0,4 proc. delspinigių dydis buvo pripažintas teisingu ir tinkamu.
9.2. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovas pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs skundžiamą sprendimą, jau ne kartą yra parodęs šališkumą apelianto atžvilgiu, kadangi ne vienas procesinis sprendimas, priimtas to paties teisėjo, aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas, pakeistas ar byla grąžinta nagrinėti iš naujo; teisėjas nepagrįstai netenkino ieškovo pareikšto nušalinimo; taip pat skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teisėjas daro aiškias teisės taikymo klaidas, neišsamiai ir neatidžiai išnagrinėja ieškovo ieškinius, ką patvirtina ir civilinių bylų Nr. e2-418-724/2020 bei Nr. e2-79-844/2020 duomenys.
9.3. Apeliantas papildomai pažymi, kad 2023-09-08 nagrinėjant tarp tų pačių ginčo šalių kitą civilinę bylą Nr. e2-4663-724/2023 su tapačiais ieškovo ieškinio reikalavimais ir esant ieškovo J. V. pateiktam nagrinėjamoje byloje analogiškam 2023-07-28 pareiškimui dėl teisėjo G. A. nušalinimo, teisėjas savo 2023-09-08 priimtoje nutartyje nutarė nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-4663-1147/2023 nagrinėjimo. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad civilinę bylą Nr. e2-4604-724/2023 išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas bei byloje nebuvo tinkamo teismo proceso.
9.4. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakove, kad ginčo sutartis yra vertintina kaip vartojimo paskolos sutartis, nors jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokias aplinkybes, byloje nėra.
10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė N. S. prašo atmesti ieškovo pareikštą apeliacinį skundą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o apelianto nurodyti argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų jį pagal apeliantės nurodytas ribas. Šiuo atveju byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas J. V. pareikštu apeliaciniu skundu iš esmės ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo visiškai tenkintas jo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir jo prašomų priteisti delspinigių suma nuo 305,76 Eur buvo sumažinta iki 101,92 Eur. Kartu apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo priėmęs naujus įrodymus, taip pat bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o be to, išvada dėl vartojimo paskolos teisinių santykių egzistavimo buvo padaryta nesant jokio pagrindo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų bei Panevėžio apygardos teismo procesinius sprendimus, priimtus nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-1570-724/2023 bei Nr. e2S-484-589/2023.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų prijungti dokumento turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad dalies šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau, o taip pat kad jie yra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo argumentais. Dėl to naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, prašomi prijungti procesiniai dokumentai yra viešai skelbiami, o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Dėl delspinigių dydžio sumažinimo
15. Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį nuo ieškovo reikalauto 0,3 proc. iki 0,1 proc. (nuo 305,76 Eur iki 101,92 Eur), dėl ko atitinkamai buvo sumažinta ir ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dalis.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo argumentus bei apelianto nurodomas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti delspinigių dydį yra teisėtas ir pagrįstas.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas pakankamai ilgą laiką (apie 6 m.) nesikreipė į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, o ieškovo prašytų priteisti delspinigių suma sudaro daugiau nei pusę paskolos sumos. Tokia situacija, nors atsakovė ir nebuvo aktyvi bei nesiekė vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, vis tiek savaime nesudaro pagrindo nemažinti ieškovo prašytų priteisti delspinigių, kadangi paskolos sąlygos, kai paskolos dydis praktiškai tampa lygiu delspinigių ir palūkanų dydžiui, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
18. Pirmiau išdėstytas aplinkybes papildomai pagrindžia ir tai, kad ieškovas, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, reguliariai teikia paskolas fiziniams asmenis ne vienerius metus, o pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad atsakovė yra surašiusi daugiau nei 10 paskolos sutarčių. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas negali būti laikomas eiliniu paskolos davėju, neturinčiu žinių bei suvokimo dėl tokių sutarčių sudarymo, todėl turėjo pagrindą įvertinti, ar paskolos gavėjui nustatomos sąlygos dėl delspinigių ir palūkanų dydžio nėra pernelyg sunkios ir neproporcingos gaunamai paskolai.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės visiškai sutinka su apelianto teiginiais, kad būtent skolininkų nesąžiningumas, kai jie nesiekia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, iš dalies sukuria jų pačių teises pažeidžiančias situacijas, tačiau tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčas dėl sudarytos paskolos sutarties sąlygų, o paskolos gavėjas teigia netesybų dydžiui esant pernelyg dideliam, teismas turi pareigą vertinti, ar šalių sudarytos sutarties sąlygos atitinka teisės aktų nuostatas bei bendruosius teisės principus. Šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusi situacija leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad apeliantas paskolą suteikė atsakovei, kurios galimybės vykdyt prisiimtus finansinius įsipareigojimus yra abejotinos, todėl ieškovas prisiėmė dalį rizikos, kad atsakovė gali nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir ginčyti sudarytos sutarties nuostatas.
20. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių dydžio neleidžia ir apelianto nurodomos aplinkybės, jog kitose civilinėse bylose pirmosios instancijos teismas pagrįstą delspinigių dydį pripažino ir 0,4 proc. Šiuo aspektu pastebėtina, kad apelianto nurodomos kitų civilinių bylų aplinkybės, jose teismų nustatyti delspinigių dydžiai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas kiekvieną kartą civilinę bylą nagrinėja pagal toje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, todėl automatiškai taikyti kitoje civilinėje byloje priimtą sprendimą nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Šiuo atveju teismas vertino ir lygino paskolos sumos bei delspinigių dydžio tarpusavio santykį, taip pat ieškovo argumentus ir įrodymus, susijusius su konkrečiu jo įvardijamo nuostolių dydžio įrodymu, kas šioje konkrečioje byloje ieškovo faktiškai nebuvo įrodinėjama, nors iš atsakovės atsiliepimo į pareikštą ieškinį matyti, kad ji nesutinka ir ginčija netesybų dydį. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad šioje civilinėje byloje delspinigių dydis turėjo būti nustatomas atsižvelgiant į kitose apelianto nurodomose bylose nustatytus delspinigių dydžius.
21. Visų pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir apelianto argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto paskolos sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi. Išties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo, kaip verslininko, statusą. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina aplinkybę dėl ieškovo ilgalaikio, nuoseklaus bei reguliaraus paskolų suteikimo fakto pakankamai plačiam fizinių asmenų ratui, tačiau jokie konkretūs institucijų ar teismų sprendimai dėl ieškovo versliškumo nebuvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Tai, kad apeliantas turi neeilinę paskolų sutarčių sudarymo patirtį bei apimtį, leidžia jo veiksmus vertinti kiek griežčiau, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl delspinigių dydžio sumažinimo, tačiau tai savaime neleidžia pripažinti, kad byloje buvo įrodyta, jog ieškovas yra verslo subjektas ir kiekviena jo sudaryta paskolos sutartis šiuo metu yra vartojimo sutartis. Dėl to iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintina aplinkybė dėl paskolos sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi.
22. Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino tarp šalių esant sudarytą vartojimo sutartį, nebuvo pagrindiniu bei vieninteliu argumentu dėl ieškovo prašytų delspinigių sumažinimo. Kaip jau minėta pirmiau, teismas atsižvelgė bei įvertino faktinių aplinkybių visumą, paskolos ir netesybų dydžių santykį, taip pat rėmėsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, vartojimo kreditų netesybų dydis apribotas įstatymo numatyta 0,05 proc. dydžiu, kas papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio sumažinimo, netaikė vartojimo santykių nuostatų tiesiogiai ir vienpusiškai.
Dėl neteisėtos sudėties teismo ir teismo šališkumo
23. Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teisėjas, o bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi kitose civilinėse bylose Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjai jau pradėjo nusišalinti nuo civilinių bylų, kuriose dalyvauja ieškovas.
24. Vertindamas šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas pirmosios instancijos teismui 2023-07-28 buvo pareiškęs nušalinimą. Pareikštas nušalinimas buvo išspręstas 2023-08-01 Utenos apylinkės teismo pirmininkės I. V. nutartimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas J. V. nepaneigė teisėjo nešališkumo prezumpcijos, o tai, kad jis yra pateikęs skundus dėl teisėjo priimtų procesinių sprendimų, savaime nerodo, jog teisėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi ar turi siekį pakenkti pareiškėjui. Taigi, nagrinėjamoje byloje jau buvo spręstas teisėjo nušalinimo klausimas bei nenustatyta jokių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjo nešališkumu, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
25. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad egzistuoja bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo pagrindai. Nė vieno iš pagrindų nenurodė bei jo nepagrindė ir pats apeliantas. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad subjektyvi apelianto nuomonė turėtų būti pakankamu pagrindu konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Papildomai pabrėžtina tai, jog aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas yra nepalankus apeliantui, negali būti pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo šališkumą.
26. Kartu pastebėtina ir tai, jog nagrinėjat bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo prisijungęs prie EPP, todėl turėjo galimybę susipažinti su visais teismui teiktais kitos šalies procesiniais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas 2023-06-27 nutartimi abiem šalims pranešė, kad byloje skirtinas teismo posėdis, kuris vyks rašytinio proceso tvarka. Taip pat teismas priėmė į bylą ieškovo papildomai teiktus procesinius dokumentus, kas neleidžia spręsti, jog procesas pirmosios instancijos teisme vyko ieškovui nesant tinkamai informuotam ar suvaržant jo procesines teises.
27. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, taip pat protingumo bei teisingumo principus, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog Utenos apylinkės teismo pirmininkė turėjo pagrindą nuspręsti, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti galimą bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumą nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu ir šios išvados apeliantas nepaneigė, kadangi nepateikė kitų argumentų ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti bylą išnagrinėjusio teisėjos nešališkumu (CPK 185 straipsnis, 65-66 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodoma Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1570-724/2023, taip pat nepatvirtina apelianto dėstomų argumentų, kadangi aptariamoje byloje apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl netinkamai taikytų procesinės teisės nuostatų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėtu, o ne dėl teisėjo šališkumo ar neteisėtos sudėties teismo. Taigi ir šie apelianto argumentai taip pat nesuteikia pagrindo manyti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir atitinkamai šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl kitų klausimų
28. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas taip pat daug dėmesio skiria kitų civilinių bylų aplinkybėms bei jų išnagrinėjimo rezultatams, kito Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjo veiksmams. Tačiau tokios apelianto nurodomos aplinkybės peržengia šioje civilinėje byloje kilusio ginčo ribas, taip pat nėra susijusios su konkrečių įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, rinkimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų apelianto argumentų nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.
29. Taigi, byloje nenustačius pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių sumažinimo, atitinkamai nėra pagrindo keisti skundžiamu sprendimu atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
30. Tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš apelianto J. V. nutarė išieškoti 4,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-23 ik 2024-01-01) nuostatas procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, jei jų dydis neviršija 5 Eur. Šiuo atveju iš ieškovo susidariusių priteistinų išlaidų valstybei suma neviršijo 5 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių išlaidų priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors iš esmės ir paliekamas nepakeistas, tačiau panaikinama teismo sprendimo dalis, kuria iš J. V. priteistos 5 Eur nesiekiančios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
31. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovė N. S. turėjo 242 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei N. S. priteistinos iš ieškovo J. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
n u t a r i a:
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
2. Panaikinti sprendimo dalį išieškoti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
3. Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo padarytas išvadas, jog ginčo sutartis yra vertintina kaip vartojimo paskolos sutartis.
4. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
5. Priteisti iš ieškovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) atsakovės N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
