Civilinė byla Nr. e2S-78-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04074-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.14.8.2; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10315-1103/2023, kuria pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas pareiškėjos R. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (pirtis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais, priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, todėl ji negalinti gauti paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir išaiškino, kad dėl nekilnojamųjų daiktų registracijos palikėjo vardu ji turėtų kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
5. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog pateiktame pareiškime nėra pateikta, kada ir kokiu pagrindu palikėjas P. L. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus nenurodo, taip pat iš pareiškimo turinio nėra aišku, kas trukdo pareiškėjai atlikti nekilnojamųjų daiktų registraciją viešajame registre.
6. Pirmosios instancijos teismas papildomai išaiškino, jog pateikti prašymą mirusio asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 25 punktas). Tuo atveju, jeigu pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius palikėjo P. L. nekilnojamojo turto įsigijimą nuosavybėn, statybos teisėtumą, ji turėtų kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl šio turto registracijos. Šis klausimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į argumentai
7. Pareiškėja R. L., atstovaujama atstovo advokato, atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7.1. Atskirajame skunde nurodo, kad į pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti nepagrįstai, kadangi teismas pirmiausia nutartimi turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis, ar ji yra išnaudojusi galimybę kreiptis dėl nekilnojamųjų daiktų registracijos palikėjo vardu į Nekilnojamojo turo registro tvarkytoją. Tik pareiškėjai neturint tokių duomenų apie kreipimąsi į VĮ „Registrų centas“, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atisakyti priimti pateiktą pareiškimą.
7.2. Šiuo metu pareiškėja yra kreipusis į VĮ „Registrų centras“ ir teikia gautą institucijos atsakymą, todėl šiuo atveju pareiškėja neturi jokių kitų savo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdų, išskyrus kreipiantis į teismą.
8. Atsiliepimu VĮ „Turto bankas“ pašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra
9. Atsiliepimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė naujus įrodymus – VĮ „Registrų centras“ sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti P. L. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgdamas į CPK 314 straipsnio nuostatas, o taip pat įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pagal pareiškėjos pateikiamus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji negalinti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
13. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
14. Kasacinio teismo doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010 ir kt.).
15. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
16. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą tvirtindama, jog gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais, priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre kaip P. L. nuosavybė, todėl ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą. Atskirajame skunde pareiškėja papildomai nurodo, jog ji yra kreipusis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti P. L. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, tačiau toks jos prašymas buvo atmestas.
17. Taigi, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis yra pakankamas pagrindas spręsti, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta apeliantės galimybė atlikti nekilnojamųjų daiktų registraciją viešajame registre nėra įmanoma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kartu su pareiškėjos pareiškimu pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis tarp kurių yra ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir neturėjo duomenų apie pareiškėjos atliktus veiksmus, susijusius su kreipimusi į Nekilnojamojo turto registrą, kadangi būtent pareiškėja tokių duomenų teismui nebuvo pateikusi, tačiau šiuo metu yra pakankamas pagrindas nagrinėti, ar pareiškėjos pareiškimas gali būti priimtas, t. y. teismo nurodyta priežastis yra išnykusi.
18. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja pirmiausia turi išnaudoti galimybę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, tačiau pagal šiuo metu pateiktus pareiškėjos duomenis tokios išvados nėra pagrindo daryti, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Papildomai pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo klausimo. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 494/2011). Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Kita vertus, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir pareiškėjos R. L. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
