Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

Civilinė byla Nr. e2S-80-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01169-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.5.;3.1.14.8.4.; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dėl ieškinio priėmimo klausimo civilinėje byloje Nr. e2-8920-913/2023 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. E. ir A. E. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. B. ir R. B..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. E. ir A. E., kuriuo prašė atskirti D. E. (gimusį (duomenys neskelbtini) nuo tėvo L. E. ir motinos A. E.; priteisti iš L. E. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. E. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš A. E. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. E. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; patenkinus ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, D. E. gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti laikinųjų globėjų V. B. ir R. B. gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Utenos apylinkės teismo Anykčių rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, nes iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. gegužės 16 d., civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 buvo atmestas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys atsakovams L. E., A. E. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, esant tretiesiems asmenims V. B., R. B.

3. Teismas, susipažinęs su šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais (ieškinio dalyku), nustatė, jog ieškovė naujai pareikštu ieškiniu suformavo reikalavimą dėl vaiko D. E. atskyrimo nuo tėvų L. E. ir A. E..\ Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 ieškovė taip pat buvo pareiškusi alternatyvų reikalavimą taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis). Teismas šį ieškovės reikalavimą išnagrinėjo ir dėl jo priėmė sprendimą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje e2A-1157-580/2023 taip pat pasisakė dėl ieškovės pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, konstatuodamas, kad nėra jokių pagrindų vaiko atskyrimui nuo tėvų. Ieškovė jau po 5 mėnesių vėl kreipėsi su ieškiniu dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų. Teismo vertinimu, po minėtų teismo priimtų sprendimų šios bylos ieškinyje naujai dėstomos faktinės aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, kad tėvai gali pasirūpinti savo vaiku.

4. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra identiškas reikalavimui pareikštam ir išnagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023. Teismas, įvertinęs abiejų ieškinių turinį, faktines aplinkybes ir reikalavimų esmę, padarė išvadą, kad ieškovės tikslai abejose bylose yra tie patys ir yra susiję su vaiko atskyrimu nuo tėvų.

5. Teismas nustatęs, kad naujai pateiktas ieškinys yra tapatus išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023, ieškovės ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ji priimta pažeidus materialines ir procesines teisės normas.

8. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad tiek šioje byloje pateiktame ieškinyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-75-1094/2022 ieškinyje šalys ir ieškinio dalykas yra iš esmės tapatūs, tačiau nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad yra tapatūs ir ieškinių faktiniai pagrindai.

9. Nurodo, kad šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas atskirti vaiką nuo tėvų grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo fiksuotos po 2023 m. vasario 21 d., todėl jos 2023 m. vasario 21 d. priimant sprendimą nebuvo fiksuotos, tirtos ir vertintos.

10. Apeliantė taip pat atkreipia dėmėsį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti jos ieškinį, galimai pažeidė prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nurodo, kad pagal CK 3.253 straipsnio 2 dal, bendra laikinosios globos (rūpybos) trukdė su prątesimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui D. E. nustatyta laikinoji globa trunka ilgiau kaip aštuoniolika mėnesį, tačiau dėl ieškinyje išdėstytų naujų faktinių aplinkybių nepilnametis negali būti grąžintas tėvams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl priimtos nutarties (ne)teisėtumo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

14. Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

15. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra ginčo dėl to, kad tiek šioje byloje pateiktame ieškinyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-75-1094/2023 ieškinyje iš esmės sutampa ginčo šalys bei ieškinio dalykas, nes ieškovė ieškiniu tiems patiems atsakovams abiejose bylose siekia to paties materialinio teisinio rezultato - atskirti vaiką nuo tėvų.

17. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abiejų bylų faktinis pagrindas yra tapatus, kadangi šioje byloje ieškovė ieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023.

18. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo teisiškai kvalifikuotų ginčą (LAT 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą, o teisinio reikalavimo pagrindo keitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (LAT 2019 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (LAT 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (LAT 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas).

19. Šios bylos duomenys rodo, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų grindė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos po 2023 m. vasario 21 d. teismo sprendimo priėmimo bei šio sprendimo įsiteisėjimo 2023 m. gegužės 16 d. Kad faktinis ieškinio pagrindas šioje byloje grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo ankstesnės bylos teisminio nagrinėjimo dalykas, skundžiamojoje nutartyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas (15 punktas). Vadinasi vienas iš kriterijų – faktinis ieškinio pagrindas, kurio tapatumas abiejose bylose būtinas, kad teismas pripažintų, jog ieškiniai tapatūs, šioje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 nesutampa. Todėl ir pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą ginčo situacijai pritaikė nepagrįstai.

20. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodo, kad šios bylos ieškinyje dėstomos kelios naujos faktinės aplinkybės, t. y. šalių veiksmai, įvykę jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 priimtų sprendimų, nepaneigia teismo išvadų, jog tėvai gali pasirūpinti savo vaiku (skundžiamos nutarties 15-16 punktai).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 20 punkte padaryta pirmosios instancijos teismo išvada rodo, kad teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje vertino pareikšto ieškinio (ne)pagrįstumą, ir nusprendęs, kad naujomis aplinkybėmis papildytas ieškinys vis tiek liko nepagrįstas, atsisakė jį priimti. Toks situacijos vertinimas prieštarauja aktualiu klausimu formuojamai teismų praktikai, kurioje nurodoma, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje (LAT 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 494/2011). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, netinkamai nustatė teisingam klausimo išsprendimui aktualias aplinkybes, todėl be pagrindo atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis naikinama, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a

panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė