Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-166-922/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00055-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.11; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 16.11.6; 21.9.11; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 6 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. K.,
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2025 m. liepos 22 d. 20 val. 10 min. kelyje Babriškės – Varėna – Eiškiškės – Babriškės – Varėna – Eiškiškės, 11 kilometre, vairavo automobilį „VOLVO XC70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai, įvertinus matavimo paklaidą, jam nustatytas 0,75 promilių neblaivumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams.
Administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. pateikė teismui skundą dėl Institucijos Nutarimo. Skunde nurodyta, jog alkoholį vartojo 2025 m. liepos 22 d., pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui 20:10 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidžiant kitų KET reikalavimų. Jai buvo nustatytas lengvas 0,77 (0,75 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Vairuodama transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jos neskrido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjusi pati ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti ją nuo galimo vairavimo neblaiviai. Ji policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nurodė išgyvenanti nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi 19 metų vairavimo stažą. Yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, besirūpinanti šeima, sūnumi, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Jos vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienė jos gyvenimo būdo išraiška. Nurodė dirbanti skubios pagalbos specialiste (greitosios medicinos pagalbos medike) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) ”. Nuvykimui į darbo vietas yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietų yra nutolusi 90 kilometrų. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimo viešuoju transportu nėra. Ji darbdavių charakterizuojama kaip darbšti, patikima ir pareiginga darbuotoja. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje pažymima, kad jokių drausminių nuobaudų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje pažymima, kad jai teisė vairuoti yra būtina vykdyti darbines funkcijas, nuolatos vykti pas pacientus į jų gyvenamąją vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbų praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti sūnumi ir šeima. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbą ir daugiau nebenusižengs. Netekusi teisės vairuoti netektų darbo, prarastų abu pajamų šaltinius, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jai ir jos šeimai. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Nurodė auginanti sūnų M. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Sūnus M. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, rankinio treniruotes (duomenys neskelbtini) sporto centre, mokymo įstaiga ir rankinio treniruotės nuo gyvenamosios vietos yra nutolusios 13 kilometrų, taip pat lanko futbolo treniruotes futbolo klube „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, nurodytos treniruotės nuo gyvenamosios vietos yra nutolusios 67-26 kilometrus, dalyvauja rankinio bei futbolo varžybose įvairiuose miestuose, todėl teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti sūnaus saugų patekimą ir grįžimą iš mokymo įstaigos, treniruočių ir varžybų. Neturėdama teisės vairuoti, ji neturės galimybių nuvykti ir grįžti iš darbo vietų, taip pat negalės užtikrinti sūnaus gerovės bei jį išlaikyti. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams. Paskyrus jai trumpesnę administracinio poveikio priemonę, ji būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Skundu prašo pakeisti nutarimą ir paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 642 straipsniu 1 dalies 6 punkto nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. teismo posėdyje visiškai palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nuo pat pradžių visiškai pripažino padarytą pažeidimą, savo kaltės niekada neneigė, paskirtą baudą yra sumokėjusi iš kart po jos paskyrimo, prašė sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės -specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į V. K. skundą. Atsiliepime Institucija nurodė, jog su V. K. skundu nesutinka ir jame nurodytus argumentus bei motyvus laiko nepagrįstais. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018). Taigi šio straipsnio nuostatų taikymas skiriant administracinę nuobaudą yra siejamas su kompleksu faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (dėl darbo vietos išlaikymo, susisiekimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje, pasirūpinimo šeima ir pan.) išskirtine aplinkybe nelaikytinas, o pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens specialiosios teisė vairuoti transporto priemones teisių netekimas sukels tam tikrų nepatogumų pačiam administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui ir jo artimai aplinkai. Tačiau šiuo atveju pabrėžiama, jog paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. V. K. žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina išsaugoti darbinę veiklą ar rūpintis savo gerove, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir egzistavo prieš darant nusižengimą, tačiau nepaisant to ji pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tai, kad nepadaryti kiti pažeidimai, nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pats vairavimas esant neblaiviam jau yra šiurkštus KET pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Šia teisės norma atsakomybė nustatyta ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Pasekmių ir kitų KET pažeidimų nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą teisės pažeidimą. Vertinant ANK 422 straipsnio 5 dalies sankciją, įstatymo leidėjas šį nusižengimą laiko pakankamai pavojingu, nes tokie pažeidimai ypatingai neigiamai vertinami ir visuomenėje, kadangi jų sukeltos pasekmės gali būti itin skaudžios ir negrįžtamos, todėl asmuo, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo, privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tuo pačiu toks elgesys, kai asmeniui vartojant alkoholinius gėrimus yra žinoma, kad netrukus reikės vairuoti transporto priemonę, rodo itin didelį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingumą ir nerūpestingumą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, skiriant asmeniui nuobaudą ANK specialios dalies straipsnio sankcijos ribose, tačiau jų švelnesnės, nei sankcijose numatyta minimali, nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymui nepakanka ir jos nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Tai, kad tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio dalies nuostatas, nes byloje nenustatyta jokių atsakomybių lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. K. turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda. Pažymėjo, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo ją keisti, kaip kad teigia pareiškėja, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Prašo Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateiktu atsiliepimu į skundą bei 2025 m. rugsėjo 29 d. pateiktu prašymu prašė V. K. skundą nagrinėti vadovaujantis atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a :
Institucijos Nutarimas pakeičiamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).
Kaip pirmiau minėta, skundžiamu Institucijos Nutarimu V. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams.
Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. V. K. visiškai sutinka su padarytu nusižengimu, ji visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde iš esmės keliamas tik administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Be to, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog V. K. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (800 Eur), minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (6 mėnesiai) ir minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas (1 metai). Tačiau V. K. prašo švelninti jos teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos Nutarimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.
Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMTQtMzAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-14-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-14-303/2017">2AT-7-14-303/2017</a> ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšį ir jų dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog V. K. įvykdytu administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta jokia reali turtinė žala. Byloje yra teisingai bei pagrįstai nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį į tai, jog V. K. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, ji nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Svarbu įvertinti ir administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybes, tai, kad V. K. vairavo automobilį, kaip pati nurodė dienos metu buvo išgėrusi alkoholio, tačiau apie 20 val. sėsdamasi vairuoti automobilį, nesijautė, kad būtų apsvaigusi nuo alkoholio. Iš to galima teigti, jog V. K. sąžiningai suklydo dėl savo būklės manydama, jog yra blaivi ir gali vairuoti transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog V. K. užsiima aktyvia darbine veikla – ji dirba skubios pagalbos specialiste (greitosios medicinos pagalbos medike) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)”. Pastebėtina, jog V. K. darbovietės nuo jos gyvenamosios vietos yra nutolusios apie 90 km atstumu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad V. K. darbo specifika reikalauja nuolatinio vykimo pas pacientus į jų gyvenamąją vietą, taigi akivaizdu, jog V. K. vykdomos darbo funkcijos negali būti atliekamos nuotoliniu būdu. Iš to galima teigti, jog siekiant išlaikyti turimas darbo vietas, V. K. itin svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Nors sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimus, teismų praktikoje įprastai laikomasi pozicijos, jog asmens darbinė veikla ar jos pobūdis negali būti pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šios poveikio priemonės netaikymą ar švelninimą, tačiau kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pastaroji aplinkybė gali būti pripažįstama išskirtinai svarbiu kriterijumi šio klausimo svarstymui.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog V. K. yra ištekėjusi, kartu su sutuoktiniu auginanti vieną nepilnametį vaiką, todėl ilgesniam laikui apribojus teisę vairuoti transporto priemones, nukentėtų ne tik ji, bet ir vaikas, nes būtų neproporcingai ilgai apribota nepilnamečio sūnaus galimybės dalyvauti ugdymo ir bendravimo procese, kadangi apribojus teisę vairuoti transporto priemones, V. K. negalėtų pilna apimtimi vykdyti savo, kaip motinos, pareigų. Taigi būtent paminėtas aplinkybes dėl V. K. turimo nepilnamečio išlaikytinio teismas pripažįsta ypač svarbiomis, leidžiančiomis švelninti šio asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju akivaizdu, jog turima teisė vairuoti transporto priemones V. K. užtikrintų tiek jos darbo santykių tęstinumą, tiek ir suteiktų galimybę pilnavertiškai rūpintis savo šeimos nariais. Įvertintina ir tai, jog V. K. nėra teista, o nagrinėjamą administracinį nusižengimą įvykdė neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio bei sunkumo nusižengimą ji įvykdė pirmą kartą. Taigi būtent visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta esmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Visiškai akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones V. K. yra ypač svarbi tiek dėl galimybės užsiimti aktyvia darbine veikla bei vykdyti darbo funkcijas, tiek dėl savo šeimos narių (nepilnamečio sūnaus) interesų bei poreikių tenkinimo. Dabartinis faktorius dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones neabejotinai jau sukėlė realius nepatogumus bei žymius praradimus ne tik pačiai V. K., bet ir jos šeimos nariams.
Taigi, teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog dabartinis V. K. įvykdytas teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, kadangi ji nėra linkusi nuolat sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas. Taigi teismas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl visų V. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, jos darbinės veiklos, jos pobūdžio, šeiminių santykių bei ypatybių, taip pat jam nustatyto lengvo 0,75 promilių neblaivumo, ne daug viršijančio įstatymo dar toleruojamą ribą (0,40 promilių), bei pačios pažeidėjos nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos šios bylos bei V. K. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, todėl jai gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taptų beprasmiškos, jei nesukeltų teisės pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinio poveikio priemonių paskirtį, į V. K. asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pobūdį bei pavojingumą, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės terminą, nes atėmus pareiškėjai teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, ji patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės jai akivaizdų prevencinį poveikį (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE5OC02NTgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-198-658/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-198-658/2019">AN2-198-658/2019</a>).
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog ne teismo tvarka priimtu Nutarimu V. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to Institucijos Nutarimas pakeičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamai V. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių terminas sutrumpinamas iki 3 mėnesių, administracinio poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 22 d., kitoje dalyje Nutarimas paliekamas nepakeistas.
V. K. išaiškintina, jog, vadovaujantis ANK 311 straipsnio 3 dalimi, 69³ straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
pakeisti Alytaus apskrities VPK 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo V. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių, administracinio poveikio priemonės taikymą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 22 d.
Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
