Civilinė byla Nr. e2YT-8219-470/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02789-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2.; 2.5.1.; 2.5.9.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.6.12.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 2 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotiems asmenims Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarei A. B., A. Š., D. Š., A. Š., R. Š..
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašo pripažinti 2025-06-20 Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B. pranešimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtu ir įpareigoti Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarę A. B. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį: žemės sklypą, 0,0942 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2000-11-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1973-11-29 vykdomojo komiteto sprendimas.
Pareiškėjas nurodo, kad Prienų rajono 3-jam notarų biurui pateikė prašymą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į jam tenkančią (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. Š. paveldimo turto dalį. 2025-06-20 gavo pranešimą, kuriuo notarė atsisakė tenkinti jo prašymą. Notarė pripažino faktą, kad S. K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinės O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog turtas, į kurį prašo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, įgytas santuokoje. Tačiau notarė skundžiamame pranešime nurodė esą turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi turtas įregistruotas tėvo S. K. Š. vardu, jį pergyvenusi sutuoktinė O. Š. į notarą, kad jai būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto, nesikreipė, mirusiojo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, todėl notarė nurodė kreiptis į teismą ir atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Suinteresuotas asmuo Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarė A. B. pateikė atsiliepimą į skundą kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Notarė nurodė, kad A. Š. tėvas S. K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 1-ajame notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu vedama Prienų rajono 3-ajame notaro biure, bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 3-ajame notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą įpėdiniams nėra išduoti. VĮ Registrų centro duomenimis O. Š. vardu nėra įregistruoto jokio nekilnojamojo turto. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą nėra išduoti į šį VĮ Registrų centre S. K. Š. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą: 677/942 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2000-11-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P69/2000-0215, ir Pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai: 1941, su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1973-11-29 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 347. S. K. Š. ir O. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju, mirus S. K. Š., jį pergyvenusi sutuoktinė O. Š. į notarą, kad jai būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto, nesikreipė, jos dalis bendrajame nekilnojamajame turte po sutuoktinio S. K. Š. mirties, nebuvo nustatyta. Jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. Kaip jau minėta, O. Š. iki pat savo mirties į notaro biurą, kad jai po sutuoktinio S. K. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, nesikreipė, todėl nėra galimybės baigti paveldėjimo procedūrų.
Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jos tėvas R. Š. yra priėmęs palikimą po S. K. Š. mirties, tačiau R. Š. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o niekas iš R. Š. įpėdinių per nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Šiuo metu nėra žinoma, kas įgyvendins R. Š. paveldėjimo teises į S. K. Š. turtą, ar R. Š. palikimą priėmęs kažkuris iš vaikų, ar kažkuris iš brolių. Atsižvelgiant į palikimą priėmusius įpėdinius, gali keistis įpėdinių paveldimo turto dalys. Suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo po savo tėvo R. Š. mirties, taip pat pateiktas teismui pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo po O. Š. mirties. Todėl suinteresuotam asmeniui atnaujinus palikimo priėmimo terminą ir pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo padaugės įpėdinių į O. Š. turtą, kas keis įpėdiniams tenkančias dalis į jos turtą, taip šiuo metu ribojant notarei galimybę nustatyti aiškias paveldimo turto dalis bei išduoti palikimą priėmusiems įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimus. Notarė negali, remdamasi viešais registro duomenimis, nustatyti palikėjų turto apimties. Pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes ir pateiktus duomenis notarė turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą, nes objektyviai negalima vienareikšmiškai nustatyti, kiek įpėdinių turi teisę įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę tiek į R. Š., tiek į O. Š. turtą, juolab kad dar nėra nustatyta, kuri dalis priklauso kiekvienam iš palikėjų. Suinteresuotam asmeniui atnaujinus palikimo priėmimo terminus po R. Š. ir O. Š. mirties, suinteresuotas asmuo galės kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o notarė galės nustatyti, kuriems įpėdiniams ir kokios bendrosios nuosavybės dalys priklauso į žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. Š. skundu sutinka, prašo jį tenkinti ir įpareigoti notarę atlikti veiksmus.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
k o n s t a t u o j a :
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir NĮ) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal NĮ 1 ir 2 straipsnius notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (NĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas minėtas NĮ nuostatas, yra išaiškinęs, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas NĮ, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIzLTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-523-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-523-469/2016">e3K-3-523-469/2016</a>). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-248/2018">e3K-3-379-248/2018</a>).
Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-248/2018">e3K-3-379-248/2018</a>).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Š. tėvas S. K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 1-ajame notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu vedama Prienų rajono 3-ajame notaro biure, bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina O. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi į Prienų rajono 3-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po jo motinos, O. Š., mirties. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 3-ajame notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarė A. B. 2025-06-20 raštu Nr. S-47 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjui priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir į dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodė, kad turtas užregistruotas mirusiųjų S. K. Š. ir O. Š. santuokos metu, tačiau tik vieno sutuoktinio S. K. Š. vardu, nenurodant jokio juridinio fakto ir yra neaiškus aukščiau aprašyto turto teisinis režimas.
Tiek pagal 1964 m. civilinio kodekso nuostatas, tiek pagal dabartinio CK nuostatas galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Pareiškėjo tėvų S. K. Š. ir O. Š. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki (duomenys neskelbtini), t. y. S. K. Š. mirties. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi, kai miršta vienas iš sutuoktinių. Dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, mirus vienam iš sutuoktinių, jį pergyvenęs sutuoktinis paprastai įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama pagal paveldėjimo teisės normas.
Šiuo konkrečiu atveju, mirus S. K. Š., jį pergyvenusi sutuoktinė O. Š. į notarą, kad jai būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto, nesikreipė, jos dalis bendrajame nekilnojamajame turte po sutuoktinio S. K. Š. mirties, nebuvo nustatyta, todėl notarei kilo abejonė dėl turto teisinio režimo.
NĮ 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Atitinkamai Notarų rūmų prezidiumo 2012-01-06 nutarimu Nr. 11.1 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 69 punkte numatyta, kad, jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.
Kaip jau minėta, O. Š. iki pat savo mirties į notaro biurą, kad jai po sutuoktinio S. K. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, nesikreipė. Prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, gali būti paneigta teisme, todėl jei vienas iš įpėdinių nesutinka dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į ½ santuokoje įgyto turto, sutuoktinių dalys turi būti nustatytos teisme. Iš byloje esančio suinteresuoto asmens A. Š. atsiliepimo matyti, kad ji su pareiškėjo prašomu įpareigojimu notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nesutinka, o O. Š. turto dalis paveldimame turte nenustatyta, todėl nėra galimybės baigti paveldėjimo procedūrų.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, t. y. pareikšti ieškinį teismui, kad būtų nustatyta O. Š. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Ypatingosios teisenos tvarka yra sprendžiamas notarės atliktų veiksmų (atsisakymo juos atlikti) teisėtumo klausimas, todėl pareikštų reikalavimų ribas apibrėžia nustatinėtos aplinkybės, ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą. Notaras neturi kompetencijos nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, todėl notarei nedisponuojant akivaizdžia ir neginčytina informacija, kad paveldimas turtas yra bendra jungtinė palikėjų S. K. Š. ir O. Š. nuosavybė, yra pagrindas išvadai, jog notarė turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė prašymą priteisti jos byloje patirtas 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, tačiau nėra detalizuotos.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTcwMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-701/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-701/2023">e3K-3-251-701/2023</a>).
Nagrinėjama byla vertintina kaip nesudėtinga, suinteresuoto asmens A. Š. procesinis dokumentas (atsiliepimas) nėra didelės apimties, jo turinyje daugiau dėstomas teisinis reglamentavimas, nei konkrečios byloje nagrinėjamos ginčo aplinkybės, suinteresuotas asmuo neteikė į bylą jokių įrodymų. Taigi, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir suinteresuoto asmens atsiliepimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat kasacinio teismo formuojama praktika, spręstina, kad suinteresuoto asmens naudai prašomos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir nepagrįstos, nėra detalizuota už kokius advokato padėjėjo atliktus darbus mokama būtent tokia suma, todėl, skundą atmetus, iš pareiškėjo priteisiama tik 1/3 dalis šių bylinėjimosi išlaidų, t. y. 197,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 12,84 Eur ir jos priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 511, 513 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. Š. skundo dėl Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B. veiksmų netenkinti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
