Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-8165-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02777-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 30 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

suinteresuotiems asmenims V. K. ir L. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. K., L. K., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, priėmė palikimą po dėdės A. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė I. K., o dar anksčiau mirė senelis T. K. Seneliai turėjo tris vaikus, pirmos eilės įpėdinius: V. K., A. J. K. ir A. K. Senelės I. K. palikimą priėmė jos sūnus A. J. K., kiti du vaikai – V. K. ir A. K. atsisakė priimti palikimą. 1989 m. rugsėjo 2 d. A. J. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame buvo nurodyta jog paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas sudaro piniginiai indėliai. I. K. mirties dienai jokio kito paveldimo turto nebuvo, paveldimo turto atsirado vėliau, nes buvo įgytas kaip kolūkinio kiemo narės turtas. Pareiškėjo dėdė A. J. K. iki mirties gyveno senelių namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir turėjo teisę paveldėti savo motinos I. K. turtą, atsiradusį po jos mirties, nes buvo vienintelis iš pirmos eilės įpėdinių priėmęs jos palikimą. I. K. priklausė gyvenamasis namas ir kiti pastatai. Šiuos pastatus paveldėjo A. J. K., kadangi jis priėmė palikimą, tačiau nepabaigė tvarkyti dokumentų, neatliko teisinės registracijos, t. y. neįregistravo daiktinių teisių I. K. vardu ir nesusitvarkė paveldėjimo į šiuos pastatus. A. J. K. mirė (duomenys neskelbtini) neturėdamas vaikų, jo turtą galėjo paveldėti ketvirtos arba penktos eilės įpėdiniai – broliai V. K. ir A. K., taip pat sūnėnai V. K., A. K. ir pareiškėjas V. K. bei dukterėčia L. K. Nei vienas iš ketvirtos eilės įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o taip pat nepriėmė palikimo ir pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir penktos eilės paveldėtojai – V. K., A. K. ir L. K., jie nepriėmė palikimo ir kitu būdu, t. y. faktiškai pradėdami valdyti. Po A. J. K. mirties pareiškėjas kaip penktos eilės įpėdinis – A. J. K. brolio V. K. sūnūs priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Iškart po dėdės mirties sutvarkė aplinką, išpjovė brūzgynus aplink sodybą, nugriovė apgriuvusį kluoną-svirną, paremontavo gyvenamojo namo vidų ir vėliau jau aptvarkytame ir paremontuotame name neatlygintinai leido gyventi dėdei A. K. Iki apsigyvenant dėdei, mokesčius už elektrą mokėdavo pareiškėjas, vėliau juos susimokėdavo dėdė, po dėdės mirties vėl visus komunalinius mokesčius apmoka pareiškėjas. Mokesčiai už elektrą mokami naudojantis elektronine bankininkyste, juos sumoka pareiškėjo dukra, o pareiškėjas jai kompensuoja jos sumokėtas sumas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo V. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog sutinka su pusbrolio pareiškime išdėstytais faktais ir reikalavimais.

Suinteresuotas asmuo L. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog sutinka su brolio pareiškime išdėstytais faktais ir reikalavimais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. pareiškimą palaikė ir papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais mirė pareiškėjo močiutė ir toje sodyboje liko gyventi pareiškėjo dėdė A. J. K. Jis buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Po dėdės mirties pareiškėjas pradėjo tvarkyti ūkį, padarė remontą, prižiūrėjo aplinką. Kai mirė močiutė, dėdė perėmė ūkį pagal kolūkinį įstatymą, nes ten gyveno, o kreipėsi į notarus ir susitvarkė pinigines lėšas, tačiau teisinės registracijos savo vardu nepadarė. Vėliau susiklostė situacija, kuomet kitas pareiškėjo dėdė A. K. dėl šeimyninių aplinkybių neturėjo kur gyventi, todėl pareiškėjas jam leido gyventi tuose namuose. Iš pradžių jis pats mokėjo mokesčius, vėliau pareiškėjas mokėdavo už jį mokesčius, nes dėdę ištiko insultas. Dėdė mirė prieš 4 metus. Iš pradžių sodyba priklausė močiutei I. K., namai yra registruoti jos vardu. I. K. buvo ištekėjusi už T. K., santuokoje turėjo vaikų – V. K., A. K. ir A. J. K. Po I. K. mirties palikimą priėmė A. J. K., o likę vaikai palikimo atsisakė. Paaiškino, kad jis priėmė dėdės A. J. K. palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, priėmė po jo mirties likusius asmeninius daiktus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad jis yra A. K. sūnus. Paaiškino, kad tas turtas buvo močiutės. Kai V. K. pusbrolis perėmė turtą, pareiškėjas suinteresuoto asmens tėvui leido tame name gyventi iki pat mirties. Prie A. J. K. laidotuvių prisidėjo visi, jis vaikų neturėjo, jo tėvai buvo I. K. ir T. K.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. K. nurodė, kad jos tėtis yra V. K., ji yra pareiškėjo sesuo. Tuose namuose L. K. praleido vasaras su seneliais, dėdė su močiute ten gyveno, o kai mirė dėdė, V. K. pradėjo tvarkyti namus ir aplinką.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Č. nurodė, jog jis yra V. K. kaimynas. Kiek atsimena, tuose namuose gyveno K. ir A. J. K., o kai jis mirė, tuomet V. K. prižiūrėjo sodybą, sutvarkė aplinką. Po kažkiek laiko ten priėmė gyventi dėdę A. K., iki kol jis numirė. A. J. K. turėjo brolius – V. K. ir A. K.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. K. ir T. K. buvo sudarę santuoką, būdami santuokoje susilaukė – V. K., A. J. K. ir A. K. Iš 1989 m. rugsėjo 2 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, jog po motinos Z. K. mirties jos palikimą priėmė sūnus A. J. K. A. J. K. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas nevedęs, vaikų neturėjo. Iš Alytaus rajono 3-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Liubamirskienės 2024 m. lapkričio 13 d. liudijimo matyti, kad mirus A. J. K. paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notaro biure nebuvo užvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. J. K. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Palikėjo A. J. K. palikimas atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK. A. J. K. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai bei teismo posėdžio metu duoti suinteresuotų asmenų ir liudytojo paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė A. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po A. J. K. mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 16,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pareiškimą, šios išlaidos iš pareiškėjo priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo dėdės A. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,16 Eur (šešiolikos eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti pareiškėjui, jog išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).

Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui. Informuotina, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir nesant duomenų apie apmokėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas išduos vykdomąjį raštą dėl priverstinio minėtų išlaidų išieškojimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis