D. K., R. K., E. K., A. M., R. J., Z. K., V. Č., P. B., V. S. ir R. V. pagal BK 182 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-203-788/2016

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03032-2006-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamųjų D. K. ir R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi baudžiamoji byla R. K. ir D. K., kaltinamiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ta pačia teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo taip pat nutraukta E. K. ir A. M., tačiau dėl šių asmenų kasacinių skundų negauta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis panaikinta ir byla dėl kaltinamųjų E. K., A. M., R. K. ir D. K. grąžinta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

D. K. ir R. K. kaltinami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. K., būdama UAB,,D“ direktoriaus pavaduotoja, D. K. – direktoriumi, sukčiavo pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, organizavo ir vykdė apgaulingą UAB,,D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kartu su D. K. ir R. K. byloje taip pat kaltinami ir R. J., Z. K., V. Č., E. K., A. M., P. B., V. S., R. V..

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi baudžiamąją bylą R. K., D. K., E. K. ir A. M. nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkinus kaltinamųjų D. K., R. K., E. K. ir A. M. apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis panaikinta ir byla dėl šių kaltinamųjų grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priėmusi šį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su apeliantų argumentais, kad šiuo atveju apginti išteisinimo siekiančių kaltinamųjų garbę ir orumą galima tik toliau tęsiant baudžiamąjį procesą, o pareikštų kaltinimų ir teismui perduotos bylos pagrįstumą turi patikrinti teismas ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis. Pažymėta ir tai, kad nagrinėjamoje byloje tęsiamas procesas dėl R. J., kuris kaltinamas nusikalstamomis veikomis, padarytomis kartu su D. K., R. K., E. K. ir A. M., ir kad nutraukus baudžiamąjį procesą dėl šių asmenų būtų ribojamos jų procesinės teisės.

Kasaciniu skundu kaltinamieji D. K. ir R. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą. Kasatoriai nurodo, kad BK 95 straipsnis draudžia suėjus senaties terminui tik priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o išteisinamojo – nedraudžia, todėl procesas galėtų būti tęsiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir galutinio procesinio sprendimo – nuosprendžio – priėmimo. BPK 3 straipsnis suėjus šiam terminui draudžia pradėti ar tęsti baudžiamąjį procesą ir įpareigoja jį nutraukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-P-259/2014) kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar BK 95 straipsnyje ir BPK 3 straipsnyje įtvirtintas senaties instituto visuminis teisinis reguliavimas atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisinio reguliavimo nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo reikalavimus.

Kasatoriai nurodo, kad jų gynėjas 2015 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau apylinkės teismas prašymą nemotyvuotai atmetė ir patenkino prokuroro prašymą nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat nemotyvuotai atmesdamas gynėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, ignoravo Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio nuostatas, nesilaikė teismų praktikos. Pagrindai abejoti BPK 3 straipsnio ir BK 95 straipsnio atitinkamų dalių atitiktimi Konstitucijai suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-259/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-495/2015, Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-317/2015, taip pat kasatorių gynėjo prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažeidė kasatorių teisę į greitą ir teisingą teismą. Dėl gynėjo prašymo nepriimdamas motyvuotos nutarties, teismas nesilaikė BPK 324 straipsnio 2 dalies, taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nutraukus bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, tai savaime nereiškia asmens reabilitavimo ir negali būti tapatinama su išteisinimu dėl inkriminuotų veikų, todėl perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjant bylą iš naujo jiems vėl bus pateikti kaltinimai dėl veikų, dėl kurių senaties terminas jau yra suėjęs, jie turės duoti parodymus dėl pareikštų kaltinimų, dalyvauti kitų įrodymų tyrime. Išnagrinėjęs bylą, teismas vis tiek negalės priimti nei išteisinamojo, nei apkaltinamojo nuosprendžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343/2013">2K-343/2013</a>). Be to, pagal teismų praktiką, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti paliekami galioti ne tik apkaltinamieji, bet ir išteisinamieji nuosprendžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU4LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-458/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-458/2005">2K-458/2005</a>, 2K-75/2006, 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012). Taigi teismas vis tiek negalėtų priimti dėl jų išteisinamojo nuosprendžio, jeigu ir nustatytų, kad jie nepadarė jiems inkriminuotų veikų. Be to, jie (kasatoriai) yra verčiami dalyvauti betiksliame procese, patirti papildomų išlaidų ir vis tiek dėl jų nebus galima priimti išteisinamojo nuosprendžio, t. y. po ilgo ir varginančio proceso jie vis tiek nebus reabilituoti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį tenkinti. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, galėdamas iš esmės išnagrinėti ir pabaigti bylą pats, perdavė ją pirmosios instancijos teismui, todėl esmingai pažeidė proceso nuostatas, nustatančias aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis persekiojimas negalimas.

Kaltinamųjų D. K. ir R. K. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Bylos medžiaga rodo, kad kasatoriai skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas jų apeliacinis skundas. Savo apeliaciniame skunde D. K. ir R. K. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, kuria byla jiems buvo nutraukta dėl suėjusios senaties, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks prašymas buvo motyvuojamas būtinumu tęsti bylos išnagrinėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nes tik taip būtų užtikrinama kaltinamųjų galimybė įgyvendinti įstatymo suteiktas teises siekiant visiško išteisinimo. Savo prašymą apeliantai taip pat argumentavo tuo, kad baudžiamasis procesas prieš R. J., kuris kaltinamas kartu su jais padaręs nusikalstamas veikas, nebuvo nutrauktas, taigi bylos nagrinėjimas tęsiasi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantų nurodytus argumentus, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą nutraukti bylą D. K. ir R. K. (ir dar dviem kaltinamiesiems) dėl suėjusios senaties ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniu skundu D. K. ir R. K. prašo panaikinti šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą (kurį anksčiau prašė priimti) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad kasatorių pateikti argumentai yra priešingi jų apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. Patenkinus kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas vėl turėtų nagrinėti tą patį apeliacinį skundą, kuris jau yra patenkintas. Taigi visiškai neaišku, kokio procesinio sprendimo siekia kasatoriai prašydami bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.

Deklaratyvaus bei klaidinančio pobūdžio yra ir kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas jų gynėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažeidė jų teisę į greitą ir teisingą teismą bei kitas procesines teises. Iš apeliacinės instancijos teismui paduoto pareiškimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinio matyti, kad jame išreiškiamas nesutikimas su teisiniu reguliavimu, reikalaujančiu nutraukti bylą dėl senaties, kai tęsti procesą prašo kaltinamasis (t. 38, b. l. 111-116). Kasatoriai nepaaiškina, kodėl apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas jų prašymas ir užtikrinta galimybė siekti išteisinimo, nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, jie laiko neatitinkančiu jų interesų ir pažeidžiančiu jų procesines teises.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad kasacinis skundas paduotas ne ginant kasatorių pažeistas procesines teises, bet klaidinant teismus bei vilkinant procesą. Toks kasacinis skundas neatitinka apskundimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis) ir negali būti nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kaltinamųjų D. K. ir R. K. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir kasacinį teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas