Dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-295-969/2016

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00409-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.4.2.; 2.6.4.4.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. M. ieškinį atsakovei E. M. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys T. M., A. M., išvadą teikianti institucija – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami senelių bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, senelių teisės bendrauti su vaikaičiu santykio su nustatyta tėvų ir vaiko bendravimo tvarka klausimai.

Ieškovė prašė teismo nustatyti bendravimo su vaikaičiu J. tvarką: suderinus abiejų tėvų E. ir T. M. einamųjų metų atostogų grafikus, kaip nustatyta taikos sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 11 d. 3.1. punkte, močiutė bendrauja laisvą nuo tėvų atostogų vasaros mėnesį tris savaites paeiliui darbo dienomis, pradedant bendravimą nuo pirmos savaitės sekmadienio 20 val., paimant vaikaitį J. iš E. M. gyvenamosios vietos pirmos savaitės sekmadienį 20 val.; močiutė P. M. savo gyvenamojoje vietoje bendrauja iki antros savaitės penktadienio 18 val.; nuo antros savaitės penktadienio 18 val. vaikaitis J. bendrauja su tėvu T. M. iki antros savaitės sekmadienio 20 val.; nuo antros savaitės sekmadienio 20 val. iki trečios savaitės penktadienio 18 val. su vaikaičiu bendrauja močiutė P. M. savo gyvenamojoje vietoje; nuo trečios savaitės penktadienio 18 val. iki trečios savaitės sekmadienio 20 val. su vaikaičiu J. bendrauja motina E. M. savo gyvenamojoje vietoje; trečios savaitės sekmadienio 20 val. vaikaitis J. paimamas iš motinos E. M. gyvenamosios vietos ir iki ketvirtos savaitės penktadienio 18 val. močiutė P. M. bendrauja su vaikaičiu savo gyvenamojoje vietoje; ieškovė užtikrina vaikaičio J. paėmimą ir grąžinimą iš atsakovės gyvenamosios vietos ir į ją; apie savo atostogų laiką (mėnesį) atsakovė informuoja ieškovę iki einamųjų metų balandžio pirmos dienos; jei vaikaitis J. suserga, būdamas pas ieškovę, ši atsakovę nedelsiant informuoja telefonu.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė E. M. neleidžia jai bendrauti su vaikaičiu, kuris buvo įpratęs prie senelių ir jų namų, mėgo leisti kartu laiką, bendrauti su pusseserėmis. Ieškovė tinkamai rūpinasi vaikaičiu, jos namuose sudarytos geros sąlygos vaikui augti, žaisti ir ilsėtis. Ieškovės teigimu, vaikaičio bendravimas su jos šeima nekenkia vaiko interesams, padeda jam suprasti ir pažinti jį supantį pasaulį, nuo mažens suvokti šeimą kaip vertybę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė tokią ieškovės bendravimo su vaikaičiu kiekvienų metų vasaros laikotarpiu tvarką: 1) ieškovė bendrauja su vaikaičiu vieną savaitę atsakovės atostogų metu (kai atsakovė atostogauja vasaros mėnesiais): ieškovė arba vaiko tėvas T. M. paima vaiką iš atsakovės prieš tarpusavyje suderintą bendravimui savaitę einantį sekmadienį tarp 18–19 val., ir vaikas leidžia visą savaitę kartu su ieškove, po to ieškovė arba vaiko tėvas T. M. tos pačios savaitės penktadienį ne vėliau kaip 20 val. parveža jį namo; 2) taip pat ieškovė bendrauja su vaikaičiu vasaros metu, laisvu nuo tėvų atostogų dvi savaites: vaikaitį iš atsakovės pasiima ieškovė arba vaiko tėvas jos buvimo su vaiku savaitgalio sekmadienį tarp 18–19 val. ir vaikas leidžia dvi savaites kartu su ieškove, vaiką motinai atveža ieškovė arba vaiko tėvas T. M. antros buvimo pas ieškovę savaitės penktadienį, ne vėliau kaip iki 20 val.; 3) atsakovė apie būsimų kasmetinių atostogų laiką ieškovei praneša iki kiekvienų metų gegužės 15 d. arba iki kito šalių sutarto termino; 4) konkrečią ieškovės ir vaikaičio bendravimo datą šalys suderina prieš dvi savaites iki bendravimo momento arba prieš kitą šalių gera valia sutartą terminą; 5) apie tai, kad vaikaitis susirgo, būdamas pas ieškovę, ši nedelsiant informuoja atsakovę; kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu nutraukta atsakovės ir T. M. santuoka, jų mažamečio sūnaus J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina; atsakovė įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant; po santuokos nutraukimo kilo tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku, todėl teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos; ieškovė ir A. M. yra T. M. tėvai ir J. M. seneliai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), nuosavame trijų kambarių name; ieškovės šeima užaugino du savo vaikus (sūnų T. ir dukrą R.) bei nuo mažens du globotinius berniukus (T. ir R.). T. M. šiuo metu gyvena kartu su ieškove, jis nuo 2014 m. vasario 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje fermos darbininku; ieškovė 1982 m. baigė Kapsuko O. Sukackienės pedagoginės mokyklos auklėtojos ikimokyklinėse įstaigose specialybės kursą ir 20 metų dirbo darželio auklėtoja; ieškovė 2014 m. vasario 27 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, kad šis tarpininkautų nustatant bendravimo su vaikaičiu tvarką; institucija, gavusi E. M. paaiškinimą ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymą, 2014 m. vasario 27 d. įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas seneliams bendrauti su vaikaičiu, leidžiant vaikui nuvykti į senelių gyvenamąją vietą, sudaryti sąlygas vaikui bendrauti telefonu, laiškais ir kt.; bylos duomenimis, ieškovės šeima apibūdinama teigiamai; jų šeimoje užaugintam T. M. diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, medicininiais duomenimis, jis vartoja vaistus, jo būklė stabili, grėsmės sau ir aplinkiniams nekelia; ieškovei diagnozuota keletas ligų, tačiau ji savarankiškai vaikšto ir apsitarnauja, pati ateina į polikliniką išsirašyti vaistų; iki santuokos nutraukimo atsakovė su buvusiu sutuoktiniu T. M. ir mažamečiu J. labai dažnai savaitgaliais vykdavo pas ieškovę, kartu švęsdavo šeimos šventes, vaikaitis kartu su kitais ieškovės vaikaičiais leisdavo vasarą pas senelius.

Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę ieškovės šeimoje jos sūnaus saugumui tiek dėl T. M., tiek dėl ieškovės sveikatos. Atsakovės siūlomas bendravimo būdas (senelių atvykimas pas atsakovę į (duomenys neskelbtini) bus trumpalaikis ir retas dėl atstumo, tarp šalių susiklosčiusių santykių. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės norą bendrauti su vaikaičiu vasarą ilgesnį laiką, tačiau ieškovės siūlomą bendravimo būdą (tris savaites vaiką kas savaitgalį grąžinant tėvams) laikė varginančiu vaikui ir šalims. Dėl to teismas bendravimo su vaikaičiu tvarką kiekvienų metų vasaros laikotarpiu nustatė atsižvelgęs į 2014 m. birželio 11 d. teismo nutartimi patvirtintos atsakovės E. M. ir vaiko tėvo T. M. taikos sutarties sąlygas, į tai, jog vaiko tėvas T. M. gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai savaitgaliais vyksta pas tėvus, todėl turi galimybę sūnų J. nuvežti pas senelius, taip pat siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais – seneliais ir nebūtų pažeidžiami vaiko interesai.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 4 d. sprendimu Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2014 m. vasario 27 d. įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas sūnui J. bendrauti su seneliais, leidžiant jam nuvykti į senelių gyvenamąją vietą, bendrauti telefonu, laiškais ir kitais būdais. Nors toks raštas nėra sprendimas, tačiau jis patvirtina, kad šalys pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Tačiau kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius be pagrindo nustatė įpareigojimus atsakovei, nes bylos duomenimis nepatvirtintas motinos atsisakymas sudaryti sąlygas J. bendrauti su močiute. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų buvęs įteiktas minėtas 2014 m. vasario 27 d. įpareigojimas ir kad ji būtų jo nevykdžiusi. Be to, įpareigojime nenustatyta, kad atsakovė privalo nuvežti sūnų pas senelius, o nuo šio momento nei ieškovė, nei kiti artimieji giminaičiai nereiškė noro nusivežti vaikaičio į (duomenys neskelbtini); nepilnametis vaikas kas antrą savaitgalį su tėvu praleidžia ieškovės namuose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė gali matytis su vaikaičiu ir atsakovė tam nekliudo.

Kolegija pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarka per daug intensyvi, prieštaraujanti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytai motinos ir tėvo bendravimo su sūnumi tvarkai. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šiuo atveju įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.9 punktu susitarta, kad atostogų metu kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku visas atostogas savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pakeitė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tvarką, taip pažeisdamas ne tik nutarties sąlygas, bet ir atsakovės interesus, jos teisę bendrauti su sūnumi savo atostogų metu.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, nutarė išreikalauti duomenis apie ieškovės sveikatos būklę, ar 2013–2015 m. buvo kviesta policija dėl netinkamo T. M. ar kitų asmenų elgesio, taip pat įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie sūnaus T. M. sveikatos būklę. Nors VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras nepateikė išvados apie ieškovės P. M. sveikatos būklę jos tinkamumui pasirūpinti mažamečiu vaikaičiu įvertinti, tačiau pateikti medicinos dokumentų išrašai, kolegijos nuomone, patvirtina rimtus ieškovės sveikatos sutrikimus. Ieškovė nepateikė atitinkamos gydytojų komisijos išvados, ar ji dėl savo sveikatos būklės gali tinkamai ilgesnį laiką pasirūpinti mažamečiu vaiku. Be to, ieškovės gyvenamosios vietos adresu 2013 m. sausio 23 d. ir 2014 m. kovo 27 d. buvo kviesta policija dėl netinkamo šeimos narių elgesio. Šių aplinkybių pagrindu kolegija pripažino, kad kyla abejonių dėl saugios aplinkos vaikaičiui sudarymo ieškovės namuose.

Kolegija nurodė, kad teisiniai santykiai, dėl kurių kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms galimas naujas šio ginčo sprendimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką prieštaraujančia 2014 m. birželio 11 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, nustatytai tvarkai. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, CK 3.161 straipsnio 3 dalį, 3.172 straipsnį vaikas turi teisę į šeimos narius ir kitus su jo individualybe susijusius ryšius, jų išsaugojimą. Senelių ir vaikaičių teisė bendrauti yra savarankiška teisė į šeimos ryšius, ji nesusijusi su tėvų valdžios įgyvendinimu. Tai, kad įgyvendinama senelių ir vaikaičių teisė bendrauti, nereiškia tėvų valdžios ir vaiko interesų pažeidimo, nepriklausomai nuo to, ar ši nustatyta abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė senelių bendravimo su vaiku tvarką, nereiškia, kad buvo paneigtas prejudicinę reikšmę turintis teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas senelių bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo klausimą, nepasisakė dėl vaiką su seneliais siejančių ryšių, nevertino vaiko nuomonės ir noro su jais bendrauti. Tai yra esminiai kriterijai sprendžiant dėl vaikos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik CPK nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, bet ir CK 3.161 straipsnio 3 dalies, 3.172 straipsnio normas. Nagrinėjamu atveju kasatorė iki santuokos nutraukimo rūpinosi vaikaičiu, dažnai su juo bendravo, taigi yra susiformavę artimi šeimos ryšiai. Vaikas taip pat nurodė, kad nori su seneliais bendrauti ir jų pasiilgsta. Taigi tokia jo teisė turi būti užtikrinta.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino vaiko interesų turinį (CK 3.3 straipsnis). Nors įstatyme nenustatyta, kokia padėtis ar veiksmai laikytini prieštaraujančiais vaiko interesams, apie juos turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Apeliacinės instancijos teismas kasatorės teisę riboti bendravimą sprendė remdamasis pačios kasatorės ir su ja gyvenančio T. M. sveikatos būkle. Kasatorei yra diagnozuotos akių ir stuburo ligos, tai, kad kasatorė yra senyvo amžiaus ir serga tam tikromis ligomis, nelemia išvados dėl nesaugios vaikui aplinkos atsiradimo ir nesudaro pagrindo riboti bendravimą. Kasatorės sveikatos sutrikimai netrukdo rūpintis savimi ir namų aplinka, juo labiau ir vaikaičiu. T. M. sveikata, bylos duomenimis, jau ilgą laiką yra pagerėjusi ir nekelia pavojaus nei aplinkiniams, nei jam pačiam. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ji turi pedagoginį išsilavinimą ir nemažą praktiką šioje srityje. Byloje nėra duomenų, kad jos siekiamas bendravimas turėtų savanaudiškų tikslų, kenktų vaikaičio asmenybės raidai.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorė neįrodė, jog atsakovė trukdo jai bendrauti su vaikaičiu. Pagal CK 3.176 straipsnio 1, 3 dalis ikiteisminio nagrinėjimo institucijos turi teisę ir pareigą įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, išnagrinėjęs kasatorės prašymą, įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas bendrauti vaikui su seneliais, leidžiant jam nuvykti į senelių gyvenamąją vietą. Atsakovė sutinka, kad vaiko ir senelių bendravimas reikalingas, tačiau jai nepriimtinas variantas, kad vaikas važiuotų pas senelius; kito varianto ji nepateikė. Atsakovė neįleidžia į namus senelių. Dėl to tinkamiausias bendrauti būtų kasatorės siūlomas variantas.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 4 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Bet koks klausimas, taip pat ir dėl bendravimo su seneliais nustatymo, turi būti sprendžiamas pirmiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus. CK normose nenustatyta, kokios konkrečiai sąlygos turi būti sudarytos vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Be to, artimųjų giminaičių teisė bendrauti su vaiku nėra absoliuti. Šiuo atveju vaiko teisė bendrauti įgyvendinama du savaitgalius per mėnesį, kai vaiko tėvas vežasi jį pas senelius, taip pat kai vaikas leidžia laiką pas senelius ir jo atostogų metu. Atsakovė nepritaria kasatorės siekiui vienai ir savarankiškai rūpintis vaikaičiu, abejoja galimybe užtikrinti jam saugią aplinką (dėl kasatorės namuose gyvenančio T. M., turinčio sveikatos sutrikimų, kasatorei diagnozuotų ligų – glaukomos, stuburo išvaržos ir pan.). Dėl to atsakovė nurodo, kad kasatorės teisė savarankiškai pasirūpinti vaikaičiu tris vasaros savaites negali būti ginama. Pažymėtina, kad vaiko ryšiui su seneliais stiprinti nebūtina jį vasaros metu trims savaitėms palikti tik močiutės priežiūrai. Seneliai neturi teisėto lūkesčio, kad vaikai su jais praleistų tiek pat laiko, kaip su savo tėvais.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikas ilgisi senelių ir nori juos matyti, tačiau kaip liudytoja apklausta auklėtoja nepatvirtino, kad institucijos specialistai aiškino vaiko nuomonę dėl atostogų pas senelius praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino aplinkybes dėl to, ar atsakovė nesudaro sąlygų seneliams bendrauti su vaikaičiu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorei netrukdoma bendrauti su vaiku.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės kvestionuoja teismo sprendimu nustatytą ir patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką – kasatorei nustatė bendravimo su vaiku savaitę, kuri pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą priklausytų atsakovei. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir vykdytinas. Įsiteisėjusia Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Toks teismo procesinis sprendimas vykdytinas ir privalomas, todėl kitu teismo sprendimu negali būti keičiama nustatyta tvarka. Atsakovė pažymi, kad tėvų susitarimu atostogų metu kiekvienas tėvų bendrauja su vaiku visas atostogas savo nuožiūra. Šiuo atveju atsakovei skirtas atostogų terminas dėl kasatorės intereso yra sutrumpintas, o vaiko tėvo – nekeistas. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek įsiteisėjusia nutartimi patvirtintą tvarką, tiek atsakovės interesą bendrauti su sūnumi atostogų metu.

Trečiasis asmuo T. M. pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės P. M. kasacinio skundo sutinka su pareikšto skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2007">3K-3-57/2007</a>; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2009">3K-3-203/2009</a>).

Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo – kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat lemti tam tikras pozityvias pareigas, neatskiriamai susijusias su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Europos žmogaus teisių komisija savo veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. Fidler v. Austria, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).

Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad vaiko motina trukdė, prieštaravo vaiko bendravimui su seneliais. Bylos duomenimis, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo nutraukta vaiko tėvų T. M. ir atsakovės santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių; šios sutarties 2.1.1 punktu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, 2.1.2 punktu motina įsipareigojo netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku abipusiškai suderintu laiku; atsakovė E. M. 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti skyrium gyvenančio vaiko tėvo T. M. bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu galėtų būti tik (duomenys neskelbtini), uždraudžiant vaiką išvežti pas senelius į (duomenys neskelbtini); atsakovės prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė vaiko tėvui T. M. išvežti mažametį sūnų iš (duomenys neskelbtini) rajono teritorijos, tačiau šios priemonės apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu buvo panaikintos. Kasatorė kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, kad šis įpareigotų atsakovę leisti bendrauti su vaikaičiu. 2014 m. kovo 19 d. kasatorė pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarką – leisti jam atostogų metu būti pas senelius.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2014 m. vasario 27 d. įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas sūnui J. bendrauti su seneliais, tačiau šiame įpareigojime nenustatyta atsakovės pareiga nuvežti sūnų pas senelius; kadangi kas antrą savaitgalį nepilnametis vaikas su tėvu praleidžia pas senelius, tai, teismo nuomone, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra įgyvendinta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant CK 3.163 straipsnio 1 ir 3 dalių bei CK 3.172 straipsnio nuostatas, nes pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su giminaičiais tenka abiem tėvams. Vaiko tėvo vykdoma pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais savaime neeliminuoja vaiko motinos pareigos užtikrinti šią teisę. Aplinkybė, kad skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką jam skirtu bendravimo metu leidžia su vaiku bendrauti ir seneliams (savo tėvams), nereiškia, kad aptariama vaiko teisė jau yra visiškai įgyvendinta.

Dėl vaiko interesų užtikrinimo, įgyvendinant vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais

Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2009">3K-3-203/2009</a>; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2007">3K-3-57/2007</a>).

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovės pozicijai, kad tiek kasatorei diagnozuoti sveikatos sutrikimai, tiek kasatorės sūnaus T. M. sveikatos sutrikimai ir elgesys neatitinka vaiko interesų; nurodė, kad tam, jog būtų įvertinta kasatorės sveikatos būklė, ji nepateikė gydytojų komisijos išvados dėl jos galimybės prižiūrėti vaikaitį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens sveikatos būklė gali būti teismo vertinama ne tik pagal gydytojų komisijos išvadą, bet ir pagal kitus medicininius išrašus, byloje pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti medicininiai išrašai apie kasatorės sveikatą. Apeliacinis teismas papildomai išsireikalavo duomenis apie jos būklę, t. y. apie kasatorei diagnozuotas ligas (pvz., akių glaukoma, stuburo išvarža, kt.), ir bendriausia prasme šias ligas vertino kaip rimtas, eliminuojančias kasatorės galimybę prižiūrėti vaiką, sukurti jam saugią ir patikimą aplinką. Teisėjų kolegija šias apeliacinės instancijos teismo išvadas pripažįsta teisiškai nepagrįstomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorei diagnozuotos ligos nepatenka į socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. Nr. V-402/A1-152 įsakymu „Sveikatos apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų ligų, kurias diagnozavus, neleidžiama įvaikinti ar būti vaiko globėju (rūpintoju), sąrašą. Kadangi tam tikros medicininės kontraindikacijos neriboja asmens teisės įsivaikinti ar būti vaiko globėju (rūpintoju), tai juo labiau jos neturėtų būti vertinamos kaip pagrindas riboti bendravimo teisę.

Be to, net ir tuo atveju, jei bendravimo siekiantis artimas giminaitis sirgtų minimuose sąrašuose nurodyta liga, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas riboti tokio asmens ir vaiko teisę bendrauti. Jei vaiką su siekiančiu nustatyti bendravimą asmeniu sieja šeimos ryšys, kurį valstybė yra įsipareigojusi gerbti pagal Konvencijos 8 straipsnį, bet kokios tokio asmens sveikatos problemos turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes ir įvertinant jų galimą grėsmę vaiko interesams. Tik tuo atveju, jei nustatyta asmens sveikatos būklė kelia grėsmę vaiko interesams, jo bendravimas su vaiku gali būti ribojamas. Tokiu atveju turėtų būti svarstomi kiti, alternatyvūs tokio asmens ir vaiko ryšio palaikymo būdai, pavyzdžiui, bendravimas telefonu, informacinių technologijų pagalba ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pirmiau nurodytų ligų kasatorei konstatavimas nesuponuoja nesaugios vaikui aplinkos atsiradimo ir pagrindo riboti jos bendravimą su vaikaičiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors kasatorei nustatyta sveikatos sutrikimų, tačiau šie netrukdo jai savarankiškai vaikščioti, vykti į polikliniką, rūpintis namų ruoša, gyventi pilnavertį gyvenimą. Bylos duomenimis, nustatyta ir tai, kad kasatorė turi specialiųjų įgūdžių bendrauti su vaikais ir ilgametę darbo su jais patirtį; kasatorės šeima išaugino du savus ir du svetimus vaikus; kasatorė gana dažnai prižiūri kitas savo vaikaites; ji turi darbingą sutuoktinį, kuris teigiamai apibūdinamas tiek darbdavio, tiek aplinkinių; jų namuose sudarytos geros sąlygos vaikaičiams leisti laisvalaikį.

Apeliacinės instancijos teismas kasatorės teisę bendrauti su vaikaičiu nusprendė riboti ir dėl kasatorės sūnaus sveikatos būklės. Byloje nustatyta, kad kasatorės sūnus T. M. turi sveikatos sutrikimų, kurie lėmė tam tikrą jo elgesį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu jo sveikatos būklė pagerėjusi, tam tikrą laiką yra stabili, jis vartoja vaistus, gyvena įprastą gyvenimą, daugiau kaip metai dirba. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kuria atsakovė įpareigota sudaryti sąlygas kasatorei bendrauti su vaiku, padaryta patikrinus ir įvertinus atsakovės E. M. paaiškinimus, dėl kurių ji nesutinka leisti sūnui bendrauti su seneliais, taip pat (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus faktus, ir nenustačius grėsmės (kartu ir dėl T. M. sveikatos ir elgesio) vaiko saugumui. Byloje pateikta ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje, apsilankius ir pabendravus su kasatorės šeima, įvertinus įvairius faktus, nurodyta, jog nėra pagrindo spręsti, kad vaikaičio lankymasis pas senelius keltų jam kokią nors grėsmę, netgi priešingai, vaikui daroma didesnė žala dėl konfliktinės situacijos (neleidžiant vaikui bendrauti su seneliais). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas kasatorės teisę bendrauti su vaikaičiu nusprendė riboti dėl kasatorės sūnaus sveikatos būklės nesant byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl to egzistavo grėsmė vaiko saugumui.

Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai sureikšmindamas patį kasatorės ir jos sūnui (vaiko dėdei) nustatytų ligų faktą ir neįvertindamas kitų bylos duomenų, kuriais patvirtintas vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimas, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, todėl išvadą dėl vaiko interesų padarė pažeisdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl teismo teisės keisti teismo procesinį sprendimą, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka

Minėta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu nutraukus T. M. ir atsakovės E. M. santuoką, patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių nebuvo nustatyta konkreti vaiko bendravimo su tėvu tvarka; vaiko motina atsakovė E. M. 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti skyrium gyvenančio vaiko tėvo T. M. bendravimo su vaiku tvarką; Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi šią civilinę bylą nutraukė, patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį, kuria nustatyta konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas kasatorės reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarką atmetė, be kita ko, tuo pagrindu, kad jos prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesuderinama su minėto Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka, kuri turi res judicata galią, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo keisti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta teisiškai nepagrįsta.

Pirma, minėta, kad vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra savarankiška teisė, nesusijusi su tėvų valdžios įgyvendinimu ir nenulemta tėvų teisių. Vaiko bendravimo su seneliais tvarka nepriklauso nuo tėvų valdžios įgyvendinimo, tarp jų ir nuo tėvų bendravimo su vaiku tvarkos. Jeigu šalys abipusiu sutarimu nesusitaria dėl vaiko teisės bendrauti su seneliais įgyvendinimo, teismas gali nustatyti šios teisės įgyvendinimą ir tai nereiškia, jog bus pažeidžiama tėvų teisė bendrauti su vaiku. Priešingai, taip, išimtinai siekiant užtikrinti vaiko interesus, yra derinamos vaiko teisės bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek su artimais giminaičiais.

Antra, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (žr. mutatis mutandis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 3.169 straipsnio 2 dalies ir CK 3.170 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo, nurodyta, kad teismo sprendimu nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos), o ne tėvo (motinos), su kuriuo teismo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P.–V. v. V. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>). Dėl to minėto Utenos rajono apylinkės teismo procesinio sprendimo nuostatos ta apimtimi, kuria patvirtinta ir atsakovės bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis, yra perteklinės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog senelių teisė bendrauti su vaikaičiu nesuderinama su nustatyta tėvų ir vaiko bendravimo tvarka, padaryta netinkamai aiškinant CK 3.172, 3.176 straipsnius.

Dėl procesinės bylos baigties

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl vaiko interesų, nustatant bendravimą su seneliais, pažeidimo, tėvų pareigos užtikrinti vaiko bendravimą su seneliais tinkamo vykdymo. Dėl padarytų teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senelių bendravimo su vaikaičiu intensyvumo, iš esmės pagrįstu pripažino kasatorės prašytą nustatyti trijų savaičių bendravimo su vaikaičiu terminą, tik nustatė kitokią jo bendravimo su seneliais tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su seneliais teisės įgyvendinimo, turi vertinti ir atsižvelgti į tai, jog už nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą atsakingi tėvai, net ir gyvenantys skyrium. Būtent vaiko teisių užtikrinimo būtinybė lemia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo intensyvumą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgusi į vaiko teisės bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais derinimo būtinybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas trijų savaičių vasaros metu terminas kasatorei bendrauti su vaiku yra neproporcingas palyginti su Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytu skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laiku. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į susidariusią situaciją, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri neužtikrina vaiko teisės bendrauti su seneliais iš tėvo pusės; artimųjų giminaičių gyvenimo būdą, elgesį; teismo Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtintą tėvo bendravimo su vaiku tvarką; į tai, kad vaiko tėvas savo bendravimo su vaiku metu stengiasi palaikyti ir vaiko bendravimą su kasatore, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti kasatorei vienos savaitės bendravimo, kurį turi užtikrinti atsakovė, terminą. Kitą pareigos bendrauti su seneliais dalį turi vykdyti vaiko tėvas, tačiau dėl šio pareigos vykdymo nagrinėjamoje byloje ginčo nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį nustatant, kad kasatorė P. M. bendrauja su vaikaičiu J. M. vieną savaitę kiekvienų metų vasaros laikotarpiu laisvu nuo atsakovės E. M. atostogų metu ir ne tėvo T. M. bendravimo su vaiku metu. J. M. kasatorė P. M. arba vaiko tėvas T. M. paima iš atsakovės E. M. prieš tarpusavyje iš anksto, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d., suderintą bendravimui numatytą savaitę einantį sekmadienį nuo 20 val. ir vaikas praleidžia ateinančią savaitę kartu su kasatore. Vaiką motinai E. M. grąžina kasatorė P. M. arba vaiko tėvas T. M. tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip 20 val.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šia nutartimi teismo nustatytas močiutės ir vaikaičio bendravimo terminas neriboja ginčo šalių laisva valia nuspręsti dėl ilgesnio bendravimo termino tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi kasacinis skundas iš esmės tenkintas ir naikinamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, tai perskirstomos šioje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos bei paskirstomos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, nes bendriausia prasme (net ir sutrumpinus nustatytą vaikaičio ir močiutės bendravimo tvarką) ieškinys pripažintas pagrįstu.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 350 Eur, o kasaciniame teisme ji patyrė 41 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 500 Eur atstovavimo išlaidų. Dėl to iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 891 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei iš atsakovės priteistinas 12,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 4 d. sprendimą.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl nustatytos ieškovės P. M. bendravimo su vaikaičiu J. M. tvarkos 1, 2 ir 4 punktų ir nustatyti, kad P. M. bendrauja su vaikaičiu J. M. vieną savaitę kiekvienų metų vasaros laikotarpiu laisvu nuo atsakovės E. M. atostogų metu ir ne tėvo T. M. bendravimo su vaiku metu; J. M. ieškovė P. M. arba vaiko tėvas T. M. paima iš atsakovės E. M. prieš tarpusavyje iš anksto, bet ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d., suderintą bendravimui savaitę einantį sekmadienį nuo 20 val. ir vaikas praleidžia ateinančią savaitę kartu su ieškove P. M.; vaiką atsakovei E. M. pristato P. M. arba vaiko tėvas T. M. tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip 20 val.

Kitą Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 891 (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,83 Eur (dvylika Eur 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė