J. S. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-205-699/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01916-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.3;

2.1.4.5.6;

1.2.29.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, – J. S. – kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt (1129,52 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendis panaikintas: J. S., vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. J. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje atspausdino netikrą dokumentą – 2004 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininko B. G. įsakymą „Dėl (duomenys neskelbtini) sąjungos sąskaitos atidarymo Vilniaus banke“, kuriame suklastojo B. G. parašą – pasirašė jo vardu, o 2004 m. liepos 27 d. šį įsakymą pateikė Vilniaus bankui, esančiam Klaipėdoje, S. Daukanto g. 10, atidarydamas (duomenys neskelbtini) sąjungos vardu banko sąskaitą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal J. S. apeliacinį skundą, konstatavo, kad jo padaryta veika nors ir turi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ar kitiems teisiniams gėriams, todėl taikė BK 37 straipsnio nuostatas bei atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukė.

3. Kasaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta – J. S. – prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

3.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad J. S. negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu pagal tyrėjos prašymą buvo paskirtas advokatas E. Staponkus, tačiau jis kasatoriui neatstovavo ir jo nekonsultavo, neruošė procesinių dokumentų, neatliko jokių veiksmų dėl įrodymų rinkimo; bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tas pats advokatas E. Staponkus taip pat jį gynė neefektyviai. Be to, kitoje baudžiamojoje byloje J. S. paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, jis neturėjo realių galimybių gintis. Kasatorius 2015 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau suteikti antrinę teisinę pagalbą jam buvo atsisakyta; 2015 m. gruodžio 12 d. kasacinį skundą parengus pačiam kasatoriui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė jį priimti. J. S., cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, BPK 44 straipsnio 8 dalį, mano, kad jo teisė į gynybą viso proceso metu buvo pažeista.

3.2. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo J. S. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Kasatorius teigia byloje figūruojantį įsakymą pasirašęs už (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininką B. G., vadovaudamasis jo duotais nurodymais bei išduotu generaliniu įgaliojimu, suteikusiu teises veikti minėtos organizacijos vardu. Kasatorius mano veikęs, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatomis, (duomenys neskelbtini) sąjungos įstatais, Civilinio kodekso normomis. Anot J. S., išsamūs argumentai dėl faktinės bylos situacijos buvo pateikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau dėl jų teismai išsamiai ir argumentuotai nepasisakė, pažeisdami jo teisę teikti įrodymus. Teismai atsisakė išreikalauti įrodymus iš (duomenys neskelbtini) sąjungos būstinės, SEB banko, kviesti liudytojus, dalyvavusius atidarant banko sąskaitą. Kasatorius mano, kad jo byla yra sufabrikuota, tai jau dešimta byla dėl (duomenys neskelbtini) sąjungos veiksmų. J. S. pateikia sąrašą bylų, kurios, jo nuomone, buvo nagrinėjamos tų pačių teisėjų, prokurorų ir tyrėjų; į tai teismai, kasatoriaus nuomone, nagrinėję jo bylą, nepagrįstai neatkreipė dėmesio. Kasatorius, be to, skunde nurodo, kad prie šio kasacinio skundo taip pat pridedamas 2015 m. gruodžio 12 d. kasacinis skundas, kuriame išdėstyti detalesni argumentai.

4. Atsiliepimu į asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta – J. S. – kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo J. S. kasacinį skundą atmesti.

4.1. Prokurorė teigia, kad šioje byloje neabejotinai įrodyta, jog 2004 m. liepos 23 d. įsakyme B. G. vardu pasirašė J. S., nėra nurodyta, kad už B. G. pasirašo įgaliotas asmuo J. S., 2004 m. birželio 2 d. B. G. įgaliojo J. S., kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos Klaipėdos filialo vadovą, atlikti veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) sąjungos įstatais, Lietuvos įstatymais ir (duomenys neskelbtini) sąjungos priimtais sprendimais, taip pat atstovauti teisme, tačiau J. S. neturėjo įgaliojimų pats priimti sprendimus, įsakymus (duomenys neskelbtini) sąjungos vardu. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. S. būtų suteikti įgaliojimai (duomenys neskelbtini) sąjungos vardu atidaryti sąskaitą banke. J. S. taip pat negalėjo pasirašyti įsakymo bei pateikti prašymo ar pasirašyti sutartį kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos vadovas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė BK 37 straipsnio nuostatas, J. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukė.

4.2. Kasatorius, anot prokurorės, nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, jam ją suteikiant nekvalifikuotai. Akivaizdaus gynėjų pagalbos neveiksmingumo požymių šioje byloje nenustatyta, jų nenurodyta ir kasaciniame skunde. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo paskirtas gynėjas, kurio jis vėliau atsisakė. Gynėjas J. S. buvo paskirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tačiau J. S. gynėjo taip pat atsisakė, nurodydamas, jog gali pats sau tinkamai atstovauti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kasatoriui buvo užtikrinta teisė į gynybą, tačiau paties J. S. pasirinkimu ji nebuvo teikta.

4.3. Taip pat atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos, vertinusios įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad ji buvo šališka, neobjektyvi. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

5. Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta – J. S., kasacinis skundas atmestinas.

Dėl J. S. kasaciniame skunde pateikiamo prašymo ir teisės į nešališką teismą

6. J. S. kasaciniame skunde prašo priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 3 punkte numatytą nutartį. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas gali panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Kasaciniame skunde abstrakčiai teigiama apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo šališkumą, nagrinėjant šią bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjančiai teisėjai J. S. reiškė nušalinimą, jis išspręstas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi, motyvuojant tuo, jog tai, kad teisėja nagrinėjo kitą J. S. baudžiamąją bylą (2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis), nėra pagrindas jai nusišalinti nuo šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į J. S. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, pasisakė, kad BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nušalinimo pagrindų nebuvo, į J. S. reiškiamas abejones dėl teisėjos galimo šališkumo buvo tinkamai procesiškai reaguota.

Nušalinimo instituto esmė yra ta, kad procese turi būti akivaizdu, jog nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02NDUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-645/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-645/2005">2K-7-645/2005</a>, 2K-340/2008, 2K-243/2009, 2K-176/2010, 2K-425/2012; Europos Žmogaus teisių Teismo sprendimas Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000). Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Taip pat pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Taigi kasatoriaus prašomam priimti procesiniam sprendimui (BPK 382 straipsnio 3 punktas) nėra teisinio pagrindo.

Dėl J. S. teisės į gynybą

7. Ikiteisminio tyrimo metu prieš įteikiant pranešimą apie įtarimą ir atliekant pirmąją apklausą įtariamajam J. S. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo paskirtas gynėjas E. Staponkus, tačiau J. S. 2014 m. birželio 4 d. jo teisinių paslaugų atsisakė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. S. taip pat buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas E. Staponkus. Pirmojo posėdžio teisme metu jis gynėjo paslaugų atsisakė, pareikšdamas galintis realizuoti savo teisę į gynybą pats. Apeliacinės instancijos teisme paskyrus dalyvauti advokatą E. Staponkų, J. S. taip pat pareiškė, kad advokatas jam šioje byloje nereikalingas, jis pageidavo gintis pats. Taigi iš bylos aplinkybių matyti, kad J. S. viso proceso metu nebuvo varžoma naudotis savo teise į gynybą; pats J. S. realizavo BPK 52 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinę teisę atsisakyti gynėjo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs bylą pagal J. S. apeliacinį skundą, išanalizavo esančią byloje situaciją ir, atsakydamas į šį esminį J. S. apeliacinio skundo argumentą, priėjo prie teisingos išvados, kad teisė į gynybą jam procese nebuvo varžoma.

Dėl J. S. kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Netikro dokumento pagaminimas tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumento, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą, arba pagamina jį kito asmens vardu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-127/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-127/2008">2K-7-127/2008</a>, 2K-362/2007 ir kt.).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai teigė, kad J. S. prašymą atidaryti banko sąskaitą ir banko sąskaitos sutartį pasirašė kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos vadovas, juo nebūdamas ir neturėdamas tokiems veiksmams atlikti jokių įgaliojimų (tai nustatyta įvertinus (duomenys neskelbtini) sąjungos vadovo J. G. parodymus teisme, jo išduoto įgaliojimo kasatoriui apimtį, (duomenys neskelbtini) sąjungos įstatus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-583/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-583/2014">2K-583/2014</a> patvirtintus faktus dėl J. S. teisinio statuso (duomenys neskelbtini) sąjungoje, kitus įrodymus byloje), pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Kasaciniame skunde J. S. dar kartą ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes apie jo, kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininko, statusą. Aplinkybės, kad J. S. veikos padarymo metu juo nebuvo, esant kitoje J. S. baudžiamojoje byloje nustatytam šiam faktui, įrodinėti nereikia. 2004 m. liepos 23 d. įsakyme B. G. vardu pasirašė J. S., nėra nurodyta, jog už B. G. pasirašo įgaliotas asmuo J. S.; 2004 m. birželio 2 d. B. G. įgaliojo J. S., kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos Klaipėdos filialo vadovą, atlikti veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) sąjungos įstatais, Lietuvos įstatymais ir (duomenys neskelbtini) sąjungos priimtais sprendimais, taip pat atstovauti teisme, tačiau J. S. neturėjo įgaliojimų pats priimti sprendimus, įsakymus (duomenys neskelbtini) sąjungos vardu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. S. būtų suteikti įgaliojimai (duomenys neskelbtini) sąjungos vardu atidaryti sąskaitą banke. J. S. taip pat negalėjo pasirašyti įsakymo bei pateikti prašymo ar pasirašyti sutartį kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos vadovas.

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus, tačiau, į kokius esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakyta, nenurodo. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, kad į apelianto esminius argumentus priimtame nuosprendyje neatsakė, neturi pagrindo.

Kasaciniame skunde nurodomais argumentais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta – J. S. – kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas

Aldona Rakauskienė